Baudžiamoji byla Nr. 2K-317-489/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00073-2014-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.4.2; 2.1.2.7; 2.3.6.4.5.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus šią nusikalstamą veiką iš BK 228 straipsnio 2 dalies, 750 MGL (28 245 Eur) bauda.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendis pakeistas. V. P., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, paskirta 550 MGL (20 713 Eur) bauda.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. V. P. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, t. y. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas, pasikėsino piktnaudžiauti tarnyba siekdamas turtinės naudos ir tokiais veiksmais pasikėsino padaryti didelę žalą valstybės interesams, t. y. pagal 2011 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. L. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. lapkričio 21 d. eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo pareigas, žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. L. nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. yra kasmetinėse atostogose, siekdamas turtinės naudos AB „A.“, pasinaudojo savo kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigomis, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl taikos sutarties pasirašymo. Žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) 2011 m. gruodžio 9 d. yra gautas AB „A.“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl taikos sutarties sudarymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“, neatsižvelgdamas į tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius V. L. klausimą dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo ir pagrįstumo buvo pavedęs nagrinėti (duomenys neskelbtini) Teisės departamento vadovei J. L., ir tyčia nesulaukęs minėto departamento išvados dėl taikos sutarties įvertinimo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, t. y. pasinaudodamas savo kaip direktoriaus pareigomis, atstovaudamas valstybės interesams, 2011 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siekdamas turtinės naudos AB „A.“, pasirašė taikos sutartį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria valstybė įsipareigojo išmokėti 2 399 334,47 Eur AB „A.“ naudai kaip žalos atlyginimą, suprasdamas, kad taikos sutartyje numatytas išmokos dydis yra nepagrįstai didelis ir valstybei bus padaryta didelė turtinė žala, dėl kurios AB „A.“ pateikė ieškinį teismui. Apie šią taikos sutartį sužinojęs (duomenys neskelbtini) direktorius V. L. 2012 m. sausio 12 d. kreipėsi su prašymu į Vilniaus apygardos teismą, kad V. P. 2011 m. gruodžio 30 d. pasirašyta taikos sutartis nebūtų patvirtinta, dėl to buvo išvengta taikos sutartimi numatytos išmokos iš valstybės biudžeto ir valstybė išvengė didelės – 2 399 334,47 Eur – žalos. Šiais veiksmais V. P., laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, veikdamas priešingai tarnybos interesams, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose įtvirtintus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, nevykdė 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktuose nustatytų valstybės tarnautojų pareigų laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba; pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3 punktuose nustatytus įpareigojimus asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas ir nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Sąmoningai, tyčia, pažeisdamas nurodytų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą, V. P. pasikėsino piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, pasikėsindamas padaryti didelę turtinę – 2 122 187,81 Eur – žalą valstybei.
2. Kasaciniu skundu nuteistasis V. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 8 d. bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžius ir bylą nutraukti arba pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendį ir paskirti kaip įmanoma mažiausią baudą.
2.1. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 22 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalyje, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 20 straipsnyje, 241 straipsnio 2 dalyje, 242 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus įrodymų tyrimo bei jų vertinimo, bylos nagrinėjimo teisme, nuosprendžio surašymo reikalavimus, dėl to teismų nuosprendžiai yra neteisingi, neteisėti, priimti neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjus bylą.
2.2. Kasatorius teigia, kad, siekiant tinkamo BK 22 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje, būtina tinkamai nustatyti, ar jis veikė neteisėtai tiesiogine apibrėžta tyčia (nukreipta į žinomai nepagrįsto dydžio žalos atlyginimo iš valstybės užtikrinimą privačiam juridiniam asmeniui), t. y. ar, eidamas (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, jis turėjo teisę pasirašyti taikos sutartį ir ar ją pasirašydamas žinojo, įtarė ar bent numanė, kad joje nurodytas atlygintinos žalos dydis gali būti nepagrįstas.
2.3. Teismų išvados, kad pasirašydamas taikos sutartį kasatorius elgėsi neteisėtai, motyvuotos tuo, kad: a) šią sutartį jis pasirašė skubotai; b) nepaisydamas (duomenys neskelbtini) darbuotojų pasipriešinimo, neinformuodamas (duomenys neskelbtini) Teisės departamento; c) buvo suinteresuotas, kad UAB „S.“ turėtų pakankamai lėšų išmokėti jam 196 598 Lt (56 938,72 Eur) pagal 2011 m. gruodžio 23 d. akcijų pardavimo sutartį (šį argumentą apeliacinės instancijos teismas laikė netikslumu, nepaneigiančiu išvados, kad kasatorius buvo suinteresuotas pasirašyti taikos sutartį, kad AB „A.“ galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2012 m. vasario 23 d. būsimo reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią AB „A.“ turėjo sumokėti 40 proc. UAB „S.“ iš valstybės priteistos sumos), yra nepagrįstos, nelogiškos ir neatitinka bylos duomenų.
2.4. Iš 2011 m. gruodžio 23 d. UAB „S.“ akcijų, priklausiusių ne kasatoriui, o UAB „V.“, kurios akcininku jis nebebuvo jau nuo 2011 m. birželio 23 d., pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad UAB „S.“ akcijų pirkėjas buvo liudytojas S. S., kuris pagal sutarties 3.2 ir 3.2.2 punktus kasatoriui 196 598 Lt (56 938,72 Eur) turėjo pervesti ne kaip akcininkui, tai neteisingai nurodyta nuosprendyje, bet kaip UAB „V.“ kreditoriui, grąžindamas UAB „V.“ skolą, susidariusią iš kasatoriaus įnašų į šią bendrovę, užfiksuotų sutarties 3.2.2 punkte išvardintuose kasos pajamų orderiuose. Iš kartu su apeliaciniu skundu prie bylos pridėto kasatoriaus banko sąskaitos išrašo matyti, kad S. S., o ne UAB „S.“, 2012 m. balandžio 11 d., praėjus trims mėnesiams nuo to, kai (duomenys neskelbtini) 2012 m. sausio 12 d. atšaukė taikos sutartį, į kasatoriaus banko sąskaitą pagal 2011 m. gruodžio 23 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį pervedė 166 598 Lt (48 250,12 Eur), 2012 m. balandžio 17 d. – 30 000 Lt (8688,60 Eur) (iš viso 196 598 Lt (56 938,72 Eur).
2.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šias aplinkybes įvertino kaip netikslumą, nepaneigiantį teismo išvados, kad kasatorius buvo suinteresuotas pasirašyti taikos sutartį neva dėl to, kad jau AB „A.“ galėtų atsiskaityti su UAB „S.“, nes kasatorius nesusijęs su minėtomis bendrovėmis, nežinojo apie jokius jų tarpusavio susitarimus. Be to, nuosprendyje (10 lapas) nurodyta, kad kasatorius negalėjo nežinoti apie 40 proc. dydžio nuo priteistos sumos AB „A.“ įsipareigojimą UAB „S.“, nes neva pats pasirašė susijusį susitarimą (3 t., b. l. 113), bet ten yra visai kitas dokumentas, būtent, UAB „V.“ susitarimas su AB „A.“ dėl 15 proc. būsimo reikalavimo.
2.6. Teismas nustatė, kad svarstymai ir derybos dėl galimybės (duomenys neskelbtini) sudaryti taikos sutartį su AB „A.“ vyko jau nuo 2011 m. rugsėjo 9 d., kai AB „A.“ su tokiu siūlymu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pirmąjį kartą, tai nurodė ir liudytojos J. L., N. S. Byloje esančiame 2011 m. gruodžio 23 d. kasatoriaus V. P. prašyme atlikti teisinių paslaugų pirkimą išvadai dėl taikos sutarties sudarymo gauti yra ir tuometinio (duomenys neskelbtini) vadovo V. L. rezoliucija, kuria kasatoriui pavedama „Organizuoti teisės aktų nustatyta tvarka“, tai patvirtina 2015 m. gegužės 22 d. V. L. papildomos apklausos protokolas, bet apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad organizuoti taikos sutarties pasirašymą teisės aktų nustatyta tvarka nurodė kasatorius.
2.7. Aptarti įrodymai patvirtina, kad taikos sutarties sudarymo procesas nebuvo vykdomas nei skubotai, nei nederinant savo veiksmų su kitais (duomenys neskelbtini) darbuotojais, o dalyvaujant (duomenys neskelbtini) vadovui V. L. ir su juo suderinus, vyko jau nuo 2011 m. rudens, atlikdamas minėtus veiksmus, kasatorius teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šias aplinkybes, o kartu ir tai, kad taikos sutartis buvo atšaukta ne iš karto po V. L. atostogų, o tik 2012 m. sausio 12 d. prieštaravimais, dar kartą išnagrinėjus aptariamą situaciją ir, taip pat ir kasatoriui, nutarus, kad į sutartį dar reikėtų įtraukti Teisingumo ir Finansų ministerijas, kaip žalos mokėtojas, nes (duomenys neskelbtini) savo biudžete neturėjo asignavimų būtent žalos atlyginimui, kad jokių teisinių pasekmių nekilo, žala dėl to padaryta nebuvo, kad kasatorius turėjo teisę pasirašyti taikos sutartį, nes tuo metu buvo įstaigos vadovas, ir to su niekuo derinti neprivalėjo, patvirtinančių reikšmingų V. L. parodymų, kurie buvo akcentuoti ir apeliaciniame skunde, apkritai nepasisakė.
2.8. 2011 m. gruodžio 29 d. kasatorius, laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, vadovaudamasis teisininkų, (duomenys neskelbtini) pavedimu nagrinėjusių pirmiau nurodytos civilinės bylos perspektyvas, pateiktomis išvadomis ir skaičiavimais, pagrindžiančiais taikos sutartyje nurodytą žalos AB „A.“ atlyginimo sumą, sumažinant žalos dydį nuo AB „A.“ 2011 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos 12 319 778,43 Lt (3 568 054,46 Eur) iki 8 284 422,08 Lt (2 399 334,47 Eur) sumos, su (duomenys neskelbtini) Teisės departamento darbuotojų žinia, atnaujintoje civilinėje byloje pasirašė taikos sutartį, kuria iš valstybės jau priteista 3 568 054,46 Eur suma sumažinta iki 2 399 334,47 Eur, t. y. net 1 168 719,99 Eur, ir tuo metu nebuvo jokių duomenų, kad taikos sutartyje nurodytos atlygintinos žalos dydis gali būti ne visai pagrįstas.
2.9. Be to, nėra ir jokių norminių teisės aktų, kuriais taikos sutarties su AB „A.“ sudarymo klausimas būtų buvęs pavestas išimtinai (duomenys neskelbtini) Teisės departamentui ar kažkuriam konkrečiam darbuotojui, niekur nėra įtvirtinti ir teismų nuosprendžiuose nurodyti (duomenys neskelbtini) aptarti bei suderinti taikos sutarties sudarymo su privačia bendrove galimybių įvertinimo principai, kurių nesilaikymu kasatorius nepagrįstai apkaltintas. Dėl to teismų išvados, jog (duomenys neskelbtini) direktorius V. L. klausimą dėl taikos sutarties sudarymo tikslingumo ir pagrįstumo buvo pavedęs nagrinėti (duomenys neskelbtini) Teisės departamento vadovei J. L., kad (duomenys neskelbtini) turėjo bendrą poziciją nesudaryti taikos sutarties, kad tik (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. L., Teisės departamento direktorės J. L. ir Teisinio atstovavimo skyriaus vedėjos N. S. pastangomis taikos sutartis buvo atšaukta, yra nepagrįstos ir neatitinka bylos duomenų. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad (duomenys neskelbtini) Teisės departamento darbuotojos iš anksto žinojo ir apie ketinimą pasirašyti taikos sutartį, ir apie jos pasirašymą.
2.10. Teismai nepagrįstai suteikė pranašumą liudytojų J. L. ir N. S. parodymams, nors joms nebuvo suteikti kokie nors išskirtiniai įgaliojimai spręsti ginčą su AB „A.“, (duomenys neskelbtini) vadovybė sprendė, kad šių liudytojų kompetencijos nepakako ir buvo būtina papildomai pasitelkti profesionalius teisininkus taikos sutarties sudarymo klausimui spręsti, o tai galėjo kelti jų tam tikrą nepasitenkinimą, kurio vedamos jos davė ne visai objektyvius ir išsamius parodymus apie byloje nagrinėjamą situaciją. Kaip matyti iš liudytojų J. L. ir V. Ž. parodymų teisme, galutinį sprendimą dėl taikos sutarties priimti (duomenys neskelbtini) Teisės departamento darbuotojos vengė bei vilkino šio klausimo sprendimą.
2.11. Teismai kasatoriaus kaltės įrodymu laikė ir 2010 m. kovo 8 d. būsimo reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 2 tarp AB „A.“, atstovaujamos direktoriaus J. J., ir UAB „V.“, atstovaujamos direktoriaus V. P., AB „A.“ įsipareigojimą už teisinę ir turtinę pagalbą civilinėje byloje sumokėti UAB „V.“ 15 proc. sumos, kuri AB „A.“ bus priteista iš valstybės, nors kasatorius nurodė, kad apie šią sutartį ir byloje esantį AB „A.“ vienintelio akcininko 2010 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 4 perleisti UAB „V.“ 15 proc. būsimo reikalavimo nuo priteistos sumos civilinėje byloje pasirašydamas taikos sutartį nežinojo, nes tai buvo kaip liudytojo apklausto S. S. reikalas su AB „A.“, su kuriuo kasatorius nesusijęs, o būsimo reikalavimo perleidimo sutartį kaip UAB „V.“ vadovas jis pasirašė S. S. iniciatyva, į tai nesigilinęs, šiuo klausimu net nesidomėdamas ir nežinodamas jos turinio, esmės ir prasmės. Šiuos kasatoriaus parodymus patvirtina ir nuoseklūs liudytojo J. J. parodymai, kad būtent S. S. jam pateikė pasirašyti sutartis dėl 15 proc. nuo priteisto žalos atlyginimo sumokėjimo UAB „V.“ ir 40 proc. UAB „ S.“, kurias, jo žiniomis, parengė S. S. darbuotoja, o apie žalos atlyginimą AB „A.“ su kasatoriumi jis niekada nėra kalbėjęs, bet teismai dėl to nepasisakė.
2.12. Kad kasatorius nepadarė nusikalstamos veikos, o veikė teisėtai, tinkamai atlikdamas jam priskirtas funkcijas bei tinkamai vykdydamas savo pareigas, remdamasis tuo metu turėtais duomenimis ir išimtinai siekdamas užtikrinti tinkamą valstybės interesų apsaugą, patvirtina tai, kad: 1) taikos sutartyje nurodyta daugiau nei milijonu litų mažesnė suma, nei advokato L. G. kontoros išvadoje dėl galimybės ir tikslingumo sudaryti taikos sutartį nurodyta kaip pagrįsta laikyta žala; 2) (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 19 d. kasacinį skundą, kuriame ginčijama net ir galiausiai priteista 956 932 Lt (277 146,66 Eur) žala, atlikdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas, pasirašė būtent kasatorius V. P.; 3) 2011 m. sausio 6 d. kasatoriaus tarnybinis pranešimas (duomenys neskelbtini) direktoriui, iš kurio matyti, kad jis 2011 m. gruodžio 29 d., dar iki taikos sutarties pasirašymo, informavo (duomenys neskelbtini) Teisės departamento direktorę J. L. apie gautą advokato L. G. kontoros išvadą; 4) dėl kasatoriaus veiksmų nebuvo atliekamas joks tarnybinis patikrinimas ar kitoks tyrimas, jis ir toliau daugiau kaip trejus metus iki 2015 m. balandžio 1 d. ėjo savo pareigas (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. spalio 21 d. dar kartą ėjo (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, bet šie duomenys teismų neįvertinti ir motyvuotai neatmesti.
2.13. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas praėjus net keleriems metams po šioje byloje nagrinėjamų veiksmų atlikimo, kai kasatorius pateikė teisėsaugai duomenis apie kaip liudytojo byloje apklausto S. S. padarytus galbūt nusikalstamus veiksmus. Iš byloje esančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (duomenys neskelbtini) sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad, komisijos vertinimu, yra tik S. S. finansiniai reikalavimai V. P., kurių pagrįstumas abejotinas; kad atsižvelgus į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje V. P. liudijo prieš S. S., kuriam pareikšti įtarimai dėl galimai nusikalstamos veikos, tikėtina, kad ne V. P., o pats pranešėjas S. S. gali būti neigiamai nusiteikęs prieš V. P. ir siekdamas keršto asmeniškai suinteresuotas jam pakenkti. Liudytojas J. J. teisme nurodė, kad būtent S. S., su kuriuo vieninteliu žalos AB „A.“ klausimu jis bendravo nuo 2008 m., pristatė jam savo pusbrolį G. P., turintį tik vidurinį išsilavinimą, ir pareikalavo įdarbinti jį AB „A.“, tai ir buvo padaryta, šioje bendrovėje G. P. kurį laiką dirbo ūkio dalies vedėju. Tiek G. P., tiek S. S. teisme parodymus skaitė iš atsineštų lapų, tai rodo, jog jų parodymai iš anksto aptarti ir suderinti, jų nepatvirtina bylos duomenys. G. P. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kasatorius neva iš J. J. už pagalbą civilinėje byloje, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, gavo 35 000 Lt (10 136,70 Eur), ir dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė pakvitavimą, kuris pagal atliktos ekspertizės aktą yra suklastotas, o liudytojas J. J. teisme taip pat kategoriškai nurodė, kad G. P. pateiktas pakvitavimas yra suklastotas, jis niekada nieko nėra mokėjęs kasatoriui ir apie žalos atlyginimą AB „A.“ niekada nėra kalbėjęs. Visi šie duomenys bylą nagrinėjusiems teismams buvo pateikti, proceso metu jie buvo tiriami, bet teismai BPK nustatyta tvarka jų neįvertino ir nepateikė jokių motyvų, be to, pirmosios instancijos teismas pats sau prieštaravo nurodydamas, jog šių liudytojų parodymais nesiremia, nors nuosprendyje remdamasis būtent liudytojo S. S. aiškiai melagingais ir šiukščiai pažeidžiant BPK 279, 281 straipsnių reikalavimus gautais parodymais padarė nepagrįstą išvadą apie (duomenys neskelbtini) vadovų derybų metu dėl taikos sutarties sudarymo tariamai vertintą AB „A.“ padarytos žalos dydį, kurią patvirtino ir apeliacinės instancijos teismas.
2.14. Kasatorius pažymi ir tai, kad jis yra jauno amžiaus, tvirtai susaistytas socialinėje aplinkoje, dirba, vedęs, neteistas, neregistruotas priklausomybių ligų centre, nepadarė jokių naujų neteisėtų veikų, dalyvavo visuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose, todėl per visą šį laiką turėjo gyventi apimtas netikrumo jausmo dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties, šioje byloje nagrinėjami veiksmai atlikti daugiau nei prieš penkerius metus, bylos apimtis nėra didelė ir ji negali būti vertinama kaip sudėtinga. Dėl to, jeigu, kasacinės instancijos teismo nuomone, kaltės klausimas išspręstas tinkamai, kasatorius prašo spręsti, ar jam paskirta 550 MGL (20 713 Eur) bauda neprieštarauja teisingumo principui, ar atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį ir ar šiuo atveju, atsižvelgus į ilgą proceso trukmę, neturėjo būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta gerokai mažesnė nei 550 MGL dydžio bauda.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti.
3.1. Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teisme buvo išsamiai ištirti visi byloje surinkti duomenys, laikomasi rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), visi pateikti prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, tinkamai išanalizuoti bei motyvuotai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išsamiai išanalizavęs įrodymus, pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl kasatoriaus V. P. nusikalstamos veikos padarymo yra pagrįstos ir teisingos. BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimų nepažeidė.
3.2. Priešingai nei nurodyta kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas aptarė liudytojų parodymus, analizavo, palygino tarpusavyje ir pagrįstai bei išsamiai argumentavo, kodėl ir kokiais įrodymais remdamasis padarė išvadą, kad V. P. kaltas dėl jam inkriminuotos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, motyvuotai pasisakė, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. V. P. kaltę, įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas grindė remdamasis liudytojų V. L., J. L., N. S., V. Ž., J. O.-B. ir kt. parodymais, kitais bylos rašytiniais įrodymais. Bylą nagrinėjusių teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus paremtas ne tik minėtų liudytojų parodymų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų aptarimu, bet ir nuteistojo V. P. parodymų, jo gynybinės versijos bei kitų bylos duomenų įvertinimu.
3.3. Nuteistojo argumentai dėl netinkamo BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo nepagrįsti ir atmestini. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje tęsėsi vienerius metus, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme taip pat truko mažiau nei vienerius metus. Taigi nuo nusikaltimo išaiškinimo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo dveji metai. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme šiuo atveju neturi lemiamos įtakos proceso terminų skaičiavimui, nes apeliacinį procesą inicijavo pats nuteistasis, parašęs apeliacinį skundą. Ši byla buvo pakankamai sudėtinga, nes buvo tiriama korupcinio pobūdžio nusikalstama veika, išsamiai tikrinamos V. P. gynybinės versijos ir pan. Bylos proceso trukmę tam tikra dalimi lėmė ir paties kaltinamojo pozicija nepripažinti kaltinimo. Atsižvelgiant į visa tai, galima daryti išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga ir kad byla išnagrinėta darant procesinius delsimus, dėl kurių galėjo būti pažeista nuteistojo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Be to, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs V. P. padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principą, sumažino pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, iki paskyrė 550 MGL (20 713 Eur) baudą, kuri yra daug mažesnė nei nustatytos bausmės vidurkis.
Nuteistojo V. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų
4. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
4.1. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Skunde nurodyti argumentai, skirti teismų nustatytoms aplinkybėms paneigti, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
4.2. Taigi, kasacinės instancijos teismas žemesniųjų instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinio skundo teiginiai, kurie iš esmės pakartoja apeliacinį skundą, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu atskirų įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, prašoma, atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl teismų nuosprendžių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasatoriaus teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo
5. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 22 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, pažeidė BK 2 straipsnyje nustatytas pagrindines baudžiamosios atsakomybės nuostatas, padarė BPK 1, 3, 20 straipsnių, 241 straipsnio 2 dalies, 242 straipsnio 1 dalies, 279 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies esminius pažeidimus. Kasatorius nurodo, kad jo veiksmuose nėra piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sudėties, nes nenustatytas jo veiksmų neteisėtumas ir kaltė.
5.1. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.
5.2. Piktnaudžiavimo, nustatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl, kiekvienu atveju konstatuojant BK 228 straipsnyje nurodytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui, tokiu savo veikimu ar neveikimu padarant didelę žalą valstybei (ar kitiems BK 228 straipsnio dispozicijoje nurodytiems asmenims) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-7-128-699/2017).
5.3. Taigi BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatyta speciali norma dėl pirmosios šio straipsnio dalies, numatanti papildomą požymį – siekimą turtinės ar kitokios asmeninės naudos. Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų ir pan.) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-89/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-89/2009">2K-89/2009</a>, 2K-180-976/2017).
5.4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. P. pasikėsino piktnaudžiauti tarnyba siekdamas turtinės naudos ir tokiais veiksmais pasikėsino padaryti didelę žalą valstybės interesams. Jis, laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas, veikdamas priešingai tarnybos interesams, siekdamas turtinės naudos AB „A.“, ėmėsi aktyvių veiksmų dėl taikos sutarties civilinėje byloje sudarymo. Žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) neturėjo galutinės pozicijos dėl taikos sutarties su AB „A.“ sudarymo, V. P. savo iniciatyva, be kompetentingų (duomenys neskelbtini) darbuotojų pritarimo ir jų neinformavęs, kaip civilinės bylos atsakovo (duomenys neskelbtini) atstovas atstovaujantis Lietuvos valstybę, sudarė taikos sutartį Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi valstybė įsipareigojo išmokėti 2 399 334,47 Eur AB „A.“ kaip žalos atlyginimą. 2011 m. gruodžio 30 d. sudarytą taikos sutartį šis valstybės tarnautojas pasirašė skubotai, siekdamas turinės naudos bendrovei, suprasdamas, kad sutartyje numatytas išmokos dydis yra nepagrįstai didelis ir valstybei bus padaryta didelė turtinė žala. Įsiteisėjus taikos sutarčiai, valstybei būtų tekusi prievolė sumokėti privačiai bendrovei taikos sutartyje numatytą sumą – 8 284 422,08 Lt. 2014 m. vasario 17 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu civilinėje byloje nustatyta, jog AB „A.“ padaryta žala sudaro tik 956 932 Lt (277 146,66 Eur); taigi taikos sutartimi valstybei būtų buvusi padaryta 7 327 490,08 Lt (2 122 187,81 Eur) turtinė žala.
5.5. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad V. P. veikė priešingai valstybės tarnybos interesais, tyčia, pažeisdamas teismo nustatytame kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus bei juose įtvirtintus principus, atvirai demonstruodamas jų negerbimą, pasikėsino piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, padaryti didelę turtinę žalą valstybei.
5.6. Apeliacinės instancijos teismas kasacine tvarka skundžiamame nuosprendyje patikrino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir priėjo išvadą, jog ištirti bylos įrodymai, jų visuma leidžia konstatuoti, jog V. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.
5.7. Šis teismas, atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, nurodė bylos duomenis, kurie patvirtino šio valstybės tarnautojo sąmoningą skubėjimą pasirašyti taikos sutartį. Teismas pabrėžė bylos duomenis apie (duomenys neskelbtini) užimtą poziciją dėl tokios taikos sutarties sudarymo tikslingumo ir duomenis dėl AB „A.“ prašomos atlyginti žalos dydžio pagrįstumo. V. P. buvo žinoma, kad jo laikinai vadovaujama (duomenys neskelbtini) neturėjo galutinės pozicijos dėl taikos sutarties su AB „A.“ sudarymo, tačiau jis, priešingai tarnybos interesams, siekdamas turtinės naudos AB „A.“, savo iniciatyva ėmėsi aktyvių veiksmų dėl taikos sutarties civilinėje byloje pasirašymo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo advokato V. P. paruoštą taikos sutarties projektą, išdėstė aiškius motyvus, kodėl sprendė, kad ši sutartis parengta ne savarankiškai, o AB „A.“ 2011 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) pateiktos taikos sutarties projekto pagrindu.
5.8. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nustatė, kad V. P. nederino savo veiksmų dėl taikos sutarties pasirašymo ir apie juos neinformavo nei (duomenys neskelbtini) Teisės departamento, nei kitų suinteresuotų valstybės institucijų, iš kurių asignavimų turėjo būti mokamas žalos atlyginimas, nelaukė, kol bus įvertinta reali valstybės AB „A.“ padaryta žala ir nuspręsta, ar apskritai tikslinga bylą baigti taikos sutartimi. Abiejų grandžių žemesnieji teismai nurodė, kodėl atmeta kaltinamajame akte išdėstytas ir V. P. neigiamas bei savaip interpretuojamas aplinkybes, kodėl nustatydami piktnaudžiavimo aplinkybes remiasi atskirų liudytojų parodymais, konkrečiais rašytiniais bylos dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė, kokių svarbių įvykių chronologija paneigia nuteistojo V. P. parodymus apie jo tvirtinamas taikos sutarties sudarymo ir atšaukimo motyvus. Išvadas, kad trumpam įgijęs (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgalinimus, sudarydamas (duomenys neskelbtini) vardu taikos sutartį su AB „A.“, V. P. buvo suinteresuotas veikti šio privataus juridinio asmens turtinei naudai, abu teismai padarė išanalizavę liudytojų V. L., J. L., N. S., V. Ž., J. O.-B. parodymus, taikos sutarties civilinėje byloje sudarymo ir atšaukimo aplinkybes, aiškindamiesi, kokie turtiniai ir kitokie santykiai siejo valstybės tarnautoją V. P. su atskirais liudytojais ir juridiniais asmenimis.
5.9. Nors V. P. savo kaltės piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos nepripažino, tačiau, atsižvelgdami į jo atliktų veiksmų ir siektų padarinių pobūdį, veiksmų intensyvumą, teismai pagrįstai atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju buvo veikta tiesiogine tyčia – V. P. suvoktas pavojingas nusikalstamos veikos pobūdis, siekta turtinės naudos, numatyta, kad dėl to gali atsirasti didelė turtinė žala valstybei, jos norėta. Tačiau tokia žala nekilo dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į nustatytus V. P. išorinius nusikalstamos veikos požymius – nepaisymas (duomenys neskelbtini) pasipriešinimo taikos sutarties su AB „A.“ sudarymui, skubotumas, veikimas valstybei oponuojančios civilinės bylos šalies naudai, tiesioginis suinteresuotumas, kad lėšos pagal taikos sutartį patektų konkretiems asmenims. Šis teismas pagrįstai sprendė, kad, įvertinus visų objektyviųjų piktnaudžiavimo tarnyba požymių visumą, V. P. veikė tiesiogine tyčia.
5.10. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų išdėstyta šio nuosprendžio aprašomoji dalis. Be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo V. P. kaltumą, teismo nurodyta ir bylos įrodymais paneigta šio asmens gynybos versija, nurodant, kokiais bylos dokumentais, liudytojų parodymais ir kitomis byloje įrodytomis aplinkybėmis tai padaryta.
5.11. Minėta, kad įrodymų vertinimas, kaip nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir jais pagrįstų išvadų baudžiamojoje byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir daromų išvadų teismui nėra privalomos. Svarbu, kad teismo baigiamajame akte būtų išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Tokiems motyvams esant, kasacinio skundo nuorodos, kad teismai skundžiamus įrodymus įvertino kitaip ir padarė kitokias išvadas, nei to pageidavo nuteistasis, negali būti laikomos BPK pažeidimu.
5.12. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą (BPK VI dalis) neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan., patikrina apeliacinės instancijos teismas.
5.13. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 320 straipsnio 3 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kasacinėje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-60/2014, 2K-202/2014, 2K-240/2014, 2K-72-746/2015, 2K-418-699/2015, 2K-572-139/2015, 2K-20-746/2016, 2K-256-693/2017 ir kt.) nuosekliai aiškinama, kad BPK 332 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas reikalavimas apeliacinės instancijos teismui nutarties aprašomojoje dalyje išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną apelianto argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes.
5.14. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, jog šis teismas kasatoriaus nurodomų BPK reikalavimų nepažeidė, bylą patikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, pakeistame nuosprendyje išdėstė pakankamai motyvuotas išvadas dėl esminių išnagrinėtų apeliacinio skundo argumentų ir pateikė motyvus, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas bei kodėl esminiai apeliacinio skundo argumentai atmetami. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus skundžiamus įrodymus įvertino kitaip ir padarė kitokias išvadas, nei to pageidavo nuteistasis, negali būti laikoma netinkamu apeliacinių skundų išnagrinėjimu.
Išties šis teismas nuosprendyje nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytų BPK 242 ir 279 straipsnių pažeidimų, iš esmės susijusių su liudytojų G. P. ir S. S. apklausa pirmosios instancijos teisme, tačiau iš 2016 m. vasario 19 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad šie liudytojai teisme prisaikdinti, apklausti taip, kaip numato BPK 277, 279, 281 straipsnių nuostatos. Visiems proceso dalyviams buvo suteikta galimybė užduoti jiems klausimus, jokių prieštaravimų, pareiškimų ar pastabų dėl šių liudytojų apklausos nei V. P., nei jo gynėjas apklausos metu nepareiškė. Teismo dalyvių reikalavimai, kurie numatyti BPK 281 straipsnyje, bylą nagrinėjančiam teismui taip pat nebuvo pateikti.
5.15. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas išsamiai patikrino apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, įvertino, ar pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, turinčias įtakos teismo išvadoms, ar išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms pagrįsti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti. Šis teismas, iš esmės nepažeisdamas kasatoriaus nurodomų kaip pažeistų BPK straipsnių, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, jame pateikė reikiamas išvadas dėl apelianto skundžiamų įrodymų vertinimo.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu ir piniginės bausmės skyrimu
6. Kasaciniame skunde nuteistasis prašo spręsti, ar jam paskirta 550 MGL dydžio (20 713 Eur) bauda neprieštarauja teisingumo principui, atitinka BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį ir ar šiuo atveju, atsižvelgus į ilgą proceso trukmę, neturėjo būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta gerokai mažesnė bauda.
6.1. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
6.2. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės dydžio klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas ne konkretaus dydžio nustatymo aspektu, o išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
6.3. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė motyvus, kodėl buvo būtina iš naujo individualizuoti bausmę, ir, atsižvelgdamas į V. P. asmenybę bei jo padaryto piktnaudžiavimo aplinkybes, sumažino jam pagal BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtos baudos dydį, paskyrė mažesnę baudą nei baudos vidurkis, kuris numatytas BK 47 straipsnio 2 dalyje (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) už sunkų nusikaltimą. Šis teismas akcentavo bausmės paskirtį ir bausmės teisingumo tikslą, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
6.4. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251/2008">2K-251/2008</a>, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-2/2015 ir kt.).
6.5. Kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo bausmė V. P. už sunkų nusikaltimą paskirta laikantis BK nuostatų, įtvirtinančių bausmių skyrimo pagrindus. Ši bausmė atitinka bausmės paskirtį, kuri numatyta BK 41 straipsnyje ir nėra pagrindo teigti, kad piniginė bausmė savo dydžiu neproporcinga padaryto piktnaudžiavimo pavojingumui ir todėl neteisinga.
6.6. Konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali būti švelninama neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-942/2015">2K-186-942/2015</a>, 2K-147-677/2015, 2K-7-109/2013, 2K-102/2011, 2K-503/2010, 2K-256/2009) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje numatyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2011">2K-192/2011</a>, 2K-7-45/2007). Baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44-699/2015">2K-44-699/2015</a>, 2K-460-895/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-942/2015">2K-186-942/2015</a>, 2K-55-895/2015, 2K-150/2014, 2K-7-109/2013 ir kt.). Išvada dėl baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumo turi būti motyvuota ne pavienių, o išsamia visų minėtų kriterijų analize.
6.7. Šiuo atveju nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo V. P. praėjo dveji metai, apeliacinis procesas pagal nuteistojo apeliacinį skundą truko apie keturis mėnesius, kasacinis nuteistojo skundas išnagrinėtas mažiau nei per pusmetį. Byla laikytina pakankamai sudėtinga, nes buvo tiriama valstybės tarnautojo veikla susijusi su atskirų kitų asmenų veikla, taip pat su finansiniais įsipareigojimais tarp fizinių ir juridinių asmenų, bei sudėtingos ir ilgai trukusios civilinės bylos nagrinėjimu. Kasatorius nenurodo jokių konkrečių procesinių delsimų, už kuriuos būtų atsakingos valstybės institucijos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nėra pagrindo pripažinti, kad proceso trukmė buvo nepateisinamai ilga ir kad dėl to buvo pažeista nuteistojo teisė į bylos išnagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką.
7. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto skundo nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme ribas, skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos nuosprendžius reikėtų keisti, naikinti, o bylą nuteistajam V. P. nutraukti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
Tomas Šeškauskas
