D. M. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 320 str., 382 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2254/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45511-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo D. M. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 5 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasatorius D. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir jį išteisinti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pasak kasatoriaus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktų, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai kritiškai nevertino aplinkybės, kad vairuotojo M. V. ir vadovo-vadybininko V. B. prie bylos prijungtas telefoninio pokalbio garso įrašas buvo nepilnas, „nukirptas“, su montažo požymiais, girdimais ryšio trikdžiais; be to, nebuvo teismo sankcijos klausytis šių asmenų pokalbių, sankcija buvo gauta tik jau po įrašo pateikimo ikiteisminio tyrimo byloje. Taigi šis įrašas, kasatoriaus įsitikinimu, buvo prijungtas prie bylos pažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo reikalavimus. Kasatorius tvirtina, kad nors ir pateikė įrodymus dėl garso įrašų atlikimo neteisėtumo, tačiau teismai jų tinkamai nevertino. Toliau skunde teigiama, kad vairuotojui M. V., vadybininkui V. B., kaip ir kitiems įtariamiesiems, už tariamai duotus parodymus pareigūnų atžvilgiu, buvo pasiūlytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kartu daromas spaudimas duoti tam tikrus parodymus, tačiau galiausiai visi įtariamųjų prašymai, atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu, buvo atmesti. Teismai aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai kryptingai rinko kaltinimui palankius vairuotojų ir kitų asmenų parodymus, netyrė. Kasatorius nesutinka su teismo parinktų Lietuvos teismo ekspertizės centro garso specialistų ekspertine išvada, nes ji kelia abejones dėl ekspertizę atlikusių ekspertų skaičiaus, naudotos/nenaudotos programinės įrangos montažo požymiams nustatyti, dėl nepateikto teismui standartinių procedūrų aprašymo. Teismai bylos nagrinėjimo metu, pasak kasatoriaus, nepašalino abejonių bei neišdėstė jokių motyvų ir dėl atlikto ikiteisminio tyrimo pareigūnų matavimo prietaisų panaudojimo. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, neturėdami specialių žinių ir savarankiškai atlikdami tiksliai neidentifikuoto ekskavatoriaus CAT matavimą, padarė esmines klaidas nustatydami ekskavatoriaus duomenis, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, jais remtis negalėjo. Skunde pažymima, kad esminiu BPK pažeidimu laikytina ir tai, kad kelis kartus buvo tikslinami (koreguojami) apskaitos dokumentai (2020-11-12 d. važtaraštis Nr. 201112/05H) ir dėl to priimtas teismo nuosprendis nėra teisingas. Kasatorius pažymi ir tai, kad „Bodycamera“ įrašai iš jo budėjimo nebuvo pateikti teismui tirti, nors jie galėjo būti tiesioginiais nusikalstamos veikos įrodymais ir nulemti ikiteisminio tyrimo eigą, teisingo nuosprendžio priėmimą. Be to, kasatorius pamini, kad kritiškai vertintinas vadybininko V. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nes nesurinkta pakankamai duomenų, kad jis veikė kaip organizatorius.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant. Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Ar byloje teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai patikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės nagrinėti atskirų įrodymų, iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, jų pagrindu nustatyti kitokias aplinkybes.

Susipažinus su kasaciniu skundu nustatyta, kad kasatorius nenurodo teisinių argumentų, ne tik pagrindžiančių, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, bet ir kad buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad tik BK ir BPK deklaratyvus normų išvardijimas, teigiant, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai ir kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimų, nelaikytinas teisiniu argumentu.

Pateiktame nuteistojo D. M. kasaciniame skunde pakartojami apeliacinio skundo argumentai, susiję su garso įrašo, kaip kasatoriaus kaltės įrodymo, patikimumu, leistinumu, krovinio važtaraščio Nr. 201112/05H koregavimu, vairuotojui M. V., vadybininkui V. B. galimai darytu pareigūnų spaudimu duodant jiems parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pareigūnų siūlymu atleisti juos ir kitus įtariamuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. V. parodymais dėl pinigų davimo/nedavimo fakto, teismo ekspertų išvadų dėl garso įrašo vertinimo nepatikimumu ir pan. Šie argumentai, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, išnagrinėti pateikiant motyvuotas išvadas. Dar kartą juos nagrinėti, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijos ribas, nėra teisinio pagrindo. Kiti skunde dėstomi kasatoriaus samprotavimai apie „Bodycamera“ įrenginio įrašų, kaip tiesioginio jo kaltės įrodymo, reikšmę, vadybininko V. B. padarytos nusikalstamos veikos netinkamą kvalifikavimą, prokuroro, palaikančio kaltinimą byloje, veiksmus, taip pat nepatvirtina apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo, nes tai nėra teisės aiškinimo ir taikymo klausimai.

Kartu paminėtina ir tai, kad nutarčių rūšys, kurias gali priimti kasacinės instancijos teismas yra griežtai apibrėžtos BPK 382 straipsnyje. Atitinkamai, pagal tai turėtų būti formuluojama ir kasacinio skundo rezoliucinė dalis. Kasatoriaus prašymas jį išteisinti, neatitinka BPK 382 straipsnyje nustatytos kasacinio teismo kompetencijos dėl priskirtų procesinių sprendimų priėmimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo D. M. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo D. M. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas