Nr. DOK-873
Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00772-2023-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. kovo 4 d. paduotu atsakovės UAB „Andeta“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Andeta“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės AB,,LTG Cargo“ ieškinį atsakovei UAB „ANDETA“ dėl skolos priteisimo bei atsakovės UAB „ANDETA“ priešieškinį ieškovei AB „LTG Cargo“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus teritorinė muitinė.
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei AB „LTG Cargo“ iš atsakovės UAB „ANDETA“ 9678,20 Eur skolą, 348,42 Eur delspinigius, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą skolą (10 026,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priešieškinį atmetė.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą.
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Atsakovės kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai byloje pažeidė CPK 185 straipsnyje ir 270 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintas įrodymų vertinimo ir teismo sprendimo motyvavimo taisykles. Teismai, konstatuodami, kad atsakovei 2023 m. sausio 26 d. buvo žinomi muitinės atliktos krovinio patikros rezultatai, t. y. kad priimtas muitinės sprendimas neįleisti atsakovės krovinio į Europos Sąjungos muitų teritoriją ir jis turi būti grąžinamas į Baltarusiją, ir kad atsakovė suprato, kad jos krovinys neįleistas į Europos Sąjungos muitų teritoriją ne dėl patikrinimo, kurio vykdymo tikslais krovinys buvo sulaikytas, bet dėl taikomų sankcijų, ir turi būti grąžinamas į Baltarusijos teritoriją, padarė rašytiniams bylos įrodymams akivaizdžiai priešingas išvadas. Tačiau atsakovė 2023 m. sausio 26 d. objektyviai negalėjo žinoti apie muitinės atliktos patikros rezultatus bei sprendimą neįleisti krovinio į Lietuvos Respublikos teritoriją bei grąžinti į Baltarusiją, juolab, kad tokios informacijos neturėjo ir pati ieškovė, būtent iš kurios atsakovė gaudavo visą informaciją dėl krovinio ir muitinės veiksmų. Nurodytas teismų vertinimas prieštarauja bylos medžiagai, kadangi ieškovė 2023 m. sausio 26 d. el. laišku informavo atsakovę tik apie tai, kad važtaraštyje nurodytas sankcionuotas kodas, dėl ko muitinė davė nurodymą krovinį sulaikyti, o ieškovė tuo tarpu pati krovinio negrąžins ir lauks muitinės sprendimo. Kartu su el. laišku atsakovei buvo persiųsti tik krovinio važtaraščiai. Be jų, jokie kiti dokumentai atsakovei pateikti nebuvo. Daugiau jokie kiti laiškai, o taip pat ir dokumentai atsakovei 2023 m. sausio 26 d. nebuvo pateikti. Tai reiškia, kad 2023 m. sausio 26 d. atsakovė nedisponavo informacija nei apie muitinės sprendimą neįleisti jai priklausančio krovinio į Europos Sąjungos muitų teritoriją, nei apie jo grąžinimą į Baltarusiją. Atsakovės 2023 m. sausio 27 d. ir 2023 m. vasario 22 d. el. laiškai muitinei patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma ir ji disponavo tik ta informacija, kurią jai 2023 m. sausio 26 perdavė ieškovė. Pastebėtina, kad teismų vertinimas, neva atsakovė 2023 m. sausio 26 d. žinojo apie muitinės sprendimą grąžinti jos krovinį į Baltarusiją, prieštarauja logikos dėsniams, kadangi atsakovės gautame el. laiške pati ieškovė aiškiai nurodė, kad krovinio kol kas negrąžins ir lauks muitinės sprendimo. Tuo tarpu informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus apie muitinės priimtą sprendimą grąžinti krovinį į pradinę stotį atsakovė iš ieškovės gavo tik 2023 m. vasario 27 d. ieškovės el. laišku.
2. Teismai konstatuodami, kad muitinei užbaigus krovinio patikrinimą ir patikrinimo aktais nutarus grąžinti krovinį į Baltarusiją, ginčo šalys neva susitarė dėl papildomų paslaugų teikimo t. y. kad ieškovė negrąžins krovinio ir jis bus saugomas ieškovei priklausančiuose vagonuose pakelinėje stotyje, o atsakovė už šias paslaugas sumokės, o tuo tarpu apeliacinės instancijos teismui dar papildomai nurodžius, esą atsakovė neišreiškė savo valios, kad nenori patirti jokių papildomų kaštų, ar kad atsisako ieškovės teikiamų paslaugų, pažeidė valios išreiškimo formą, sutarties sampratą ir sutarties laisvės principą reglamentuojančių CK 1.64 straipsnio, 6.154 straipsnio 1 dalies bei 6.156 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Teismai nepagrįstai sprendė, neva ginčo atveju šalys susitarė, kad ieškovė negrąžins krovinio į Baltarusiją ir jis bus saugomas ieškovei priklausančiuose vagonuose pakelinėje stotyje. Atsakovė iki pat 2023 m. vasario 27 d. nežinojo apie jokius krovinio atžvilgiu muitinės priimtus sprendimus. Todėl atsakovė, vadovaudamasi jai ieškovės 2023 m. sausio 26 d. perduota informacija, ir dėl to manydama, kad jai priklausantis krovinys sulaikytas, nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. vasario 27 d., dėjo visas nuo jos priklausančias pastangas tam, kad būtų kuo greičiau užbaigti muitinės vykdomi patikrinimo veiksmai ir krovinys būtų išleistas į laisvą apyvartą arba nukreiptas laikinam saugojimui. Nurodytas atsakovės pastangas, kurios taip pat apibrėžia ir jos valią, patvirtina byloje esantys įrodymai: 2023 m. sausio 27 d. el. laiškas muitinei, kuriuo buvo pateikti krovinį sudarančių prekių įsigijimo, vežimo, kilmės ir kiti su tuo susiję duomenys ir dokumentai; 2023 m. vasario 22 d. muitinei ir Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos pateiktas prašymas išduoti krovinį lydinčius dokumentus, kad atsakovė galėtų pati inicijuoti muitinės procedūras, o tuo pačiu išvengti dėl krovinio prastovų Kenos pakelinėje stotyje susidarančių kaštų. Byloje nėra jokių įrodymų, įskaitant ieškovės paaiškinimus, kurie patvirtintų, kad šalys iš viso būtų taręsi dėl papildomų paslaugų iš ieškovės užsakymo. Tuo tarpu faktiniai ieškovės veiksmai kaip tik patvirtina, kad atsakovė neinicijavo ir neužsakė jokių paslaugų iš ieškovės dėl krovinio saugojimo pakelinėje stotyje pirkimo. Priešingai, ieškovė sąskaitą už suteiktas paslaugas atsakovei pateikė 2023 m. vasario 14 d. Tada ieškovė 2023 m. vasario 17 d. el. laišku pateikė atsakovei reikalavimą nedelsiant apmokėti sąskaitą, nes priešingu atveju ieškovė pagrasino, kad vienašališkai priims sprendimą grąžinti krovinį į pradinę stotį. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė, disponuodama informacija apie muitinės vykdomą krovinio patikrinimą, neturėjo jokių pasirinkimo galimybių ir tiesiog buvo priversta apmokėti ieškovės pateiktą sąskaitą vien tam, kad galėtų sulaukti, kol muitinė užbaigs patikrinimą ir priims sprendimą. Vadinasi, atsakovė ginčo atveju iš viso neišreiškė lūkesčio, taip pat neturėjo jokios valios ir nesprendė dėl paslaugų iš ieškovės pirkimo, nes 2023 m. sausio 26 d. informavusi atsakovę, kad muitinės nurodymu jos krovinys sulaikytas, ieškovė paliko krovinį savo riedmenyse bei automatiškai pradėjo skaičiuoti mokestį už paslaugas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad buvo susidariusi tokia faktinė situacija, kuomet ieškovė, viena vertus, pati turėdama teisę priimti sprendimus dėl krovinio vežimo, o kita vertus, turėdama bei galėdama veikti pagal atsakovės nurodymus, nesiėmė jokių veiksmų tam, kad būtų inicijuotos muitinės procedūros ir pateikta deklaracija dėl prekių perdavimo laikinam saugojimui ir (ar) prekių išleidimo į laisvą apyvartą įforminimo. Priešingai, ieškovė nepagrįstai prisidengė tariamu negalėjimu imtis veiksmų dėl neva Vilniaus teritorinės muitinės inicijuotų veiksmų privalomumo, t. y. vykdomo patikrinimo ir neva tuo tikslu duoto nurodymo sulaikyti krovinį. Ieškovė pasinaudojo susidariusia palankia padėtimi ir sąmoningai paliko atsakovės krovinį jai priklausančiuose riedmenyse, už tai vėliau išrašydama bei reikalaudama apmokėti dėl jos pačios netinkamo elgesio priskaičiuotas sumas. Atsakovė šiuo atveju neišreiškė jokios valios dėl paslaugų iš ieškovės pirkimo. Be to atsakovė, tiek prašydama išduoti dokumentus, tiek ir prašydama įforminti laikiną prekių saugojimą, kaip tik siekė atlaisvinti ieškovės riedmenis ir išvengti tolesnio vežėjui priklausančių vagonų naudojimo pakelinėje stotyje. Be to, nenustačius jokio įstatyminio pagrindo, taip pat nesant byloje įrodymų apie šalių tarpusavio susitarimą, apeliacinės instancijos teismo nutarties išvada, esą atsakovė neišreiškė savo valios, kad nenori patirti jokių papildomų kaštų, ar kad atsisako ieškovės teikiamų paslaugų (nutarties 50 punktas), yra visiškai nesuderinama ir pažeidžia CK 1.64 straipsnio 3 dalies normą, nustatančią, kad tylėjimas asmens valios išraiška gali būti laikomas tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais.
3. Teismai, spręsdami, kad ginčo atveju ieškovei esą nekilo pareiga vykdyti Susisiekimo ministro patvirtintų Krovinių vežimo geležinkelių transportu taisyklių (toliau – Taisyklės) 192 punkto nuostatas, netinkamai aiškino Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – SMK), ir toks teismų aiškinimas nesuderinamas bei pažeidė SMK 5 straipsnio 27 punkte įtvirtintą muitinės priežiūros definiciją bei muitinės priežiūrą reglamentuojančio SMK 134 straipsnio 1 dalies normą. Teismai faktiškai neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovės pareigos vykdyti Taisyklių 192 punkte nustatytus veiksmus. Antai, pirmosios instancijos teismas tik fragmentiškai sprendimo 48 punkte pasisakė, kad Taisyklių 192 punkto nuostatos šalių santykiams netaikytinos, nes krovinys esą nebuvo muitinės priežiūroje, tačiau tokio savo vertinimo niekaip nepagrindė ir nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl ieškovei tenkančios pareigos, sprendė, kad muitinei 2023 m. sausio 26 d. atlikus krovinio patikrą ir tos pačios dienos muitinės sprendimu neįleidus krovinio į Europos Sąjungos muitų teritoriją, ieškovė esą negalėjo vykdyti Taisyklių 192 punkto nuostatų (nutarties 53 punktas). Tačiau jokių kitų motyvų, kurie patvirtintų, kad ieškovė esą negalėjo vykdyti Taisyklių 192 punkto, nutartyje nėra pateikta. Nurodytas teismų vertinimas nesuderinamas su SMK 5 straipsnio 27 punkte įtvirtinta muitinės priežiūros definicija bei muitinės priežiūrą reglamentuojančio SMK 134 straipsnio 1 dalies norma. Šalių sudarytos Vagonų varymo sutarties 1.2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad šalių tarpusavio santykiai, atsirandantys iš sutarties, reguliuojami vadovaujantis Taisyklėmis. Taisyklių 192 punkte nustatyta, kad muitinės priežiūroje vežami kroviniai saugoti nukreipiami į muitinės priežiūros zonas. Taigi, siekiant nustatyti, ar ginčo atveju ieškovė turėjo vykdyti jai Taisyklių 192 punkte nustatytas pareigas, bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, ar krovinys nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2023 m. vasario 27 d. buvo muitinės priežiūroje. Muitinės priežiūros definicija pateikta SMK 5 straipsnio 27 punkte, pagal kurį muitinės priežiūra – veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų. Tuo tarpu muitinės priežiūrą reglamentuojančio SMK 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. To paties SMK 134 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Aptartas Europos Sąjungos teisinis reglamentavimas patvirtina, kad muitinės priežiūra yra teisinė sąvoka, kuri nusako į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamų krovinių statusą ir teisinę priklausomybę iki tol, kol tokių krovinių atžvilgiu yra sutvarkomi muitinės formalumai, po kurių kroviniams muitinės prižiūra nebetaikoma (pvz., pabaigus muitinės formalumus, kroviniai išleidžiami į laisvą apyvartą ir pan.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklausantis krovinys į Lietuvos Respubliką buvo importuojamas iš trečiųjų šalių (Kinijos), toks krovinys, sutinkant su SMK 134 straipsnio 1 dalimi ir 1 dalies 4 punktu, muitinės priežiūroje buvo visą laikotarpį nuo jo faktinio įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją 2023 m. sausio 26 d. iki jo išvežimo 2023 m. vasario 27 d. Aplinkybę, jog krovinys buvo muitinės priežiūroje, patvirtina ir tai, kad visą nurodytą laikotarpį krovinys turėjo tikrinamo krovinio statusą. Pažymėtina, kad jei krovinys nebūtų buvęs muitinės priežiūroje, tuomet iš viso nebūtų kilęs šalių ginčas, nes muitinė savo ruožtu nebūtų vykdžiusi jokių muitinio tikrinimo veiksmų. Dėl to teismų vertinimas, kuriuo neigiamas atsakovei priklausiusio krovinio buvimo muitinės priežiūroje faktas, o tuo pačiu ir nuo to priklausantis Taisyklių 192 punkto taikymas, yra visiškai nepagrįstas ir prieštaraujantis Europos Sąjungos teisiniam reguliavimui. Net ir tuo atveju, jei muitinė iš tiesų 2023 m. sausio 26 d. būtų priėmusi sprendimą grąžinti krovinį į pradinę stotį, tai savaime nebūtų turėję jokios įtakos krovinio buvimo muitinės priežiūroje faktui, nes krovinio muitinės priežiūra visais atvejais tęsėsi tol, kol krovinys fiziškai yra Europos Sąjungos muitų teritorijoje (SMK 134 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo pačiu nepagrįstu laikytinas ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas vertinimas, esą krovinio neįleidus į Europos Sąjungos muitų teritoriją, ieškovė negalėjo vykdyti Taisyklių 192 punkto nuostatų (nutarties 53 punktas). Pažymėtina, kad kroviniai į Europos Sąjungos muitų teritoriją yra įleidžiami būtent tada, kai užbaigiamos muitinės procedūros (ginčo atveju, per visą krovinio buvimo muitinės priežiūroje laikotarpį, atsakovė būtent to ir siekė). Tuo tarpu kol prekės nėra įleistos į Europos Sąjungos muitų teritoriją, tol jos yra muitinės priežiūroje. Šiuo atveju Taisyklių 192 punktas būtent ir nustato su tokių, muitinės priežiūroje vežamų, krovinių saugojimu susijusias pareigas ieškovei. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ginčo laikotarpiu krovinys buvo muitinės priežiūroje, taip pat jis buvo vežamas ieškovei priklausančiuose vagonuose. Todėl ieškovė neišvengiamai turėjo vykdyti jai Taisyklių 192 punkte nustatytas pareigas ir iškrauti krovinį muitinės priežiūros zonoje.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei UAB „Andeta“ (j. a. k. 302760713) 435 (keturis šimtus trisdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 26 d. Luminor banke lėšų pervedimo nurodymu Nr. 9644, kodas ZO07811.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Irmantas Šulcas
