Civilinė byla Nr. e3K-3-164-421/2025
Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00232-2024-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams J. M. ir M. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų atskyrimo nuo motinos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir pagal atsakovės J. M. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, atsakovui M. R. dėl pažeistų teisių gynimo,
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaikų atskyrimą nuo tėvų, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius, Skyrius) prašė teismo: 1) atskirti vaikus L. M. ir M. R. nuo jų motinos J. M.; 2) neterminuotai apriboti tėvų valdžią atsakovui M. R. jo nepilnamečio vaiko M. R. atžvilgiu; 3) iš atsakovės J. M. priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. M. ir M. R. po 64 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; 4) iš atsakovo M. R. priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. R. po 143 Eur nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atsižvelgiant į infliaciją; 5) vaikams L. M. ir M. R. priteistas lėšas uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos įsiteisėjimo pavesti valdyti A. G.; 6) vaikų L. M. ir M. R. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų nuolatinės globos įsiteisėjimo nustatyti A. G. gyvenamojoje vietoje.
3. Ieškovas nurodė, kad nepilnamečiai vaikai yra likę be tėvų globos vaikai. Abu atsakovai yra nepilnamečio M. R. tėvai; atsakovė J. M. yra nepilnametės L. M. motina, vaiko tėvystė nenustatyta. Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi tenkino Vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą ir leido paimti minėtus vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą – motinos J. M. ir vaiką M. R. – iš tėvo M. R.. Nuo 2023 m. birželio 6 d. vaikams nustatyta laikinoji globa ir gyvenamoji vieta, paskirta vaikų laikinoji globėja – vaikų močiutė V. M., o 2023 m. lapkričio 7 d. Radviliškio rajono savivaldybės mero potvarkiais vaikams paskirta kita laikinoji globėja – A. G. ir nustatyta jų laikina gyvenamoji vieta.
4. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė duomenimis, kad VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė informavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tai, jog atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė mergaitę. Moteris turi (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų, todėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus buvo prašoma įvertinti susidariusią situaciją, ar gimdyvė pati galės auginti naujagimį. Atlikus tyrimą, nuo 2020 m. birželio 15 d. atsakovės šeimai buvo pradėta taikyti atvejo vadyba. Nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2023 m. vasario 3 d. šeimai buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga, nuo 2023 m. vasario 3 d. – socialinės priežiūros šeimoms paslauga; priežastis – dėl turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos vaiko motina stokoja žinių apie tinkamą vaiko priežiūrą.
5. VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių apie tai, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) pagimdė berniuką; su gimdyve kontaktas sunkus, ji neorientuota, visiškai neturi socialinių įgūdžių rūpintis ne tik savimi, bet ir naujagimiu; būdama ligoninėje, nesidomi kūdikio sveikatos būkle, taip pat jai sunkiai sekasi rūpintis savo asmens higiena; gimdyvei nustatytas 45 procentų darbingumo lygis dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos; šeimoje esantis rizikos lygis – aukštas. Socialinės darbuotojos nuomone, pačiai gimdyvei reikalinga nuolatinė kitų asmenų priežiūra ir pagalba, jai negalima patikėti naujagimio priežiūros ir auginimo. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. vasario 28 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. A1-803 patvirtintu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu (2022 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. Al 449 redakcija), išnagrinėjęs gautą pranešimą, nustatė vaikų apsaugos poreikį. Siekiant apginti vaikų teises ir užtikrinti teisėtus jų interesus, 2023 m. vasario 28 d. buvo atliktas vaikų situacijos vertinimas, jo metu buvo nustatyti rizikos veiksniai – vaikų atstovai pagal įstatymą negali rūpintis vaikais dėl abiejų ar vieno iš jų ligos. Iškilus realiam pavojui vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei bei nustačius vaikų apsaugos poreikį buvo priimtas sprendimas taikyti vaikų laikinosios priežiūros priemonę vaikus laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje. Vaikams nuo 2023 m. kovo 1 d. buvo organizuojama laikinoji priežiūra vaikų močiutės gyvenamojoje vietoje. Nuo 2023 m. kovo 31 d. iki 2023 m. balandžio 29 d. buvo pratęsta vaikų laikinoji priežiūra asmens, galinčio prižiūrėti vaikus, gyvenamojoje vietoje. Atsakovės šeimai ir toliau kilo sunkumų siekiant savarankiškai funkcionuoti, dėl turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos vaikų motina stokojo žinių apie tinkamą vaikų priežiūrą. Atsakovė dėl savo sveikatos būklės negalėjo savarankiškai tinkamai rūpintis vaikais. Vaiko M. R. tėvas atvejo vadybos posėdyje nedalyvavo, nesutiko, kad jam kaip asmeniui būtų teikiamos socialinės paslaugos. Atsakovas M. R. su vaiko motina kartu negyvena ir gyventi neplanuoja, tėvas vaiko nelankydavo, išlaikymo neteikė.
6. Laikinosios priežiūros metu buvo išnaudotos visos įmanomos priemonės, tačiau jos buvo neveiksmingos, nepilnamečių vaikų tėvai nedėjo pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, nekeitė savo elgesio, todėl išliko realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsmę jų gyvybei. Vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. gegužės 5 d. priėmė sprendimą nutraukti vaikų laikinąją priežiūrą. Šiaulių apylinkės teismui išdavus leidimus paimti iš atstovų pagal įstatymą vaikus ir šiems nustačius laikinąją globą, atsakovės šeimai ir toliau buvo tęsiama atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos siekiant vaikus gražinti į biologinę šeimą. 2023 m. spalio 2 d. atvejo vadybos posėdžio metu buvo nuspręsta kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios ribojimo atsakovui M. R. ir dėl abiejų vaikų atskyrimo nuo jų motinos. Vaikų močiutei ir jos sutuoktiniui baigus pagrindinius GIMK (Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų mokymo ir konsultavimo programos) mokymus, GIMK specialistai parengė neigiamą išvadą dėl galimybės jiems tapti minėtų vaikų globėjais (rūpintojais), nes vaikų močiutė galbūt negebės užtikrinti vaikams saugios aplinkos, tenkinti jų fizinių ir kitų poreikių, užtikrinti tinkamą vaikų raidą. 2023 m. lapkričio 10 d. abu vaikai buvo perduoti naujai laikinajai globėjai A. G..
7. Atsakovė pateikė priešieškinį ir prašė įpareigoti Vaiko teisių apsaugos skyrių nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus jai, kaip vaikų atstovei pagal įstatymą, taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį ir abiejuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas melagingai teigia, jog iškilus realiam pavojui vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei buvo priimtas sprendimas taikyti vaikų laikinosios priežiūros priemonę vaikus laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje; taip pat kad nepilnamečių vaikų tėvai nededa pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai ar grėsmę jų gyvybei. Ieškinio reikalavimas atskirti vaikus nuo (duomenys neskelbtini) neįgalaus asmens – vaikų motinos dėl jos neįgalumo prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatoms. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo. Atsakovės manymu, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės pateikti duomenys neteisėti, atskleisti įstatymais saugomi asmens sveikatos duomenys apie asmens (duomenys neskelbtini) sveikatą. Be to, laikinoji priežiūros priemonė buvo taikoma ne dėl netinkamo tėvų elgesio, o dėl vaikų motinos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos, nes joks netinkamas atsakovės elgesys ieškinyje nebuvo nurodytas. Šiaulių apylinkės teismas taip pat nekonstatavo nei atsakovės laikinos ligos, dėl kurios ji negalėtų rūpintis vaikais, nei jos pačios negalėjimo rūpintis vaikais fakto. Atsakovės manymu, vaikai paimti neteisėtai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė: neterminuotai apribojo tėvo valdžią atsakovui M. R. dėl jo nepilnamečio sūnaus, atskyrė nepilnamečius vaikus nuo jų motinos (atsakovės), priteisė iš atsakovės pirmiau nurodytiems nepilnamečiams vaikams išlaikyti po 64 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024 m. sausio 29 d.) iki vaikų pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat priteisė iš atsakovo M. R. nepilnamečiam sūnui išlaikyti po 143 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo įsiteisėjimo jų gyvenamąją vietą nustatė laikinosios vaikų globėjos gyvenamojoje vietoje, taip pat šį asmenį paskyrė nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
9. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartimi nutarta pradėti bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo ir globėjo paskyrimo.
10. Teismas nustatė, kad nepilnamečių vaikų motina dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl savo sveikatos būklės) negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė turi sveikatos problemų – (duomenys neskelbtini) negalią, jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, atsakovė stokoja socialinių įgūdžių ir negali tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų poreikių, suteikti jiems saugios gyvenamosios aplinkos ir sudaryti palankių sąlygų vaikų vystymuisi bei raidai. Teismas nurodė, kad vaiko atskyrimas nuo motinos yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Atsakovės vaikai nuo 2023 m. lapkričio 10 d. gyvena su laikinąja globėja, ši suteikia vaikams tinkamas ir reikiamas gyvenimo, sveikatos priežiūros sąlygas, sudaro vaikams saugią ir ramią aplinką, o atsakovė pasimato su vaikais, tačiau jai sunkiai sekasi atkurti su jais ryšį, ji sunkiai inicijuoja bendras veiklas pagal jų amžių, neturi instinkto gaudyti griūvantį vaiką, stokoja žinių apie tinkamą vaikų priežiūrą, sunkiai supranta pateikiamą informaciją. Specialisčių manymu, atsakovė negebėtų viena rūpintis vaikais.
11. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnio 1 dalies pagrindu ir toks vaikų atskyrimas nuo motinos iš esmės nepažeidžia jų interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu nustatytos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus tai, kad motina netenka teisės gyventi su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais.
12. Teismas, įvertinęs aplinkybes dėl abiejų nepilnamečių vaikų laikinąja globėja paskirtos A. G. galimybių jos šeimoje sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas gyventi globotiniams, taip pat juos ugdyti, konstatavo, kad abiejų vaikų gyvenamoji vieta iki teismo nutarties dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina pirmiau nurodytos laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje. Taip pat šis asmuo iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams įsiteisėjimo skirtinas vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
13. Teismas, atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl jos teisių pažeidimo, vertino, kad atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini) sveikatos problema, cukrinis diabetas, atsakovės šeimai buvo reikalinga nuolatinė socialinio darbuotojo pagalba ir priežiūra auginant mažamečius vaikus, nes dėl savo sveikatos būklės atsakovė negeba tinkamai tvarkytis buityje ir socialinėje aplinkoje (tai matyti iš byloje esančių pažymų, sveikatos priežiūros įstaigų duomenų), užtikrinti mažamečių vaikų priežiūros ir saugumo (tai patvirtina liudytojų parodymai, byloje esantys įrodymai, susiję su kilusiu pavojumi mažamečių vaikų sveikatai). Teismas padarė išvadą, kad atsakovė dėl objektyvių aplinkybių ((duomenys neskelbtini) sveikatos problemos) negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, negali tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų, nepilnamečiai vaikai su savo motina kartu negyvena, jiems paskirta laikinoji globa, todėl, atsižvelgiant į vaikų interesus, siekiant apginti vaikų teises, užtikrinti, kad vaikai gyventų tinkamose sąlygose ir jais būtų rūpinamasi, grąžinti nepilnamečių vaikų jų atstovei pagal įstatymą – motinai šiuo metu nėra galimybės.
14. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2025 m. kovo 6 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą paliko nepakeistą.
15. Kolegija pažymėjo, kad nors Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, tačiau iš esmės įtvirtina vienodus principus – geriausių vaiko interesų, nediskriminavimo, šeimos ir privataus gyvenimo gerbimą. Kiekvienoje konkrečioje byloje teismas turi užtikrinti, kad šie principai nebūtų pažeisti, o bylos išnagrinėjimo rezultatas užtikrintų šių vertybių pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAyLTM3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-402-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-402-378/2022">e3K-3-402-378/2022</a>, 25 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pripažinęs, kad vien (duomenys neskelbtini) ligos diagnozės buvimas nėra pakankamas pagrindas riboti tėvų teises; svarbu tai, kokią įtaką liga daro tėvų galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią (žr., pvz., EŽTT 2016 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13; 2018 m. spalio 30 d. sprendimą byloje S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16; 2004 m. liepos 1 d. sprendimą Couillard Maugery prieš Prancūziją, peticijos Nr. 64796/01, ir kt.). Teismas rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>, 38 punktas; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDAyLTM3OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-402-378/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-402-378/2022">e3K-3-402-378/2022</a>, 32 punktas; 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 246-421/2023, 38 punktas).
16. Kolegija, vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ji beveik trejus metus galėjo pasirūpinti dukterimi ir byloje nebuvo jokių duomenų, jog per nurodytą laikotarpį atsakovės sveikatos būklė būtų pasikeitusi tiek, kad ji nebegalėtų rūpintis vaikais, taip pat kad teismo sprendimu nebuvo patvirtintos ieškovo nurodytos aplinkybės dėl iškilusio realaus pavojaus vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei, kartu vertino ir duomenis apie tuo laikotarpiu atsakovei teiktą atitinkamų institucijų pagalbą ir socialines paslaugas, siekiant, kad atsakovė, net esant ligos nulemtiems sunkumams atliekant motinos pareigas, galėtų tinkamai pasirūpinti savo mažamečiais vaikais.
17. Kolegija iš Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2023 m. vasario 23 d. rašto dėl informacijos pateikimo, socialinės darbuotojos (atvejo vadybininkės) 2023 m. balandžio 21 d. atvejo motyvuotų siūlymų, Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-7311-767/2023 ir bylai pateiktų kitų rašytinių įrodymų duomenų nustatė, jog nustačius, kad galbūt dėl turimų sveikatos sutrikimų vaikų motina stokoja socialinių įgūdžių ir žinių apie vaiko priežiūrą, nuo 2020 m. birželio 15 d. atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba, nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2023 m. vasario 3 d. šeimai buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga; nuo 2023 m. vasario 3 d. teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, nes dėl turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos motina stokoja žinių apie tinkamą vaiko priežiūrą. Taip pat kad nuo 2023 m. kovo 1 d. nepilnamečiams vaikams buvo organizuojama laikinoji priežiūra vaikų močiutės gyvenamojoje vietoje; 2023 m. kovo 27 d. sprendimu laikinoji priežiūra pratęsta; 2023 m. balandžio 21 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta kreiptis dėl leidimo paimti vaikus iš šeimos išdavimo ir laikinosios globos proceso inicijavimo, nes vaikų motina dėl savo sveikatos būklės nesugeba savarankiškai tinkamai rūpintis vaikais, o tėvas M. R. sūnumi nesidomi, nesirūpina, posėdyje nedalyvavo.
18. Byloje buvo įvertintas vaikų močiutės Vaiko teisių apsaugos skyriui 2023 m. vasario 22 d. teiktas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad vaikų motina dėl turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos patiria sunkumų auginti ir rūpintis savo dukterimi, vaikų motina su vaikais gyvena kartu su vaikų močiute ir jos šeima, močiutė padeda prižiūrėti anūkus, nori jais rūpintis.
19. Iš byloje esančių socialinės darbuotojos (atvejo vadybininkės) 2023 m. balandžio 21 d. motyvuotų siūlymų nustatyta, kad 2020–2023 m. vertinant šeimos poreikius pagalbai buvo nustatyta, jog vaikų motinai, kilo sunkumų siekiant savarankiškai funkcionuoti, tinkamai vykdyti savo pareigas, ji stokoja žinių apie vaiko sveikatos priežiūros užtikrinimą, vaiko raidą, taip pat jai trūksta žinių pozityvaus auklėjimo srityse, jai sudėtinga tinkamai rūpintis vaikais, reikalinga socialinio darbuotojo pagalba ir tarpininkavimas. 2023 m. balandžio 21 d. motyvuotų siūlymų duomenimis, buvo pateikta šeimos gydytojos 2023 m. balandžio 5 d. informacija apie tai, kad atsakovė savo vaikais savarankiškai negali rūpintis, nes negali kritiškai įvertinti situacijos, įvardyti vaiko negalavimų susirgus, įvertinti būklės sunkumo, vaiko esminių poreikių (negali papasakoti, ką davė vaikui valgyti, ir pan.), negali savarankiškai priimti būtinų sprendimų. Iš minėtų 2023 m. balandžio 21 d. motyvuotų siūlymų duomenų buvo nustatyta, kad buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, o vaiko atstovai pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
20. Kolegija vertino tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi leido paimti mažametę mergaitę iš jos motinos ir mažametį berniuką iš jo tėvų. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad vaikų motina nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais dėl savo sveikatos būklės.
21. Kolegija pažymėjo ir tai, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nurodė, jog ji gyvena kartu su tėvais, ir pati paaiškino, kad vaikus ji galėtų auginti su motinos pagalba. Nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta vaikų močiutė nurodė, kad atsakovė geba pati pasirūpinti savo vaikais, tačiau taip pat nurodė, jog atsakovei vienai sunku su dviem vaikais. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriui 2023 m. vasario 22 d. vaikų močiutės teikto paaiškinimo nustatyta, kad ji, vaikų motinai dėl šios turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos patiriant sunkumų auginti savo vaikus ir jais rūpintis, padėjo prižiūrėti anūkus, išreiškė norą jais rūpintis. Iš Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centro 2023 m. spalio 2 d. pagalbos plano duomenų nustatyta, kad socialinė darbuotoja (darbui su šeimomis) atsakovę individualių konsultacijų metu nuolat konsultavo apie pozityviąją tėvystę, tačiau pastebėta, kad dėl turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos atsakovė negali priimti ir suprasti pateikiamos informacijos.
22. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Radviliškio parapijos bendruomenės Socialinių paslaugų centras 2024 m. sausio 8 d. rašte nurodė, kad vaikų močiutė pabaigė pagrindinius GIMK mokymus, tačiau po jų baigimo visgi buvo parengta neigiama išvada dėl vaikų močiutės galimybės tapti anūkų globėja.
23. Kolegija atsižvelgė ir į byloje pirmosios instancijos teisme kaip liudytojų apklaustų su šeima dirbusių globos koordinatorės ir socialinės darbuotojos darbui su šeimomis išreikštą motyvuotą nuomonę, kad atsakovė pati viena nesugebėtų pasirūpinti vaikais.
24. Kolegija, iš bylos duomenų visumos nustačiusi, jog buvo imtasi priemonių ir buvo dedamos institucijų pastangos, kad atsakovės šeimai būtų suteikta būtina pagalba ir parama, ir tokia situacija tęsiasi nuo 2020 m., sprendė, kad per tą laiką pačios atsakovės galimybės savarankiškai pasirūpinti vaikais ir atlikti motinos pareigas iš esmės nepagerėjo. Byloje buvo įvertinti ne tik duomenys apie atsakovės (duomenys neskelbtini) sveikatos problemą, bet ir tai, kokią įtaką tai daro atsakovės, kaip vaikų motinos, galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią ir atlikti motinos pareigas, užtikrinti vaikų sveikatą ir saugumą. Iš visų bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju vaikų atskyrimo nuo motinos būtinumą lemia ne vien faktas dėl atsakovės sveikatos būklės, bet ir objektyvios aplinkybės – atsakovės (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos įtaka jos galimybėms tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią vaikams, jos socialinių įgūdžių stoka ir dėl to kilęs objektyvus negalėjimas tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų poreikius, suteikti jiems saugią gyvenamąją aplinką ir sudaryti palankias sąlygas vaikų sveikatai, vystymuisi ir raidai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
25. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės apeliacinis skundas ir palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalis, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai ir tenkinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinio reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų atskyrimo nuo jų motinos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovės priteisimo, dėl iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo įsiteisėjimo vaikų gyvenamosios vietos laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje nustatymo, dėl laikinosios globėjos paskyrimo nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, taip pat dėl nutarties, kuria pradėtas nuolatinės globos nepilnamečiams vaikams nustatymo procesas, priėmimo, ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus atmesti, priešieškinio reikalavimus tenkinti: apginti pažeistas atsakovės teises atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį: įpareigoti ieškovą Vaiko teisių apsaugos skyrių nedelsiant grąžinti nepilnamečius vaikus atstovei pagal įstatymą – jų motinai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Vaikų paėmimas ir atskyrimas nuo (duomenys neskelbtini) neįgalaus asmens – vaikų motinos dėl jos neįgalumo prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijai ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatoms. Pagal nurodytos Konvencijos 23 straipsnio 4 ir 5 dalis, draudžiama atskirti vaikus nuo tėvų dėl vieno iš jų neįgalumo, o ieškinyje kaip vienintelis faktinis vaikų atskyrimo nuo motinos būtinumą nulemiantis argumentas nurodyta būtent atsakovės sveikatos būklė – (duomenys neskelbtini) negalia, t. y. neįgalumas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, netinkamai aiškindami ir taikydami CK 3.179 straipsnio dalies nuostatas, formaliai remdamiesi Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencija, nepagrįstai nusprendė, kad buvo pagrindas atskirti vaikus nuo jų motinos. Teismai visiškai neatsižvelgė į priešieškinio argumentus dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatų aktualumo šioje byloje užtikrinant neįgalios motinos teises, įtvirtintas Konvencijoje. Atsakovės teigimu, teismo sprendimas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos buvo priimtas išimtinai dėl jos turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos, šią įvardijant kaip objektyvią aplinkybę, dėl kurios, teismo manymu, atsakovė negali rūpintis nepilnamečiais vaikais, nors iš faktinių aplinkybių matyti, kad pasirūpinti dukterimi ji beveik trejus metus galėjo. Byloje taip pat nebuvo duomenų ir teismas sprendime nekonstatavo jokių kitų pasikeitusių aplinkybių dėl atsakovės sveikatos būklės, lemiančios, kad atsakovė nebegalėtų rūpintis vaikais. Objektyviomis aplinkybėmis, atsakovės nuomone, galėtų būti aplinkybė, kad vienas iš tėvų fiziškai negyvena kartu su vaikais dėl ligos, tačiau atsakovė gali gyventi ir gyveno su vaikais iki jų prievartinio ir neteisėto paėmimo. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovė negyvena su vaikais, priešingai, ji buvo atskirta nuo vaikų tik dėl neteisėtų Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų institucijų darbuotojų veiksmų.
25.2. Atsakovė tiek priešieškinyje, tiek atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad ieškovas melagingai nurodė, jog sprendimas taikyti vaikų laikinosios priežiūros priemonę vaikus laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje buvo priimtas iškilus realiam pavojui vaikų saugumui, sveikatai ir gyvybei, taip pat dėl to, kad nepilnamečių vaikų tėvai nedėjo pastangų susigrąžinti vaikus į šeimą. Tačiau, atsakovės teigimu, bylą nagrinėję teismai nepatvirtino egzistavus CK 3.254 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnyje nurodytas sąlygas ar aplinkybes, kurios buvo nustatytos Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus iš motinos, taip pat vėliau – ir iš vaikų močiutės.
25.3. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnyje išdėstyti principai iš esmės susiję ir su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintais principais, užtikrinančiais, kad kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas, o valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pripažinęs, kad vien (duomenys neskelbtini) ligos diagnozės buvimas nėra pakankamas pagrindas riboti tėvų teises; svarbu tai, kokią įtaką liga daro tėvų galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią (EŽTT 2016 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13; 2018 m. spalio 30 d. sprendimas byloje S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16; 2004 m. liepos 1 d. sprendimas byloje Couillard Maugery prieš Prancūziją, peticijos Nr. 64796/01, ir kt.).
25.4. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje pripažinta, kad valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-314-378/2021). Teisėtas vaiko atskyrimas nuo šeimos galimas tik jeigu vaiko gyvybei ar sveikatai kyla realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala; tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą nesiima reikiamų priemonių vaiko saugumui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTE0LTM3OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-514-378/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-514-378/2020">e3K-3-514-378/2020</a>). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovės nepilnamečių vaikų gyvybei ar sveikatai kilo realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala ir atsakovė nesiima reikiamų priemonių vaikų saugumui užtikrinti.
25.5. Bylą nagrinėję teismai neįvertino to, kad Šiaulių apylinkės teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi leido paimti nepilnamečius vaikus iš motinos, remdamasis neteisėtai surinkta informacija apie atsakovės (duomenys neskelbtini) negalią. Nors priešieškiniu atsakovė siekė įrodyti, kad ieškovo ketinimas atskirti vaikus nuo motinos buvo paremtas neteisėtai surinkta ir ligoninės išplatinta informacija apie atsakovės (duomenys neskelbtini) negalią, bylą nagrinėję teismai, nepasisakę dėl šio atsakovės nurodyto argumento, tokia melaginga informacija dar kartą rėmėsi, priimdami sprendimus ir pažeisdami 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR).
26. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
26.1. Kasaciniame skunde iš esmės dėstomi tie patys argumentai, kurie jau buvo nurodyti atsakovės priešieškinyje ir apeliaciniame skunde ir dėl kurių teismai jau yra pateikę motyvuotas išvadas.
26.2. Teismas, nagrinėdamas bylą, išklausė proceso dalyvių duotus paaiškinimus, apklausė liudytojus, buvo pakankamai aktyvus ir net pats aiškinosi aplinkybes, susijusias su vaikų močiutės galimybėmis globoti nepilnamečius anūkus. Toks reikalavimas buvo nurodytas ir priešieškinyje, atsakovės atstovui pripažįstant, jog vaikų motina savarankiškai negeba pasirūpinti savo vaikais. Teismai, nagrinėdami bylą, išsamiai įsigilino į bylos medžiagą, tinkamai įvertino byloje duotus parodymus ir pateiktus įrodymus.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių vaikų atskyrimą nuo jų motinos, aiškinimo ir taikymo
27. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl vaikų atskyrimo nuo jų motinos instituto taikymo, kai vaikų motina turi (duomenys neskelbtini) sveikatos problemą, taip pat dėl geriausių vaikų interesų sąvokos aiškinimo.
28. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Geriausių vaiko interesų sąvoka nėra apibrėžta, šios sąvokos turinys atskleidžiamas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai įvertinant konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes. Siekiant išsiaiškinti, kas yra geriausia vaikui, atsižvelgiama į bendruosius principus – nediskriminavimo, vaiko teisės gyventi sveikai ir vystytis, taip pat į vaiko orumą bei apsaugą nuo bet kokios formos smurto, vaiko nuomonę ir kt. Pagal Vaiko teisių apsaugos konvencijos 9 straipsnio 1 dalį, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
29. EŽTT, plėtodamas praktiką pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį, taip pat yra pabrėžęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (Nr. 1), peticijos Nr. 10465/83). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimas byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09).
30. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2, 6 dalyse įtvirtinta, kad tėvai yra atsakingi už savo vaikų auginimą ir auklėjimą, jų išlaikymą iki pilnametystės, o valstybės pareiga – pagal išgales teikti paramą šeimoms, auginančioms ir auklėjančioms vaikus namuose.
31. Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pagrindinis visuomenės institutas, kuriame vaikas gyvena ir kuris užtikrina vaiko apsaugą ir vystymąsi, yra vaiko biologinė šeima. Šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę augti savo biologinėje šeimoje – ten jam geriausia, nepaisant galimų trumpalaikių ar net ilgalaikių socialinių ir kitų biologinės šeimos problemų. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 5 dalis). Tik nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 33 straipsnio 6 dalis).
32. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>, 32 punktas).
34. Pagal CK 3.179 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių, taikoma laikinai, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.
35. Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODAtOTY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-280-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-280-969/2017">3K-3-280-969/2017</a>, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tai pati tėvystė išlieka, taip pat tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.
36. CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kitaip tariant, vaikui ir tėvams atskirti turi būti nustatytas faktas, kad tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali pasirūpinti savo vaiku, užtikrinti jam normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą.
37. Valstybei visų pirma kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, valstybė vaiką nuo netinkamos priežiūros turi apsaugoti. Valstybės prioritetas siekiant vaiko interesų užtikrinimo – visų pirma teikti pagalbą ir paramą šeimai. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTQtMzc4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-314-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-314-378/2021">3K-3-314-378/2021</a>, 38 punktas).
38. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareikštu ieškiniu prašė atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos (atsakovės) tuo pagrindu, kad ši dėl objektyvių priežasčių – savo sveikatos būklės ir nustatyto neįgalumo – ilgą laiką negalėjo arba niekada negalės tinkamai pasirūpinti savo vaikais. Ieškovas nurodė, kad nors atsakovės šeimai buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo, taip pat socialinės priežiūros paslaugos, vis dėlto buvo konstatuota, kad atsakovei dėl turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos vienai būtų sudėtinga pasirūpinti vaikais, jai reikalinga artimųjų, specialistų pagalba, atsakovė negeba vaikų ugdyti, lavinti, jai kyla sunkumų, siekiant savarankiškai funkcionuoti, ji tik iš dalies geba rūpintis savo sveikata. Atsakovė taip pat dėl (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos sunkiai supranta pateikiamą informaciją, nevykdo gydytojų paskirtų rekomendacijų. Bylą nagrinėję teismai ieškinį tenkino.
39. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba didina viešąjį interesą ginti šeimos narių teises ir teisėtus interesus ir lemia tam tikrus šių bylų nagrinėjimo ypatumus, t. y. reikšmingas kai kurių pagrindinių civilinio proceso principų išimtis, suponuojančias galimybę teismui veikti aktyviai, savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei to reikia bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA3LTM3OC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-207-378/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-207-378/2021">e3K-3-207-378/2021</a>, 48 punktas ir jame nurodoma kasacinio teismo praktika). Dėl to tokio pobūdžio bylose teismo pareiga išsamiai išanalizuoti faktines aplinkybes apima būtinybę įvertinti emocinius, psichologinius, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksnius, išklausyti proceso dalyvius (tėvus), esant galimybei – išklausyti vaiko nuomonę, taip pat įvertinti socialinių darbuotojų, gydytojų ir ekspertų nuomones, išanalizuoti tėvų valdžios įgyvendinimo teikiant pagalbą galimybę ir atsižvelgti į kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išsaugotos esamos socialiai reikšmingos vaiko poreikių tenkinimo galimybės ir būtų sudarytos sąlygos užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams.
40. Nagrinėjamoje byloje teismų buvo nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės:
40.1. Atsakovė J. M. yra nepilnamečių vaikų L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), motina. Nepilnametės mergaitės tėvas nežinomas (tėvystė nenustatyta). Berniuko tėvui Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu neterminuotai apribota tėvo valdžia šio nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Iš ieškovo teiktų teismui dokumentų buvo nustatyta, kad šeimoje buvo nustatytas rizikos veiksnys – vaikų atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaikais dėl abiejų ar vieno iš jų ligos, nustatytas vaikų apsaugos poreikis, nustatyti vaikų teisių į saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas pažeidimai. Mažamečiams vaikams nuo 2023 m. kovo 1 d. buvo organizuojama laikinoji priežiūra vaikų močiutės gyvenamojoje vietoje; 2023 m. gegužės 5 d. Skyrius nusprendė nutraukti abiejų vaikų laikinąją priežiūrą ir inicijuoti laikinosios globos nustatymo procesą.
40.2. Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi leista paimti mažametę mergaitę iš jos motinos ir mažametį berniuką iš jo abiejų tėvų. Šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovė dėl savo sveikatos būklės nesugeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, o berniuko tėvas sūnumi nesirūpina, sutinka, kad sūnui būtų nustatyta laikinoji globa, atsisako socialinių paslaugų.
40.3. Radviliškio rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 12 d. potvarkiais nuo 2023 m. birželio 6 d. abiem vaikams nustatyta laikinoji globa, vaikų laikinąja globėja paskirta vaikų močiutė ir vaikų globos vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje.
40.4. 2023 m. spalio 2 d. atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo jų motinos ir vaiko tėvo M. R. valdžios ribojimo mažamečio sūnaus atžvilgiu bei nuolatinės globos nustatymo. Radviliškio rajono savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 7 d. potvarkiais vaikams paskirta kita laikinoji globėja ir vaikų laikinosios globos vieta nustatyta laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje.
40.5. Dėl turimų sveikatos sutrikimų vaikų motina stokoja socialinių įgūdžių ir žinių apie vaikų priežiūrą, nuo 2020 m. birželio 15 d. atsakovės šeimai taikoma atvejo vadyba, nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2023 m. vasario 3 d. šeimai buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga; nuo 2023 m. vasario 3 d. teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga.
40.6. Atsakovė gyvena kartu su savo tėvais, atsakovės šeimai kyla sunkumų, siekiant savarankiškai funkcionuoti, moteris turi p(duomenys neskelbtini) sveikatos problemą, jai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis, pripažintas cukrinis diabetas. Atsakovė tik iš dalies geba rūpintis savo sveikata, jai trūksta žinių, įgūdžių, dėl turimos (duomenys neskelbtini) problemos ji sunkiai supranta pateikiamą informaciją, jai reikalinga socialinio darbuotojo (darbui su šeimomis) pagalba bendrauti su gydytojais, ji konsultuojama apie pozityviąją tėvystę (dukters raidą, auklėjimą, maitinimą, vystymąsi, poreikius, režimą), tačiau sunkiai įgyvendina susitarimus, nes dėl turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos patiria sunkumų suprasti informaciją ir ją taikyti augindama mažametę dukterį. Atsakovės motina nurodė, kad jos duktė dėl turimos (duomenys neskelbtini) problemos patiria sunkumų augindama savo mažametę dukterį, jos gyvena kartu su atsakovės motina ir ji dukteriai padeda prižiūrėti anūkę, ja rūpintis.
40.7. Socialinės darbuotojos (atvejo vadybininkės) 2023 m. balandžio 21 d. motyvuotuose siūlymuose nurodyta, kad, 2020–2023 m. vertinant šeimos poreikius pagalbai, pripažinta, jog vaikų motinai kilo sunkumų siekiant savarankiškai funkcionuoti, tinkamai vykdyti savo pareigas, ji stokoja žinių apie vaikų sveikatos priežiūros užtikrinimą, vaikų raidą, jai trūksta žinių pozityvaus auklėjimo srityse, sudėtinga tinkamai rūpintis vaikais, reikalinga socialinio darbuotojo pagalba ir tarpininkavimas. Iš šeimos gydytojos pateiktos informacijos nustatyta, kad atsakovė savo vaikais savarankiškai negali rūpintis, taip pat negali kritiškai įvertinti situacijos, įvardyti vaikų negalavimų susirgus, jų sveikatos būklės sunkumo, vaikų esminių poreikių (negali papasakoti, ką davė vaikui valgyti, ir pan.), negali pati savarankiškai priimti būtinų sprendimų.
40.8. Byloje buvo išnaudotos visos įmanomos pagalbos atsakovės šeimai priemonės ir jos buvo neveiksmingos, o vaikų motina nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai.
41. Atsakovė savo kasaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad teismo sprendimas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jos, jų motinos, buvo priimtas išimtinai dėl jos turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos, įvardijant ją kaip objektyvią aplinkybę. Atsakovės teigimu, byloje nebuvo duomenų ir teismas sprendime nekonstatavo jokių kitų pasikeitusių aplinkybių dėl atsakovės sveikatos būklės, lemiančios atsakovės negalėjimą rūpintis vaikais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovė negyvena su vaikais, priešingai, ji buvo atskirta nuo vaikų tik dėl neteisėtų Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų institucijų darbuotojų veiksmų. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad atsakovės nepilnamečių vaikų gyvybei ar sveikatai kilo realus pavojus ar yra didelė tikimybė, kad kils tokia žala ir atsakovė nesiima reikiamų priemonių vaikų saugumui užtikrinti.
42. Atsižvelgdamas į šiuos atsakovės kasacinio skundo argumentus, kasacinis teismas konstatuoja, kad šie argumentai nėra pagrįsti, neatitinka bylą nagrinėjusių teismų nustatytų aplinkybių ir nepaneigia jų pagrindu padarytų išvadų.
43. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu nusprendė, jog byloje šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė šiuo metu turi sveikatos problemų, t. y. (duomenys neskelbtini) sveikatos problemą, jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, ji stokoja įgūdžių ir šiuo metu objektyviai negali tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų poreikių, suteikti jiems saugią gyvenamąją aplinką bei sudaryti palankias sąlygas vaikų vystymuisi bei raidai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovė matosi su vaikais, tačiau jai sunkiai sekasi atkurti ryšį su jais, ji sunkiai inicijuoja bendras veiklas pagal jų amžių, neturi instinkto gaudyti griūvantį vaiką, nors berniukas yra daugiau nei 1 metų amžiaus, motina nori jį guldyti kaip kūdikį, stokoja žinių apie tinkamą vaikų priežiūrą, sunkiai supranta pateikiamą informaciją, specialisčių manymu, ji negebėtų viena rūpintis vaikais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat pažymėjo, kad vaikų atskyrimas nuo motinos nepažeidžia jų interesų, nes faktiškai išlieka visos įstatymu įtvirtintos tėvų ir vaikų tarpusavio teisės bei pareigos, išskyrus tai, kad motina netenka teisės gyventi su vaikais ir reikalauti juos grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaikais (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys).
44. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, nurodė, jog iš bylos duomenų visumos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju vaikų atskyrimo nuo jų motinos būtinumą lemia ne vien pats faktas dėl atsakovės sveikatos būklės – (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos, bet ir objektyvios aplinkybės – atsakovės sveikatos problemos įtaka jos galimybėms tinkamai įgyvendinti savo valdžią vaikams, jos įgūdžių stoka ir dėl to kilęs objektyvus negalėjimas tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų poreikius, suteikti jiems saugią gyvenamąją aplinką ir sudaryti palankias sąlygas vaikų sveikatai, vystymuisi ir raidai.
45. Šioje nutartyje minėta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Valstybei kyla pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, siekiant, kad ji vėl galėtų tinkamai pasirūpinti savo vaikais, o esant reikalui, apsaugoti vaiką nuo netinkamos priežiūros. Taip pat svarbu įvertinti, kas vaikui yra naudingiausia ir kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ateityje. Atsiradus vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksniams bei rizikos veiksniams, susijusiems su vaiko tėvais ir jų santykiais su vaiku, kuriuos, siekiant išvengti realaus pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, įmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, negu paimant vaiką iš šeimos, prioritetas teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje, teikiant vaikui ir jo tėvams šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka prevencinę ir (ar) kompleksinę pagalbą. Nepavykus prevencinėmis ir (ar) kompleksinės pagalbos paslaugomis ir priemonėmis išsaugoti vaiko jo biologinėje šeimoje, vaikas paimamas iš jos, nustatant jam laikinąją globą (rūpybą), o jeigu ir tai neperspektyvu, vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba) arba jis įvaikinamas.
46. Minėtos bylą nagrinėjusių teismų nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju, siekiant išvengti realaus pavojaus atsakovės vaikų fiziniam bei psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, šiam pavojui pašalinti buvo taikomos kitos įmanomos ir prieinamos priemonės nei vaikų paėmimas iš šeimos, taip suteikiant prioritetą vaikų išsaugojimui šeimoje: vaikams ir jų motinai įstatymų nustatyta tvarka buvo suteikta prevencinė ir kompleksinė pagalba (buvo teikiama socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslauga; socialinės priežiūros šeimoms paslauga). Teismų nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad šiomis priemonėmis vaikų išsaugoti jų biologinėje šeimoje nepavyko – šios priemonės realaus pavojaus atsakovės vaikų fiziniam bei psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei nepašalino: atsakovės galimybės tinkamai įgyvendinti tėvų (motinos) valdžią vaikams nepagerėjo, jos įgūdžių stoka ir dėl to kilęs objektyvus negalėjimas tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų poreikius, suteikti jiems saugią gyvenamąją aplinką ir sudaryti palankias sąlygas vaikų sveikatai, vystymuisi ir raidai neišnyko.
47. Taigi, priežastys, dėl kurių nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas CK 3.179 straipsnyje įtvirtintas vaiko atskyrimo nuo motinos institutas, yra ne pati atsakovės (duomenys neskelbtini) sveikatos problema, o atsakovės elgesys, kuris gali būti nulemtas jos ligos. Būtent atsakovės nesugebėjimas tinkamai atlikti motinos pareigų mažamečiams vaikams, nesugebėjimas užtikrinti vaikų poreikių ir vystymosi, atsakovės psichologinio, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksniai bylą nagrinėjusiems teismams sudarė pagrindą daryti išvadą, kad geriausius vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu atitinka vaikų atskyrimas nuo motinos. Būtent šios aplinkybės nulėmė sprendimą atskirti vaikus nuo motinos.
48. Taip pat nepagrįsti yra atsakovės kasacinio skundo teiginiai, kad sprendimas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos buvo priimtas išimtinai dėl jos turimos (duomenys neskelbtini) problemos. Priešingai, teismų nustatytos ir objektyviai susiklosčiusios aplinkybės, siekiant užtikrinti būtent vaikų teises ir interesus gyventi sveikai ir vystytis, jų orumą bei apsaugą nuo bet kokios formos smurto, lėmė pagrindą taikyti tokią vaikų apsaugos priemonę, kaip jų atskyrimas nuo motinos, kai atsakovės šeimai valstybės teikiamos socialinės paslaugos nebuvo veiksmingos ir perspektyvios.
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia turi būti įgyvendinama nuolat ir teismas turi vertinti nuosekliai pasikartojančius tėvo (motinos) veiksmus. Tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvams tenka pareiga vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus poreikius, o šių poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų. Tais atvejais, kai vaiku jo tėvai negali tinkamai pasirūpinti, valstybė privalo užtikrinti vaiko teisių bei interesų apsaugą.
50. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovės šeimoje situacija nesikeičia, ir į pirmiau nutartyje aptartas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatas, šioje byloje teismai pagrįstai nusprendė, jog vaikų atskyrimas būtinas siekiant apsaugoti vaikų interesus, nes pagalbos priemonės atsakovės šeimai buvo išnaudotos, tačiau teigiamo rezultato nedavė. Atitinkamai vien tik esamos pagalbos (paslaugų) teikimas atsakovės šeimai nėra tikslingas ir nagrinėjamu atveju nebepadeda užtikrinti geriausių mažamečių vaikų interesų.
51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad vaikai dar yra mažamečiai, kuriems ypač reikalinga kruopšti nuolatinė priežiūra, pradedant higienos klausimais ir baigiant raida bei edukacija. Dėl to, atsižvelgiant į šioje nutartyje minėtos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl vaiko interesų apsaugos ir jų teisės gyventi sveikai ir vystytis tinkamo įgyvendinimo užtikrinimo, byloje buvo tinkamai įvertintos aplinkybės, susijusios su valstybės pareiga užtikrinti, kad šeimai, kuri pati neįstengia tinkamai pasirūpinti vaikais, būtų suteikta būtina pagalba ir parama, ir su tuo, kokį poveikį sprendimas atskirti vaikus nuo motinos turės vaikams ateityje (žr. šios nutarties 37 punktą).
52. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsakovės elgesiui iš esmės pasikeitus, t. y. atsakovei suvokus poreikį nuosekliai spręsti savo sveikatos problemas bei teikiamos pagalbos naudą ir iš esmės pakeitus požiūrį į vaikų auklėjimą bei jų teisių ir interesų užtikrinimą, yra galimas vaikų grąžinimas motinai (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Iki tol, remiantis šios nutarties 29 punkte minėta EŽTT praktika, atsakovei nepaneigiama jos teisė bendrauti su vaikais, taip pat išsaugoma galimybė atsakovei palaikyti ryšį su vaikais.
53. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju mažamečių vaikų atskyrimas nuo jų motinos yra pateisinamas dėl valstybei priskirtos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų jo tinkamą augimą, vystymąsi ir ugdymą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo metu vaikų teisių tinkamas įgyvendinimas ir apsauga nėra įmanoma atsakovės šeimoje net ir teikiant šeimai visą būtiną ir reikalingą socialinę pagalbą. Dėl to teismų išvada mažamečius vaikus atskirti nuo jų motinos atitinka ir EŽTT formuojamą praktiką, kurioje, akcentuojant geriausių vaiko interesų apsvarstymą, pabrėžiama, kad pirmiausia turi būti užtikrinamas vaiko augimas sveikoje aplinkoje.
Dėl diskriminacijos šioje byloje atsakovei taikymo
54. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, valdžios pareigūnai neturi teisės kištis į naudojimąsi šia teise, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus ir kai tai būtina demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar šalies ekonominės gerovės interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams, taip pat gyventojų sveikatai ar dorovei arba kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti. Konvencijos 14 straipsnis nustato, kad naudojimasis Konvencijos pripažintomis teisėmis ir laisvėmis (taigi, be kita ko, ir teise į privataus gyvenimo gerbimą), turi būti garantuojamas be jokios diskriminacijos dėl lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitokių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitokio statuso.
55. Teisę į privatų ir šeimos gyvenimą užtikrina ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis. Chartijos 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.
56. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnyje nustatyta, kad valstybės, šios konvencijos šalys, imasi veiksmingų ir atitinkamų priemonių, kad pašalintų neįgaliųjų diskriminavimą visais klausimais, susijusiais su santuoka, šeima, tėvyste (motinyste) ir asmeniniais santykiais, lygiai su kitais asmenimis, siekdamos užtikrinti, kad: a) būtų pripažinta visų neįgaliųjų, kurie yra sukakę santuokinį amžių, teisė susituokti ir sukurti šeimą esant laisvam ir visiškam asmenų, kurie ketina susituokti, sutikimui; b) būtų pripažintos neįgaliųjų teisės laisvai ir atsakingai priimti sprendimus dėl savo vaikų skaičiaus ir jų gimimo laikotarpių, taip pat teisė gauti informaciją pagal amžių, teisė į švietimą reprodukcijos ir šeimos planavimo klausimais ir būtų suteiktos priemonės, kurios leistų jiems pasinaudoti šiomis teisėmis; c) neįgalieji, įskaitant vaikus, lygiai su kitais asmenimis išsaugotų savo vaisingumą. Valstybės, šios konvencijos šalys, užtikrina, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos, kurių sprendimus gali peržiūrėti teismas, pagal galiojančius įstatymus ir procedūras nusprendžia, kad toks atskyrimas yra būtinas dėl vaiko interesų. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo (Neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 4 dalis).
57. Konstitucija taip pat garantuoja teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą (22 straipsnis), įtvirtina diskriminacijos draudimą (29 straipsnis), nustato valstybės pareigą saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę (38 straipsnis).
58. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme diskriminacija aiškinama kaip tiesioginė ir netiesioginė, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu (Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Šio įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pareiga įgyvendinti lygias teises ir galimybes, o pagal įstatymo 13 straipsnį, asmuo, patyręs diskriminaciją lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, turi teisę reikalauti iš kaltų asmenų atlyginti turtinę ir neturtinę žalą įstatymų nustatyta tvarka.
59. Diskriminacijos draudimas yra fundamentalus teisinės valstybės principas. Pareiga nediskriminuoti taikoma visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms – valstybės ir savivaldybės institucijos, veikdamos pagal savo kompetencijos ribas, turi pareigą užtikrinti, kad asmenys nebūtų diskriminuojami; užtikrindamos žmogaus teises valstybės ir savivaldybės institucijos veikia aktyviai ir prevenciškai, siekdamos bendro tikslo bendradarbiauja tarpusavyje. Šie principai taikomi, be kita ko, ir sprendžiant įvairius su tėvų valdžios apribojimu susijusius klausimus – pagalbos šeimai srityje veikiančios institucijos, vykdydamos savo pareigas, užtikrina, kad šeima nepatirtų diskriminacijos dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.
60. Šios kategorijos bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad vien (duomenys neskelbtini) ligos diagnozės buvimas nėra pakankamas pagrindas riboti tėvų teises; svarbu tai, kokią įtaką liga daro tėvų galimybėms įgyvendinti tėvų valdžią (žr., pvz., cituotus EŽTT 2004 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Couillard Maugery prieš Prancūziją, peticijos Nr. 64796/01; 2016 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Kocherov ir Sergeyeva prieš Rusiją, peticijos Nr. 16899/13; 2018 m. spalio 30 d. sprendimą byloje S. S. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 40938/16, ir kt.).
61. Nagrinėjamoje byloje atsakovė teigia, kad ji buvo diskriminuojama dėl jos turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos, dėl to sprendimas iš jos paimti mažamečius vaikus, atskiriant juos nuo jos, motinos, prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo nuostatoms.
62. Bylą nagrinėję teismai nuodugniai ištyrė atsakovės šeimoje susidariusią situaciją, išanalizavo faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksnius bei tinkamai įvertino tiek atsakovės, kaip nepilnamečių vaikų motinos, tiek nepilnamečių vaikų interesus ir padarė argumentuotą bei pagrįstą išvadą dėl pagrindų atskirti vaikus nuo jų motinos egzistavimo, remdamiesi byloje surinktais įrodymais (pvz., VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašu apie atsakovės ligos diagnozę, Globėjų (rūpintojų), budinčių globotojų, įtėvių, bendruomeninių vaikų globos namų darbuotojų, mokymo ir konsultavimo programos specialistų išvada, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir kt.). Šių duomenų pagrindu teismai nusprendė, kad ne pats atsakovės sveikatos būklės faktas, o objektyvios aplinkybės – (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos įtaka jos galimybėms tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos, valdžią vaikams: jos įgūdžių stoka ir objektyvus negalėjimas pasirūpinti mažamečiais vaikais, užtikrinti jų poreikius, suteikti jiems saugią gyvenamąją aplinką ir sudaryti palankias sąlygas vaikų sveikatai, vystymuisi ir raidai, nulėmė sprendimą atskirti vaikus nuo motinos.
63. Kadangi byloje nustatytos būtent pirmiau aptartos aplinkybės nulėmė sprendimą atskirti vaikus nuo motinos, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė buvo diskriminuojama dėl turimo neįgalumo. Bylą nagrinėjusių teismų sprendimų argumentai atskleidžia, kad ne pati atsakovės ligos diagnozė nulėmė sprendimą atskirti vaikus nuo motinos, bet su tuo susijęs atsakovės negebėjimas tinkamai pasirūpinti vaikais, todėl atsakovės kasacinio skundo teiginys, kad sprendimas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jos (jų motinos) buvo priimtas išimtinai dėl jos turimos (duomenys neskelbtini) sveikatos problemos ir prieštarauja Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos bei jos Fakultatyvaus protokolo nuostatoms, yra nepagrįstas.
64. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje priimti teismų sprendimai taikyti CK 3.179 straipsnyje įtvirtintą tėvų valdžios apribojimo formą – vaikų atskyrimą nuo motinos – yra pagrįsti geriausių vaiko interesų užtikrinimo būtinybe ir atitinka Neįgaliųjų teisių konvencijos 23 straipsnio 2 ir 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus.
Dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatų taikymo byloje
65. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas, 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi leidęs paimti nepilnamečius vaikus iš motinos, rėmėsi neteisėtai surinkta ir panaudota informacija apie atsakovės (duomenys neskelbtini) sveikatos problemą, tokiu būdu buvo pažeistos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) nuostatos dėl asmens duomenų tvarkymo.
66. BDAR 9 straipsnis draudžia tvarkyti specialių kategorijų duomenis (pvz., sveikatos), bet nustato išimtis. Leidžiama tvarkyti tokius duomenis, kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso, socialinės apsaugos arba siekiant apsaugoti gyvybinius asmens interesus.
67. Teisėjų kolegija nurodo, kad, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnį, asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo ne tik užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą, bet ir įgyvendinti būtinąsias visuomenės sveikatos priežiūros priemones pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą bei pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles, taip pat teikti informaciją apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.
68. Pažymėtina, kad informacija apie pacientą yra konfidenciali ir gali būti teikiama tik gavus raštišką paciento (jo atstovo) sutikimą arba esant sudarytai institucijos, norinčios gauti informacijos apie pacientą, sutarčiai su sveikatos priežiūros įstaiga (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. 65 „Dėl Informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir Asmens sveikatos paslapties kriterijų nustatymo“ 2 ir 3 punktai). Tačiau šio įsakymo 7.2 punkte nustatyta išimtis, kada sveikatos priežiūros įstaiga informaciją apie pacientą gali pateikti savo iniciatyva (nesant paciento prašymo ar sutarties) ir be paciento sutikimo: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai turint duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nurodytą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (psichologinis, fizinis, seksualinis smurtas prieš vaiką, vaiko nepriežiūra, apie likusius be tėvų globos nepilnamečius vaikus, būtinumą ginti nepilnamečių teises ir teisėtus interesus (dėl tėvų ligos, mirties, išvykimo ar dingimo, tėvų atsisakymo atsiimti vaikus iš gydymo įstaigų ar panašių priežasčių).
69. Taigi nagrinėjamu atveju VšĮ Respublikinė (duomenys neskelbtini) ligoninė dėl galimos grėsmės vaikų saugumui turėjo teisę ir pareigą teikti jautrius asmens duomenis (įskaitant sveikatos duomenis) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, siekdama apsaugoti mažamečių vaikų sveikatą ir kitus esminius vaikų interesus. Tokį duomenų perdavimą toleruoja ir BDAR 9 straipsnis, leidžiantis tvarkyti specialių kategorijų duomenis dėl svarbaus viešojo intereso, socialinės apsaugos ir vaiko gerovės užtikrinimo. Dėl to ligoninės veiksmai nelaikytini BDAR pažeidimu, o atsakovės kasacinio skundo teiginiai šiuo aspektu yra labiau paremti prielaidomis ir samprotavimais nei konkrečiu jos teisių pažeidimu.
70. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl BDAR nuostatų pažeidimo nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo pažeistos BDAR nuostatos dėl asmens privatumo gerbimo, nes byloje pagrįstai nuspręsta, jog vaikų poreikių ir saugumo užtikrinimas atitiko viešojo intereso požymius.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
71. Vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vaiko atskyrimą nuo tėvų, todėl yra pagrindas konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju vaikų paėmimas iš motinos yra pateisinamas dėl valstybės turimos pareigos garantuoti vaikui tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis jis galėtų tinkamai augti, vystytis ir ugdytis, nes šiuo metu tai nėra įmanoma vaiko motinos šeimoje, net ir teikiant šeimai visą būtiną ir reikalingą pagalbą. Kitais atsakovės kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas esminis teisės normų pažeidimas ar nukrypimas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, kuris sudarytų pagrindą kasaciniam teismui panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai), todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atsakovės kasacinis skundas atmetamas.
72. Atmetus atsakovės kasacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos. Atsiliepimą į kasacinį skundą pateikęs ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl šis klausimas nespręstinas.
73. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. spalio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme patirta 8,40 Eur tokio pobūdžio bylinėjimosi išlaidų. Atmetus kasacinį skundą, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei turėtų būti priteistas iš atsakovės, tačiau ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Eglė Zemlytė
