Civilinė byla Nr. 3K-3-99-403/2018
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01300-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovams J. D., S. B., A. D. dėl dovanojimo sutarties; trečiasis asmuo – Raseinių 1-ojo notarų biuro notarė Kristina Šilkienė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių asmenų teisę ginčyti privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius ir reikalauti perkelti pirkėjo teises ir pareigas, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis) sprendžiant dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi klausimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė teismo 2015 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. D. ir S. B. dovanojo A. D. 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A. D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 Eur; perkelti ieškovei Z. S. pirkėjo teises pagal sutartį, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A. D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 Eur; priteisti iš ieškovės Z. S. 2400 Eur A. D.; priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) kaime esantis žemės sklypas, kuris ribojasi su žemės sklypu, kurio savininkės buvo J. D. ir S. B.. Nors 2015 m. balandžio 23 d. šios atsakovės sudarė dovanojimo sutartį, kuria dovanojo A. D. 2,4000 ha ploto žemės sklypą, tačiau ieškovė teigė, kad A. D. šią žemę pirko, už šį žemės sklypą su atsakovėmis jis atsiskaitė grynaisiais pinigais. Ieškovė, kaip gretimo sklypo savininkė, nebuvo informuota apie ketinimą parduoti ginčo žemės sklypą. Atsakovai J. D., S. B. ir A. D., siekdami apeiti ieškovės pirmumo teisę įgyti minimą žemės sklypą, žemės sklypo perleidimą įformino kaip dovanojimo sutartį, todėl dovanojimo sandoris buvo apsimestinis.
Atsakovės nurodė, kad, pasitarusios su vaikais, nusprendė, kad vaikams žemės nereikia, jie dirba gerus darbus, todėl žemę padovanojo atsakovui, nes šis dirba žemę. Atsakovės teigė negavusios jokių pinigų už žemės sklypą. Atsakovė J. D. pripažino, kad su ieškove Z. S. anksčiau buvo sudariusi žemės dovanojimo sutartį, nors iš tikrųjų gavo pinigus, tačiau taip pasielgė tik todėl, kad Z. S. taip norėjo.
Atsakovas nurodė, kad žemės sklypą gavo dovanų, už jį pinigų nemokėjo. Jo seneliai artimai bendravo su atsakovėmis, jos norėjo dovanoti žemę jo tėvui, tačiau tėvas nusprendė, kad geriau atsakovės žemę padovanotų A. D., nes jis turi mažiau žemės. Notarė klausė, ar tai iš tiesų dovanojimas, jie patvirtino, kad taip. Nors ieškovė teigė, kad A. D. dažniausiai atsiskaito pavedimais, bet žemės pirkimo laikotarpiu išgrynino pinigus iš sąskaitos, tačiau atsakovas atsikirto, kad jis turi daug žemės, ūkininkauja, todėl, pavasario darbams ruošdamas techniką, išleido dideles grynųjų pinigų sumas ir pan.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės: 9,63 Eur pašto išlaidų atlyginimo valstybei; 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atsakovei J. D. ir 200 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atsakovei S. B.
Teismas ieškovės argumentus, kad A. D., 2016 m. balandžio 19 d. paėmęs iš sąskaitos 700 Eur, 2016 m. balandžio 21 d. – 1000 Eur ir 2016 m. balandžio 22 d. – 1000 Eur, būtent šiuos pinigus sumokėjęs atsakovėms už žemę, pripažino neįrodytais. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovės artimai bendravo su atsakovo A. D. tėvu, seneliais, kartu šventė šventes, A. D. dirbo žemę, buvo įtikinamos ir dėl to atsakovės galėjo ginčo žemės sklypą padovanoti A. D..
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 1 d. nutartimi paliko nepakeistą Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą, priteisė iš ieškovės atsakovėms J. D. ir S. B. po 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui A. D. nuo 2015 m. gegužės 5 d. pagal 2015 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį, kuria S. B. ir J. D. padovanojo A. D. minėtą žemės sklypą. Padovanotas žemės sklypas ribojasi su žemės sklypais, kurių vieno savininkė yra ieškovė Z. S.. Ieškovė byloje teigė, kad 2015 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti, nes tai apsimestinis sandoris, sudarytas kitam sandoriui, nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčiai, pridengti, sudarytas apeinant įstatymo nuostatą, pagal kurią ieškovė turėjo pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą.
Kolegija nurodė, kad pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gegužės 1 d.) 5 straipsnyje nustatyta, jog pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę turi: fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Kolegija pagal bylos duomenis nustatė, kad ginčo dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2015 m. balandžio 23 d., o ieškovė, ūkininko ūkį įregistravusi 2012 m. liepos 18 d., tik 2015 m. rugpjūčio 10 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus gavo leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, t. y. ieškovė ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu neatitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, todėl nors ieškovės sklypas ir ribojosi su padovanotu ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypu, tačiau ieškovė neturėjo pirmumo teisės įsigyti dovanojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Kitų pagrindų, pagal kuriuos ieškovė būtų turėjusi pirmumo teisę pirkti atsakovėms priklausantį žemės sklypą, kolegija nenustatė.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2006 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xOS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-19/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-19/2006">3K-7-19/2006</a> nurodė, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2000 taip pat pripažino, kad nuostata, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, reiškia, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negalėjo nagrinėjamoje byloje išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nebuvo remtasi.
Apeliacinės instancijos teismas nepranešė šalims apie ketinimą išeiti už apeliacinio skundo ribų, nesuteikė šalims galimybės pateikti paaiškinimus ar dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2017). Ieškovė į bylą būtų pateikusi duomenis, kad ji atitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. ji ne mažiau kaip trejus metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos vykdė žemės ūkio veiklą ir deklaravo žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškas ieškovė pildo nuo 2012 metų, tačiau ji neturėjo galimybės apeliacinės instancijos teismui pateikti paraiškų kopijų.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai prašo palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Klausimas, ar ieškovės gautas 2015 m. rugpjūčio 10 d. leidimas suteikė jai teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo sandorio panaikinimo ir pirkėjo teisių perkėlimo, jau buvo keltas pirmosios instancijos teisme teikiant atsiliepimą į ieškinį, todėl apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byla, įvertino, kad ši aplinkybė buvo esminė, ir kitų apeliacinio skundo argumentų pagrįstai net nesvarstė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismui negali būti visiškai uždrausta remtis argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu tuos argumentus pateikia kiti proceso dalyviai. Be to, apeliacinės instancijos teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-237/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-237/2008">3K-3-237/2008</a>).
Apeliacinės instancijos teismas nelaikė, kad išeina už apeliacinio skundo ribų, nes išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, todėl neturėjo pareigos apie tai pranešti byloje dalyvaujantiems asmenims.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, reglamentuojančių asmenų teisę ginčyti privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorius ir reikalauti perkelti iš tokio sandorio kylančias pirkėjo teises ir pareigas
CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Vadinasi, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą turi teisę asmuo, kuris turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gegužės 1 d.) 5 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: inter alia (be kita ko), asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Vadinasi, tam, kad asmuo, kuris nėra privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio šalis, turėtų teisę ginčyti tokį sandorį ir reikalauti perkelti jam iš tokio sandorio kylančias pirkėjo teises ir pareigas, jis turi atitikti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Tik toks asmuo laikytinas turinčiu materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.
Dėl to teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose ieškovas, nesantis privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorio šalimi, ginčija tokį sandorį ir reikalauja perkelti jam iš tokio sandorio kylančias pirkėjo teises ir pareigas, pirmiausiai turėtų nustatyti, ar ieškovas atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, t. y. ar jis turi materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tik nustatęs, kad ieškovas atitinka šiuos reikalavimus, teismas turi vertinti, ar yra pagrindas nuginčyti sandorį.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydama teismo 2015 m. balandžio 23 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria J. D. ir S. B. dovanojo A. D. 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria J. D. ir S. B. pardavė, o A. D. nupirko 2,4000 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 2400 Eur ir perkelti jai pirkėjo teises ir pareigas pagal sutartį, teikė įrodymus, kurie, jos nuomone, pagrindžia jos pirmumo teisę pirkti minėtą žemės sklypą, t. y. įrodinėjo, kad ji atitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė konstatavęs, jog neįrodyta, kad ieškovės ginčijama dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, nevertino įrodymų, ar ieškovė atitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, bei dėl jų sprendime nepasisakė, todėl ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad pirmosios instancijos teismui jos pateiktų įrodymų, jog ji atitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, pakako. Dėl to ieškovė apeliacinį skundą grindė tik argumentais, susijusiais su dovanojimo sutarties vertinimu, įrodinėdama, kad šis sandoris buvo apsimestinis, sudarytas pirkimo–pardavimo sutarčiai pridengti.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktus duomenis, konstatavo, kad ieškovė ginčo dovanojimo sutarties sudarymo metu – 2015 m. balandžio 23 d. – neatitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, todėl neturėjo teisės ginčyti kitų asmenų sudarytą žemės dovanojimo sutartį. Tai konstatavęs apeliacinės instancijos teismas netenkino ieškovės apeliacinio skundo ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o ieškovės apeliacinio skundo argumentų apskritai nevertino kaip neturinčių teisinės reikšmės.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų bei įrodymų, susijusių su vertinimu, ar yra pagrindas ginčijamą dovanojimo sutartį laikyti apsimestiniu sandoriu, sudarytu pirkimo–pardavimo sutarčiai pridengti, o ieškovės apeliacinio skundo netenkino remdamasis faktu, dėl kurio vertinimo pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo ir apeliaciniame skunde ieškovė dėl jo nepasisakė, t. y. konstatavęs, kad ieškovė neatitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, sprendžia, jog apeliacinės instancijos teismas pasinaudojo CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise peržengti apeliacinio skundo ribas. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio teisėjų kolegija pasisako, nes šis teisės klausimas aktualus nagrinėjamai bylai.
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo ribas apeliacinės instancijos teisme (CPK 320 straipsnis), aiškinimo ir taikymo
Pagal CPK 320 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai teismas ex officio (savo iniciatyva) peržengia ginčo ribas, savo aktyvaus procesinio elgesio priežastis jis turi pagrįsti, motyvuoti, tinkamai ir iš anksto apie tai informuoti proceso šalis, priimdamas rašytinę arba žodinę nutartį (CPK 290 straipsnis), suteikti joms galimybę pateikti savo poziciją. Apeliacinės instancijos teismas turi pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, nurodyti nagrinėjimo, peržengus apeliacinio skundo ribas, teisinį pagrindą, suteikti teisę byloje dalyvaujantiems asmenims dėl to visa apimtimi pasisakyti (raštu arba žodžiu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTEtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-311-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-311-415/2016">3K-3-311-415/2016</a>; 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy03NC0zMTMvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-74-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-74-313/2017">3K-7-74-313/2017</a>).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nepranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas, apskritai nevertino apeliacinio skundo argumentų, o ieškovės apeliacinio skundo netenkino pagal ieškovės į bylą pateiktus duomenis konstatavęs, kad ieškovė neatitiko Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, dėl kurių pakankamumo pirmosios instancijos teismui abejonių nekilo. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turėjo pagrindą manyti, kad nėra poreikio, teikiant į bylą papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodinėti faktą, jog ji atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai įgyvendino CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę peržengti apeliacinio skundo ribas, neinformavęs apie tokį ketinimą byloje dalyvaujančių asmenų ir nesuteikęs jiems galimybės pateikti savo poziciją dėl to, ar ieškovė atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti ieškovės teisės į teisingą teismą neužtikrinimą, todėl apeliacinio teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 17,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti šiam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
