Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-59-976/2017
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12947-2016-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. lapkričio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Edmundo Sakalausko 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimu G. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 512 straipsnio 6 dalį, 86 straipsnį 434 Eur dydžio bauda už tai, kad, būdamas UAB „V“ direktorius, sandėliavo ir saugojo nerūšiuotas mišrias statybines griovimo atliekas lauko teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas šiai veiklai skirto taršos leidimo, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnį, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos leidimų išdavimo taisyklės, Taisyklės) 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus, be to, nerūšiuotas statybines atliekas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sandėliavo atviroje lauko teritorijoje ant smėlinės dangos, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas) 13 punkto reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundas atmestas ir Vilniaus RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo E. Sakalausko 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis pakeista – patikslintas Vilniaus RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo E. Sakalausko 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimas: grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodyta, kad statybinės atliekos automobiliu „Mercedes Benz 4146“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančiu UAB „D“, iš teritorijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kur yra griaunamas buvęs prekybos ir pramogų centro (duomenys neskelbtini) pastatas, buvo gabenamos į teritoriją Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdo UAB „V“, 2016 m. birželio 30 d., 2016 m. liepos 1, 8, 12 d.; grafoje „Pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ pašalintos aplinkybės dėl statybinių atliekų gabenimo automobiliu „Mercedes Benz Actros 3344“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (3 punktas); grafoje „Pažeidimo padarymo data, laikas, vieta“ nurodyta, kad pažeidimo padarymo laikas yra laikotarpis nuo 2016 m. birželio 30 d. iki 2016 m. liepos 12 d. Administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 86 straipsnį G. M. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. G. M. už ATPK 512 straipsnio 6 dalyje nustatytą pažeidimą paskirta 434 Eur dydžio bauda palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. prašymas ir jo administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M., vadovaudamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo E. Sakalausko 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmęs pareigūnas ir teismai neteisingai aiškino bei taikė ATPK 9 straipsnį, 512 straipsnio 6 dalį, Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 24 punktą, 19 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalis, 31, 32 straipsnius, 6 straipsnio 1 dalį, Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, Taršos leidimų išdavimo taisyklių 6 punktą ir 1 priedo 3.1 punktą, Aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės) 15, 16, 22 punktus, taip padarė esminius materialiosios teisės pažeidimus, kurie turėjo įtakos neteisėtų nutarimo ir nutarčių priėmimui.
5.2. Pareiškėjo teigimu, veikos kvalifikavimui pagal ATPK 512 straipsnio 6 dalį yra būtina bent viena iš šių sąlygų: ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas neturint nustatyto teisės aktuose taršos leidimo ar objektų naudojimas neturint nustatyto teisės aktuose taršos leidimo, ar ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant taršos leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Pasak pareiškėjo, jo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, nustatyto ATPK 512 straipsnio 6 dalyje, sudėties, nes, pirma, už statybinių atliekų sandėliavimą ir (ar) saugojimą negalėjo būti taikomas reikalavimas turėti taršos leidimą, antra, atvežtos medžiagos negalėjo būti laikomos mišriomis statybinėmis atliekomis.
5.3. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnį ir Taršos leidimų išdavimo taisyklių 6 punktą taršos leidimą privalo turėti tik veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus. Pagal Taisyklių 4.4 papunktį įrenginys – tai stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Anot pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas lauko teritoriją Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurioje UAB „V“ atliko darbus, nepagrįstai pripažino įrenginiu, kurio apibrėžimas pateiktas Taisyklių 4.4 papunktyje ir kuriam buvo būtinas taršos leidimas. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „V“ 2016 m. birželio–liepos mėnesiais pagal su Vilniaus RAAD suderintą teritorijos tvarkymo planą atliko buvusios UAB „L“ gamyklos teritorijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus. Tvarkymo plane numatytas gamyklos teritorijoje buvusių pastatų ir kitų įrenginių nugriovimas, išardymas, demontavimas, sandėliavimas bei atliekų išvežimas. Šiems darbams atlikti taršos leidimas buvo nereikalingas, tai pripažino ir Vilniaus RAAD, sąlygos dėl būtino taršos leidimo nenurodė ir derindamas tvarkymo planą. Be to, UAB „V“ pagal sutartį su UAB „G“ vykdė teritorijoje buvusių pastatų ir statinių griovimo, statybinio laužo sutvarkymo, mūrinės tvoros remonto, dalies teritorijos aptvėrimo, teritorijos išlyginimo bei kitus su minėtos teritorijos paruošimu statyboms susijusius darbus. Pasak pareiškėjo, statybos darbų sąvoka apima ir statinio griovimo darbus, o jų vykdymo vieta yra statybvietė (Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 ir 23 dalys), todėl teritorija Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo statybvietė, nes joje buvo vykdomi statybos darbai – griovimas. Pareiškėjas pažymi, kad statybvietė pagal įstatyme pateiktą jos apibrėžimą nėra įrenginys, o teisės aktuose nėra nustatyta reikalavimų turėti taršos leidimą vykdant griovimo darbus statybvietėje. Šiuo atveju darbai buvo vykdomi laikinai, teritorijoje nebuvo jokių stacionarių technikos objektų, įrenginių, mechanizmų ir pan. Pati lauko teritorija buvo tik darbų atlikimo vieta, nebuvo nei technika, nei technikos įrenginys, nei kaip nors kitaip specialiai pritaikytas kitoks objektas, joje dirbo tik mobilūs mechanizmai, o eksploatuojant mobilų statybinių atliekų tvarkymo įrenginį tokiam įrenginiui nėra nustatytas reikalavimas turėti taršos leidimą. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad lauko teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „V“ eksploatavo kokį nors įrenginį (stacionarų technikos objektą), kuris atitiktų Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje ir Taisyklių 4.4 papunktyje pateiktą apibrėžimą.
5.4. Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad visais atvejais, kai yra apdorojamos ir (ar) laikomos ne įmonės ūkinės veiklos metu ar ne jos veiklos teritorijoje susidariusios statybinės atliekos, yra būtinas taršos leidimas. Anot pareiškėjo, teisės aktuose toks reikalavimas nėra įtvirtintas, priešingai, remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsniu, Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsniu, Taršos leidimų išdavimo taisyklėmis, taršos leidimas yra būtinas tik tokiam atliekų apdorojimui ir (ar) laikymui, kuris atliekamas eksploatuojant įrenginį, apibrėžtą Taisyklių 4.4 papunktyje. Kadangi Taisyklių 1 priede nurodyti kriterijai taikomi būtent įrenginiui, o veikla, už kurią nubaustas pareiškėjas, nėra įrenginio – stacionaraus technikos objekto – eksploatavimas, nesant tokio įrenginio, nėra pagrindo pareiškėjo veiklai taikyti reikalavimo turėti taršos leidimą.
5.5. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nepagrįstai pripažinta, jog į teritoriją Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo vežamos mišrios statybinės griovimo medžiagos. Pagal Atliekų tvarkymo taisykles mišrioms statybinėms atliekoms nepriskiriamas betonas, plytos, čerpės ir keramika. Remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 6 dalimis, Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 15, 16, 22 punktais, atliekos, kurias galima panaudoti, yra nebe atliekos, bet antrinės žaliavos, šalutiniai produktai ir pan., ir tik statybinės atliekos, kurių perdirbti ar kitaip panaudoti negalima, gali būti laikomos atliekomis. Todėl griovimo metu gautos medžiagos (plytos, skalda, betonas), kurios gali būti panaudotos kaip statybinės medžiagos, negali būti laikomos tokiomis statybinėmis atliekomis, kurių panaudoti negalima ir jos turėtų būti šalinamos. Anot pareiškėjo, bylos medžiaga (važtaraščiai, vaizdo įrašai) patvirtina, kad į minėtą teritoriją iš kito statybos objekto buvo atvežtos ne mišrios statybinės atliekos, o statybinės medžiagos, gautos nugriaunant statinį, – plytos, skalda. Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kad medžiagos ar daikto gamyba ir jos atgabenimas turi būti vieno ir to paties gamybos proceso dalis. Atgabentos medžiagos atitiko kitas Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio sąlygas. Be to, nors pareiškėjas nubaustas ne už atliekų gabenimą, o už jų sandėliavimą, byloje nėra jokių įrodymų, kad atvežtos iš kitų objektų medžiagos teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būtų buvusios tam tikrą laiką saugomos ir (ar) sandėliuojamos, todėl apeliacinės instancijos teismas medžiagų gabenimą ir (ar) išpylimą nepagrįstai prilygino jų laikymui, saugojimui, sandėliavimui.
5.6. Pareiškėjas taip pat teigia, kad byla išnagrinėta nesilaikant teisėtumo, nevisapusiškai, neobjektyviai ir neišsamiai, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties; įrodymai byloje surinkti pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus; pažeidimas užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris neatitinka jam keliamų reikalavimų, nes jame nurodytas pažeidimo padarymo laikas nepagrįstas įrodymais, neatskleista pažeidimo esmė, neužfiksuoti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos bylos nagrinėjimui; įrodymai byloje įvertinti neobjektyviai, nesivadovaujant įstatymu, teisine sąmone bei visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu; nutarime ir nutartyse nurodytos aplinkybės dėl pažeidimo padarymo laiko, būdo grindžiamos prielaidomis, taip padaryta ATPK 7 straipsnio 2 dalies, 9, 248, 250, 256, 257, 260, 284, 286, 301 straipsnių pažeidimų.
5.7. Pareiškėjas nurodo, kad šioje byloje aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vykdė asmuo, dirbantis pagal darbo sutartį, o ne įgaliotas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės veiksmai buvo vykdomi pažeidžiant teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir kitus principus, viešojo administravimo subjektai UAB „V“ veiklos patikrinimą atliko bei veikė pažeisdami įstatymo reikalavimus, taip padaryta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2, 3, 4, 10, 11, 12, 14, 16 straipsnių, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 2, 3, 362, 364 straipsnių pažeidimų. Pasak pareiškėjo, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmai turi būti atliekami vadovaujantis viešumo, skaidrumo principais, tačiau Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros darbuotojas vyr. specialistas V. K., dirbantis pagal darbo sutartį, nebūdamas pareigūnas ir neturėdamas teisės atlikti jokių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijų, neprisistatęs, nežymėtu automobiliu slapta 2016 m. birželio 30 d., liepos 1, 8, 12, 19 dienomis stebėjo UAB „V“ ir UAB „D“ veiklos teritorijas – statybvietes bei sekė jų transporto priemones Vilniaus mieste, visa tai slapta fiksavo vaizdo įrašymo priemone. Tokie veiksmai pažeidžia įstatymų reikalavimus, yra neteisėti. Taip pat neteisėti tarnybiniai pranešimai bei kiti dokumentai, kuriuose aprašyti neteisėtų veiksmų metu gauti duomenys. Pareiškėjo teigimu, abiejų instancijų teismai padarė byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad vyr. specialistas V. K. veikė teisėtai, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų, o neteisėtos veiklos metu gauta bet kokia vaizdo medžiaga, surašyti dokumentai negalėjo būti pripažinti tinkamais ir leistinais įrodymais.
5.8. Pareiškėjas pažymi ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. patikrinimo aktas Nr. 437, kuriuo remiantis priimti skundžiami nutarimas ir nutartys, surašytas tam įgaliojimų neturinčio pareigūno V. R., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl taip pat negalėjo būti pripažintas įrodymu byloje. Patikrinimo akte nurodyta, kad jis surašytas vykdant neplaninį patikrinimą, tačiau neplaninis patikrinimas galėjo būti pradedamas ir atliekamas tik esant Vilniaus RAAD padalinio vadovo motyvuotam sprendimui, kuris turėjo būti įformintas pavedimu atlikti patikrinimą arba sprendimu dėl patikrinimo ir baigiamas patikrinimo aktu, kurį turėjo surašyti bei pasirašyti patikrinimą atlikę pareigūnai. Tokio sprendimo, kuriuo V. R. būtų buvę pavesta atlikti patikrinimo veiksmus, nebuvo, be to, V. R., pats neatlikęs patikrinimo veiksmų, įgaliojimų surašyti Patikrinimo aktą neturėjo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjo 2016 m. liepos 8 d. pavedimu Nr. VR-14.6-1172 buvo pavesta neplaninį patikrinimą atlikti Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresniajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui P. R. ir šios agentūros vyriausiajam specialistui V. K., negalėjusiam vykdyti jokių aplinkos apsaugos kontrolės funkcijų, taigi toks pavedimas buvo neteisėtas.
6. Vilniaus RAAD direktorius Marius Švaikauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti.
6.1. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog teritorija Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į jos specifiką, įtvirtintą jos tvarkymo plane, turi būti laikoma įrenginiu, kaip jis apibrėžtas Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunktyje, dėl to UAB „V“ savo veiklai (statybinėms atliekoms vežti ir sandėliuoti) šioje teritorijoje privalėjo turėti Taršos leidimą.
6.2. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentais, kad į teritoriją Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo vežamos ne statybinės atliekos, o antrinės žaliavos, šalutiniai produktai ir pan. Teigiama, kad Vilniaus RAAD specialistai Patikrinimo aktu, tarnybiniais pranešimais, užfiksuotais vaizdo įrašais nustatė, o nagrinėjant bylą Vilniaus RAAD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje ir teismuose, įvertinus visus įrodymus, nekilo abejonių, jog į minėtą teritoriją buvo vežamos statybinės atliekos iš kitų teritorijų.
6.3. Atsiliepime taip pat teigiama, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjo pavaduotojas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. R. pavadavimo pagrindu turėjo teisę atlikti patikrinimo veiksmus ir surašyti Patikrinimo aktą, kuris surašytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų; Vilniaus RAAD specialistų stebėjimai atlikti viešoje vietoje, vykdant aplinkos apsaugos kontrolės funkciją, laikantis teisės aktų reikalavimų, stebėjimai įforminti tinkamai; Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. prašymas tenkintinas.
Dėl taikytinos teisenos
8. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad kai administracinių teisės pažeidimų protokolai (o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai) surašyti iki 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą tik tuo atveju, kai pažeidimai buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu. Kitais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai bylą nagrinėjo pagal ATPK įtvirtintos teisenos normas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla taip pat nagrinėtina vadovaujantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK procesinėmis normomis.
Dėl ATPK 512 straipsnio 6 dalies taikymo
9. Pagal ATPK 512 straipsnio 6 dalį administracinė atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos leidimo, kai tai nustatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šio leidimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Ši teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog pažeidimo objektyvieji požymiai yra nurodyti kitame ar kituose teisės aktuose. G. M. pagal ATPK 512 straipsnio 6 dalį nubaustas už tai, kad pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Taršos leidimų išdavimo taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto reikalavimus, nes, būdamas UAB „V“ direktorius, sandėliavo ir saugojo nerūšiuotas mišrias statybines griovimo atliekas lauko teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas šiai veiklai skirto taršos leidimo.
10. Pareiškėjas kaip vieną iš esminių prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą argumentų nurodo tai, kad reikalavimas savo veikloje turėti taršos leidimą teisės aktuose yra siejamas su įrenginio, kurio sąvoka apibrėžta Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunktyje ir kuris atitinka Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus, eksploatavimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas tokiu įrenginiu lauko teritoriją Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisingai aiškino ir taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, 192 straipsnį, Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, Taršos leidimų išdavimo taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 3.1 punkto nuostatas. Šie argumentai pagrįsti.
11. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą. To paties įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija turi teisę eksploatuoti įrenginį, nurodytą Taršos leidimų išdavimo taisyklėse, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Taršos leidimų išdavimo taisyklių 6 punkte nustatyta, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį, atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Įrenginio sąvoka apibrėžta Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunktyje, pagal kurį įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma vienos arba kelių rūšių Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus atitinkanti veikla ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, galinti sukelti aplinkos teršimą ir (arba) kitokias pasekmes ar poveikį aplinkai. Taisyklių 1 priede įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia leidimo. Vienas iš tokių kriterijų nustatytas šio priedo 3.1 papunktyje, pagal kurį taršos leidimas yra būtinas, kai atliekos yra apdorojamos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir (ar) laikomos.
12. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad tarp UAB „V“ bei UAB „G“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią UAB „V“ privalėjo atlikti užterštos teritorijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tvarkymo darbus pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą teritorijos tvarkymo planą. Šiame tvarkymo plane buvo apibrėžtos teritorijos tvarkymo sąlygos, teritorijos užterštumas, tvarkymo elementai, būdai ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šios teritorijos specifiką, įtvirtintą jos tvarkymo plane, padarė išvadą, kad ši teritorija turi būti laikoma įrenginiu, kaip jis apibrėžtas Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunktyje. Kartu apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, įrenginyje (tvarkomoje teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) laikant atliekas, kurios atvežtos iš kitų objektų, šį įrenginį, t. y. teritoriją, eksploatuojantis asmuo – UAB „V“ – privalėjo turėti taršos leidimą, kaip jis apibrėžtas Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo sprendimas lauko teritoriją Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pripažinti įrenginiu Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunkčio prasme ne tik prieštarauja minėtame Taisyklių 4.4 papunktyje pateiktam įrenginio (kaip stacionaraus technikos objekto) sąvokos apibrėžimui, tačiau neatitinka ir kitose Taisyklių nuostatose paminėtų tokio įrenginio požymių. Pavyzdžiui, Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.5 papunktyje pateiktas neįprastų (neatitiktinių) veiklos sąlygų sąvokos apibrėžimas, pagal kurį tokiomis sąlygomis pripažįstamas įrenginio paleidimas, derinimas, stabdymas, aprašyti įrenginio eksploatavimo dokumente (techniniame reglamente ar kt.), taip pat nuotėkio buvimas, gedimas; Taisyklių 12 punkte įtvirtinta leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas iš įrenginių išdavimo, pakeitimo ir jo galiojimo panaikinamo tvarka; Taisyklių 18.2 papunktyje nustatyta, kad paraiškos gauti taršos leidimą bendrojoje dalyje turi būti nurodyta trumpa aprašomojo pobūdžio informacija apie visus toje vietoje (ar keliose vietose) to paties veiklos vykdytojo eksploatuojamus ir (ar) planuojamus eksploatuoti įrenginius, galinčius sukelti teršalų išmetimą (išleidimą), nurodant jų eksploatacijos pradžią, įrenginių techninius parametrus, nepriklausomai nuo to, ar tie įrenginiai atitinka Taisyklių 4.4 papunktį, įskaitant įrenginiuose naudojamas technologijas, jų pajėgumus, juose vykdomą veiklą, naudojamas medžiagas ir mišinius, išmetamus (išleidžiamus) teršalus ir jų šaltinius; Taisyklių 1 priede, be kita ko, kalbama apie kurą deginančių įrenginių naudojimą ir kt. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“ žodis įrenginys suprantamas kaip tai, kas įrengta, įrengtas sudėtingas mechanizmas; žodis technika – kaip materialinės žmonių veiklos priemonės (mašinos, įrenginiai ir kt.). Taigi iš paminėtų Taisyklių nuostatų ir žodžio įrenginys reikšmės išplaukia, kad Taršos leidimų išdavimo taisyklėse apibrėžtas įrenginys, kuriam eksploatuoti privaloma turėti taršos leidimą, yra tam tikras mechanizmas, technika ir juo negali būti pripažįstama teritorija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas prašyme teisingai nurodo, jog byloje nenustatyta, kad teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), UAB „V“ būtų eksploatavusi kokį nors įrenginį, kaip jis apibrėžtas Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunktyje, t. y. stacionarų technikos objektą. Bylos medžiaga rodo, kad minėtoje teritorijoje veikė tik mobili statybinių atliekų tvarkymo technika, tačiau nei nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija, nei teismai dėl reikalavimo ją eksploatuojant turėti taršos leidimą taikymo nepasisakė.
13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, yra ne kartą nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, kad įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės būtų tikslios, būtų užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
14. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas pripažino, jog teisinis reguliavimas nėra visiškai aiškus ir teisinio išsilavinimo neturintis asmuo gali nesuprasti visų konkrečių atvejų ir išimčių, kada taršos leidimas pagal Taršos leidimų išdavimo taisykles yra būtinas, o kada ne. Tačiau šis teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju UAB „V“ vykdomai veiklai – nerūšiuotoms mišrioms statybos griovimo atliekoms sandėliuoti ir saugoti lauko teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), – taršos leidimas buvo būtinas ir pareiškėjas apie tai turėjo žinoti iš 2015 m. gruodžio 17 d. Vilniaus RAAD rašto UAB „G“, kuriuo buvo pritarta prašymui pratęsti teritorijos tvarkymo terminą su pastaba: vežti statybos griovimo atliekas smulkinti ir / ar kitaip apdoroti į tvarkomą teritoriją iš gretimų teritorijų neturint tokiai veiklai privalomo taršos leidimo draudžiama. Tačiau, kaip matyti iš kaltinime nurodytų teisės aktų, kurių nuostatų pažeidimai inkriminuoti pareiškėjui, juose reikalavimas turėti taršos leidimą iš esmės siejamas išskirtinai su įrenginio (stacionaraus technikos objekto), kurio sąvoka apibrėžta Taršos leidimų išdavimo taisyklių 4.4 papunktyje ir kuris atitinka Taisyklių 1 priede išvardintus kriterijus, eksploatavimu. Viena vertus, nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, nei pirmosios instancijos teismo nutartyje įrenginio (stacionaraus technikos objekto), kuriam eksploatuoti reikalingas taršos leidimas, naudojimas savo veikloje pareiškėjui nėra inkriminuotas, kita vertus, minėta, kad byloje nenustatyta, kad toks įrenginys lauko teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurioje veiklą vykdė UAB „V“, buvo eksploatuojamas. Taigi, pagal byloje nustatytas tokias faktines aplinkybes padarius išvadą, kad pareiškėjas, būdamas UAB „V“ direktorius, eksploatavo įrenginį ir vykdė veiklą – nerūšiuotas mišrias statybos griovimo atliekas sandėliavo ir saugojo lauko teritorijoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), – neturėdamas šiai veiklai skirto taršos leidimo, pareiškėjui buvo inkriminuoti netinkamų norminių teisės aktų pažeidimai. Šis materialiosios teisės pažeidimas yra esminis, nes turėjo įtakos neteisėto nutarimo ir nutarčių priėmimui.
15. Teisėjų kolegija, nustačiusi esminį materialiosios teisės pažeidimą, taip pat konstatuoja, kad esamoje procesinėje situacijoje naikinti skundžiamus nutarimą bei nutartis ir perduoti bylą nagrinėti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai kaltinimo aplinkybėms ir veikos kvalifikavimui patikslinti nėra tikslinga, nes šiuo metu yra pasibaigę ATPK 35 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai ir nėra pagrindo administracinės nuobaudos skyrimo terminus skaičiuoti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 35 straipsnio 5 dalį administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimas iš naujo numatytas tik dviem atvejais: 1) kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka ir 2) kai pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas administracinio teisės pažeidimo byloje, panaikinamas apeliacine tvarka. Tokie sprendimai nagrinėjamoje byloje nebuvo priimti, o ATPK nenustatyta, kad, atnaujinus administracinio teisės pažeidimo bylą dėl esminių teisės pažeidimų ATPK 30221 straipsnyje nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos skyrimo terminai turėtų būti skaičiuojami iš naujo (nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTUtNTA3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-5-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-5-507/2016">2AT-5-507/2016</a>, e2AT-32-303/2016). Konstatavus, kad ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (ATPK 250 straipsnio 7 punktas) (nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-2-2014, 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo (nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-2014, 2AT-7-47-511/2015).
16. Konstatavus, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje yra pasibaigę, kiti pareiškėjo argumentai dėl ATPK 512 straipsnio 6 dalies taikymo, taip pat proceso teisės pažeidimų neturi teisinės reikšmės, todėl paliekami nenagrinėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjo Edmundo Sakalausko 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį bei Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
