Civilinė byla Nr. e3K-3-221-916/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13284-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.1; 2.6.10.9; 2.6.26.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Morigana“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dagana“ dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių šalių santykių teisinį kvalifikavimą, krovinio vežėjo atsakomybę muitinio tranzito procedūros vykdytojui, šiam, kaip solidariajam skolininkui muitų teisės normų prasme, įvykdžius mokestinę prievolę, atsiradusią dėl neužbaigtos tranzito procedūros, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 15 529 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad teikia paslaugas, susijusias su muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimu, ir turi leidimą naudoti bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūroms vykdyti, t. y. tokią garantiją, kuri skirta daugeliui muitinio tranzito procedūrų ir kuria užtikrinamas atsiradusių ar galinčių atsirasti mokestinių prievolių, susijusių su muitinės administruojamais mokesčiais, įvykdymas. Ieškovė suteikia teisę savo klientams naudotis savo turima bendrąja garantija tranzitui ir pagal muitinės tranzito deklaracijas įrašoma kaip muitinės procedūros vykdytoja. 2019 m. spalio 30 d. buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra, ieškovė tranzito deklaracijoje nurodyta kaip tranzito procedūros vykdytoja. Sąjungos tranzito procedūra buvo įforminta pagal CMR važtaraštį, kuriame atsakovė nurodyta kaip vežėja, o krovinys buvo nukreiptas į Bulgarijos muitinės postą. Tačiau Bulgarijos muitinė informavo Lietuvos Respublikos muitinę, kad tranzito deklaracijoje nurodytos prekės nebuvo pateiktos muitinės kontrolei paskirties muitinės įstaigoje, o šias prekes gabenusi transporto priemonė nekirto Bulgarijos sienos. Įvertinusi surinktą informaciją, Vilniaus teritorinė muitinė 2020 m. birželio 4 d. sprendimu pripažino, kad už neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą atsirado mokestinė prievolė muitinei, o ieškovė, kaip tranzito procedūros vykdytoja, ir atsakovė, kaip faktinė krovinio vežėja, pripažintos solidariosiomis skolininkėmis. Ieškovė padengė muitinės mokestinį reikalavimą ir sumokėjo 15 529 Eur. Kadangi už muitinės tranzito procedūros pažeidimą, ieškovės įsitikinimu, tiesiogiai atsakinga vien atsakovė, kuri, kaip faktinė vežėja, atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsirado mokestinė prievolė muitinei, iš jos ieškovei priteistinas atitinkamo dydžio žalos atlyginimas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 5984 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTEzMDItODExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1302-811/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1302-811/2021">eI3-1302-811/2021</a> konstatuota, jog Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai nustatė ieškovės mokestinę prievolę muitinei. Įsiteisėjus šiam sprendimui ieškovė sumokėjo muitinės reikalaujamą 15 529 Eur sumą. Administracinis teismas konstatavo, kad UAB „Morigana“, kaip tranzito procedūros vykdytoja, vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatomo Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; Sąjungos tranzito procedūros šiuo atveju buvo užbaigtos neteisingai ir UAB „Morigana“, kaip procedūros vykdytoja, turėjusi įvykdyti prievoles, susijusias su tinkamai įformintomis muitinės procedūromis ir tinkamu tranzito procedūrų taikymu, teisėtai laikoma skolininke.
6. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTM1LTY2Mi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-935-662/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-935-662/2023">eA-935-662/2023</a>, kurioje buvo vertinama ir ginčo šalių solidarioji prievolė dėl tų pačių mokestinių prievolių muitinei, konstatuota, jog UAB „Dagana“ žinojo, kad priima gabenti prekes, kurioms taikoma Sąjungos tranzito procedūra (tą aplinkybę pripažino savo skunduose), todėl ji taip pat atsakinga už visų prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai. UAB „Dagana“ neįvykdė pareigos pristatyti tranzitu gabenamų prekių paskirties muitinės įstaigai, todėl, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 84 straipsniu, pagrįstai pripažinta solidariąja skolininke muitinei.
7. Teismas nustatė, kad tranzitinė procedūra pagal ginčo deklaraciją buvo fiksuota kaip užbaigta, nurodant, jog krovinys 2019 m. spalio 30 d. išvyko iš Lietuvos, o 2019 m. lapkričio 5 d. atvyko į Bulgariją (paskirties vietą) ir tą pačią dieną tikrinimo rezultatai išsiųsti iš paskirties įstaigos. Ginčo šalys, teismo vertinimu, galėjo ir turėjo žinoti apie šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau nei ieškovė, nei atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kokiu kitu pagrindu buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys, kokių veiksmų ėmėsi ginčo šalys, kad ši tarptautinė tranzito procedūra būtų tinkamai užbaigta arba laiku pateikta tinkama informacija kompetentingoms institucijoms. Šalims nepateikus teismui pakankamai ir objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų pagrindą netaikyti civilinės atsakomybės ar ją sumažinti, ieškovės reikalavimą priteisti žalos atlyginimą iš atsakovės regreso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 3 dalis) teismas laikė pagrįstu iš dalies, konstatavo, kad abi šalys atliko neteisėtus veiksmus, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su padaryta žala, todėl protinga ir teisinga apskaičiuotą solidariąją mokestinę prievolę muitinei šalims paskirstyti lygiomis dalimis ir, atsižvelgiant į atsakovės apmokėtą 3561 Eur sumą, priteisti ieškovei iš atsakovės 5984 Eur (19 090 Eur : 2 – 3561 Eur).
8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2024 m. kovo 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, naujai išdėstė sprendimo rezoliucinę dalį – ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 15 529 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą (15 529 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
9. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai vertino nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, todėl netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendruosius deliktinės atsakomybės taikymo atvejus ir solidariųjų bendraskolių atgręžtinių reikalavimų tenkinimo taisykles, ir dėl to priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.
10. Kolegija nustatė, kad ieškovė neginčija administracinių teismų nustatytų faktinių aplinkybių ir išvadų dėl ieškovės atsakomybės viešosios teisės srityje už atsakovės vykdyto vežimo metu atsiradusių muitų, mokesčių ir sankcijų sumokėjimą. Bylos nagrinėjimo metu ji įrodinėjo, kad vežėja (atsakovė) atliko neteisėtus veiksmus – pažeidė Sąjungos tranzito procedūrą, fiziškai pašalindama iš muitinės priežiūros prekes, ir šie atsakovės veiksmai sukėlė žalą ieškovei, remiantis generalinio delikto doktrina. Atsakovės turtinės prievolės atsiradimo pagrindas yra turtinės žalos ieškovei padarymas, atsakovei pažeidus Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 3 dalies ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 306 straipsnio reikalavimus. Atsakovė nuo Sąjungos tranzito deklaracijos priėmimo muitinėje ir muitinės leidimo vykdyti Sąjungos tranzito procedūrą momento, valdydama ir realiai veždama prekes, pagal Sąjungos muitinės kodekso ir Įgyvendinimo taisyklių teisinį reguliavimą privalėjo prekes pristatyti į muitinę Bulgarijoje, Kalotinoje, tačiau prekes be muitinės leidimo iškrovė Latvijoje, Rygoje. Šie iš esmės neteisėti veiksmai lėmė ne žalą valstybės biudžetui, o importo skolos muitinei atsiradimą, kurį užtikrino ieškovė.
11. Kolegija nurodė, kad muitinės teisės reguliavimo dalykas yra visuomeniniai santykiai, susiklostantys dėl muitų, PVM ir akcizų mokėjimo prievolių Europos Sąjungai, kiek tai susiję su muitais ir Lietuvai, kiek tai susiję su PVM ir akcizais. Vadinasi, muitinės teisė reguliuoja teisinius santykius tarp Europos Sąjungai ar valstybei narei atstovaujančio mokesčių administratoriaus ir asmenų, privalančių muitų ar mokesčių sferoje atlikti tam tikrus veiksmus, skolos muitinei atsiradimą, skolininko nustatymą ir mokestinės skolos išieškojimą. Šio reguliavimo tikslas – užtikrinti Europos Sąjungos ir valstybių narių fiskalinius interesus, o reguliavimo metodas giežtai imperatyvus, t. y. subjektas gali veikti tik tiek ir tik taip, kaip yra nustatyta teisiniame reguliavime. Mokestiniai santykiai pasibaigia išieškojus skolą muitinei. Tuo tarpu privatinės teisės reguliavimo dalykas yra turtiniai ir neturtiniai vienas kitam nepavaldžių ir lygiateisių asmenų teisiniai santykiai, o reguliavimo metodas dispozityvus, t. y. leidžiama tai, kas nėra uždrausta įstatymu. Šio reguliavimo tikslas – užtikrinti civilinės apyvartos patikimumą, kai kylantys tarp asmenų konfliktai turtinių santykių sferoje yra išsprendžiami dispozityviu teisiniu reguliavimu ir šio reguliavimo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs dėl to, ar atsakovė, kuri faktiškai vežė krovinį, o ieškovė garantavo už jos mokestines prievoles, privalo atsakyti visa mokestinių prievolių apimtimi ieškovei pagal privatinės teisės taisykles. Kitaip tariant, tarp šalių kilo ginčas dėl solidariųjų skolininkų tarpusavio atgręžtinių reikalavimų, t. y. ar atsakovei kyla pareiga grąžinti ieškovei visą sumą, sumokėtą vykdant Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. birželio 4 d. sprendimą. Ieškinys pareikštas civilinio proceso tvarka, nurodant teisinį pagrindą – CK 6.9 straipsnio 5 dalį, t. y. prašant taikyti atsakovei deliktinę atsakomybę. Tai, kolegijos vertinimu, reiškia, kad šiuo atveju ginčas kilęs iš civilinių teisinių santykių. Nors žalos dydis kilęs iš mokestinės prievolės sumokėjimo, tai nekeičia kilusio teisinio ginčo pobūdžio ir taikytino teisinio reglamentavimo, nes sprendžiamas klausimas ne dėl mokestinės prievolės teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl deliktinės civilinės atsakomybės.
12. Kolegija pažymėjo, kad solidarumas siejo tik kreditorę (plačiąja prasme – valstybę, mokestinės prievolės kreditorę) ir skolininką (asmenų daugetas skolininko pusėje – ieškovę ir atsakovę), o įvykdyta solidarioji prievolė pasibaigė ieškovei sumokėjus mokesčius (muitus), todėl buvusias solidariąsias skolininkes sieja jau ne solidarioji, o dalinė prievolė ir bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai reglamentuojami CK 6.9 straipsnyje. Bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai sprendžiami, atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraskolių kaltę, jos formą, skolininko atliktų neteisėtų veiksmų pobūdį ir kitas skolininko kaltės dydžiui galinčias turėti reikšmės aplinkybes. Tik jeigu neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis.
13. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškovės ir atsakovės solidariąją atsakomybę mokestinio teisinio santykio atžvilgiu su jų teisiniu santykiu dėl civilinės atsakomybės taikymo, netinkamai vertino ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų, nenustatė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko ieškovė kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytoja (garantas).
14. Mokestiniame ginče ieškovė teismų sprendimais pripažinta tranzito procedūros vykdytoja Sąjungos muitinės kodekso prasme, todėl, vadovaujantis kodekso 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktais, atsako valstybei už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, taip pat už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Sąjungos tranzito procedūra laikoma tinkamai užbaigta, jei jos vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Kolegija pažymėjo, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo taisyklių taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą.
15. Kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) išaiškinimais dėl objektyvios tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės įtvirtinimo Sąjungos muitinės kodekse tikslo, paskirties, solidarumo mechanizmo, kaip papildomos teisinės priemonės išieškant skolą muitinei, konstatavo, kad viešosios teisinės atsakomybės dėl nesumokėtų mokesčių (muitų) taikymo prasme ieškovė ir atsakovė laikytinos solidariosiomis skolininkėmis ne dėl to, kad jas sieja jų veiksmų bendrumas, bet iš esmės dėl to, kad valstybei būtų lengviau išieškoti mokestines skolas, net ir tais atvejais, kai tranzito procedūros pažeidimą lemia ne procedūros vykdytojo veiksmai. Kolegijos vertinimu, mokestinė prievolė sumokėti mokesčius (muitus) kilo išimtinai dėl atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų, o ieškovė savo elgesiu niekaip neprisidėjo prie to, kad kiltų viešoji teisinė atsakomybė. Muitinės deklaracijas ieškovė pildė pagal atsakovės (vežėjos) pateiktus duomenis; ieškovės ir prekių siuntėjo / gavėjo nesiejo sutartiniai santykiai; būtent atsakovė, kaip faktinė vežėja, fiziškai valdė krovinį, vykdė siuntėjo / gavėjo nurodymus dėl pakeisto maršruto, tačiau ieškovės apie tai neinformavo. Nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie ieškovės, kaip muitinės (tranzito) procedūrų vykdytojos (garanto), neteisėti veiksmai ir kaltė, pvz., kad netinkamai buvo užpildytos muitinės deklaracijos, netinkamai pateikta informacija kompetentingoms institucijoms ir pan. Ieškovė tinkamai atliko savo pareigas muitinės procedūrų vykdymo metu, o viešoji atsakomybė dėl mokesčių (muitų) buvo pritaikyta dėl to, kad muitinės procedūra buvo netinkamai užbaigta, nes ginčo prekės išvis nebuvo vežamos į nurodytą paskirties vietą (Serbijoje) per nurodytą muitinės postą Bulgarijoje. Be to, pakeitus prekių pristatymo maršrutą siuntėjo / gavėjo nurodymu, prekės nebuvo tinkamai išmuitintos ir naujoje paskirties vietoje – Latvijoje. Kolegija nusprendė, kad tenkintini visi ieškovės reikalavimai.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai teisiškai kvalifikavo šalių santykius, nukrypo nuo teismų praktikos, vertindamas tranzito muitinės procedūros vykdytojo bei tranzitu gabenamu prekių vežėjo tarpusavio reikalavimų dėl netinkamai įvykdytos muitinės procedūros įgyvendinimo tvarką bei jiems tenkančios teisinės atsakomybės paskirstymą. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovės veiksmų teisėtumas vertintinas ir ginčas spręstinas, vadovaujantis vien civilinės teisės normomis, nors CK nereglamentuoja muitinės procedūrų eigos, jame nėra normų, kurios reglamentuotų su šiomis procedūromis susijusių paslaugų teikimą, apibrėžtų procedūrose dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Visi šie klausimai sureguliuoti ES muitų teisės aktais ir jų išspręsti (įvertinti dalyvių elgesio teisėtumą, pareigų vykdymo tinkamumą) taikant CK normas neįmanoma. Nors teismas ir teikė nuorodas į ES muitų teisės aktus, ESTT ir Lietuvos teismų praktiką, tačiau nepagrįstai atsisakė vertinti, ar ieškovės ir atsakovės veiksmai buvo neteisėti ES muitų teisės aktų kontekste, ir vadovautis šiuos veiksmus jau įvertinusių administracinių teismų sprendimais. Šalių teisiniai santykiai kilo iš administracinių aktų, sukeliančių civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Teismas neturi pagrindo vertinti muitinės procedūros šalių teisinės atsakomybės ir su ja susijusių pasekmių kita tvarka, nei nustatyta kompetentingos institucijos – muitinės sprendimuose ir juos patvirtinančiuose administracinių teismų sprendimuose (konstatuota abiejų šalių solidarioji atsakomybė Sąjungos muitinės kodekso 84 straipsnyje nustatyta tvarka).
16.2. Teismui netinkamai kvalifikavus šalių santykius, padaryta nepagrįsta išvada dėl atsakovės civilinės atsakomybės, nepagrįstai jai vienai, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, priskirta prievolė atlyginti ieškovei, kaip muitinės procedūros vykdytojai, visas jos muitinei sumokėtas sumas. Atsakomybė privalo būti individualizuojama. ESTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nėra išaiškinimų, kad muitinės procedūros vykdytojo atgręžtinio reikalavimo teisė į vežėją apima visas mokesčių administratoriaus apskaičiuotas sumas ir visais atvejais, nepriklausomai nuo muitinės procedūros vykdytojo elgesio. Nagrinėjmu atveju atsakovė buvo suklaidinta trečiųjų asmenų pateiktų duomenų bei viešai pateiktos informacijos, kad tranzito procedūra yra užbaigta, ir tik tada pervežė prekes į Latvijos Respubliką. Taigi nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nerūpestingumo, nesąžiningumo, jos vienos kaltės. Būtent ieškovė, kaip muitinės procedūros vykdytoja, atsakinga už šios procedūros rezultatą SMK 219, 233 straipsniuose nustatyta tvarka, teikė deklaravimo muitinėje paslaugas, turėjo prieigą prie muitinės informacinių sistemų, privalėjo matyti jų rezultatus ir galėjo imtis veiksmų procedūrai anuliuoti (SMK 179 straipsnis) arba pranešti muitinei apie pastebėtą neteisėtą rezultatą bei imtis priemonių situacijai nedelsiant sureguliuoti (SMK 124 straipsnis), tačiau to nepadarė (nekontroliavo muitinės procedūros eigos ir galutinio rezultato) ir, nesiėmusi aktyvių veiksmų iki muitinės patikrinimo žalai išvengti, turi prisiimti dalį atsakomybės. Jei ieškovė būtų savanoriškai pranešusi apie netinkamą mokestinės prievolės deklaravimą ir, nelaukdama patikrinimo pabaigos, būtų sumokėjusi importo mokesčius, būtų buvę išvengta delspingių skaičiavimo už ilgesnį laikotarpį ir baudų dėl nedeklaruotų mokesčių paskyrimo (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 4 dalis). Mokesčių administratorius tikrino ir ieškovės veiklą ir konstatavo, kad ji pažeidė ES muitų teisės aktus, tai patvirtino ir administraciniai teismai.
17. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju ginčas dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovei visą sumą, sumokėtą vykdant muitinės sprendimą, kilo iš civilinių teisinių santykių. Atsakovė nepagrįstai siekia sutapatinti solidariąją ieškovės ir atsakovės atsakomybę, kuri kilo viešosios (muitinės) teisės pagrindu, su solidariąja atsakomybe civilinės teisės prasme. Solidariosios atsakomybės mokestinės prievolės prasme klausimas buvo reikšmingas tik tada, kai Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi muitinės teisės aktais, priėmė sprendimą, pagal kurį buvo nustatyti du solidarieji skolininkai muitinės atžvilgiu: t. y. UAB „Morigana“, kaip muitinio tranzito procedūros vykdytoja, bei UAB „Dagana“, kaip faktinė krovinio vežėja. Šie viešosios teisės normų reguliuojami santykiai pasibaigė, kai ieškovė (viena iš bendraskolių) padengė muitinės mokestinį reikalavimą. Tai padariusi ieškovė atsakovei, kaip subjektui, dėl kurio neteisėtų ir kaltų veiksmų tranzito procedūra nebuvo užbaigta, pareiškė reikalavimą dėl žalos, atsiradusios įvykdžius mokestinę prievolę muitinei, atlyginimo. Taigi, nors žalos dydis ir yra kilęs iš mokestinės prievolės sumokėjimo, tačiau tai nekeičia kilusio teisinio ginčo pobūdžio ir taikytino teisinio reglamentavimo, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl deliktinės civilinės atsakomybės (tik ne pagal CK 6.9 straipsnyje nustatytas taisykles, kaip konstatavo teismas, o generalinio delikto pagrindu (CK 6.263 straipsnis)). Teismas pagrįstai ieškinį patenkino visiškai.
17.2. Teismas tinkamai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir pagrįstai nekonstatavo ieškovės veiksmų neteisėtumo bei kaltės garantinio pobūdžio įsipareigojimų muitinei kontekste. Ieškovė, kaip muitinės tranzito procedūrų vykdytoja (garantas), neatliko jokių neteisėtų ir kaltų veiksmų. Atsakovei mokestinė atsakomybė buvo nustatyta dėl to, kad ji nepristatė savo dispozicijoje buvusio krovinio į muitinės nurodytą paskirties vietą, dėl to tranzito procedūra nebuvo baigta. Ieškovė šio krovinio nevaldė ir nebuvo susijusi su faktiniu jo gabenimu. Ieškovės mokestinė atsakomybė kilo tik dėl to, kad ji tranzito deklaracijoje formaliai buvo nurodyta kaip tranzito procedūros vykdytoja. Ieškovė tinkamai atliko savo pareigas muitinės procedūrų vykdymo metu, o viešoji atsakomybė dėl mokesčių (muitų) jai buvo pritaikyta dėl to, kad muitinės procedūra buvo netinkamai užbaigta, kadangi ginčo prekės išvis nebuvo vežamos į nurodytą paskirties vietą (Serbijoje) per nurodytą muitinės postą Bulgarijoje. Ieškovės mokestinė prievolė savaime negali būti vertinama kaip įrodanti jos kaltę ir neteisėtus veiksmus nei viešosios atsakomybės kontekste, nei juolab sprendžiant dėl atsakovės deliktinės atsakomybės ieškovei. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai atliko savo pareigas muitinės procedūrų vykdymo metu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų
18. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad pagal ją kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus, be to, tik tuos teisės klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje 3K-7-50-313/2024 56 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373/2013">3K-3-373/2013</a>). Įstatymo reikalavimų neatitinkančiais ir dėl to kasacinio teismo neanalizuotinais pripažintini faktinio pobūdžio kasacinio skundo argumentai, taip pat abstrakčios nuorodos į atitinkamą kasacijos pagrindą, nepateikiant jį pagrindžiančių išsamių teisinių argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-701/2024, 73 punktas).
20. Nagrinėjamoje kasacinėje byloje keliamas teisės klausimas dėl šalių – ieškovės (tranzito muitinės procedūros vykdytojos) ir atsakovės (tranzitu gabenamų prekių vežėjos) – santykių kvalifikavimo, ieškovei įvykdžius visą mokestinę prievolę muitinei ir pareiškus ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, argumentuojant, kad mokestinė prievolė atsirado vien dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kai viešosios muitų teisės normų prasme tiek ieškovė, tiek atsakovė pripažintos solidariosiomis skolininkėmis. Atsakovė taip pat reiškia nesutikimą su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl jai pritaikytos civilinės atsakomybės apimties, kasaciniame skunde teigdama, kad teismas nepagrįstai jai vienai, vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatomis, priskyrė prievolę atlyginti ieškovei šios muitinei sumokėtą sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pastarojo argumento pagrįstumo spręs pagal kasaciniam teismui įstatymo priskirtą diskreciją – tik teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į teismų nustatytas teisiškai reikšmingas faktines bylos aplinkybes, neanalizuodama faktinio pobūdžio argumentų dėl atsakovės akcentuojamo ieškovės pareigų vykdymo (ne)tinkamumo.
Dėl solidariųjų skolininkų tarpusavio reikalavimams taikytinų nuostatų, kai solidarioji prievolė kyla viešosios Europos Sąjungos teisės – Sąjungos muitinės kodekso normų pagrindu
21. CK 6.9 straipsnio nuostatomis reglamentuojama atskira civilinių santykių grupė – solidariųjų bendraskolių tarpusavio atgręžtiniai reikalavimai. Pagal šio straipsnio 1 dalį, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Šios (lygių bendraskolių dalių) taisyklės išimtis įtvirtinta CK 6.9 straipsnio 5 dalyje, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą. Šiuo atveju kiti bendraskoliai laikomi to skolininko laiduotojais.
22. Atsakovė kasaciniame skunde kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl šalių santykių kvalifikavimo, nesutinka su teismo pozicija taikyti CK 6.9 straipsnio nuostatas sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės ieškovei. Atsakovė argumentuoja, kad sprendžiant šalių ginčą turėjo būti vadovaujamasi administracinių teismų procesiniais sprendimais, kuriuose jau įvertinti tiek ieškovės, tiek atsakovės veiksmai ir konstatuota abiejų šalių solidarioji atsakomybė, viešosios muitinės teisės normomis (ne vien CK), kurios reglamentuoja muitinės procedūrose dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių santykius, pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių – sprendžiamas klausimas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės, tik ne pagal CK 6.9 straipsnyje nustatytas taisykles, kaip laikė teismas, o generalinio delikto pagrindu (CK 6.263 straipsnis).
23. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti kasacinio skundo argumentams dėl netinkamo šalių teisinių santykių kvalifikavimo. Atsakovė nepagrįstai siekia sutapatinti solidariąją ieškovės ir atsakovės atsakomybę, kuri kilo viešosios (muitų) teisės pagrindu, su civiline atsakomybe.
24. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad ieškovė teikia muitinės tarpininko paslaugas, susijusias su muitinės sankcionuotų veiksmų atlikimu, ir turi leidimą naudoti bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūroms vykdyti. Šia garantija užtikrinamas atsiradusių ar galinčių atsirasti mokestinių prievolių, susijusių su muitinės administruojamais mokesčiais, įvykdymas. Ginčo santykiuose ieškovė veikė kaip muitinės tranzito procedūros vykdytoja. Atsakovė šiuose santykiuose buvo faktinė krovinio vežėja, už jos mokestines prievoles garantavo ieškovė.
25. Kadangi muitų santykiai – Europos Sąjungos viešosios teisės reglamentuojama sritis, paminėtinos pagrindinės Sąjungos muitinės kodekse įtvirtintos muitinės tranzito procedūros vykdytojo ir vežėjo atsakomybę apibrėžiančios taisyklės. Pagal SMK 233 straipsnio 1 dalį, tranzito procedūros vykdytojas atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi; c) jeigu muitų teisės aktuose nenustatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, nustatytus kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose, įvykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Tranzito procedūros tinkamą užbaigimą patvirtina vienas iš Įgyvendinimo taisyklių 312 straipsnio 1 dalyje nurodytų, išvykimo valstybės narės muitinei pateikiamų dokumentų. SMK 233 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prekių vežėjo atsakomybė, nustatyta, kad vežėjas, kuris priima prekes žinodamas, jog jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. SMK 84 straipsnyje nustatyta, kad jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą.
26. Nagrinėjamu atveju abi šalys pripažintos solidariosiomis skolininkėmis muitinei viešosios teisės pagrindu. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė sumokėjo visą muitinės reikalaujamą sumą ir su ieškiniu kreipėsi dėl atitinkamo žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, įrodinėjo, kad prievolė muitinei atsirado vien dėl atsakovės, už kurios mokestines prievoles garantavo ieškovė, neteisėtų kaltų veiksmų.
27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje faktinėmis aplinkybėmis panašioje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg3LTQ2OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-187-469/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-187-469/2024">e3K-3-187-469/2024</a>, pateiktus išaiškinimus, solidariųjų skolininkų prievolė kreditoriui pasibaigia, kai yra įvykdoma; pasibaigus solidariajai bendraskolių prievolei, pasibaigia ir jų santykiai su kreditoriumi, tuo tarpu tarp solidariųjų bendraskolių gali susiklostyti privatiniai teisiniai santykiai dėl tarpusavio atgręžtinių reikalavimų, kurie reglamentuojami civilinės teisės normomis. CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatos yra specialiosios CK 6.263 straipsnio atžvilgiu, todėl pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles taikytinos solidariųjų skolininkų tarpusavio atgręžtiniams reikalavimams. Šios taisyklės nepaneigia tai, kad solidarioji skolininkų prievolė kreditoriui kilo viešosios teisės pagrindu (žr. nurodytos nutarties 31, 32 punktus).
28. Kasacinis teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartyje taip pat išaiškino, kad pagal ES muitų teisę muitinės procedūros vykdytojo atsakomybės dėl skolos muitinei pagrindas yra objektyvus, procedūros vykdytojo atsakomybė kyla dėl muitinės procedūros pažeidimo fakto ir nesiejama su jo paties veiksmų neteisėtumu ar kalte; muitinės procedūros vykdytojas atsako visais atvejais, kai pažeidžiama muitinės procedūra, kurią jis vykdo, ir dėl to atsiranda skola muitinei. Tuo tarpu civilinės atsakomybės prievolei konstatuoti būtina nustatyti sąlygų visetą, be kita ko, neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis) ir kaltę, išskyrus įstatymų arba sutarties nustatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, jog muitinės procedūros vykdytojas pripažintas atsakingu skolininku muitinei pagal ES muitų teisės normas, savaime nereiškia, kad yra konstatuotas jo veiksmų neteisėtumas ir kaltė civilinės atsakomybės prasme; ES muitų teisės pagrindu konstatuota mokestinė prievolė savaime nereiškia civilinės atsakomybės prievolės. Todėl ta aplinkybė, kad muitinės tranzito procedūros vykdytojas pripažintas solidariai atsakingu už skolą muitinei, nepaneigia jo teisės reikšti atgręžtinį reikalavimą vežėjui pagal CK 6.9 straipsnio 5 dalį (žr. nurodytos nutarties 38–40 punktus).
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teisinį reguliavimą, teismų nustatytas faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai šalių santykius kvalifikavo kaip kilusius iš civilinių teisinių santykių dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės ir ginčą sprendė vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio nuostatomis.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ieškovei apimties
30. Minėta, kad, pagal CK 6.9 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais arba prievolė neįvykdyta tik dėl vieno iš skolininkų kaltės, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriame konstatuoti atsakovės, kaip vežėjos, neteisėti veiksmai ir atsakomybė, atsakovė apeliacine tvarka neskundė. Apeliacinį skundą teikė tik ieškovė, nesutikdama su iš dalies patenkintu ieškiniu, siekė iš atsakovės išsiieškoti visą muitinei sumokėtą sumą, įrodinėjo atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, kitas civilinės atsakomybės sąlygas, kartu siekė įrodyti, kad nėra pagrindo kilti jos pačios civilinei atsakomybei. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad mokestinė prievolė muitinei atsirado vien dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jos kaltės, nors viešosios teisinės atsakomybės taikymo prasme abi šalys buvo pripažintos atsakingomis už muitinės tranzito procedūros pažeidimą, joms abiem priskirtas solidariųjų skolininkų statusas. Teismas pažymėjo, kad viešosios teisinės atsakomybės dėl nesumokėtų mokesčių (muitų) taikymo prasme ieškovė ir atsakovė laikytinos solidariosiomis skolininkėmis ne dėl to, kad jas sieja veiksmų bendrumas, bet iš esmės dėl to, kad valstybei būtų lengviau išieškoti mokestines skolas net ir tais atvejais, kai tranzito procedūros pažeidimą lemia ne procedūros vykdytojo veiksmai. Ieškovė šiuo atveju niekaip neprisidėjo prie to, kad kiltų viešoji teisinė atsakomybė.
32. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jai vienai, vadovaudamasis CK 6.9 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, priskyrė prievolę atlyginti ieškovei, kaip muitinės procedūros vykdytojai, visas jos muitinei sumokėtas sumas, neindividualizavo šalių atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šiuos kasacinio skundo argumentus laikyti teisiškai pagrįstais.
33. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, atsižvelgė į ES muitų teisės aktų nuostatas, ieškovei ir atsakovei priskirtas pareigas, ESTT aktualius išaiškinimus, be kitų, dėl objektyviosios tranzito procedūros vykdytojo atsakomybės, solidarumo mechanizmo paskirties. Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės ieškovei apimties, teismas vertino bylos duomenis, administracinių teismų nustatytas prejudicines aplinkybes.
34. Prejudicinę reikšmę turinčiais administracinių teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtOTM1LTY2Mi8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-935-662/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-935-662/2023">eA-935-662/2023</a>) konstatuota, kad atsakovė – prekių vežėja, žinodama, jog pagal muitinės teisės reikalavimus privalo tinkamai įvykdyti muitinės tranzito procedūrą, pagal kurią prekės turi būti pristatytos į paskirties muitinę Bulgarijoje, prekių ten nenugabeno ir muitinei nepateikė, o nugabeno prekes į Latviją, nepateikdama jų ir Latvijos muitinei, taip prekės buvo pašalintos iš muitinės priežiūros; dėl šių veiksmų muitinės tranzito procedūra nebuvo užbaigta ir tai lėmė skolos muitinei atsiradimą. Civilinės atsakomybės požiūriu tai reiškia, kad byloje nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai ir kaltė, dėl kurių ieškovė, sumokėdama skolą muitinei, patyrė žalą.
35. Prejudicinę reikšmę turinčiais administracinių teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTEzMDItODExLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-1302-811/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-1302-811/2021">eI3-1302-811/2021</a>, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjg5OS00NDIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2899-442/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2899-442/2021">eA-2899-442/2021</a>) taip pat konstatuota, kad ieškovė – tranzito procedūros vykdytoja, pagal SMK įtvirtintą teisinį reguliavimą užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą, nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog prekės, deklaruotos tranzito procedūrai, iš tiesų buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai muitinės formalumams atlikti ir pasiekė gavėją.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovei, kuri pripažinta solidariąja skolininke muitinei kartu su atsakove, buvo pritaikyta SMK įtvirtinta objektyvioji atsakomybė. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog ieškovė, kaip muitinės procedūros vykdytoja, savo neteisėtais ir nesąžiningais veiksmais prisidėjo prie to, kad muitinės tranzito procedūra buvo pažeista ir atsirado solidarioji ginčo šalių prievolė muitinei. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad deklaracijas ieškovė pildė pagal atsakovės – vežėjos pateiktus duomenis, krovinio nevaldė, vežėjos nebuvo informuota apie pakeistą krovinio vežimo maršrutą; nenustatyta, kad muitinės deklaracijos ieškovės buvo užpildytos netinkamai, kompetentingoms institucijoms ji pateikė netinkamą informaciją ir pan.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo teisiniuose santykiuose tai, jog nėra nustatyti kokie nors ieškovės, kaip muitinės procedūros vykdytojos, neteisėti veiksmai, pasireiškę jos pareigų pagal viešąją muitų teisę pažeidimu, prisidėję prie to, kad muitinės tranzito procedūra nebuvo įvykdyta, ir priešingai – yra nustatyti neteisėti atsakovės, faktinės vežėjos, veiksmai, dėl kurių prekės nebuvo nugabentos į paskirties mutinę ir pateiktos tranzito procedūrai užbaigti, laikytina pakankama pripažinti, kad nustatytos CK 6.9 straipsnio 5 dalies sąlygos ir ieškovė reiškia pagrįstą atgręžtinį reikalavimą atsakovei dėl visos skolos muitinei sumos. Muitinės procedūra nebuvo užbaigta, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, prekių nepristačius paskirties muitinei, ir dėl to atsirado mokestinė prievolė.
38. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės apimties, įvertino visus atsakovės kasaciniame skunde nurodomus aspektus ir, aktualias teisės normas tinkamai taikydamas pagal bylos faktines aplinkybes, pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo kasaciniame teisme rezultatą (atsakovės kasacinis skundas atmestas), ieškovė neturi pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidų, atsakovės patirtų bylą nagrinėjant kasaciniame teisme.
41. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 1800 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą apmokėti. Šios išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 7, 8.14 punktų nuostatas, jų atlyginimas ieškovei priteistinas iš atsakovės.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Morigana“ (j. a. k. 300909603) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dagana“ (j. a. k. 302305014) 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
