Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties pakeitimą iš esmės pasikeitus aplinkybėms - reikšmingai padidėjus Lietuvos vartotojų kainų indeksui, aiškinimo ir taikymo komercinės nuomos sutarčiai, kurioje įtvirtinta indeksavimo pagal suderintą Lietuvos vartotojų kainų indeksą (toliau - ir SVKI) sąlyga

Civilinė byla Nr. e3K-3-168-1075/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01051-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.8.11.2; 2.6.16.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virgilijaus Grabinsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sekeslog 17“ dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sekeslog 17“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutarties pakeitimą iš esmės pasikeitus aplinkybėms – reikšmingai padidėjus Lietuvos vartotojų kainų indeksui, aiškinimo ir taikymo komercinės nuomos sutarčiai, kurioje įtvirtinta indeksavimo pagal suderintą Lietuvos vartotojų kainų indeksą (toliau – ir SVKI) sąlyga.

2. Ieškovė prašė pripažinti, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 15 d. nuomos sutartį nuomos mokestis nuo 2023 m. balandžio 1 d. ir nuo 2024 m. balandžio 1 d. indeksuojamas (didinamas) 1,9 proc. arba kitu teismo nustatytu indeksu, atitinkančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, arba alternatyviai papildyti minėtos nuomos sutarties 15.4 punktą tokia sąlyga: „Nuomos mokestis nuo 2023 m. balandžio 1 d. ir nuo 2024 m. balandžio 1 d. indeksuojamas (didinamas) 1,9 proc.“, arba nurodant kitą teismo nustatytą indeksą, atitinkantį teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

3. Ieškovė nurodė, kad pagal nuomos sutartį nuomojasi iš atsakovės logistikos ir sandėliavimo patalpas. Šalys susitarė, kad pagal nuomos sutartį mokėtinas nuomos mokestis yra 338 597 Eur per mėnesį. Nuomos sutarties 15.4 punkte nustatė, kad nuomos mokestis kasmet yra peržiūrimas ir indeksuojamas pagal suderintą Lietuvos vartotojų kainų indeksą, kurį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Ieškovė dėl 2023 m. pasikeitusių aplinkybių nesutiko su nuomos mokesčio indeksavimu pagal neproporcingai išaugusį SVKI rodiklį ir toliau mokėjo nuomos mokestį, lygų 2022 m. mokėtam nuomos mokesčiui. Rusijos Federacijos agresija ir karinė invazija į Ukrainą lėmė didelius ekonominius sunkumus: padidėjo energetikos, įvairių gamybos žaliavų sąnaudos, didėjo infliacija. Minėti rodikliai lėmė neprognozuotą bei beprecedentį SVKI indekso kilimą: vidutinis per 2012–2021 m. fiksuotas mėnesinio SVKI procentinis pokytis 1,9 proc., o po karo pradžios ir dėl to kilusių didelių ekonominių sunkumų 2023 m. kovo mėn. SVKI išaugo kartais ir fiksuotas net 17,2 proc., t. y. 9 kartus viršijo iki tol per pastaruosius beveik 10 m. buvusį vidutinį SVKI procentinį pokytį. Siekdama atkurti teisingą pusiausvyrą tarp šalių, ieškovė pakvietė atsakovę derėtis dėl abiem šalims priimtino nuomos mokesčio skaičiavimo mechanizmo, tačiau susitarti nepavyko, todėl ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Nurodė, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.204 straipsnyje nustatyti pagrindai pakeisti nuomos sutartį teismo tvarka.

4. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti atsakovei iš ieškovės iš viso 1 194 461,8 Eur skolos, 50 132,51 Eur delspinigių ir 11,5 proc. dydžio procesines palūkanas.

5. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, nusprendusi nemokėti nuomos mokesčio, pažeidė sutartinius įsipareigojimus. Nuomos mokesčio indeksavimas pagal SVKI neiškreipia šalių interesų pusiausvyros, kadangi dėl kilusios infliacijos ir pati ieškovė gavo rekordines pajamas, o ieškiniu siekia sutaupyti atsakovės sąskaita. Be to, ieškovė ne tik galėjo numatyti SVKI padidėjimą nuomos sutarties sudarymo metu, bet ir prisiėmė jo padidėjimo riziką. Šalys sutartyje įtvirtino konkretų nuomos mokesčio indeksacijos mechanizmą, kuris yra susietas SVKI pokyčiu per pastaruosius 12 mėn., tačiau tai nelemia nesąžiningumo ieškovės atžvilgiu.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė atsakovei iš ieškovės 1 194 461,80 Eur nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 26 d. iki 2024 m. gegužės 31 d., 48 316,11 Eur delspinigių už laikotarpį nuo 2023 m. gegužės 10 d. iki 2024 m. gegužės 31 d. ir 11,5 proc. dydžio procesines palūkanas; kitą priešieškinio dalį atmetė.

7. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

7.1. 2016 m. rugpjūčio 15 d. UAB „Baltic Retail Properties“ (nuomotoja) ir ieškovė (nuomininkė) sudarė 67 467,18 kv. m ploto logistikos bei sandėliavimo centro ir 3430 kv. m ploto pagalbinių patalpų, esančių Kauno rajono savivaldybėje, Žemaitkiemio kaime, Domeikavos kadastro vietovėje, nuomos sutartį, ši galioja iki 2031 m. rugpjūčio 14 d.;

7.2. 2016 m. gruodžio 14 d. šį objektą įsigijo atsakovė, kuri pakeitė pradinę nuomotoją;

7.3. nuomos sutarties 15.1 punktu šalys susitarė, kad mokėtinas nuomos mokestis yra 338 597 Eur per mėn.;

7.4. nuomos sutarties 15.4 punkte nustatyta, kad nuomos mokestis kasmet yra peržiūrimas ir indeksuojamas pagal suderintą Lietuvos vartotojų kainų indeksą, kurį skelbia Valstybės duomenų agentūra; nuomos mokesčio indeksavimas atliekamas kiekvienų metų balandžio 1 d.

8. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog 2022 ir 2023 m. padidėjęs SVKI lėmė reikšmingai sudėtingesnį sutarties vykdymą. Teismas sutiko, kad nuomos mokestis reikšmingai padidėjo, tačiau jis nedaro sutarties vykdymo gerokai sudėtingesnio ir nelemia šalių interesų disbalanso dėl šių argumentų:

8.1. pagal nuomos sutartį per visą nuomos laikotarpį iki 2031 metų ieškovė atsakovei sumokės 102 000 000 Eur nuomos mokesčio, dėl padidėjusio SVKI ieškovė atsakovei sumokės 7 189 172 Eur daugiau; ši suma sudaro tik 7,04 proc. nuomos mokesčio padidėjimo; atsižvelgiant į viešai skelbiamus ir byloje pateiktus ieškovės veiklos dokumentus, patvirtinančius, kad ji vien 2023 m. turėjo daugiau kaip 30 000 000 Eur pelno, negalima daryti išvados, jog ieškovei vykdyti sutartį tapo gerokai sudėtingiau;

8.2. ieškovė neįrodė, kad dėl padidėjusio SVKI patalpų nuoma tapo nepagrįstai didelė ir neatitinka rinkos kainų – atsakovės pateikta „Colliers International“ pažyma patvirtina, jog didesnių nei 7000 kv. m bendro ploto gamybos, pramonės, sandėliavimo paskirties objektų nuomos kainos Lietuvoje, įskaitant Kauno rajoną, svyruoja nuo 3 iki 17,50 Eur kv. m per mėn.;

8.3. nesutiktina su ieškove, kad atsakovė dėl padidėjusio SVKI pateko į daug geresnę padėtį ir nepelnytai gauna daugiau pelno ieškovės sąskaita; SVKI yra pagrindinis infliacijos rodiklis, naudojamas indeksuojant darbo užmokestį, pensijas, pašalpas, mokesčius ir kitus dydžius atsižvelgiant į infliaciją, kuri pajaučiama visose srityse; padidėjus infliacijai atsakovė, kaip ir ieškovė, patiria papildomų išlaidų dėl pinigų nuvertėjimo, darbo užmokesčio, prekių ir paslaugų kainų padidėjimo ir t. t.;

8.4. ieškovė yra finansiškai pajėgus, stambus verslo subjektas, veiklą vykdantis daugelį metų, todėl sudarydama nuomos sutartį ji galėjo pasitelkti ekonomikos analitikus, gebančius analizuoti ekonominę situaciją Lietuvoje ir pasaulyje, kurie būtų įvertinę galimus ekonomikos pokyčius; statistiniai duomenys rodo, kad infliacija būna įvairaus dydžio ir ją sukelia įvairūs veiksniai; ekonominės krizės reiškėsi įvairiais laikotarpiais ir jų cikliškumas matomas ilgalaikėje perspektyvoje;

8.5. ieškovė taip pat turėjo galimybę pasitelkti ir profesionalius teisininkus, galinčius sudaryti sutartis, kuriose būtų atsižvelgta į įvairius neigiamus padarinius, galėjo įvertinti galimus SVKI reikšmingus padidėjimus, tačiau to nepadarė ir prisiėmė didesnio nuomos mokesčio kilimo riziką; šias aplinkybes ieškovė galėjo numatyti ir netgi kontroliuoti, t. y. sudarant nuomos sutartį nustatyti nuomos mokesčio kilimo per metus viršutinę ribą ar pan., tačiau to nepadarė;

8.6. A. P. ekspertiniame vertinime nurodyta, kad valdžios įstaigos naudoja neribotą Lietuvos SVKI metinį pokytį mokesčių, transporto priemonių registravimo mokesčių indeksavimo ir kitais oficialiais tikslais; sutartyje nebuvo susitarta dėl SVKI viršutinės ribos; būtent pagal tai atsakovė ir skaičiavo investicijų atsipirkimą bei apsidraudė savo riziką dėl pinigų nuvertėjimo kylant infliacijai; taigi, šalys aiškiai susitarė dėl nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos ir jos pakeitimas, nesant atsakovės sutikimo, pažeistų atsakovės teises, o tai reikštų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų pažeidimą.

9. Nustatęs, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl nuomos sutarties sąlygų, nustatančių nuomos mokesčio indeksavimą, pakeitimo, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prievolė sumokėti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį nustatyta tvarka lieka galioti.

10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

11. Kolegija, atsižvelgusi į CK 6.204 straipsnio nuostatas ir šio reglamentavimo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje, įvertinusi byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė pagrindo taikyti išimtinę priemonę, nustatytą CK 6.204 straipsnyje, ir pakeisti šalių sudarytą nuomos sutartį.

12. Kolegijos vertinimu, ieškovė neįrodė, kad sutarties sudarymo metu ji protingai negalėjo numatyti sutarties vykdymo kainos padidėjimo ir nebuvo prisiėmusi SVKI padidėjimo atsiradimo rizikos. Nuomos sutarties sąlygų pagrindu kolegija padarė išvadą, kad ieškovė, sudarydama sutartį, neabejotinai suprato ir galėjo įsivertinti, jog sutartis sudaroma 15 metų (iki 2031 m. rugpjūčio 14 d.), taip pat tai, jog nuomos mokestis sutartyje nustatyta tvarka kiekvienais metais bus indeksuojamas atsižvelgiant į paskelbtą SVKI, o nenustačius indeksavimo viršutinės ribos, šalys susitarė, kad jis bus indeksuojamas atsižvelgiant į 100 proc. dydžio SVKĮ pokytį, todėl prisiėmė nuomos mokesčio išlaikymo tokio paties lygio ar viršijančio rinkos kainas riziką. Nors kolegija sutiko su ieškove, kad konkrečių aplinkybių, t. y. COVID-19 pandemijos ar Rusijos karo Ukrainoje, nulėmusių SVKI šuolį, ji negalėjo iš anksto numatyti, tačiau byloje pateiktoje eksperto A. P. išvadoje nurodyti istoriniai duomenys apie SVKI raidą Lietuvoje 1996–2024 m. patvirtina, jog SVKI, priklausomai nuo įvairaus pobūdžio veiksnių, nuolat kito, metinis Lietuvos SVKI pokytis galėjo siekti 30 proc., o tai papildomai įrodo, kad rinkoje gali vykti įvairūs pokyčiai, lemiantys infliacijos didėjimą ar mažėjimą, todėl ieškovė negalėjo turėti pagrįsto lūkesčio, jog jis nesikeis ar keisis nedaug per visą 15 m. trukmės sutarties vykdymo laikotarpį.

13. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ne tik nuoma, bet ir patalpų išlaikymo kaina 2022–2023 m. reikšmingai išaugo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl nuomos sutarties šalių prievolių disbalanso. Byloje nėra ginčo, kad šių išlaidų dydis priklauso išimtinai nuo ieškovės veiklos ir poreikių, todėl kolegija sutiko su atsakove, jog nebūtų pagrįsta šių išlaidų padidėjimą vertinti sprendžiant dėl reikalavimo sumažinti nuomos mokestį. Be to, duomenų, kad, nustatydamos nuomos mokestį, šalys būtų įtvirtinusios galimybę atsižvelgti į patalpų išlaikymo bei priežiūros išlaidas, jų dydį, ieškovė nepateikė, tokių duomenų nenustatė ir teismas.

14. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes, taigi, aplinkybė, jog reikšmingai pakilo nuomos mokestis, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti CK 6.204 straipsnyje nustatytą išimtinę priemonę ir pakeisti nuomos sutartį.

15. Viena vertus, kolegija sutiko su ieškovės argumentu, kad vien tai, jog ūkio subjektas veikia pelningai ar nuostolingai, nelemia CK 6.204 straipsnio (ne)taikymo; kita vertus, ūkio subjekto finansiniai duomenys gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, padedanti nustatyti, su kokio masto sunkumais susidūrė ūkio subjektas. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad nuomos mokesčio padidėjimas nelemia ženkliai sunkesnio nuomos sutarties vykdymo, padarė remdamasis ne vien ieškovės finansinės būklės duomenimis, bet ir įvertinęs nagrinėjamam ginčui išspręsti reikšmingų duomenų ir įrodymų visumą.

16. Kolegija atmetė ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog visa SVKI padidėjimo našta tenka ieškovei, o atsakovė nuo jos yra visiškai atleista. Pagal nuomos sutarties 15.4 punktą, šalys susitarė, kad nuomos mokestis yra susietas su SVKI, t. y. atsakovė savo investicijų grąžą susiejo ir su infliacija. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl CK 6.204 straipsnio taikymo, įvertino aplinkybę, kad infliacijos kilimas turi įtakos visose srityse, todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovė gali patirti papildomų išlaidų dėl pinigų nuvertėjimo. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog abi nuomos sutarties šalys susiduria su tam tikrais neigiamais padariniais, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tarp jų egzistuoja fundamentalus sutartinių prievolių disbalansas.

17. Kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai, susiję su nuomos kainos rinkoje vertinimu, teisiniu požiūriu nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, kadangi šalys susitarė nuomos mokestį susieti su SVKI, o ne su infliacijos pokyčiais nekilnojamojo turto nuomos rinkoje. Be kita ko, šią aplinkybę papildomai patvirtina ir ieškovės pateiktų eksperčių dr. D. G. ir T. S. 2024 m. vasario 2 d. išvada, kurioje nurodyta, jog praktikoje yra du pagrindiniai būdai peržiūrėti komercinių patalpų nuomos mokestį, t. y. susieti nuomos mokestį su infliacijos matu (mažmeninių kainų indeksu, VKI arba SVKI) ar koreguoti remiantis periodine nuomos kainų rinkoje apžvalga. Teismo posėdžio metu ekspertas A. P. paaiškino, kad patalpos buvo pastatytos ir pritaikytos ieškovės poreikiams, todėl jų nuomos kainos lyginimas su kitų rinkoje esančių nekilnojamojo turto objektų kaina būtų netikslus.

18. Byloje nėra ginčo, kad nuomos sutartis kvalifikuotina kaip pardavimo ir atgalinės nuomos sutartis. Tačiau ieškovės teiginiai, kad atsakovė prognozavo per metus gauti apie 4,4–4,5 mln. Eur nuomos pajamų, nepagrindžia, jog teismas netinkamai įvertino šalių lūkesčius sudarant nuomos sutartį. Nuomos sutartyje nenustačius viršutinės SVKI ribos, indeksavimo mechanizmas galėjo būti taikomas esant ir didesniam infliacijos rodikliui, atitinkamai nuomos kaina galėjo viršyti prognozes. Ieškovės samprotavimai dėl nuomos sutarties palyginimo su paskolos sutartimi sprendžiant šį ginčą, kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi, nes nepagrindžia CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų.

19. Kolegija konstatavo, kad, nors nuomos sutarties įvykdymo kaina padidėjo dėl aplinkybių, kurios atsirado po šios sutarties sudarymo, ir tam tikrų aplinkybių (COVID-19 pandemijos, Rusijos karo Ukrainoje) ieškovė negalėjo kontroliuoti, tačiau įvertinus tai, kad rinkoje gali vykti įvairūs pokyčiai, lemiantys infliacijos didėjimą ar mažėjimą, nėra pagrindo teigti, jog, nenustačius indeksavimo viršutinės ribos, o susitarus nuomos mokestį indeksuoti atsižvelgiant į 100 proc. dydžio SVKI, ieškovė nebuvo prisiėmusi kilusių pasekmių rizikos ir sutarties sudarymo metu negalėjo protingai jos numatyti, susitariant dėl SVKI taikymo ribų.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

20. Ieškovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 21 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atsakovės priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Bylą nagrinėję teismai ignoravo sutarties šalių valią pardavimo ir ilgalaikės atgalinės nuomos teisinio santykio kontekste ir nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.204 straipsnį remdamiesi kriterijais, kurie paneigia šio instituto esmę. Bylą nagrinėję teismai, nukrypdami nuo kasacinio teismo išaiškinimų civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-381/2024, kvalifikavo šalių teisinį santykį kaip standartinę nuomos sutartį, nors šalys sudarė pardavimo ir atgalinės nuomos (finansavimo) sandorį. Šiuo sandoriu ieškovė perleido turtą, siekdama gauti finansavimą savo pagrindinei veiklai, o atsakovė už suteiktą finansavimą siekė gauti pagrįstą grąžą nuomos mokesčio forma, kuri, esant sudarytam pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriui, veikia kaip ekvivalentas palūkanoms. Neteisingas šio teisinio santykio kvalifikavimas lėmė, kad teismai neįvertino šalių tikrųjų ketinimų bei teisėtų lūkesčių dėl nuomos mokesčio dydžio ir jo pokyčių ir klaidingai nusprendė, jog ieškovė prisiėmė neribotą SVKI šuolio riziką, net kai šis šuolis nulėmė atsakovės nepagrįstą praturtėjimą rinkoje neegzistuojančiomis sąlygomis. Nors nuomos mokestis pardavimo ir atgalinės nuomos sandoryje iš esmės atlieka palūkanų funkciją, teismai nusprendė, jog atsakovė turi teisę į neriboto dydžio (lupikiškas) palūkanas. Esminis šioje byloje kilęs klausimas – ar nuomos mokestis, pardavimo ir atgalinės nuomos sandoryje atliekantis palūkanų funkciją, gali būti indeksuojamas neribotai, ar jam pagal analogiją turėtų būti taikomi CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti ribojimai remiantis sąžiningumo ir protingumo principais.

20.2. Apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje neaptarė ir nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl sutarties kvalifikavimo kaip pardavimo ir atgalinės nuomos sutarties ir nenumatyto indeksavimo šuolio nesąžiningumo, lyginant su tuo metu vyravusiomis palūkanų normomis, juos tiesiog ignoravo, dėl to ši nutarties dalis yra be motyvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ypatingas ir abiejų šalių akivaizdžiai nenumatytas indeksavimo šuolis lėmė tai, kad atsakovės investicijos grąžos (IRR) rodiklis siektų net 22 proc., o 2022–2023 m. finansavimo kainos pakilo nuo apytikriai 2,6 proc. iki apytikriai 6,1 proc., t. y. apie 3,5 proc. punkto. Toks finansavimo grąžos rodiklis (net 22 proc.) yra nesąžiningo ir neprotingo dydžio ir lemia atsakovės praturtėjimą išimtinai ieškovės sąskaita. Per tą patį 2022–2023 m. laikotarpį nuomos mokestis ieškovei paaugo net apie 30 proc., t. y. finansavimo kaina pagal pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį ieškovei pabrango beveik dešimt kartų daugiau nei atitinkamų paskolų kainos. Teismams nepasisakius dėl pardavimo ir atgalinės nuomos teisinio santykio, bylos esmė liko neatskleista, o tai sudaro pagrindą teismų priimtus procesinius sprendimus panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

20.3. Plačiai aiškindami CK 6.204 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktų sąlygas, t. y. konstatuodami, kad (i) ieškovė galėjo (ir turėjo) numatyti SVKI šuolius, sukeltus COVID-19 pandemijos bei Rusijos karo Ukrainoje, taip pat kad (ii) ieškovė buvo prisiėmusi neribotą SVKI šuolio riziką, nors šalys susiejo indeksavimo mechanizmą su Lietuvos SVKI – istoriškai stabiliu ir Europos centrinio banko (toliau – ECB) bei Lietuvos banko (toliau – LB) prižiūrimu rodikliu, teismai nepagrįstai konstatavo, jog SVKI šuolis bei nuomos mokesčio indeksacija nesukėlė esminio sutarties vykdymo suvaržymo, nors sutarties vykdymas vien per 2022–2023 m. ieškovei pabrango net apie 30 proc. (ieškovė turės sumokėti net apie 7,2 mln. Eur papildomo nuomos mokesčio), tačiau nuomos kainos rinkoje išliko tokios pat ar netgi mažėjo. Teismai pritaikė ieškovei reikalavimą, viršijantį bonus pater familias (atidaus, rūpestingo ir apdairaus žmogaus ar bet kokį kitą protingai taikytiną) elgesio standartą: nei COVID-19 pandemija, nei karas Ukrainoje (kiekvienas atskirai, a fortiori (ypač) kartu) negalėjo būti numatyti. Pati atsakovė savo 2020 m. finansinėse ataskaitose expressis verbis (aiškiai) nurodė, jog tikisi (prognozuoja) savo investicijos į objektą grąžos, lygios nuo 7,25 proc. iki 8,75 proc., o ne 22 proc., kaip susiklostė nagrinėjamu atveju. Teismai šios aplinkybės neįvertino ir nemotyvavo, kodėl ieškovė turėjo numatyti daugiau, nei turėjo, galėjo ir faktiškai numatė pati atsakovė. Ieškovės prisiimtos rizikos apimtis buvo protinga – grindžiama praeities rezultatais, ECB politika bei prognozėmis.

20.4. Teismai suformavo ydingą ir koreguotiną praktiką, pagal kurią CK 6.204 straipsnio taikymas priklauso ne nuo konkrečios sutarties vykdymo komercinės logikos ir šalių pusiausvyros, bet nuo bendros ūkio subjekto finansinės būklės. Tokie teismų išaiškinimai paneigia CK 6.204 straipsnio ratio legis (įstatymo prasmę) – užtikrinti sutartinių prievolių balansą iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Šalių sutartinių prievolių balanso esminis pasikeitimas turi būti vertinamas izoliuotai nuo šalių bendros finansinės padėties, t. y. vertinant tik tai, ar dėl esminių aplinkybių pasikeitė šalių teisės ir pareigos, nustatytos konkrečioje sutartyje. Toleruodami nesąžiningą sutarties sąlygą, įtvirtinančią neriboto dydžio nuomos mokesčio indeksavimą, teismai iš esmės privertė ieškovę vykdyti sutartį tokiomis sąlygomis, kurios ieškovei užkerta kelią tolesniam komercinės veiklos plėtojimui.

21. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti, byloje priimtus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Teismai tinkamai įvertino šalių teisinį santykį ir pagrįstai konstatavo, jog pardavimo ir atgalinės nuomos sandoris per se (savaime) nesudaro jokio pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą. Vien tai, kad ieškovė nesutinka su teismų procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo teigti, jog jie yra be motyvų. Teismai, niekaip neneigdami pardavimo ir atgalinės nuomos sandorio egzistavimo, šių aplinkybių tiesiog nevertino ir nepripažino jų kaip sudarančių pagrindą priimti kitokias išvadas taikant CK 6.204 straipsnį. Pardavimo ir atgalinės nuomos sandoris nėra reglamentuojamas CK kaip atskira sutarčių rūšis. Šių sandorių ekonominė logika yra ta, kad pardavėjas (nuomininkas) paverčia savo turtą pinigais, kuriuos jis gali naudoti versle ir kartu toliau naudotis parduotu turtu. Todėl nuomos mokestis už naudojimąsi parduotu turtu negali būti prilyginamas palūkanoms, kadangi nuomos mokestis sudarius tokį sandorį atlieka būtent nuomos mokesčio funkciją. Įstatymuose nėra nustatyti jokie „palūkanų“ dydžiai sudarant tokias nuomos sutartis. Pardavimo ir atgalinės nuomos sandoris bei nuoma turi esminių skirtumų, tai savaime paneigia bet kokius ieškovės teiginius tiek dėl tariamos nuomos mokesčio palūkanų funkcijos, tiek dėl galimo jo mažinimo. Ieškovės teiginiai, kuriais siekiama prilyginti šalių sudarytą sandorį banko suteiktai paskolai, stokoja elementarios logikos ir nepagrįstai sutapatina du skirtingus teisinius (ir ekonominius) santykius. Jei ieškovei neva sąžininga būtų mokėti indeksacijos mokesčio padidėjimą tik tokio dydžio, kuris atitiktų bankų teikiamų paskolų palūkanų dydį, ieškovė ir turėjo kreiptis į banką ir sudaryti paskolos arba kreditavimo sutartį (įkeičiant nuomos patalpas kreditoriui), tačiau ji sąmoningai pasirinko sudaryti pardavimo ir atgalinės nuomos sutartį, kurią sudarius skiriasi ne tik šalių prisiimamos rizikos, bet ir infliacijos įtaka nuomos mokesčiui.

21.2. Teismai, spręsdami ginčą, tinkamai taikė ir aiškino CK 6.204 straipsnyje nustatytas sąlygas. Kaip teisingai pažymėjo teismai, ieškovė turėjo ir galėjo numatyti galimą SVKI padidėjimą. Byloje nebuvo ginčo, kad ieškovė negalėjo numatyti karo ar pasaulinės pandemijos. Vis dėlto, be jokios abejonės, ieškovė galėjo numatyti, jog tam tikri įvykiai visuomenėje, darantys įtaką ekonomikai bei sukeliantys didelę infliaciją, vyksta nuolatos, nors ir dėl skirtingų priežasčių. Šį faktą pagrindžia ir Lietuvos SVKI istoriniai duomenys, kuriuose atsispindi SVKI pakilimų cikliškumas. Nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė negalėjo numatyti SVKI pakilimo iki 17,2 proc. ir pagrįstai galėjo tikėtis viso labo tik 1,9 proc. SVKI metinio pokyčio. Ieškovė net neginčija, jog sutartyje šalys susitarė dėl neriboto SVKI taikymo, tačiau nurodo, jog neva prisiėmė ne neribotą, o praeities rezultatais bei ECB politikos tikslais paremtą riziką. Šalims susitarus taikyti nuomos mokesčio koregavimo remiantis SVKI mechanizmą ir nenustačius nuomos mokesčio padidėjimo ribojimo, nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė neprisiėmė SVKI padidėjimo rizikos.

21.3. Visu sutarties vykdymo laikotarpiu (15 m.) pritaikyto nuomos mokesčio indeksacijos suma iš tiesų sudaro viso labo apie 7 proc. bendros sutarties vertės per visą jos vykdymo laikotarpį. Ieškovė, puikiai suvokdama, jog 10 proc. nesiekiantis padidėjimas nėra nei teismų praktikoje, nei doktrinoje laikomas pakankamu CK 6.204 straipsniui taikyti, savo kasaciniame skunde visiškai nesuvokiamais skaičiavimais siekia „išpūsti“ realius skaičius.

21.4. Nėra jokio ginčo, kad teismai negali atsisakyti taikyti CK 6.204 straipsnio vien dėl tos priežasties, jog verslo subjektas veikia pelningai, arba taikyti šį straipsnį vien dėl tos priežasties, jog verslo subjektas susiduria su finansiniais sunkumais. Teismai, spręsdami dėl fundamentalaus prievolių disbalanso (ne)egzistavimo, vertino ne tik ieškovės finansinius rezultatus. Finansinė padėtis ginčo situacijoje yra reikšmingas veiksnys, vertinant šalių sutartinių prievolių disbalansą, taip pat siekiant nustatyti, ar neva nukentėjusi šalis, prašanti pakeisti sutartį, nėra perleidusi infliacijos padarinių savo klientams. Ieškovės finansiniai rezultatai parodo, jog ji dėl padidėjusios infliacijos šalyje nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, nes perleido infliacijos naštą savo pirkėjams. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių tai paneigiančių įrodymų.

21.5. Ieškovė ne tik neginčija savo pačios pasitelktų ekspertų išvadų, pagrindžiančių, jog objekto nuomos rinkos vertė apskritai šiuo atveju neturi jokios įtakos, vertinant CK 6.204 straipsnio taikymą, ir šias išvadas ignoruoja, bet ji ignoruoja ir kitas esmines aplinkybes bei byloje surinktus įrodymus, pagrindžiančius tai, kad nuomos objekto rinkos vertė atitinka rinkos kainas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų ir kasacinio nagrinėjimo dalyko, žodinio bylos nagrinėjimo

22. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

23. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai ir atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu. Kai kasatorius kasaciniame skunde nurodo kasacijos pagrindą, tačiau nepateikia jį patvirtinančių teisinių argumentų, arba pateikia atitinkamus argumentus, tačiau jų nesieja su konkrečiu kasacijos pagrindu, kasacinis skundas laikytinas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Kasacinio teismo teisėjų atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>).

24. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi vertino, ar nagrinėjamoje situacijoje, kai dėl 2022–2023 m. įvykusio SVKI šuolio smarkiai pakilo ieškovės mokamas nuomos mokestis, egzistuoja CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygos, t. y. ar dėl to nuomos sutarties vykdymas tapo iš esmės suvaržytas ir sudaro pagrindą pakeisti sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji protingai negalėjo numatyti sutarties vykdymo kainos padidėjimo ir nebuvo prisiėmusi SVKI padidėjimo atsiradimo rizikos; pažymėjo, kad ūkio subjekto finansiniai duomenys gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių (bet ne vienintelė), padedančių nustatyti, su kokio masto sunkumais susidūrė ūkio subjektas; taip pat nurodė, kad ieškovės samprotavimai dėl nuomos sutarties palyginimo su paskolos sutartimi nepagrindžia CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų.

25. Ieškovė kasaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai neatskleidė bylos esmės, nepasisakę dėl pardavimo ir ilgalaikės atgalinės nuomos teisinio santykio, kuris lemia nuomos mokesčio vertinimą kaip palūkanų ekvivalento ir CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų ribojimų taikymą pagal analogiją. Be to, ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje neaptarė ir nenagrinėjo jos iškeltų argumentų dėl sutarties kvalifikavimo kaip pardavimo ir atgalinės nuomos sutarties ir nenumatyto indeksavimo šuolio nesąžiningumo, lyginant su tuo metu vyravusiomis palūkanų normomis, dėl to ši nutarties dalis yra be motyvų (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ieškovė savo teises šioje byloje pasirinko ginti CK 6.204 straipsnio pagrindu. Ieškovės argumentai dėl sutarties kvalifikavimo galėtų turėti reikšmės nuomos sutarties kainą ir jos peržiūrėjimą apibrėžiančios sutarties sąlygos aiškinimui. Tačiau ieškovė neginčija pačios prašomos pakeisti sutarties sąlygos ir neteigia, kad kaina turėtų būti peržiūrėta remiantis kitais, nei joje apibrėžta, kriterijais. Ieškovė siekia pagrįsti, kad ji neprisiėmė tokios SVKI šuolio rizikos, nes net atsakovė neplanavo iš sutarties gauti tokio didelio pelno. Taikant CK 6.204 straipsnį, neturi reikšmės šalies lūkestis dėl kitos šalies iš sutarties gaunamo pelno, bet svarbūs objektyvūs kriterijai ir vertinimas, kokioje situacijoje atsidūrė sandorio šalys įvykus nenumatytoms aplinkybėms. Ieškovė, kasaciniame skunde teigdama, jog šalių sutartinių santykių kvalifikavimas kaip pardavimo ir atgalinės nuomos lemia nuomos mokesčio vertinimą kaip palūkanų ir CK 6.37 straipsnio 3 dalies taikymą pagal analogiją, nenurodo tokį teiginį patvirtinančių teisinių argumentų ir nesieja jo su CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygomis, todėl šie ieškovės kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jie neatitinka CPK nustatytų reikalavimų dėl motyvuotų kasacijos pagrindų nurodymo (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatos taikytinos sprendžiant dėl kompensuojamųjų, o ne mokėjimo (pelno) palūkanų mažinimo.

27. Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų, pasisakys dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąlygas, konstatuodami, jog ieškovė galėjo (ir turėjo) numatyti SVKI šuolius ir buvo prisiėmusi neribotą SVKI šuolio riziką, taip pat remdamiesi bendra ieškovės finansine būkle, spręsdami, ar SVKI šuolis lėmė esminį sutarties vykdymo suvaržymą.

28. Ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šį prašymą ieškovė grindžia poreikiu tiesiogiai žodinio proceso metu išnagrinėti klausimą, ar pardavimo ir ilgalaikės atgalinės nuomos (finansavimo) teisiniam santykiui gali būti taikomas palūkanų mažinimo institutas. Ieškovės vertinimu, žodinis bylos nagrinėjimas padėtų geriau išsiaiškinti nagrinėjamo teisinio santykio padarinius bei reikšmę, tokiu būdu užtikrinant, jog būtų formuojama vienoda teismų praktika aiškinant ir taikant įstatymus.

29. Pagal bendrąją CPK 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas – bendrosios proceso taisyklės išimtis. Pagal CPK 356 straipsnio 2 dalį, nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, sprendimas dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka skyrimo – bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos diskrecija.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pateiktame prašyme nepagrindžia išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šalys procesiniuose dokumentuose kasaciniam teismui suformulavo savo pozicijas pakankamai aiškiai, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Minėta, ieškovės prašyme nurodyti argumentai dėl nuomos mokesčio pagal pardavimo ir atgalinės nuomos sutartį prilyginimo palūkanoms teisėjų kolegijos pripažinti nesudarančiais kasacinio nagrinėjimo dalyko. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 350 straipsnio 8 dalimi, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Tai reiškia, kad po kasacinio skundo priėmimo kasatorius netenka teisės papildyti kasacinio skundo naujais argumentais ar juos pakeisti ir taip išplėsti bylos ir kasacinio nagrinėjimo ribas. Taigi, nurodytas ieškovės prašymas netenkintinas.

Dėl nuomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo pasikeitus aplinkybėms (lot. rebus sic stantibus) – reikšmingai padidėjus Lietuvos vartotojų kainų indeksui – ir sutarties pakeitimo CK 6.204 straipsnyje nustatytu pagrindu

31. Kasaciniu skundu ieškovė kelia klausimus dėl CK 6.204 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija pasisakys dėl to, ar, reikšmingai padidėjus SVKI, pagal kurį indeksuotas nuomos mokestis padidėjo, iš esmės pasikeitė sutartinių prievolių pusiausvyra ir kokią reikšmę vertinant šį pasikeitimą turi ieškovės finansinė padėtis; taip pat dėl to, ar sutarties šalis galėjo (ir turėjo) numatyti ir buvo prisiėmusi riziką dėl infliacijos (neįprastai didelio SVKI šuolio), jei sutartyje yra indeksavimo sąlyga.

32. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas (lot. pacta sunt servanda) – teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šis principas yra būtina sutarčių teisės efektyvumo sąlyga. Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo ir sąžiningumo principų, todėl teisinis reglamentavimas nustato pacta sunt servanda principo išimtis. Viena tokių išimčių – iš esmės pasikeitusių aplinkybių (lot. rebus sic stantibus) institutas.

33. Sutartinių įsipareigojimų vykdymą pasikeitus aplinkybėms reglamentuoja CK 6.204 straipsnis. Jeigu įvykdyti sutartį vienai šaliai tampa sudėtingiau negu kitai šaliai, ši šalis privalo vykdyti sutartį atsižvelgdama į kitose šio straipsnio dalyse nustatytą tvarką (CK 6.204 straipsnio 1 dalis). Sutarties vykdymo suvaržymu laikomos aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas, jeigu: 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo; 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti; 3) tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti; 4) nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Taigi aptariamos normos taikymui būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka CK 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus.

34. Šalis privalo vykdyti sutartį, net jei įvykdymas tampa sudėtingesnis – tai universalus pasikeitusių aplinkybių instituto taikymo kriterijus, reiškiantis, kad įprasti sunkumai vykdant sutartį negali šalies atleisti nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Toks atleidimas gali tapti įmanomas tik įrodžius visas instituto taikymo sąlygas. Šis universalus kriterijus taip pat padeda išryškinti pacta sunt servanda principo svarbą (Zapolskis, P. Aplinkybių pasikeitimo įtaka sutarties vykdymui: daktaro disertacija. Vilnius, 2012, p. 92).

35. Kai viena iš šalių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, galima tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes sutarties pakeitimas tokiu būdu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-701/2018, 21 punktas). Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.204 straipsnį ir šio straipsnio pagrindu pakeisti šalių laisva valia sudarytų ir galiojančių sutarčių sąlygas, privalo būti nustatytos pasikeitusios aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui, kurios nulėmė fundamentalų sutartinių prievolių disbalansą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018, 51 punktas; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-684/2023, 37 punktas). Sutarties vykdymo suvaržymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-145-421/2018, 47 punktas).

36. Sutartinių prievolių pusiausvyros pokytis paprastai nustatomas pagal objektyvią planuoto (buvusio sutarties sudarymo metu) ir realaus prievolės įvykdymo pokyčių skaitinę išraišką (pvz., įvykdymo kainos padidėjimo skaitinę išraišką). Tam tikrais atvejais šis pokytis taip pat gali būti nustatomas pagal netiesioginį įvykdymo sąnaudų padidėjimą arba įvykdymo vertės sumažėjimą ir kt. Ginčą dėl sutarties pakeitimo nagrinėjantis teismas turi nustatyti faktines aplinkybes dėl sutartinių prievolių pusiausvyros pokyčio egzistavimo, jo masto ir įvertinti, ar toks pasikeitimas vertintinas kaip iš esmės pakeitęs sutartinių prievolių pusiausvyrą bei sudarantis pagrindą pakeisti sutartį. Konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2013">3K-3-523/2013</a>).

37. Pagrindinis rebus sic stantibus kriterijus – fundamentalus sutartinių prievolių pasikeitimas. Kadangi kiekviena situacija vertinama individualiai, neįmanoma procentais nustatyti konkrečios ribos, nuo kurios disbalansas tampa fundamentalus. Vis dėlto doktrinoje ir praktikoje nurodomi orientaciniai dydžiai. Užsienio šalių teismų praktikoje dažnai mažesnis nei 50 proc. kainos padidėjimas paprastai nesuteikia šaliai teisės keisti sutarties (Zapolskis, P. Sutarties pakeitimas dėl nacionaliniu ir pasauliniu mastu vykusios ekonominės krizės aplinkybių. Iš: Žilys, J. ir kt. Privatinės teisės doktrina ir praktika. Mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2014, p. 306). Pvz., Nyderlandų teismų praktikoje analogiškose bylose dėl komercinės paskirties patalpų nuomos mokesčio indeksavimo, remiantis vartotojų kainų indeksu (VKI), nuomos mokesčio padidėjimas 14,5 proc. 2023 m. dėl padidėjusio VKI nebuvo pripažintas nei nenumatomu, nei neprotingu, taip pat pasisakyta, kad, sutartimi įtvirtinus tokį indeksavimą ir neįtvirtinus viršutinės ribos, rizika buvo prisiimta (žr. Gelderlando apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 10094639 \ CV EXPL 22-6498; ECLI:NL:RBGEL:2023:5905; Hagos apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 10407069 \ CV EXPL 23-818; ECLI:NL:RBDHA:2023:8786).

38. Minėta, konkrečios sutarties vykdymo suvaržymai kiekvienoje byloje vertintini individualiai, atsižvelgiant į nustatytą pokyčio mastą, sutartimi prisiimtos rizikos laipsnį, sutarties šalių statusą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

39. Byloje nustatyta, kad 2022–2023 m. įvyko reikšmingas SVKI padidėjimas – 2022 m. jis buvo 14,2 proc., 2023 m.– 17,2 proc., nors ankstesniais ir vėlesniais metais nesiekė 2 proc. Atitinkamai padidėjo ieškovės pagal sutartį atsakovei mokėtinas nuomos mokestis – nuomos sutarties kaina per visą vykdymo laikotarpį padidės 7 189 172 Eur, t. y. 7,04 proc. visos sutarties kainos. Momentinis nuomos mokesčio padidėjimas per 2022–2023 m. yra apie 33,8 proc. Teisėjų kolegija sutinka, kad toks padidėjimas gali apsunkinti sutarties vykdymą, tačiau savaime nelaikytinas fundamentaliu sutartinių prievolių pasikeitimu, dėl kurio reikėtų taikyti pacta sunt servanda principo išimtį.

40. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai vertino jos finansinę būklę spręsdami dėl CK 6.204 straipsnio taikymo sąlygų. Ieškovės teigimu, esminis šalių sutartinių prievolių balanso pasikeitimas turi būti vertinamas tik konkrečios sutarties atžvilgiu ir izoliuotai nuo šalių bendros finansinės padėties.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad, be kita ko, rebus sic stantibus instituto paskirtis yra užkirsti kelią ūkio subjekto žlugimui, o ne garantuoti pelną. Finansinė būklė kaip kriterijus vertinant pasikeitusių aplinkybių įtaką sutarties vykdymui pripažįstama ir teisės doktrinoje, kurioje nurodoma, kad pasikeitusių aplinkybių institutu norintis pasiremti skolininkas turi detaliai įrodyti, kaip konkrečios pasikeitusios aplinkybės suvaržo jo galimybes įvykdyti konkrečią sutartį ir / arba kaip šios aplinkybės kelia grėsmę skolininko finansiniam stabilumui (Zapolskis, P. Aplinkybių pasikeitimo įtaka sutarties vykdymui: daktaro disertacija. Vilnius, 2012, p. 102). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog finansinė būklė gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, padedančių nustatyti, su kokio masto sunkumais susidūrė ūkio subjektas. Taigi tai nebuvo pagrindinis kriterijus, vertinant pasikeitusių aplinkybių įtaką sutarties vykdymui. Vis dėlto teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovės finansinė būklė yra svarbus kriterijus vertinant pasikeitusių aplinkybių (reikšmingai padidėjusio nuomos mokesčio) poveikį ieškovei, tuo labiau tokioje situacijoje, kai negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties vykdymas yra neatsiejama ieškovės ūkinės veiklos vykdymo prielaida ir įeina į šios veiklos vykdymo sąnaudas. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovė vien 2023 metais turėjo daugiau kaip 30 000 000 Eur pelno, nėra jokių požymių, kad nuomos sąnaudų padidėjimas turėjo neigiamą poveikį ieškovės veiklai ir (ar) finansinei padėčiai, veiklos pelningumui. Tai teikia pagrindą išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra fundamentalaus sutartinių prievolių disbalanso.

42. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose akcentuoja ne tiek tai, kad jai dėl gerokai padidėjusio nuomos mokesčio tapo sudėtingiau vykdyti sutartį, bet tai, kad atsakovė dėl to nepagrįstai praturtėja, gauna nenumatytą pelną. Tačiau didesnis, nei planuota, vienos sutarties šalies gaunamas pelnas nėra CK 6.204 straipsnio taikymo kriterijus.

43. Kasaciniame skunde ieškovė teigia, kad bylą nagrinėję teismai padarė klaidingas išvadas dėl ieškovės galimybės numatyti staigų SVKI padidėjimą ir šios aplinkybės rizikos prisiėmimo. Be kita ko, ieškovė teigia, kad teismai pritaikė jai reikalavimą, viršijantį bonus pater familias (ar bet kokį kitą protingai taikytiną) elgesio standartą: nei COVID-19 pandemija, nei karas Ukrainoje (kiekvienas atskirai, a fortiori kartu) negalėjo būti numatyti.

44. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad šiuo atveju iš esmės pasikeitusia aplinkybe laikytinas pats išaugęs indeksas, o ne jo augimą lėmę veiksniai, kurių šalys negalėjo kontroliuoti ar numatyti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas labai aiškiai atribojo, kad ieškovė negalėjo numatyti COVID-19 pandemijos ir karo Ukrainoje, tačiau galėjo numatyti, kad per 15 metų nuomos sutarties terminą gali įvykti įvairių rinkos pokyčių.

45. Numatomumo aplinkybė yra vertinama pagal protingumo kriterijų, t. y. kad šalis privalo protingai numatyti ateities įvykius bei kliūtis, galinčias iškilti sutarties vykdymo metu; dėti tam tikras pastangas domėtis ir aiškintis būsimos sutarties vykdymo aplinkybes, kontekstą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2014).

46. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad infliaciją, t. y. galimą SVKI didėjimą daugiau nei pastaruosius keletą metų, šalys galėjo protingai numatyti. Ieškovė, būdama verslininkė, turinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, patirtį ir kompetenciją atpažinti ir valdyti infliacijos riziką, sudarydama ilgalaikę (15 metų) sutartį, galėjo ir turėjo įvertinti tai, kad rinkoje nuolat vyksta įvairūs pokyčiai, lemiantys arba galintys lemti infliacijos didėjimą arba mažėjimą, – tai patvirtina ir SVKI istoriniai duomenys (remiantis A. P. ekspertiniame vertinime pateiktais duomenimis, 1996 m. SVKI svyravo nuo 14,9 proc. iki 31,5 proc.; 2008 m. – nuo 8,5 proc. iki 12,7 proc.).

47. Rizikos prisiėmimas gali būti tiesiogiai nustatytas sutartyje ar įstatyme arba numanomas iš sutarties turinio. Vertinant sutartį aptariamos rizikos prisiėmimo aspektu taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, vertintini tikrieji šalių ketinimai, kaip jie nurodyti sutarties sąlygose, taip pat atsižvelgiama į visą sutarties kontekstą. Sprendžiant dėl numanomos rizikos prisiėmimo taip pat atsižvelgtina į sutarties rūšį, tikslus, tikrąją šalių valią, jų statusą, patirtį, ankstesnę komercinę praktiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-523/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-523/2013">3K-3-523/2013</a>).

48. Jei šalis numatė aplinkybių pasikeitimą ir neįtraukė į sutartį jokių specialiai šiam pasikeitimui reguliuoti skirtų sąlygų, tai galima daryti prielaidą, kad ši šalis prisiėmė atsakomybę vykdyti sutartį didesnės atsakomybės sąlygomis ir (arba) už šią riziką gavo tinkamą kompensaciją (Zapolskis, P. Aplinkybių pasikeitimo įtaka sutarties vykdymui: daktaro disertacija. Vilnius, 2012, p. 152).

49. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pati nuomos mokesčio indeksavimo sąlyga yra skirta infliacijos rizikai suvaldyti ir jai paskirstyti. Tokios sąlygos įtraukimas į sutartį patvirtina, kad infliacija (kainų augimas) šalių buvo numatyta. Šiuo atveju šalys pasirinko sutartyje nustatyti besąlyginį ir neribotą indeksavimą pagal SVKI, tačiau, nors ieškovė byloje laikosi pozicijos, kad jos lūkesčius atitiko įprastas istorinis SVKI dydis, sutarties turinys šių lūkesčių neatspindi – indeksavimo viršutinė riba sutartyje nebuvo nurodyta. Šalių lūkesčius dėl infliacijos objektyviai atspindi šalių pasirinkta ir sutartyje įtvirtinta indeksavimo metodika nenustatant indekso viršutinės ribos, dėl to indekso reikšmingas padidėjimas savaime negali būti vertinamas kaip nenumatyta aplinkybė, dėl kurios ieškovė neprisiėmė rizikos. Faktas, kad SVKI padidėjo daugiau, negu buvo įprasta sutarties sudarymo metu, iš esmės nekeičia šalių susitarto rizikos paskirstymo, t. y. kad nuomininkas prisiima (net ir didelės) infliacijos riziką. Taigi pritartina bylą nagrinėjusių teismų išvadai, kad, nuomos sutartyje nenustačius indeksavimo viršutinės ribos, ieškovė laikytina prisiėmusia didesnio nei įprasta SVKI padidėjimo riziką, kurią sutarties sudarymo metu galėjo protingai numatyti.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė argumentuotą ir teisinį reguliavimą (CK 6.204 straipsnyje įtvirtintas sąlygas) bei kasacinio teismo praktiką atitinkančią išvadą, jog SVKI šuolio poveikis ginčo sutarties vykdymui nebuvo toks fundamentalus, kad lemtų pacta sunt servanda principo išimtį ir poreikį teismo tvarka pakeisti sutartį dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių. Kasacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).

51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

52. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

53. Kasacinį skundą atmetus, atsakovei iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas. Atsakovės prašomos atlyginti 16 811,14 Eur išlaidos advokato pagalbai (kasacinio skundo analizė, atsiliepimo į kasacinio skundo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas ir pateikimas teismui) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktų pagrindu apskaičiuotą maksimalią už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistiną sumą, todėl mažintinos iki Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio – 3974,09 Eur. Taip pat pažymėtina, kad atstovo susipažinimas su kitos šalies kasaciniu skundu nelaikytinas savarankiška teisine paslauga, o yra atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo sudėtinė dalis, atitinkamai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra daugiau techninio pobūdžio dokumentas, kurio parengimas nereikalauja specialių teisinių žinių, todėl už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas.

54. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sekeslog 17“ (j. a. k. 304315509) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kesko Senukai Lithuania“ (j. a. k. 234376520) 3974,09 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt keturis Eur 9 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Egidija Tamošiūnienė