Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-1-367/2017
Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01893-2016- 7
Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.4.; 21.10.4.
2017 m. vasario 15 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Pauparienė, sekretoriaujant Laimai Mažrimienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui P. K., institucijos priėmusios nutarimą atstovui K. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens P. K. skundą institucijai paskyrusiai nuobaudą, - Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijai dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Viršininko K. L. 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 85N-76591887-16 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Viršininko K. L. 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 85N-76591887-16 P. K. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 str. 2 d. (perkvalifikuota į ATPK 1242 str. 1 d., patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. pažeidimo padarymo metu) 150 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams už tai, kad 2016 m. spalio 20 d. 22.00 val. Šilalės g., Tauragėje, vairavo transporto priemonę BMW 730, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš parduotuvės „IKI“ stovėjimo aikštelės, sukdamas į dešinę pusę, išvažiavo slysdamas su automobilio galine dalimi, tuo sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 6 ir 9 p. reikalavimus.
Skundą padavęs asmuo prašo 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, jog tai buvo trumpalaikis akseleratoriaus paspaudimas, tai nebuvo tyčinis veiksmas. Tuo metu buvo po treniruotės todėl spaudimas galėjo būti didesnis. Važiuodamas iš „IKI“ parduotuvės aikštelės į Šilalės g. buvo prisisegęs saugos diržą, automobilis techniškai tvarkingas, kitų automobilių bei žmonių aikštelėje nebuvo. Rodydamas dešinio posūkio signalą sustojo prieš pat Šilalės g. važiuojamąją dalį, praleido iš kairės pusės atvažiuojantį policijos automobilį, kitų žmonių ar atvažiuojančių automobilių nei iš kairės, nei iš dešinės nebuvo. Sukdamas į dešinę šiek tiek stipriau paspaudė akseleratoriaus pedalą ir dėl to sumėtė automobilio galinę dalį, tačiau iš karto automobilį P. K. suvaldė. Įvažiuodamas į Šilalės g. išilginės važiuojamosios dalies ašies nekirto, nes tuo metu dar buvo nebaigti asfalto tvarkymo darbai ir važiuojamosios dalies ženklinimo nebuvo bei priešpriešinio eismo juostoje neatsidūrė. Pradedant judėti jo automobilio ratai neprasisuko, nebuvo jokio cypimo garso. Jokio pavojaus nei sau, nei eismui, nei kitiems žmonėms nesukėlė ir negalėjo sukelti, nes buvo vakaras (22.00 val.) aplinkui, nei žmonių nei automobilių nebuvo.
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Tauragės apskrities VPK Kelių policija atsiliepimu į pateiktą skundą nurodė, jog su pateikto skundo reikalavimais nesutinka, kadangi P. K. vairuodamas automobilį išvažiuodamas iš parduotuvės „IKI“ stovėjimo aikštelės sukdamas į dešinę pusę išvažiavo slysdamas šonu su automobilio galine dalimi, sukeldamas pavojų sau, eismui ir kitų žmonių saugumui.
Teismo posėdžio metu P. K. patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir reikalavimus, nurodydama iš esmės tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes. Prašė bylą nutraukti, nes kaltinime nėra būtinojo pavojingo, chuliganiško vairavimo požymio, t.y. P. K. vairavimas nesukėlė pavojaus eismo saugumui.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Tauragės apskrities VPK Kelių policijos atstovas K. L. nurodė, kad pareigūnai pravažiavo įvykio vietą, todėl įvykis nebuvo filmuojamas. Surašant protokolą buvo daromas garso įrašas. Išklausius garso įrašą P. K. administracinis teisės pažeidimas buvo perkvalifikuotas pagal ATPK 1242 str. 1 dalį (iš chuliganiško vairavimo į pavojingą vairavimą). Prašo P. K. skundo netenkinti ir palikti galioti jų priimtą nutarimą, nes važiavo sukeldamas pavojų sau ir kitų žmonių saugumui
Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas M. R. nurodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega N. G.. Pravažiavę P. K. vairuojamą automobilį, išgirdo slystančių padangų garsą ir pamatė jo automobilio užneštą galą. Aplinkui nebuvo nei pėsčiųjų, nei automobilių. Jiems pavojaus nesukėlė, nes buvo nuvažiavę nuo P. K. automobilio apie 10 metrų. Mano, kad galėjo pats sau sukelti pavojų. Slydimo trajektorijos jis ir jo kolega neapžiūrėjo, nematė ar kirto priešingos eismo juostos liniją. Dabar gal tokio protokolo ir neberašytų.
Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas N. G. nurodė, kad įvykio dieną dirbo su kolega M. R.. Pravažiavę P. K. automobilį ir išgirdo automobilio ratų cypimą bei per policijos automobilio galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė slystančią galinę automobilio dalį. P. K. sustojo prie pat policijos automobilio galo ir tuo sukėlė realų pavojų. Nepamena ar buvo kitų automobilių ar žmonių. Nežino ar minėtas automobilis galėjo išslysti į priešpriešinę eismo juostą. Mano, kad toks pavojus galėjo sukelti pavojų eismo saugumui.
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ATPK 1242 straipsnio 1 dalį, nagrinėjamu atveju administracinę atsakomybę užtraukia vairavimas keliantis grėsmę eismo saugumui, o pagal ATPK 1242 straipsnio 2 chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Pažymėtina ir tai, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas). Pagal KET 9 punkto nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (žr. LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-507/2015">2AT-37-507/2015</a>, Nr. 2AT-72-2014 ir kt.).
Taip pat pažymėtina, kad pagal ATPK 1242 str. 1 d. pavojinga vairavimas yra transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Iš bylos medžiagas matyti, kad P. K. nepadarė kelių eismo taisyklių pažeidimų bei nesukėlė pavojingos situacijos kitiems eismo dalyviams. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 15 p. įtvirtintą eismo saugumo sampratą, eismo saugumas suprantamas kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Darytina išvada, kad eismo situacija, kurioje dėl eismo dalyvių veiksmų atsiranda padidintas pavojus įvykti eismo įvykiui, laikytina keliančia grėsmę eismo saugumui. Atkreiptinas dėmesys, kad grėsmė eismo saugumui, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui yra būtinas, norint pripažinti pavojinga vairavimą administraciniu teisės pažeidimu, už kurį administracinė atsakomybė numatyta ATPK 1242 str. 1 d.
Kaip matyti, skundą padavęs asmuo P. K. tvirtino, kad dėl tokio jo vairavimo grėsmė jam pačiam, eismo saugumui ar kitų žmonių saugumui nekilo. Tuo tarpu institucija atsiliepime ne kartą pažymėjo, kad P. K. vairavimas sukėlė grėsmę eismo saugumui, jam pačiam bei aplinkiniams, tačiau ši aplinkybė administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime nėra įrodyta jokia byloje esančia medžiaga. Priešingai, teismo posėdžio metu policijos pareigūnas M. R. nurodė, kad P. K. automobilis policijos pareigūnams visiškai nekėlė jokio pavojaus. Automobilis buvo apie 10 metrų atstumu už policijos pareigūnų automobilio. Nurodė, kad P. K. galėjo kelti pavojų sau pačiam. Aplinkui nebuvo nei pėsčiųjų, nei automobilių buvo tamsus paros metas. Dabar tokio protokolo gal ir nerašytų. Tuo tarpu policijos pareigūnas N. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad P. K. vairuojamas automobilis sukėlė pavojų sau ir kitų žmonių saugumui. Automobilis sustojo prie pat policijos automobilio galo. Ar buvo kitų žmonių ar automobilių neprisimena, taip pat nurodė, kad nežino ar P. K. automobilis išslydo į priešpriešinę eismo juostą. Taigi, nei bylą tiriantis, nei bylą nagrinėjantys pareigūnai šios aplinkybės, t.y., kad dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavojingo vairavimo buvo kilusi grėsmė eismo saugumui, jam pačiam ar kitiems asmenims apskritai neįvertino bei neįrodinėjo (nesurinko jokių įrodymų) taip pat teismo posėdžio metu nurodė skirtingas versijas bei nurodė, kad aplinkui nebuvo kitų žmonių ir automobilių. Kokiu būdu P. K. galėjo kelti sau ar policijos pareigūnams pavojų iš bylos medžiagos negalima nustatyti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas (galiojusias iki 2017 m. sausio 1 d.) administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).
Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06). P. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2016 m. spalio 20 d., nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo byloje surašytas 2016 m. lapkričio 3 d. su pakeistu kaltinimu bei neteisingai nurodyta ATPK straipsnio dalis.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, negalima Institucijos priimto nutarimo pripažinti teisėtu ir pagrįstu. Teismas taip pat daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad P. K. savo veiksmais kėlė grėsmę eismo, kitų žmonių, savo saugumui, kaip nurodyta 2016 m. lapkričio 3 d. nutarime. Byloje nėra jokių įrodymų, kad automobilio slydimo metu įvykio vietoje būtų važiavę ar stovėję kiti automobiliai, vaikščioję pėstieji ir P. K. būtų sukėlęs pavojų jų ar savo saugumui. Vien ta aplinkybė, kad važiuojant slydo automobilis šonu, negali būti vertinami kaip pavojingi veiksmai. Pareigūnai taip pat nepateikė filmuotos vaizdo medžiagos, kurioje būtų galima girdėti padangų stabdymo garsą. Todėl, teismas, susipažinęs su pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei įvertinęs teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sprendžia, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad P. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 str. 1 d. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, dėl šių priežasčių Institucijos nutarimas naikintinas.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-76591887-16 yra nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena P. K. atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 1 d., sudėties.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str., 1242 str. 1 d., 302 str. 1 d. 2 p.,
n u t a r i a:
P. K. skundą tenkinti.
Panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2016 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 85N-76591887-16 ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1242 str. 1 d., bylos teiseną P. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.
Teisėja Raimonda Pauparienė
