Civilinė byla Nr. 3K-3-292-686/2016
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00224-2012-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.15
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andžej Maciejevski ir Algio Norkūno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių chirurginės pagalbos centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Šiaulių chirurginės pagalbos centrui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei žalos, padarytos teikiant šias paslaugas, atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 2673,19 Eur (9230 Lt) turtinės žalos, 6082 Eur (21 000 Lt) būsimų išlaidų, 28 962 Eur (100 000 Lt) neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad 2011 m. sausio 18 d. UAB Šiaulių chirurginės pagalbos centre jai atlikta krūtų korekcijos pakeliant ją implantais operacija. Atsakovė netinkamai suteikė chirurgines paslaugas, nes ieškovės kūne liko itin ryškių operacijos žymių, krūtys liko asimetriškos, deformuotos, jų estetinis vaizdas po operacijos smarkiai pablogėjo, operacija nedavė žadėto rezultato. Atsakovė teikė ieškovei medicinos paslaugas be jos sutikimo, ieškovė nebuvo tinkamai informuota apie pasirinktą operacijos taktiką, taikomas priemones bei galimus neigiamus padarinius. Ieškovė nedavė sutikimo dėl operacijos metu naudotų implantų dydžio ir formos. Tarp atsakovės darbuotojų, atlikusių operaciją, veiksmų ir ieškovei atsiradusių neigiamų padarinių yra priežastinis ryšys, kadangi operacijos metu naudoti kiti, nei buvo sutarta, implantai, nebuvo paaiškinti galimi neigiami operacijos padariniai. Už netinkamai atliktą operaciją ieškovė atsakovei sumokėjo 1969,42 Eur (6800 Lt), taip pat patyrė 703,78 Eur (2430 Lt) specialistų konsultavimo išlaidų. Kaip ieškovė teigia, kad ištaisytų netinkamai atliktos operacijos pasekmes, ji turės kreiptis į specialistus dėl krūtų korekcijos operacijos, kuri kainuos 6082 Eur (21 000 Lt).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 5569,39 Eur žalos bei 2255,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas pažymėjo, kad byloje esantis ieškovės sutikimas operuotis nėra pakankamai informatyvus; atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovei prieš operaciją buvo išaiškinta ir ji sutiko, jog bus naudojami lašo formos implantai. Teismo nuomone, aplinkybę, kad ieškovei pateikta informacija buvo nepakankama, pagrindžia ir prieštaringi ją operavusio gydytojo paaiškinimai. Kadangi ieškovę operavęs gydytojas nepateikė informacijos ir negavo ieškovės sutikimo įdėti konkrečios rūšies implantuos, o krūtų estetinis vaizdas po operacijos dėl nepageidaujamos implantų formos, krūtų asimetrijos, deformacijos ir ryškių pooperacinių randų labai pablogėjo, teismas operavusio gydytojo veiksmus pripažino neteisėtais. Taip pat teismas konstatavo, kad gydytojas nebuvo pakankamai rūpestingas stebėdamas pacientės būklę po operacijos. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė turtinius praradimus, t. y. sumokėjo už jos lūkesčių neatitikusią operaciją ir konsultacijas, iš viso 2673,19 Eur (9230 Lt). Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 6082 Eur (21 000 Lt), nes ji nepateikė įrodymų, susijusių su išlaidomis, kurios bus reikalingos būsimoms plastinėms operacijoms apmokėti. Pripažinęs, kad netinkamas plastinės operacijos rezultatas neigiamai paveikė ieškovės elgesį, šeiminius santykius, sukėlė stresą, dvasinius išgyvenimus dėl įprasto gyvenimo apribojimo, teismas nustatė, jog šiuo atveju teisingas neturtinės kompensacijos dydis yra 2896,20 Eur (10 000 Lt).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija pažymėjo, kad tik įvertinęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktą Nr. ADG 11(62)/14 (010) (toliau – ekspertizės aktas) teismas nustatė, kokio pobūdžio operacija buvo atlikta ieškovei, nes nei pacientė, nei operaciją atlikęs gydytojas to negalėjo tiksliai nurodyti. Kolegijos nuomone, ekspertizės akte nurodytas išvadas pirmosios instancijos teismas vertino kartu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o išvadas dėl gydytojo veiksmų teisėtumo – remdamasis visais byloje esančiais faktiniais duomenimis, todėl CPK įtvirtintų įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių nepažeidė. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2011 m. sausio 18 d. sutikimas dėl chirurginės operacijos neatitiko sveikatos apsaugos ministro patvirtinto 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtinto Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas) 9.5, 9.6, 9.7 punktų reikalavimų, iš jo turinio neįmanoma nustatyti, kokius implantus buvo sutarta naudoti operacijos metu, nenurodyta, ar ieškovei buvo paaiškinta, jog po operacijos krūtys gali likti asimetriškos. Kolegija laikė, kad ieškovei nebuvo suteikta visapusiška ir išsami informacija apie jos būklę bei jai suteikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ji nežinojo gydymo rizikos ir negalėjo jos išvengti, atsisakydama vienokios ar kitokios paslaugos. Kolegija pažymėjo, kad ekspertizės akte ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime nėra nurodyta, jog operacija būtų atlikta netinkamai, nenustatytas tokiai operacijai nebūdingas gijimo procesas, tačiau ginčas byloje kilo dėl sutartų naudoti implantų rūšies ir pacientės informavimo pakankamumo. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu ir sprendė, kad 2896,20 Eur (10 000 Lt) dydžio kompensacija yra adekvati ieškovės patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams bei atitinka bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 5 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai savo išvadas dėl sveikatos priežiūros įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės kilimo ir žalos pacientės sveikatai grindė ieškovės teiginiais ir argumentais ir nesirėmė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2012 m. kovo 29 d. sprendime bei ekspertizės akte pateiktomis išvadomis, neatsižvelgė į VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo G. R., teismo posėdyje apklaustų eksperto S. L., gydytojo A. Ž. pateiktus paaiškinimus.
Teismai nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovės pasirašytas sutikimas dėl chirurginės operacijos buvo surašytas pažeidžiant Aprašo reikalavimus. Iš Aprašo 9.7 punkto turinio matyti, kad tokie reikalavimai keliami chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai, atliekamai diagnostikos ar gydymo, o ne grožio chirurgijos tikslais. Informacijos pakankamumo klausimas nespręstas kitų byloje esančių patikimų įrodymų kontekste. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pagal pateiktus įrodymus nėra nustatyta, jog operacija būtų buvusi atlikta netinkamai ar kad būtų buvęs nustatytas tokiai operacijai nebūdingas gijimo procesas, ir pažymėjo, kad ginčas kilo tik dėl sutartų naudoti implantų rūšies, pacientės informavimo pakankamumo. Taigi, darydamas išvadas, apeliacinės instancijos teismas ignoravo šioje byloje esančias specialistų išvadas, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos įrodymų tyrimo ir vertinimo praktikos šios kategorijos bylose. Kadangi atliekant operaciją gali būti naudojamos įvairios chirurgijos metodikos, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad operaciją atlikęs gydytojas negalėjo tiksliai nurodyti, kokią sveikatos priežiūros paslaugą suteikė ieškovei.
Teismų padaryta išvada, kad gydytojas A. Ž. nebuvo apdairus ir rūpestingas, prižiūrėdamas pacientę pooperaciniu laikotarpiu, ir tokiais savo veiksmais padarė ieškovei žalą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, įrašams medicininiuose dokumentuose, ekspertų išvadoms. Teismai neatliko išsamesnės ieškovės asmens sveikatos istorijos analizės bei nevertino jos pačios pateiktų skundų dėl žalos atlyginimo, iš kurių matyti, kad ieškovė praėjus tik trims savaitėms po operacijos (nepasibaigus pooperacinės priežiūros laikotarpiui) jau reiškė pretenzijas gydymo įstaigai. Sutikime aiškiai išvardytos galimos rekonstrukcinės-plastinės operacijos komplikacijos, nurodyta, kad pooperaciniai randai sumažėja po 6–12 mėnesių, tačiau visada lieka rando žymė. Ieškovė, nepasibaigus pooperacinės priežiūros laikotarpiui, ieškojo kitų gydymo įstaigų, galinčių jai pažadėti geresnį operacijos rezultatą, tačiau medicinos įstaigos, į kurias buvo kreiptasi, nepatvirtino ieškovės teiginio, kad atsakovė operaciją atliko netinkamai. Teismai nevertino ir pačios ieškovės veiksmų įtakos galimoms pasekmėms, tokių kaip ekspertizės akte nustatytas per daug ankstyvas ir neleistinas kūno įdegis po operacijos, galėjęs turėti neigiamos įtakos randėjimo procesui.
Teismai prioritetinę reikšmę suteikė ieškovės sutarties su gydymo įstaiga dalyko analizei, jie nevertino ieškovei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei gydytojo pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. Šios kategorijos bylose atsakomybė atsiranda, kai nustatytos visos jos sąlygos, tačiau gydytojo A. Ž. tyčios ar neatsargumo byloje nebuvo nustatyta, o informacijos nesuteikimas, nepakankamai atidi ir rūpestinga pooperacinė slauga – ne tik neįrodyti, bet ir nesusiję su ieškovės nurodytais padariniais. Teismai, spręsdami dėl civilinės deliktinės atsakomybės, neteisingai išsiaiškino ir taikė teisėto lūkesčio apsaugos sampratą. Nepatenkinti ieškovės lūkesčiai, atsiradę po operacijos, negali būti laikomi sveikatos priežiūros įstaigos deliktinės civilinės atsakomybės pagrindu.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad Aprašo 9.7 punkto reikalavimai netaikomi grožio chirurgijos tikslais, nes taip būtų neigiama, kad plastinė chirurgija yra asmens sveikatos priežiūros paslauga. Kad ir koks būtų chirurgijos tikslas, tai yra medicininė procedūra, veikianti paciento audinius ir (ar) organus, pažeidžianti audinių ir (ar) organų vientisumą. Grožio tikslais atliekamoms operacijoms taikytina ta pati teisinė bazė kaip ir visoms chirurginėms operacijoms. Todėl teismai pagrįstai konstatavo pareigą laikytis Aprašo reikalavimų. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme aiškiai reglamentuojama paciento teisė gauti informaciją ir sveikatos priežiūros įstaigos pareiga suteikti išsamią informaciją. Byloje pateiktas sutikimas yra formalaus pobūdžio ir nepašalina gydytojo profesinės atsakomybės. Ieškovė pageidavo apvalių implantų, o gydytojas, nesuderinęs su ieškove, parinko lašo formos implantus. Ieškovė neneigia, kad krūtų asimetriškumas buvo prieš operaciją, tačiau šia operacija ji siekė šį trūkumą panaikinti.
Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2012 m. kovo 29 d. sprendime nenurodė, pagal kokius kriterijus buvo vertinama ieškovei atlikta operacija, operacijos rezultatas nebuvo apžiūrėtas, todėl toks formalus komisijos sprendimas negali būti vertinamas kaip patikimas įrodymas. Byloje atlikta ekspertizė jai keltų klausimų nesprendė; ekspertizės akte nenurodyta, kad gydytojas S. L. turi plastinės, estetinės chirurgijos gydytojo kvalifikaciją, o ekspertizę atliekant dalyvavusi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja I. S. nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą. Todėl šios teismo ekspertizės išvados nėra neginčijamas įrodymas, kad gydytojo A. Ž. veiksmai (neveikimas) atitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartą. Po ekspertizės išvadų pateikimo 2014 m. birželio 18 d. ieškovę konsultavęs VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų konsiliumas nustatė sukietėjimus dešinėje krūtyje, nutraukė skysčius ir rekomendavo šalinti implantus. 2014 m. rugpjūčio 20 d. ieškovei atlikus tyrimą magnetiniu rezonansu, nustatyta, kad dešinės krūties implantas deformuotas, yra gilios klostės. Todėl teismai, spręsdami dėl atsakovės deliktinės atsakomybės, pagrįstai vertino ne tik Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo ir ekspertizės akto išvadas, bet ir visumą byloje esančių įrodymų.
Į kitus specialistus ieškovė kreipėsi konsultacijos, nes ją operavęs gydytojas neteikė jokių rekomendacijų, nesiūlė jokių procedūrų ne tik dėl krūtų estetinio vaizdo, bet ir dėl ieškovės jaučiamo skausmo, kylančios temperatūros. Aplinkybė, kad ieškovės žaizdoje, kuri liko po operacijos, praėjus 10 mėnesių, o po to – ir metams po operacijos, pasirodė operacinių siūlių likučių, patvirtina, jog atsakovė neužtikrino maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikacijos laipsnio. Dirbtinis įdegis ultravioletine spinduliuote ieškovei buvo rekomenduotas gydytojų kaip priemonė, mažinanti pooperacinius randus.
Teisėtų lūkesčių apsauga yra neatsiejamas teisinės valstybės principo elementas. Sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą, reikšminga aplinkybė yra, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Plastinė chirurgija yra specifinė sritis, kuriai aktualus ir rezultatas. Tai, kad ieškovei po operacijos krūtų estetinis vaizdas pablogėjo, prasidėjo sveikatos problemos (skausmas, uždegimo procesai, krūtyse ėmė kauptis skysčiai), patvirtina, jog jai nebuvo suteiktos tinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu asmuo nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.
Kasacinio teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją; žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2009">3K-3-408/2009</a>). Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą.
Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. ir A. D. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. VšĮ Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004).
Apibendrindama nurodytą kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Teisėjų kolegija pažymi, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2011">3K-3-59/2011</a>).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-408/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-408/2009">3K-3-408/2009</a>). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-478/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-478/2008">3K-3-478/2008</a>).
Nagrinėjamoje byloje kasatorė nurodo, kad teismai ignoravo specialistų išvadas dėl atliktos operacijos tinkamumo ir rėmėsi vien tik ieškovės argumentais. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovės darbuotojas gydytojas A. Ž. netinkamai atliko chirurginę operaciją, nesuteikė tinkamo pooperacinio gydymo bei įdėjo ne tuos implantuos, dėl kurių buvo tartasi. Spręsdami dėl kasatorės civilinės atsakomybės, teismai nurodė, kad ieškovės pasirašytas sutikimas operuotis neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo neinformatyvus ir jame neaptarta implantų forma.
Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas nustato paciento teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, apie savo sveikatos būklę, ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo (5 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.
Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės argumentu, kad grožio chirurgijos tikslais atliekamai operacijai netaikytinas sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184 patvirtintas Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašas. Chirurginės operacijos sąvoka pateikta Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje – tai medicininė procedūra, kai gydytojas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti ligos ar traumos pažeistų organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą. Atsižvelgiant į tai, kad plastinės ar rekonstrukcinės chirurgijos nereglamentuoja atskiros teisės normos, grožio tikslais atliekamoms chirurginėms operacijoms taikytini tie patys teisės aktai kaip ir kitoms chirurginėms operacijoms. Dėl to ir sutikimas dėl plastinės chirurginės operacijos turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.
Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovės pasirašytas sutikimas neatitiko Aprašo 9.5–9.7 punktų reikalavimų. Pažymėtina, kad teismai pakankamai daug dėmesio skyrė išsiaiškinti, kokia operacija ieškovei buvo atlikta, nurodę, kad nei pacientė, nei ją operavęs gydytojas negalėjo jos tiksliai įvardyti.
Vadovaujantis Aprašo 9.5 punktu sutikime turi būti nurodyta chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros pavadinimas, esmė (trumpas ir aiškus aprašymas), pobūdis, tikslai. Iš ieškovės pasirašyto sutikimo matyti, kad ji sutiko, jog jai būtų atliekama krūtų korekcinė operacija implantais ir pakėlimas, šalinant odos perteklių. Nors ekspertizės išvadoje parašyta, kad ieškovei atlikta krūtų estetinė operacija su augmentacija impantais TMM 385 cc (Eurosilicone) ir krūtų pakėlimu apatinės kojytės metodu pagal Hoffmano metodiką, krūtų riebalinio audinio dalinis pašalinimas ir krūtų odos dublikatūra, tačiau byloje ekspertų nėra nurodyta, kad sutikime būtų įrašyta kita operacija, nei kad ieškovei buvo atlikta. Atkreiptinas dėmesys, kad ekspertizės išvadoje nurodytas atliktos operacijos aprašymas yra labiau mokslinis, o ieškovės pasirašytame sutikime – suprantamas pacientui. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytas įpareigojimas gydytojui informaciją apie gydymo ar tyrimo būdus, galimą riziką, komplikacijas, šalutinį poveikį, gydymo prognozę ir kitas aplinkybes pacientui pateikti atsižvelgiant į jo amžių ir sveikatos būklę, jam suprantama forma, paaiškinant specialius medicinos terminus.
Iš sutikimo matyti, kad ieškovė buvo informuota, jog operacijos metu gali atsirasti nenumatytų aplinkybių, kurios reikalaus papildomų procedūrų, todėl ji įgaliojo gydytoją A. Ž. atlikti šias procedūras remiantis savo profesine kompetencija. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Aprašo 9.6 punktas buvo visiškai įgyvendintas sutikime.
Kolegija laikosi nuomonės, kad tam tikri atliekamos procedūros, chirurginės operacijos aspektai, kaip antai alternatyvūs diagnostikos ir gydymo metodai, pacientui gali būti paaiškinami jam suprantama forma, t. y. ir žodžiu, tačiau pacientas turi pasirašyti, kad jam tai buvo išaiškinta. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog tai, kad sutikime raštu nėra nurodyta, kokie konkrečiai implantai bus dedami chirurginės operacijos metu, negali būti laikoma Aprašo nustatytų reikalavimų pažeidimu. Kaip matyti, ieškovė sutikime pasirašė, kad ši procedūra jai buvo išaiškinta ir ji suprato jos esmę ir pasekmes.
Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gaunant informacija pagrįstą sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, informacija laikoma tinkama, kai pacientui buvo išaiškinta chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros esmė, jų alternatyvos, pobūdis, tikslai, žinomos ir galimos komplikacijos (nepageidaujami padariniai), kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, taip pat galimi padariniai atsisakius numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. Ieškovės pasirašytame sutikime, be jau minėtų reikalavimų, išsamiai nurodytos galimos komplikacijos bei tai, kad gijimo procesas užtrunka 6–12 mėnesių. Atkreiptinas dėmesys, kad sutikime ieškovė yra įspėta, jog vėliau gali prireikti papildomų chirurginių operacijų. Šios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pažeistas ir Aprašo 9.7 punktas. Todėl, vadovaudamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutikimas atitiko teisės aktų reikalaujamą formą.
Kaip minėta, teismai sprendė, kad ieškovei žala buvo padaryta įdėjus ne tos formos implantus, kurių ji prašė. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, todėl ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti, kad gydytojas įdėjo ne tos formos implantus, kad dėl to jai atsirado žala ir kad tarp šios žalos ir gydytojo neteisėtų veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Kolegija sprendžia, kad teismai, nustatę, jog iš sutikimo turinio negalima spręsti, dėl kokių implantų buvo sutarta, neturėdami jokių įrodymų, pasikliovė tik ieškovės argumentais, taip netinkamai paskirstydami tarp šalių įrodinėjimo pareigą. Dėl to sutiktina su kasatore, kad teismai procesinius sprendimus priėmė vadovaudamiesi sutarties su ieškove dalyko analize ir iš esmės netyrė ieškovei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės.
Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008; kt.).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialių žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P., R. I. v. VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2011">3K-3-59/2011</a>). Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra ir kaip patikimesni gali būti vertinami teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nesivadovavo byloje esančiais medicinos srities specialistų pateiktais dokumentais: Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu bei ekspertizės aktu. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad paminėtuose dokumentuose nėra nurodyta, jog operacija būtų buvusi atlikta netinkamai ar būtų buvęs nustatytas tokiai operacijai nebūdingas gijimo procesas. Nors ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad ekspertizės aktas turėtų būti vertinamas kritiškai, kadangi ekspertizės akte nenurodyta, jog gydytojas S. L. turi plastinės, estetinės chirurgijos gydytojo kvalifikaciją, o ekspertizę atliekant dalyvavusi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja I. S. nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą, tačiau iš bylos duomenų nematyti, kad ieškovė būtų pasinaudojusi teise prašyti byloje skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, siekiant nuginčyti ekspertizės akto išvadas. Be to, bylą nagrinėję teismai taip pat nenustatė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti apie ekspertizės akto nepatikimumą.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovę operavęs chirurgas nebuvo pakankamai rūpestingas stebėdamas pacientės pooperacinę būklę. Tačiau tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime, tiek ekspertizės akte nurodyta, kad pooperaciniu laikotarpiu ieškovei buvo užtikrinta tinkama priežiūra. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas. Tačiau teismas nemotyvavo, kodėl atmeta nurodytuose dokumentuose padarytas išvadas. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina kolegijos padarytą išvadą, kad teismai, spręsdami dėl gydymo įstaigos atsakomybės ir neteisėtų veiksmų, rėmėsi tik ieškovės nurodytais argumentais ir nesivadovavo byloje esančiomis specialistų išvadomis bei nenurodė, kodėl atmeta šių padarytas išvadas.
Paciento sveikatai padaryta žala gali būti atlyginama tik tuo atveju, kai ji buvo padaryta dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltės, ir tik tuomet, kai dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos buvo sutrikdyta paciento sveikata ar netinkamų ir nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimas sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą. Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – būtina atsakomybės sąlyga (CPK 6.246 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad, šioje byloje sprendžiant dėl gydytojo atsakomybės, vien ieškovės pareiškimai ir, ieškovės teigimu, nekonkretus susitarimo dėl plastinės operacijos tam tikrų aspektų turinys nėra pakankami įrodymai spręsti dėl gydytojo kaltės kaip profesinio aplaidumo ir yra pagrindas atmesti ieškinį kaip neįrodytą, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje pateiktoje ekspertizės išvadoje, ekspertų ir specialiųjų žinių turinčių asmenų parodymuose nustatyta, jog medikų paslaugos suteiktos tinkamai.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, reikšdama ieškinį sveikatos priežiūros įstaigai, neįrodė gydytojo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos (CPK 178 straipsnis), o byloje pateiktų specialiųjų žinių pagrindu gauti įrodymai paneigia sveikatos priežiūros paslaugas teikusio gydytojo veiksmų neteisėtumą, jo kaltę.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, todėl naikina tiek pirmosios instancijos teismo sprendimą, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ieškovės ieškinį atmeta (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tenkinus kasacinį skundą ir ieškinį atmetus, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Pirmosios instancijos teisme kasatorė patyrė 1115,04 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, apeliacinės instancijos teisme – 1000 Eur išlaidų už apeliacinio skundo surašymą, kasacinės instancijos teisme – 1000 Eur už kasacinio skundo surašymą, viso 3115,04 Eur. Ji prašo šių išlaidų atlyginimą priteisti iš ieškovės.
Prašomų atlyginti išlaidų advokato pagalbai dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl, tenkinus kasacinį skundą, atsakovės turėtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Kasatorė taip pat turėjo žyminio mokesčio išlaidų: 167,08 Eur pirmosios ir 167,08 Eur apeliacinės instancijos teisme, viso 334,16 Eur. Tenkinus kasacinį skundą, atsakovei iš ieškovės priteistinas šių išlaidų atlyginimas.
Pirmosios instancijos teisme patirta 18,96 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Taigi iš viso valstybei iš ieškovės priteistinas 25,22 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. D. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės I. D. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Šiaulių chirurginės pagalbos centro (j. a. k. 145762465) naudai 3115,04 Eur (tris tūkstančius šimtą penkiolika Eur 4 ct) atstovavimo išlaidų, taip pat 334,16 Eur (tris šimtus trisdešimt keturis Eur 16 ct) žyminio mokesčio atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės I. D. (duomenys neskelbtini) 25,22 Eur (dvidešimt penkis Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Andžej Maciejevski
Algis Norkūnas
