Dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia

Nr. DOK-891

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01099-2023-1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 5 d. paduotu atsakovo A. Ž. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovas A. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovams A. S., A. Ž. dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia.

Ieškovas ieškiniu prašė teismo pripažinti niekine bei negaliojančia atsakovų 2021 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį; taip pat pripažinti, kad atsakovas A. S. neįgijo, o atsakovas A. Ž. neperleido reikalavimo teisės į likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Open Banking LT“ skolą pagal 2021 m. gegužės 31 d. sutartį.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 18 d. nutartimi priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir nutraukė civilinę bylą.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovui A. Ž. iš ieškovo P. S. 3121,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria atsakovui A. Ž. iš ieškovo P. S. priteista 3121,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, ir dėl šios dalies išsprendė klausimą iš esmės – atmetė atsakovo A. Ž. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniu skundu atsakovas A. Ž. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 19 d. papildomą nutartį.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, kas turi padengti atsakovo, kurio sudarytas sandoris yra ginčijamas atskiroje civilinėje byloje, patirtas bylinėjimosi išlaidas, kai ieškovas nusprendžia atsisakyti ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl to, kad jam pavyksta pasiekti teigiamą rezultatą įmonės bankroto byloje – teismas atsisako patvirtinti finansinį reikalavimą. Atsakovas laikosi pozicijos, kad vien tai, jog kitoje byloje buvo pasiektas ieškovui palankus teisinis rezultatas, negali paneigti atsakovo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tuo atveju, jeigu ieškovas pats nusprendžia atsisakyti pareikšto ieškinio ir nesiekti teisinio rezultato dėl sandorio nuginčijimo, kai nėra jokių duomenų apie atsakovo netinkamą procesinį elgesį civilinėje byloje, kurioje ieškovas ieškinio atsisako.

2. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje, nepriteisdamas atsakovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neteisingai aiškino ir taikė CPK 94 str. 1 d. nuostatas. Šioje civilinėje byloje ieškovas atsisakė nuo ieškinio pripažinti niekine bei negaliojančia tarp atsakovų sudarytą 2021 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Kitoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus A. S. 223 590,63 Eur antros eilės finansinį reikalavimą LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUIyLTI1MjgtODAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eB2-2528-803/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eB2-2528-803/2023">eB2-2528-803/2023</a>), kuris būtent ir buvo reiškiamas reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIyLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-122-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-122-381/2024">e3K-3-122-381/2024</a> panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį bei priėmė naują sprendimą – nepatvirtino atsakovo A. S. finansinio reikalavimo LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. Būtent po minėtos kasacinio teismo nutarties ieškovas šioje civilinėje byloje pateikė 2024 m. birželio 18 d. pareiškimą dėl atsisakymo nuo ieškinio, kurio pagrindu buvo priimta 2024 m. birželio 18 d. nutartis nutraukti civilinę bylą.

3. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 19 d. papildoma nutartimi pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovui A. Ž. ne dėl to, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, o dėl to, jog ieškovas pats sukėlė papildomas išlaidas, kai nusprendė inicijuoti civilinę bylą dėl sutarties nuginčijimo, vietoj to, kad palauktų, kol dar nebuvo išspręstas ginčas dėl atsakovo A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. Pirmosios instancijos teismas papildoma nutartimi pagrįstai sprendė, jog pats ieškovas, dalyvaudamas dviejuose procesuose dėl to paties galutinio tikslo, prisiėmė kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo riziką. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai išsprendė klausimą dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo vadovaudamasis CPK 94 straipsnio nuostatomis.

4. Ieškovo reikalavimas dėl sutarties pripažinimo negaliojančia nebuvo nagrinėtas iš esmės, o taip pat sutarties galiojimo klausimas kasacinio teismo apskritai nebuvo nagrinėtas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIyLTM4MS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-122-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-122-381/2024">e3K-3-122-381/2024</a>, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pasisakyti dėl atsakovo veiksmų materialiosios teisės prasme. Apeliacinės instancijos teismas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, analizavo atsakovo A. Ž. nesąžiningumą sudarant sutartį, kurią ieškovas siekė nuginčyti, tačiau tokios aplinkybės galėjo būti analizuojamos tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas materialinio pobūdžio aplinkybėmis dėl atsakovo veiksmų nepagrįstai pateisino ieškovo procesinį elgesį dviejuose skirtinguose procesuose siekiant to paties teisinio rezultato – finansinio reikalavimo nepatvirtinimo įmonės bankroto byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas atlikdamas procesinius veiksmus, kai pats savo sprendimu inicijavo naują civilinę bylą, tikslino pareikštus reikalavimus, teikė įvairaus pobūdžio procesinius prašymus (dėl dokumentų išreikalavimo, dėl ekspertizės skyrimo ir pan.), tačiau vėliau nusprendė atsisakyti nuo ieškinio, nors iš esmės klausimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo buvo sprendžiamas kitoje byloje. Atsakovas turėjo atsikirtinėti į ieškovo reikalavimus ir teikiamus procesinius prašymus šioje civilinėje byloje, nors vėliau ieškovas tiesiog atsisakė ieškinio, nes jį tenkino teismo sprendimas bankroto byloje. Toks procesinis elgesys patvirtina, kad būtent dėl ieškovo neapdairumo ir nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir laikantis CPK 94 straipsnio nuostatų nutarė priteisti iš ieškovo.

6. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS0yNDgvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-248/2015">3K-3-51-248/2015</a>), kuria remiantis asmuo turi teisę pasirinkti alternatyvius procesinius veiksmus, nepaneigia būtinybės spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą remiantis priežasties teorija. Tai, kad ieškovas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti procesinius veiksmus, kuriais jis siekia ginti jo manymu pažeistą savo ar kito asmens teisę, nereiškia, jog teisė gali būti įgyvendinama bet kokiu būdu. Akivaizdu, kad to paties galutinio tikslo siekimas dviejuose skirtinguose procesuose tuo pačiu metu yra nesuderinamas su proceso koncentracija ir ekonomiškumu (CPK 7 straipsnis). Dėl šios priežasties būtent ieškovui teko rizika, kad kita šalis (atsakovas) gali patirti bylinėjimosi išlaidas procese, kuris buvo inicijuotas kaip papildomas prie jau vykstančio ginčo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankroto byloje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas