Dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad ieškovė nėra patyrusi žalos

Nr. DOK-4917

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01013-2021-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2022 m. spalio 4 d. paduotu ieškovės A. O. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 30 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad buvo pažeistas 1991 m. birželio 18 d. įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. spalio 24 d. nutarimas Nr. 1379, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.100 straipsnio norma, taip pat 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės aktas bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, skundžiamais teismų procesiniais sprendimais buvo nukrypta nuo teismų praktikos. Ieškovė teigia, kad teismas ir teisėjai, pažeisdami įstatymus, atliko neteistus veiksmus ir nepagrįstai atmetė ieškinį dėl žalos, padarytos prokurorams atsisakius tirti nusikalstamus teisėjų veiksmus, kuriais įteisintas ieškovės tėvo žemės užgrobimas, atlyginimo. Prokurorai, esant nusikalstamos veikos požymiams, privalėjo atlikti nusikaltimo (piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnį) tyrimą, tačiau ieškovės skundo nenagrinėjo, atsisakydami pradėti ikiteisminį tyrimą, tinkamai nemotyvavo nutarimo. Prokurorai nepagrįstai ieškovės skundą paliko nenagrinėtą pagal Prokuratūros aprašo 42,3, 42.9 punktus, nors jos skundas nebuvo kartotinis, be to, tinkamai surašytas. Teismai, nagrinėdami bylą dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai laikėsi pozicijos, kad ieškovė nėra patyrusi žalos. Neatkūrus ieškovės broliui visa apimtimi nuosavybės teisių į tėvo žemę ir šios žemės negrąžinus, tokia žala buvo padaryta. Teismai nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu, kuris yra nesuprantamas ir nepagrįstas, paremtas melagingais teiginiais, kad nuosavybės teisės ieškovės broliui buvo atkurtos.

Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad šiais skundo argumentais nepatvirtinamas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų buvimas. Ieškovės kasaciniame skunde nenurodoma išsamių teisinių argumentų, kurie pagrįstų, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir pažeidė skunde įvardytus teisės aktus bei teisės normas. Nors skunde nurodoma, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, tačiau konkrečiai nenurodomos bylos, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes ir kuriose teisės normų aiškinimas skirtųsi nuo nagrinėjamoje byloje taikytų teisės normų aiškinimo. Ieškovės kasaciniame skunde neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Be to, kasacinį skundą surašo advokatas (CPK 347 straipsnio 3 dalis). Fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turi teisę pats surašyti kasacinį skundą (CPK 347 straipsnio 3 dalis). Prie kasacinio skundo pridedami įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją (CPK 347 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju prie ieškovės kasacinio skundo nėra pateikti jį surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai (CPK 347 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl nurodytų priežasčių atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3, 4 dalių reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Donatas Šernas

Algirdas Taminskas