Teismingumo byla Nr. T-41-2015
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02022-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 94.5
(S)
NUTARTIS
2015 m. vasario 19 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš l. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Romano Klišausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Mažeikių rajono apylinkės teismo prašymą išspręsti klausimą dėl rūšinio teismingumo byloje pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Mažeikių rajono savivaldybei, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V., tretiesiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai, Valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdija, dėl administracinių aktų panaikinimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas Šiaulių apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Mažeikių rajono savivaldybei, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V., tretiesiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai, Valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdija prašydamas panaikinti:
1. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas;
2. panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini) žemės sklypo duomenų tvirtinimo“;
3. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini) kuriuo R. M. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini);
4. panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ 2 punktą, kuriuo nuspręsta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 35S-31 atkurti R. M. nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini);
5. pripažinti negaliojančiu 2011 m. spalio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 7236, patvirtinto Biržų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. D., dalį, kuria A. V. paveldėjo 0,2829 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 6130/0011:129, esantį (duomenys neskelbtini); 6. taikyti restituciją natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn 0,2829 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 6130/0011:129, esantį (duomenys neskelbtini);
Ieškinyje nurodoma, kad į 0,2829 ha žemės sklypą įeina 0,20 ha valstybinės reikšmės miško, patenkančio į Mažeikių girininkijos miško kvartalo Nr. 219 miško sklypus Nr. 26, 27 28. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalis, kuria suprojektuotas 0,2829 ha kitos paskirties žemės sklypas, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. A1-1646 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. kovo 29 d. sprendimas Nr. 35S-31 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste R. M., (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 35VĮ-344 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Mažeikių mieste“ dalis, kuria atkurtos nuosavybės teisės R. M., yra neteisėti, priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį bei pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 2 dalį, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“.
Mažeikių rajono apylinkės teismui iškilo abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo, tad teismas nutarė kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo spręsti. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiais Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo atkūrimo yra susijęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis Specialiosios teisėjų kolegijos praktika, kurioje konstatuota, kad tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami ieškinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį Nr. T-20-2013, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. M. ir kt., 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį Nr. T-61-2011, priimtą byloje Kauno apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. B. B., A. M. ir kt.; 2011 m. spalio 5 d. nutartį Nr. T-42-2014, priimtą byloje Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, R. S., D. I., A. I., 2014 m. kovo 3 d. nutartį Nr. T-30-2014, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, R. Š., J. M., ir kt.).
Teismo vertinimu, kiti reikalavimai – dėl paveldėjimo pagal testamentą liudijimo, restitucijos taikymo – civilinio teisinio pobūdžio. Teismas taip pat nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad šie reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmojo reikalavimo, nes savarankiško ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nekyla. Paveldėjimo neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad nuosavybė ir paveldėjimas atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieštaraujančiam administravimo subjekto aktui. Teismas pažymėjo, kad pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 36 straipsnio 2 dalis). Tad teismo vertinimu esant mišriam teisiniam santykiui, teismas kreipėsi į specialią teisėjų kolegiją dėl rūšinio teismingumo išsprendimo (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Šioje byloje prašoma panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą dėl detaliojo plano patvirtinimo. Šis sprendimas yra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas teritorijų planavimo srityje, kuri priskirtina viešajam administravimui (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Prašomas panaikinti savivaldybės administracijos sprendimas dėl žemės sklypo duomenų tvirtinimo yra administracinio pobūdžio ir ginčai dėl tokio akto panaikinimo nagrinėjami administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo atkūrimo yra susijęs nuosavybės teisių atkūrimo procedūromis. Tokio pobūdžio procedūrų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas viešojo administravimo veikla, o atitinkami ieškinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iš administracinių teisinių santykių (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį Nr. T-20-2013, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. M. ir kt., 2014 m. kovo 3 d. nutartį Nr. T-32-2014, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Kiti reikalavimai – dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo bei restitucijos taikymo – civilinio teisinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad šie reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmojo reikalavimo, nes savarankiško ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nekyla. Paveldėjimo neteisėtumas šioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad nuosavybė ir paveldėjimas atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieštaraujančiam administravimo subjekto aktui.
Pagal šiuo metu įtvirtintą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 21 straipsnio 1 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Nors, kaip minėta, byloje yra keliami ir civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, tačiau šioje byloje Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais konstatuoja būtent administracinius teisinius santykius, kurie šiuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumą administraciniam teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 21 d. nutartį Nr. T-20-2013, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. M. ir kt., 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį Nr. T-138-2013, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2014 m. kovo 3 d. nutartį Nr. T-32-2014, priimtą byloje Vilniaus apygardos prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
n u t a r i a:
Bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Mažeikių rajono savivaldybei, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V., tretiesiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai, Valstybės įmonei Mažeikių miškų urėdija, dėl administracinių aktų panaikinimo perduoti Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
L.e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas Janina Januškienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas
Romanas Klišauskas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Birutė Janavičiūtė
Dainius Raižys
