Baudžiamoji byla Nr. 2K-206-303/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05580-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.3.4.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžio.
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu J. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Iš J. A. priteista A. S. 600 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis pakeistas. Pripažinta nuteistojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo rizikingas elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). J. A. už BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą skirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. A. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „B. H.“ antrinių žaliavų rūšiuotoju, turėdamas krautuvo vairuotojo kvalifikaciją, 2017 m. vasario 4 d. apie 18.50 val. UAB „E“ patalpose (duomenys neskelbtini), savavališkai ėmėsi darbo, nesusijusio su darbo užduoties vykdymu, t. y., norėdamas užkelti nukritusį ir suskilusį atraminės sienelės bloką, jam nepriskirto krautuvo „Linde H35T“ šakėmis suspaudė ir pakėlė betoninę bloko dalį, matydamas šalia krautuvo stovintį UAB „B. H.“ antrinių žaliavų surinkimo operatorių V. V. neužtikrino asmens saugumo, kad krautuvo darbo zonoje nebūtų pašalinių asmenų, išlipęs iš krautuvo „Linde H35T“, elgdamasis neatsakingai, paliko krautuvą be priežiūros su pakeltu kroviniu, dėl to pakeltas blokas iškrito ir prispaudė V. V. galvą prie atraminės sienelės antros eilės bloko, taip padarydamas jam galvos traumą, t. y. galvos smegenų sumušimą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, nuo to V. V. įvykio vietoje mirė, tokiais savo veiksmais pažeidė UAB „B. H.“ direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-4 patvirtintos Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 4.1 punkto („darbuotojas privalo dirbti tik tą darbą, kurį paveda tiesioginis vadovas, ir tik tada, kai yra žinomi saugūs jo atlikimo būdai“), UAB „B. H.“ direktoriaus 2012 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. D-4 patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. 4 6.2.2 punkto („dirbti tik tą darbą, kurį jam pavedė tiesioginis UAB „B. H.“ vadovas“), UAB „B. H.“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-45 patvirtintos Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 68 punkto („susidarius situacijai, dėl kurios gali įvykti avarija, nelaimingas atsitikimas arba kilti kitokių pavojų darbuotojų sveikatai, nutraukti darbą ir nedelsiant apie tai pranešti padalinio vadovui ar darbdaviui“), UAB „B. H.“ direktoriaus 2015 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. D-18 patvirtintų Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginių nuostatų Nr. 19 27 punkto („atlikti krovos darbus, laikantis krovinių kėlimo taisyklių ir reikalavimų“), 28 punkto („dirbti tik tuos darbus, kurių vykdymas yra gerai žinomas ir nekelia pavojaus jo paties ar aplinkinių darbuotojų sveikatai ir gyvybei“), UAB „B. H.“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. DS-45 patvirtintos Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 8 punkto („darbuotojas privalo nedelsdamas pranešti darbuotojų atstovui, padalinio vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai, darbdaviui apie situaciją darbo vietose, darbo patalpose ar kitose įmonės vietose, kuri, jo įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, apie darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių pats pašalinti negali arba neprivalo“), 31 punkto („darbo metu laikytis teleskopinio krautuvo ir jo mechanizmų eksploatacijos taisyklių“), 41 punkto („stebėti, kad teleskopinio krautuvo darbo zonoje nebūtų pašalinių žmonių“), 59 punkto („draudžiama be padalinio vadovo žinios patikėti ar užleisti savo darbo vietą, darbo priemones, pareigų vykdymą kitam asmeniui arba imtis darbų, nesusijusių su darbo užduoties vykdymu“), 60 punkto („pertraukos metu teleskopinį krautuvą palikti ant lygios, be nuolydžių vietos, nuleisti kaušą ant pagrindo, užtraukti rankinį stabdį ir išjungti variklį“) reikalavimus ir tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę V. V..
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pakeitė Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį ir pripažino nuteistojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo rizikingą elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). J. A. už BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą skyrė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasi BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams šešiems mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, nes nepagrįstai J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažino nukentėjusiojo neatsargaus elgesio darbo vietoje ir nuteistajam skyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. V. darbo saugos taisyklių nesilaikymas, neatsargus ir neatsakingas elgesys darbe sudaro pakankamą pagrindą tokį jo elgesį pripažinti J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Įvertinusi su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe susijusių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendė, kad bausmės tikslai J. A. bus pasiekti paskyrus mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis J. A. ir jo gynėjas advokatas Vilius Masiulis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti.
3.1. Teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti, nes netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kurį lėmė esminis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, t. y. netinkamas reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimas, neteisingas priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių nustatymas.
3.2. Teismų išvados, kad nuteistojo J. A. veiksmai buvo būtina V. V. mirties kilimo sąlyga, be to, V. V. mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) nuteistojo veiksmų padarinys, visiškai neatitinka teismų nustatytų nelaimingo atsitikimo faktinių aplinkybių. Nustatant, kas buvo pagrindinė V. V. mirties priežastis, būtina įvertinti, kad teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidė tiek J. A., palikęs krautuvą su pakeltu kroviniu, tiek V. V., kuris žuvo nenustatytomis aplinkybėmis pakišęs galvą po pakeltu kroviniu. Vien tai, kad J. A. paliko krautuvą su pakeltu kroviniu, negalėjo sukelti V. V. mirties. Tiesioginė ir dėsninga V. V. mirties priežastis buvo tai, jog jis, pasirašytinai supažindintas su Rūšiuotojo (9333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 4.16 punktu („draudžiama stovėti, vaikščioti ir dirbti po pakeltu kroviniu“) bei nevykdydamas J. A. nurodymo nelįsti prie krautuvo su pakeltu kroviniu, nenustatytomis aplinkybėmis sąmoningai pakišo galvą po pakeltu kroviniu ir šis nukrito. Jeigu V. V. dėl nesuprantamų priežasčių nebūtų pakišęs galvos po krautuvu pakeltu kroviniu, mirties nebūtų įvykę, nes net jeigu blokas ir būtų savaime iškritęs iš krautuvo šakių, jis nieko nebūtų sužeidęs ar atėmęs gyvybės.
3.3. Sprendžiant, kas buvo tiesioginė ir dėsninga V. V. mirties priežastis, būtina įvertinti, kokioje konkrečiai padėtyje J. A. paliko krautuvą su pakeltu kroviniu, ar V. V. galėjo atsitiktinai (nesuvokdamas, kad tai pavojinga) patekti (pakišti galvą) po pakeltu kroviniu. Teismai nustatė, kad nuteistasis nukritusį bloką norėjo padėti į buvusią padėtį, t. y. ant atraminės sienelės antros eilės blokų. Nuteistasis ir liudytojas T. B., buvęs įvykio vietoje nelaimingo atsitikimo metu, nurodė, kad, krautuvo šakėmis pakėlus bloką į maždaug 90–100 cm aukštį, krautuvu J. A. pavažiavo į priekį, kad pakeltas betoninis blokas atsidurtų virš iš dviejų eilių blokų esančios atraminės sienelės, kurios aukštis apie 60–70 cm. Būtent tokioje padėtyje nuteistasis paliko krautuvą su pakeltu bloku ir išlipo iš krautuvo. Taigi, tarp sienelės, virš kurios J. A. krautuvu pakeltą bloką paliko, viršaus ir pakelto bloko apačios buvo apie 20–30 cm tarpas. Tik po to, kai krautuvu pakeltas blokas buvo paliktas virš atraminės sienelės 20–30 cm nuo jos viršaus, nuteistasis J. A. su kitu bendradarbiu T. B. nuėjo ieškoti metalo vamzdžių, kuriuos būtų patogu padėti ant sienelės viršaus ir ant jų nuleisti pakeltą bloką. Taip buvo tikimasi pakoreguoti nuleisto bloko padėtį ant sienelės viršaus.
3.4. Išvadą, kad V. V. sąmoningai, t. y. niekieno neveikiamas, tiksliau, nuteistajam net nurodant V. V. nelįsti prie pakelto krovinio, pakišo galvą tarp pakelto bloko ir sienelės viršaus, tarp kurių buvo tik 20–30 cm tarpas, leidžia daryti keletas faktinių aplinkybių. Blokas krautuvu buvo paketas tik į 100 cm aukštį, todėl stačiam žmogui po juo palįsti buvo neįmanoma, be to, po pakeltu bloku buvo dviejų eilių blokų sienelė, kurios aukštis 60–70 cm. Vadinasi, įkišti galvą tarp sienelės ir pakelto bloko buvo įmanoma tik pasilenkiant (pritupiant), t. y. sąmoningai atliekant valinį veiksmą. V. V. kišant galvą tarp sienelės viršaus ir krautuvo šakėmis pakelto bloko buvo tik 20–30 cm tarpas, todėl neatmestina, kad žuvusysis kita kūno dalimi (pvz., pečiu) sujudino krautuvo šakes ir būtent dėl to blokas iškrito. Pažymėtina, kad, judant krautuvui, blokas iš šakių neiškrito. Blokas neiškrito ir tuo metu, kai nuteistasis J. A. išlipo iš krautuvo, todėl nėra jokio kito logiško paaiškinimo, kodėl blokas, be išorinio poveikio, kurį galėjo sukelti tik žuvusysis, kišdamas galvą tarp bloko ir sienelės, iškrito iš šakių krautuvui esant ramybės būsenos. Nors teismai konstatavo, kad blokas iš krautuvo šakių iškrito, nenustatė, kas konkrečiai tai lėmė. Nuteistasis kėlė logiškai paaiškinamą versiją, jog bloko iškritimą galėjo lemti žuvusiojo elgesys sąmoningai kišant galvą tarp pakelto bloko ir atraminės sienelės bei kokia nors kita kūno dalimi (pvz., petimi) sujudinant krautuvo šakes, tačiau teismai dėl šios versijos nepasisakė.
3.5. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o visos prielaidos, abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, turi būti traktuojami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šiuo baudžiamosios teisės principu teismai nesivadovavo.
3.6. Teismai neįvertino, kad iš žuvusiojo sužalojimų matyti, jog tarp pakelto bloko ir sienelės buvo prispausta tik jo galva. Tai patvirtina, jog pats nukentėjusysis neteko gyvybės dėl savo nepateisinamo neatsargumo sąmoningai pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialaus elgesio taisykles, t. y. kišdamas galvą tarp pakelto bloko ir atraminės sienelės viršaus, o ne dėl to, kad nuteistasis paliko krautuvą su pakeltu bloku. Akivaizdu, kad ne kaltinamojo veiksmai, o nukentėjusiojo darbo saugos taisyklių ir elementarių savisaugos taisyklių nesilaikymas bei galimas krautuvo šakių, kuriomis buvo suspaustas blokas, pajudinimas ir jo iškritimas, nulėmęs V. V. galvos traumą, t. y. galvos smegenų sumušimą, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimus, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, buvo tiesioginė V. V. mirties priežastis. Darytina išvada, kad nors nuteistasis J. A. padarė teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimą, t. y. paliko krautuvą su pakeltu kroviniu, tiesioginė ir dėsninga V. V. mirties priežastis buvo tai, jog pats V. V. pažeidė specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. Rūšiuotojo (9333) saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10, su kuria buvo pasirašytinai supažindintas, 4.16 punktą („draudžiama stovėti, vaikščioti ir dirbti po pakeltu kroviniu“), bei, nevykdydamas nuteistojo nurodymo nelįsti prie pakelto krovinio, sąmoningai tik dėl jam vienam žinomų motyvų pakišo galvą po pakeltu kroviniu ir šis dėl nenustatytų priežasčių nukrito. Nuteistasis negali būti besąlygiškai atsakingas už V. V. sąmoningai priimtus bet kokiam atsargiam ir rūpestingam žmogui nesuprantamus sprendimus ir veiksmus.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo ir jo gynėjo paduotą apeliacinį skundą, motyvuotai atmetė teiginius, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, dėl to nepagrįstai sprendė, kad J. A. veiksmuose nustatyti visi minėto nusikaltimo sudėties požymiai. Teisėjų kolegija pritarė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti visi ištirti įrodymai, kuriais teismas rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pateiktas jų teisinis vertinimas, taip pat nurodytos nuteistojo ir jo gynėjo iškeltos versijos, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas pats nukentėjusysis, atmetimo motyvai, kurių pakanka J. A. pripažinti kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles. Teismai baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK nuostatų pažeidimų nepadarė.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusysis V. V., būdamas supažindintas su saugos darbe reikalavimais, buvo neatsargus, tačiau ši aplinkybė nebuvo pagrindinė sąlyga įvykiui kilti ir padariniams atsirasti. V. V. veiksmus apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino kaip neatsakingą elgesį darbe, kas buvo pagrindas pripažinti J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme ir iš naujo spręsti paskirtos bausmės klausimus. Būtent nuteistojo veiksmai buvo būtina ir pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado BK 132 straipsnyje nustatyti padariniai – žmogaus mirtis, todėl laikytina, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).
7. Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų nuosprendžiuose padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu nuteistojo kaltei nustatyti, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų nuosprendžių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų laikymosi ir BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Kasaciniame skunde nuteistasis J. A. ir jo gynėjas prašymą panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti motyvuoja tuo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kurį lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, t. y. netinkamas reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimas, neteisingas priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių nustatymas. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.
9. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016).
10. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (dviem ar daugiau žmonių), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmogus ar daugiau žmonių), priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333-693/2018">2K-333-693/2018</a>), taip pat kaltę – neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu.
11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, spręsdami J. A. baudžiamosios atsakomybės klausimą, BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų nepažeidė. J. A. padaryti teisės aktų nustatytų specialių elgesio taisyklių, t. y. Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21 8, 31, 41, 59, 60 ir 68 punktų, Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. 4 6.2.2 punkto, Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10 4.1 punkto, Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginių nuostatų Nr. 19 27, 28 punktų, pažeidimai, šiais veiksmais sukelti padariniai bei juos siejantis priežastinis ryšys pirmosios instancijos teismo nustatyti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas faktines bylos aplinkybes nustatė išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus J. A. tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, įvertindamas jų visumą ir jų pagrindu padarydamas motyvuotas išvadas. Teismas J. A. kaltę padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytą veiką grindė jo paties, liudytojų T. B., M. A., J. N., Z. K., V. G., V. S., S. L., E. V., G. D., nukentėjusiosios A. S. parodymais, taip pat kitais bylos duomenimis, užfiksuotais įvykio vietos, nelaimingo atsitikimo darbe aktuose, akistatos, savanoriško daiktų pateikimo, daiktų ir objektų apžiūros protokoluose, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo tarnybiniame pranešime, Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. M 39/2017 (06), darbo sutartyse, instrukcijose, asmens, atsakingo už darbų saugą ir aplinkos saugą darbo sutartyje, pažymėjimuose, įsakymuose ir jų registravimų žurnaluose, pareiginiuose nuostatuose, J. A. išduotame atestacijos pažymėjime ir profesinio mokymo diplome, pastato vaizdo kamerų įvykio dienos vaizdo įrašuose. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, išdėstė išsamius J. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus.
12. Byloje nustatyta, kad J. A., dirbdamas antrinių žaliavų rūšiuotoju, savavališkai ėmėsi darbo, nesusijusio su darbo užduoties vykdymu, t. y., norėdamas užkelti nukritusį ir suskilusį atraminės sienelės bloką, jam nepriskirto krautuvo šakėmis suspaudė ir pakėlė betoninę bloko dalį, bet, nepavykus bloko padėti į vietą, krautuvą su pakeltu kroviniu paliko be priežiūros, dėl to pakeltas blokas iškrito ir prispaudė nukentėjusiojo V. V. galvą; dėl patirtų sužalojimų V. V. įvykio vietoje mirė. Įvertinęs byloje esančius duomenis, kad J. A. 2016 m. spalio 12 d. įgijo krautuvų vairuotojo kvalifikaciją, t. y. išklausė mokymus apie pramoninius krautuvus ir darbų saugą, buvo supažindintas su krautuvų konstrukcijų ypatumais ir jų eksploatacija bei priežiūra, atliko praktinį mokymą ir įgijo kompetenciją vežti krovinius įmonės viduje ir teritorijoje, parinkti krautuvą pagal darbų pobūdį, atlikti krovinių iškrovimą ir pakrovimą, nustatyti krovinių svorį, taikyti norminius dokumentus, susijusius su darbų saugos, priešgaisrinės saugos ir elektros saugos reikalavimais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad J. A. turėjo būti žinoma, kaip saugiai dirbti su krautuvu ir kad negalima palikti keltuvo su pakeltu kroviniu. Atsižvelgdamas į tai, kad J. A. buvo žinomi minėti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniai (lokaliniai) norminiai teisės aktai, kuriuose įvardyti darbo vietoje esami ir galimi rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai veiksniai, nurodyti saugūs darbo metodai bei veiksmai, saugant savo ir kitų darbuotojų sveikatą ir gyvybę, teismas konstatavo J. A. atsakomybę.
13. Pripažįstant asmenį kaltu dėl BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2014">2K-512/2014</a>, 2K-5-942/2015, 2K-217-699/2015, 2K-181-489/2017).
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog J. A. pažeidė konkrečias teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (savo iniciatyva, nepranešęs padalinio vadovei E. S., ėmėsi darbo, nesusijusio su darbo užduoties vykdymu, tam naudojo jam nepriskirtą krautuvą, su kuriuo dirbti neturėjo teisės, nes nebuvo gavęs padalinio vadovės leidimo ir nebuvo supažindintas su šio krautuvo naudojimo instrukcija; be to, matydamas krautuvo darbo zonoje darbininką V. V., neįsitikino, kad šis pasitraukė, nestebėjo pastarojo veiksmų, paliko krautuvą be priežiūros su pakeltu kroviniu), konstatavo, kad J. A. darbdavio vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų nesilaikymas darbo objekte yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – gyvybės atėmimu V. V..
15. Teismų praktikoje, taikant BK 132 straipsnio 3 dalį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis. Be to, tokiais atvejais, kai teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžia keli asmenys, būtina spręsti priežastinio ryšio klausimą tarp visų įvykyje dalyvavusių asmenų padarytų minėtų taisyklių pažeidimų ir BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytų padarinių atsiradimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMzLTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-333-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-333-693/2018">2K-333-693/2018</a>).
16. Teismas, nustatęs J. A. padarytus pažeidimus, išanalizavęs ir atskleidęs jų turinį, taip pat įvertinęs kilusius padarinius, teisingai konstatavo, kad būtent dėl pirmiau nurodytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo buvo mirtinai sužalotas V. V.. Tarp J. A. veikos (specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo) ir padarinių (V. V. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas. J. A. specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių – V. V. mirties – kilimo sąlyga. Jeigu J. A. būtų laikęsis Dirbančiojo teleskopiniu krautuvu saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 21, Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos Nr. 4, Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 10, Antrinių žaliavų surinkimo operatoriaus pareiginių nuostatų Nr. 19 nustatytų reikalavimų, V. V. nebūtų patyręs mirtinos traumos. Remdamasis pirmiau nurodytų duomenų analize, iš kurių galima spręsti apie kaltininko psichinį santykį su veika ir jos padariniais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir J. A. kaltę – neatsargumą, pasireiškusį nusikalstamu nerūpestingumu, nes jis nenumatė, kad dėl jo veikos gali žūti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis, atsargesnis.
17. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų pripažindamas J. A. kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles nepadarė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. A. veiksmuose yra visi BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, yra pagrįsta ir teisinga. Teismas pažymėjo, kad nors atlikus nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą ir nustatyti UAB „E“ ir UAB „B. H.“ padaryti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo atitinkamų nuostatų pažeidimai (UAB „E“ direktorius K. K. ir UAB „B. H.“ direktorė J. N. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnio 3 dalį administracinėmis nuobaudomis už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus), tačiau ši faktinė aplinkybė priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – darbuotojo V. V. mirtimi nėra susijusi.
18. Kasaciniame skunde klaidingai nurodoma, kad nebuvo įvertintas nukentėjusiojo V. V. elgesys, neatsižvelgta į aplinkybę, kad J. A. liepė V. V. neiti prie krautuvo su pakeltu bloku, tačiau pastarasis šio paliepimo nepaisė. Iš skundžiamų teismų sprendimo turinio matyti, kad teismai šią aplinkybę vertino, konstatuodami, jog nukentėjusiojo neatsargumas nešalina J. A. baudžiamosios atsakomybės; kad būtina ir pagrindinė priežastis, dėl kurios atsirado BK 132 straipsnyje nustatyti padariniai – žmogaus mirtis, buvo nuteistojo veiksmai. Tokia teismų išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsta, pažymint ir tai, kad J. A. neatsargūs veiksmai buvo susiję su didesnio pavojaus šaltinio valdymu.
19. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į apeliantų argumentus ir pripažino, jog nukentėjusysis V. V., būdamas supažindintas su saugos darbe reikalavimais, taip pat buvo neatsargus; šią aplinkybę įvertino kaip J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą (veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) ir dėl to nuteistajam sumažino pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę.
20. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai nagrinėdami šią bylą esminių BPK pažeidimų nepadarė ir pagal nustatytas veikos padarymo aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. A. ir jo gynėjo advokato Viliaus Masiulio kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Rima Ažubalytė
Audronė Kartanienė
