Baudžiamoji byla Nr. 2K-259-697/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06311-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.1.1; 1.2.7.2.1; 2.1.7.5; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. V. (K. V.) ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalį trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 150 straipsnio 1 dalį – trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir K. V. paskirta galutinė subendrinta trejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Iš K. V. nukentėjusiajai S. P. priteista 7000 Eur neturtinei žalai ir 4130 Eur turtinei žalai atlyginti, o civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 193,08 Eur turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutartis, kuria, iš dalies patenkinus nuteistojo K. V. gynėjo advokato Romualdo Drakšo apeliacinį skundą, pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai S. P. ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. K. V. pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, panaudodamas grasinimus ir fizinį smurtą, lytiškai santykiavo ir tenkino savo lytinę astrą oraliniu būdu su S. P. prieš jos valią, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios sveikatą: 2022 m. vasario 23 d., laikotarpiu nuo 2.20 val. iki 6.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, apie 2.20 val. nukentėjusiajai atsisakius tenkinti K. V. lytinę aistrą, jėga tempė ją į svetainę, parvertė ant sofos, numovė jai kelnes bei kelnaites, praskėtė kojas, nepaisydamas prašymų nutraukti savo veiksmus, savo lytiniu organu liesdamas S. P. makštį, tenkino savo lytinę aistrą, o nukentėjusiajai pasipriešinus, kumščiais smogė nenustatytą skaičių kartų S. P. į veido sritį, sugriebęs nukentėjusiajai už plaukų, pradėjo ją tampyti kambaryje grindimis. Vėliau, nukentėjusiajai būnant miegamajame, jis nuplėšė nuo nukentėjusiosios marškinėlius, dusino ją ranka sugriebęs už kaklo, liepė bučiuoti jį, savo rankomis suėmęs jai už galvos, spaudė prie savo lūpų, o S. P. priešinantis, jis savo galva sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai į kairės pusės antakio sritį ir kumščiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių į veido bei kūno sritis. Nukentėjusiajai nuėjus į vonią, K. V. nusekė ją iš paskos, ten jai klūpant prie unitazo, K. V. sugriebė nukentėjusiajai už plaukų ir kišo savo lytinį organą S. P. į burną, taip prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Nukentėjusiajai pasipriešinus, jėga nuplėšė jai kelnaites, vėl sugriebė už plaukų ir iš tualeto ištempė į svetainę, ten pastūmė ją į televizorių, po to, paėmęs peilį, įrėmė nukentėjusiajai ties šonkaulių sritimi grasindamas, kad supjaustys gabalais, smogė jai ne mažiau nei penkis smūgius kumščiu į įvairias kūno vietas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, parvertė nukentėjusiąją ant sofos, jėga praskėtė jai kojas ir savo lytiniu organu lietė jos lytinius organus. Nukentėjusiai stumiant K. V. ir prašant nutraukti neteisėtus veiksmus, šis pasodino ją ant sofos, rankomis laikydamas už galvos, jėga kišo savo lytinį organą jai į burną ir taip seksualiai prievartavo oraliniu būdu. Po to jėga parvertė nukentėjusiąją ant sofos, ant kairiojo šono ir, įvedęs lytinį organą jai į makštį, taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo. Atrėmęs ją į sieną, rankomis sugriebė nukentėjusiajai už plaukų, jos galvą prispaudė prie sienos ir, įvedęs lytinį organą jai į makštį, taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo, taip pat kumščiu smogė jai į galvos sritį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, koridoriuje kumščiais sudavė S. P. į veido bei kūno sritis ne mažiau nei keturis smūgius, rankomis pradėjo smaugti ir, paėmęs virtuvinį peilį, pridėjo prie gerklės, grasindamas papjauti, po to sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, nutempė į virtuvę, ten pasodino ant virtuvinio stalo, praskėtė jos kojas ir savo lytiniu organu lietė jos makštį, po to, nepaisydamas prašymų nustoti, pakėlė ją nuo stalo ir, atrėmęs į virtuvės baldus, įvedė savo lytinį organą nukentėjusiajai į makštį, taip prieš nukentėjusiosios S. P. valią su ja lytiškai santykiavo.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. V. ir jo gynėjas advokatas R. Drakšas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 18 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir bylą nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:
2.1. Bylą nagrinėję teismai padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normų pažeidimą: subjektyviuosius įrodymus (nukentėjusiosios parodymus) iškėlė virš objektyviųjų įrodymų (teismo medicinos specialistų išvadų), nors nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bylose turėtų būti nustatyta aiški įrodymų hierarchija ir prioritetas teikiamas objektyviems įrodymams. Be to, teismo medicinos specialistų išvados buvo vertintos selektyviai, iškreipiant jų turinį. Taip žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos, nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (BPK 44 straipsnio 6 dalis), sprendimus grindė prielaidomis.
2.2. Įvertinus aukštą kaltės įrodinėjimo standartą, baudžiamojo proceso paskirtį, nekaltumo prezumpciją seksualinių nusikaltimų bylose, kai partneriai iki pranešimo apie galimą nusikalstamą veiką palaikė intymius ir (arba) konfliktinius santykius, objektyvieji ir subjektyvieji įrodymai negali būti vertinami vienodai. Tokiose bylose objektyvieji įrodymai turėtų būti prioritetiniai. Tokį aiškinimą iš dalies patvirtina jau egzistuojanti teismų praktika, pagal šią praktiką, kai ginčas kyla tarp asmenų, kurių santykiai pašliję, įtempti, priešiški vienas kitam, teismas turi labai įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus, turėdamas galvoje, kad tokioje konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali elgtis ne visai teisėtai, turėti ne visai teisėtų motyvų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-71/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-71/2012">2K-71/2012</a>, 2K-299/2013). Ši praktika turėtų būti praplėsta, nustatant aiškią įrodymų hierarchiją – objektyvieji įrodymai turėtų būti prioritetiniai. Toks poreikis kyla todėl, kad, pripažįstant veiką padarytą esant išimtinai subjektyviesiems įrodymams (nukentėjusiojo parodymams), visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo nenaudai, preziumuojant jo kaltę, perkeliant jam įrodinėjimo naštą.
2.3. Žemesnės instancijos teismai K. V. laikė kaltu, nes pirmenybę teikė subjektyviesiems įrodymams (nukentėjusiosios S. P. parodymams), ignoruodami teismo medicinos specialistų išvadas: 1) specialisto išvadą Nr. G 556/2022(01), kurioje pažymėta, kad požymių, nurodančių, kad prieš apžiūrą su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiaujama, nėra; S. P. lytinių organų srityje sužalojimų nėra; 2) specialisto išvadą Nr. G 552/2022(01), kurioje pažymėta, kad požymių, nurodančių, kad K. V. prieš apžiūrą lytiškai santykiavo, nėra; 3) specialisto išvadą Nr. S 209/2022(01), kurioje nurodyta, kad ant S. P. chalato rasta sperminio skysčio. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. V. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,99 proc. tikimybe tarp giminystės ryšiais vyriška linija su K. V. nesusijusių asmenų.
2.4. Objektyvūs įrodymai, kurių patikimumu pagrindo nėra abejoti, aiškiai rodo, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios lytinių santykių nebuvo. Tačiau pirmosios instancijos teismas iškreipė specialisto išvados turinį ir teigė, kad ant nukentėjusiosios chalato yra nuteistojo sperminio skysčio. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada Nr. S 209/2022(01), iš kurios matyti, kad ant S. P. chalato rasta nuteistojo sperminio skysčio. Tačiau minėtoje išvadoje nurodyta, kad sperminis skystis ant nukentėjusiosios chalato yra asmens, kuris artimas pagal genetinę liniją nuteistajam, bet nesusijęs su juo giminystės ryšiais. Apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė, nors nutartyje ir pacitavo nukentėjusiosios parodymus, kad buvo sperminio skysčio ant chalato (nutarties 20 punktas).
2.5. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios parodymų netikrino, nors privalėjo įvertinti jų patikimumą, kadangi nuteistasis ir nukentėjusioji yra buvę sugyventiniai, gimus vaikui, po mažiau nei mėnesio nuteistasis paliko nukentėjusiąją. Nukentėjusioji S. P. seksualiniu smurtu nuteistąjį apkaltino nurodžiusi, kad seksualinę prievartą ji neva patyrė netrukus, kai gimė bendras vaikas. Taip pat byloje yra duomenys, kad nukentėjusioji nuteistajam rašė žinutes: „Tai grįžk namo, pradėkime viską iš naujo.“ Tačiau likus vos savaitei iki įvykio S. P. nuotaika pasikeitė ir ji rašė: „Jeigu tu ten sėdi po padu, tai sėdėk <...>. Karma egzistuoja ir ji yra arti. Tau buvo sakyta, kad jei pradėsi vengti, ji labai greitai pasirodys – taip ir atsitiko“; „Aš tau sakau – karma egzistuoja ir visi gaus pagal savo nuopelnus“; „Aš tau pasakiau, kad niekada tavęs nepaliksiu, kas beatsitiktų: badas ar šaltis. Aš tave pamilau taip, kaip niekada nieko nesu mylėjusi, o tu mane palikai pačiu jautriausiu gyvenimo momentu, kada atrodė, kad viskas griuvo“.
2.6. Apeliacinės instancijos teismas neneigia, kad byloje yra specialisto išvados, kuriose fiksuojama, jog požymių, nurodančių, kad K. V. prieš apžiūrą lytiškai santykiavo su S. P., nėra, tačiau teismas daro išvadą, kad tokios specialistų išvados nepaneigia fakto, kad K. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nepateikdamas teisinių argumentų dėl specialisto išvadų vertinimo. Teismas selektyviai rėmėsi specialisto išvada Nr. S 209/2022(01), jos negretindamas su specialisto išvada Nr. G 552/2022(01), ir nusprendė, kad ji patvirtina nuteistojo kaltę: teismas pasirėmė punktu, kuriame nurodoma, kad atlikus DNR tyrimą ant K. V. apatinių kelnaičių gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš jų vienas DNR profilis sutampa su S. P. DNR profiliu. Tačiau teismas ignoravo faktą, kad specialisto išvadoje Nr. G 552/2022 (01) užfiksuota, jog, siekiant atsakyti į klausimą, ar ant įtariamojo varpos yra moters plokščiojo epitelio ląstelių, reikia paskirti užduotį atlikti objekto tyrimą Serologijos ir DNR laboratorijai. Ši užduotis nebuvo paskirta. Be to, byloje yra nustatyta, kad nuteistasis su S. P. buvo nuogi, glamonėjosi, kad nukentėjusioji sėdėjo ant nuteistojo, tad tokiame kontekste ant nuteistojo kelnaičių rastas S. P. DNR profilis negali patvirtinti lytinio santykiavimo.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Skunde išdėstyti argumentai ir prašymas yra nepagrįsti. Žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
3.2. Bylą nagrinėję teismai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, tarp jų minimus kasaciniame skunde. Teismai išvadą apie K. V. kaltę, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, ir jo veikos kvalifikaciją grindė bylos įrodymais, įvertinę juos nepažeisdami BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teismai išsamiai išanalizavo ir patikrino nukentėjusiosios S. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, lygino juos su kitais įrodymų šaltiniais (liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, eksperto paaiškinimais, kitais įrodymais), vertino nukentėjusiosios parodymus bendrame įrodymų kontekste, įvertino jų logiškumą, nuoseklumą ir motyvuotai konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu dėl esminių aplinkybių (apie tai, kad įvykio metu lytiniai santykiai buvo prievartinio pobūdžio) buvo nuoseklūs, netikėti ir nesiremti jais, darant išvadas apie K. V. kaltę, nėra pagrindo.
3.3. Kasatorius abejones dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo grindžia selektyviai: tam tikrais teiginiais iš teismo medicinos specialistų išvadų Nr. G 556/2022(01), Nr. G 552/2022(01) ir Nr. S 209/2022(01), savaip vertindamas ir akcentuodamas šių išvadų dalį. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, specialisto (eksperto) išvada, eksperto paaiškinimai teisiamajame posėdyje yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, jie turi būti vertinami kartu su kita bylos medžiaga ir neturi jokios išankstinės reikšmės, o bylos įrodymai turi būti vertinami atsižvelgiant į visumą. Teismai byloje esančias ir skunde akcentuojamas specialistų išvadas įvertino kartu su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, tarp jų teismo medicinos eksperto D. Fomino paaiškinimais, ir motyvuotai nustatė, kad minėtos specialistų išvados nepaneigia K. V. pareikšto kaltinimo pagrįstumo.
3.4. Iš specialisto išvados Nr. S 209/2022(01) IV skyriaus „Tyrimas“ matyti, kad buvo nustatyta, jog mėginyje nuo nukentėjusiosios chalato, kuriame rasta sperminio skysčio, nugarinės vidinės pusės gautas DNR profilis sutampa su K. V. seilių ėminio DNR profiliu. Be to, išvados 4 punkte konstatuota, kad atlikus DNR tyrimą ant K. V. apatinių kelnaičių gautas mišrus, ne daugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iš jų vienas DNR profilis sutampa su S. P. DNR profiliu, o kitas DNR profilis sutampa su K. V. DNR profiliu. Esant tokiems duomenims, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad ant nuteistojo apatinių kelnaičių rastas S. P. DNR profilis negalėjo atsirasti niekaip kitaip, kaip tik nagrinėjamo įvykio metu.
3.5. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo analogiškus argumentus dėl specialistų išvadų Nr. G 556/2022 (01) ir Nr. G 552/2022 (01) (požymių, nurodančių, kad K. V. ir nukentėjusioji prieš apžiūrą turėjo lytinių santykių), gretino specialistų išvadas su specialisto, teikusio išvadą Nr. G 556/2022 (01), D. Fomino paaiškinimais, kad galėjo būti, jog neliko jokių prievartinio lytinio akto požymių, ir išsamiai argumentavo savo teiginius, nurodydamas, dėl kokių priežasčių tokių požymių gali nelikti. Priešingai nei nurodo kasatoriai, teismai išsamiai įvertino specialistų išvadas, neiškraipydami jų turinio, palygino jas su kitais bylos įrodymais, motyvuotai paneigė gynybos pateiktus argumentus ir konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai iš esmės sutampa su specialistų išvadomis ir specialisto D. Fomino paaiškinimais.
3.6. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, sprendžiant K. V. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nebuvo padaryta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pakankamai išsamiai atskleidė nuteistajam K. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje, visų būtinų požymių egzistavimą jo veiksmuose. Tai, kad kasatoriai kitaip nei teismai vertina įrodymus, nustatytas aplinkybes, nėra pagrindas keisti ar naikinti teismų priimtus sprendimus.
4. Nukentėjusioji S. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, paliekant galioti priimtus teismų sprendimus. Nukentėjusioji atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi ne tik kasatoriaus nurodytais įrodymais, tačiau ir kitais įrodymais, pavyzdžiui, policijos pareigūnų parodymais, šie pirmieji atvyko į įvykio vietą ir užfiksavo svarbias faktines aplinkybes, kvietė ekspertus į posėdį, lygino jų pateiktas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad būtent nuteistojo parodymai viso proceso metu radikaliai kito, o nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu išliko nuoseklūs.
4.2. Nuteistasis nesugebėjo paaiškinti, ko jis apsvaigęs atvyko pas nukentėjusiąją naktį ir kodėl liko nuogas nakvoti po tariamo konflikto. Byloje nustatyta, kad nuteistasis ilgą laiką nepalaikė su nukentėjusiąja jokių lytinių santykių, bendravimas su ja buvo atšiaurus (t. y. nuolatiniai nukentėjusiajai skirti keiksmažodžiai, jo nenoras atvykti jai padėti). Nuteistasis buvo grįžęs pas savo pirmąją žmoną, su ja toliau gyveno ir vedė bendrą ūkį. Byloje užfiksuota, kad nukentėjusioji buvo kvietusi dienos metu nuteistąjį padėti, jokių atskirų kvietimų atvykti naktį nebuvo.
4.3. Kasatoriai kelia klausimą (kieno sperminio skysčio rasta ant nukentėjusiosios chalato), kurio nekėlė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, nors turėjo galimybę tai padaryti, kai buvo apklausiami ekspertai teisme. Kasatoriai skunde leidžia suprasti, kad yra surasta ne nuteistojo, o kito giminystės ryšiais su vyriška linija susijusio asmens sperminio skysčio, tačiau nenurodo, ką jie turi omenyje, koks tai artimas nuteistajam asmuo. Ši nauja gynybos versija pateikta tik kasacinės instancijos teisme, tai parodo nuteistojo siekį išvengti atsakomybės. Be to, nuteistojo keliamos versijos dėl šio pėdsako turi esminių prieštaravimų: pradžioje teigęs, kad jis su nukentėjusiąja mylėjęsis abipusiu sutikimu, paskui aiškinęs, kad sperminio skysčio likę nuo senų laikų, kai jie dar gyveno kartu, tik dabar jis iškėlė versiją, kad sperminis skystis apskritai ne jo, nes jie tik bučiavosi.
4.4. Kasaciniame skunde nenurodomi eksperto parodymai, kad sužalojimai nėra būtini tam, kad būtų įrodytas lytinis santykiavimas, nes pas nukentėjusiąją po gimdymo buvo išsiplėtę lytiniai organai, be to, po gimdymo būna daug išskyrų, kurios lemia, kad sužalojimų gali ir nebūti santykiaujant per prievartą.
4.5. Kasaciniame skunde taip pat nurodomos tik pavienės žinutės, o ne visas nuteistojo ir nukentėjusiosios susirašinėjimas. Nepateikiama, kokius keiksmažodžius, atsakydamas į nukentėjusiosios žinutes, jis vartojo ir ko prašė nukentėjusioji. Byloje buvo nustatyta, kad pats nuteistasis, padedamas savo artimų giminaičių, viso proceso metu bandė apšmeižti nukentėjusiąją teikdamas apie ją melagingus faktus (dėl eskorto paslaugų teikimo, pinigų vagystės).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo K. V. ir jo gynėjo advokato R. Drakšo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasatorių argumentų dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų
6. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, motyvuojant tuo, kad byloje neįvertinta surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, tarp jų specialistų išvados ir prieštaringi nukentėjusiosios parodymai, nepateiktos motyvuotos išvados dėl jų patikimumo, iškreiptas atskirų įrodymų turinys, dėl to tinkamai nenustatytos faktinės bylos aplinkybės, taip pažeistas ir nekaltumo prezumpcijos principas (BPK 44 straipsnio 6 dalis).
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Patikrinus bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad kasacinio skundo argumentai dėl žemesnės instancijos teismų padarytų BPK pažeidimų, susijusių su netinkamu įrodymų vertinimu, be kita ko, ir bylos išnagrinėjimu apeliacine tvarka, yra pagrįsti.
8. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal šią dalį, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295/2013, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-697/2019">2K-23-697/2019</a>, 2K-7-57-648/2021). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ1LTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-145-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-145-495/2021">2K-145-495/2021</a>, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-107-489/2024 ir kt.).
9. Nagrinėjamoje byloje K. V. padarytų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės iš esmės nustatytos pagal nukentėjusiosios S. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Kitų tiesioginių įrodymų byloje nenustatyta. Byloje apklausti liudytojai apie seksualinę prievartą jokių reikšmingų parodymų duoti negalėjo, nes apie juos nieko nežinojo arba sužinojo tik iš pačios nukentėjusiosios. Byloje esančios teismo medicinos specialistų išvados ir jų paaiškinimai ar daiktiniai įrodymai taip pat vienareikšmiškai nepatvirtina seksualinės prievartos fakto (specialistų išvadose konstatuota, kad požymių, nurodančių, jog prieš apžiūrą su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiaujama, nėra; nenustatyta ir sužalojimų nukentėjusiosios lytinių organų srityje; tiesioginių biologinių nuteistojo ir nukentėjusiosios lytinių santykių pėdsakų byloje taip pat nenustatyta). Tokioje situacijoje, nustatant faktines bylos aplinkybes, ypatingą reikšmę įrodymų grandinėje turi paties seksualinę prievartą patyrusio asmens parodymai ir preciziškas jų patikimumo vertinimas, kuris turi būti atliekamas vadovaujantis parodymų nuoseklumo, neprieštaringumo, logiškumo ir atitikties kitiems bylos duomenims kriterijais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-1073/2024, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNzg4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-788/2024">2K-72-788/2024</a> ir kt.). Šiuo atveju, vertindami nukentėjusiosios parodymus, bylą nagrinėjantys teismai turėjo išsamiai analizuoti užfiksuotų parodymų turinį chronologiniu aspektu, kartu įvertindami jų dinamiką ir turinio pokyčius, taip pat kitus bylos įrodymus, jų atitiktį nukentėjusiosios parodymams ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą.
10. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad prievartą patyrusių asmenų parodymų tam tikri neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti jų parodymų bylai reikšmingą turinį. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUyLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-252/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-252/2013">2K-252/2013</a>, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017, 2K-7-511/2017 ir kt.). Tačiau, pripažįstant tokius parodymus patikimais, svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis. Šis liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais ir patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, taip pat įvairūs įrodymų prieštaravimai, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinami kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-47/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-47/2013">2K-47/2013</a>, 2K-244-788/2023, 2K-239-495/2023). Ši nuostata vienodai aktuali tiek darant bendrą išvadą dėl asmens kaltumo, tiek ir nustatant atskiras faktines aplinkybes, reikšmingas nusikalstamai veikai kvalifikuoti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNzg4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-788/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-788/2024">2K-72-788/2024</a>).
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, nesilaikė pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, nes, nustatydami K. V. inkriminuotas faktines aplinkybes, nepašalino visų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų prieštaravimų ir paliko abejonių dėl šių aplinkybių įrodytumo.
12. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nustatė, kad nuteistasis K. V., panaudodamas grasinimus ir fizinį smurtą, lytiškai santykiavo ir tenkino savo lytinę astrą oraliniu būdu su S. P. prieš jos valią. Šios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino kaip nepatikimus nuteistojo viso proceso metu duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusioji pati siekė lytinių santykių, o fizinis smurtas buvo panaudotas tik kilus abipusiam žodiniam konfliktui. Atmetęs nuteistojo parodymus, teismas padarė išvadą, kad „nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, jog vaginalinis prievartavimas buvo tris kartus, o oralinis – vienas“. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, tokios išvados padarytos neatlikus visapusiško byloje ištirtų įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad, pripažindamas nukentėjusiosios parodymus patikimais, pirmosios instancijos teismas iš esmės tik pakartojo perrašydamas byloje ištirtus įrodymus (nukentėjusiosios S. P., liudytojų J. Z., R. Kropytės, D. Dausėnaitės parodymus, specialistų pateiktas išvadas, specialisto D. Fomino paaiškinimus ir kt.).
13. Nepadaręs motyvuotų išvadų dėl aptartų įrodymų vertinimo, pirmosios instancijos teismas kartu neišdėstė, kokias konkrečias bylos faktines aplinkybes ir kokių įrodymų pagrindu nustatė. Priešingai, teismas pripažino įrodytomis aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo esminių faktinių aplinkybių, nurodytų kaltinime: pripažino įrodytomis nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis ją išžagino tris kartus, tačiau kartu laikė patikimais nukentėjusiosios parodymus, kad nuteistasis „ją išprievartavo natūraliu būdu svetainėje, vonioje, virtuvėje, koridoriuje“ (nuosprendžio 31, 34, 36 puslapiai); teismas pripažino patikimais nukentėjusiosios parodymus, kad nuteistasis tik vieną kartą tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu prieš jos valią, tuo metu kaltinime inkriminuoti du seksualinio prievartavimo oraliniu būdu epizodai, be kita ko, neįvertinus ir jų stadijos; be to, teismas pripažino įrodytomis nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, kad nuteistasis ranka lietė jos lytinius organus (nuosprendžio 31 puslapis), t. y. tenkino lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, nors šis alternatyvus veikos požymis nebuvo inkriminuojamas kaltinime. Iš nuosprendyje išdėstytų pirmiau minėtų liudytojų parodymų turinio taip pat matyti, kad nukentėjusioji jiems nurodė arba tik apie galimą pasikėsinimą ją išprievartauti, arba apie vienkartinį baigtos seksualinės prievartos epizodą. Tačiau šių asmenų parodymai detaliau teismo nebuvo vertinami, jie nebuvo palyginti ir su nukentėjusiosios viso proceso metu duotais parodymais, nepateiktos dėl jų motyvuotos išvados. Tai rodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamame nuosprendyje buvo padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai. Be to, atskiros teismo pripažintos įrodytomis aplinkybės iš esmės keičia kaltinimo turinį, jų paminėjimas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nesuderinamas su kaltinamojo teise žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis.
14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, darė klaidų dėl jų turinio. Šis teismas, pripažindamas pagrįstomis nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes, nustatė, kad aplinkybė dėl prieš nukentėjusiąją panaudotos seksualinės prievartos buvo užfiksuota dar liudytojos J. Z. skambučio Bendrajam pagalbos centrui metu (nuosprendžio 38 puslapis). Tačiau iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad pranešėja J. Z. nurodė tik apie galimą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją (1 t., b. l. 10). Ši liudytoja tiek kviečiant pagalbą, tiek ikiteisminio tyrimo metu aplinkybių dėl seksualinės prievartos nenurodė. Be kita ko, teismas iškreipė ir specialisto išvados turinį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo K. V. sperminio skysčio buvo rasta ant nukentėjusiosios chalato (nuosprendžio 36 puslapis). Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 209/2022(01) iš tiesų užfiksuota, kad ant nukentėjusiosios S. P. chalato rasta sperminio skysčio, tačiau atlikus objektų tyrimą gautas vieno asmens DNR profilis, kuris sutampa su K. V. DNR profiliu su ne mažesne nei 99,99 proc. tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su K. V. nesusijusių asmenų (2 t., b. l. 10–12). Ši specialisto išvados dalis savaime nepagrindžia pirmiau paminėtos pirmosios instancijos teismo išvados, tačiau teismo nebuvo detaliau analizuojama, dėl šios išvados įrodomosios reikšmės nebuvo apklaustas šią išvadą pateikęs specialistas, taigi, byloje nesiimta ir procesinių priemonių įrodymuose esantiems prieštaravimams pašalinti.
15. Nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, jį apskundė apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde buvo ginčijamas teismo atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu padarytos pirmosios instancijos teismo išvados, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą, skundžiamoje nutartyje tik formaliai pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, deklaratyviai konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, pripažindamas K. V. kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, įrodymų vertinimo klaidų neištaisė, taip pat neanalizavo atskirų įrodymų patikimumo ir jų visumos – jų nelygino tarpusavyje ir nesusiejo į vientisą loginę grandinę. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas apsiribojo selektyviu ir fragmentišku dalies byloje esančių įrodymų vertinimu. Teismas dar kartą perrašė byloje esančius įrodymus: nuteistojo, nukentėjusiosios, liudytojų R. Kropytės, D. Dausėnaitės ir J. Z. parodymus, be kita ko, pavienius teiginius iš specialistų išvadų, tačiau išvadų dėl jų patikimumo nepadarė ir nenurodė, kokias konkrečias bylos aplinkybes minėti įrodymai patvirtina.
16. Apeliacinės instancijos teismas išdėstė nukentėjusiosios parodymų turinį ir pateikė lakonišką išvadą, kad keletas skirtingai įvardijamų aplinkybių, kurios, teismo vertinimu, nėra esminės, nekelia abejonių nukentėjusiosios S. P. parodymų patikimumu, tačiau teismas neatskleidė šių prieštaravimų turinio ir nepateikė jų vertinimo (nutarties 18–21 punktai). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išvada nevisiškai atitinka ir bylos medžiagą, kadangi esminių neatitikimų yra nukentėjusiosios parodymuose dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko ir būdo, t. y. byloje įrodinėtinų aplinkybių. Neminint visų smulkių nukentėjusiosios parodymų neatitikimų, atkreiptinas dėmesys į nepašalintus įrodymų prieštaravimus ir abejonių keliančius faktus dėl nukentėjusiosios nurodomų K. V. atliktų veiksmų prieš ją miegamajame ir tualete, dėl jos apibūdinamų prievartos veiksmų svetainėje eiliškumo. Nukentėjusioji visų apklausų metu prieštaringai apibūdino nagrinėjamo įvykio chronologiją dėl nuteistojo veiksmų, pasikėsinant lytiškai santykiauti ar tenkinant savo lytinę aistrą, ar lytiškai santykiaujant prieš jos valią. Nukentėjusioji įvairių apklausų metu nuosekliai negalėjo apibūdinti ankstesnių apklausų metu jau nurodytų faktinių aplinkybių, be kita ko, vėlesnių apklausų metu nurodydavo vis naujas aplinkybes, taip skirtingai apibūdino ir prieš ją panaudotos prievartos veiksmus – jų būdą, eiliškumą, skaičių. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nukentėjusioji konkrečiai ir vienareikšmiškai įvardijo kaltininko atliktus veiksmus, jų seką. Šis įrodymų prieštaravimas byloje neaptartas ir nepašalintas, todėl liko neaiškumas, kodėl buvo vadovaujamasi vienais nukentėjusiosios parodymais ir nesivadovaujama kitais, kurie yra palankesni kaltinamajam.
17. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir nukentėjusiosios parodymų patikimumo atsižvelgdamas į kitus įrodymus. Šios instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, rėmėsi liudytojų R. Kropytės, D. Dausėnaitės, J. Z. parodymais, šiems liudytojams, kaip minėta, nukentėjusioji nurodė tik apie galimą pasikėsinimą ją išprievartauti arba apie vienkartinę seksualinę prievartą (nurodė, kad ją bandė išprievartauti (išžaginti) ar kad išžagino), tačiau kokie jų parodymai kokius konkrečius nukentėjusiosios parodomus patvirtina, apeliacinės instancijos teismas neišanalizavo ir nemotyvavo. Šis teismas visiškai nevertino (nei atskirai, nei kartu su kitais įrodymais, siekdamas nustatyti jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę) ir byloje esančių įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų pėdsakų, iš karto po įvykio užfiksuotų nukentėjusiosios S. P. ir liudytojos J. Z. pranešimų ar nukentėjusiosios ir nuteistojo K. V. pranešimų iki nagrinėjamo įvykio pokalbių programomis. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į visas šias svarbias aplinkybes, nemotyvuotai negretino įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų pėdsakų su nukentėjusiosios nurodomomis aplinkybėmis, nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar pėdsakai galėjo būti šalinami, ar jie buvo tinkamai fiksuojami ir pan. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji apie patirtą prievartą iš karto pranešė ne teisėsaugos institucijomis, o savo draugei – liudytojai J. Z., ši paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Iš šių proceso dalyvių parodymų išplaukia, kad nukentėjusioji ir liudytoja iš karto po nagrinėjamo įvykio susirašinėjo pokalbių programa. Šio susirašinėjimo kopijos su vertimu į lietuvių kalbą buvo pateiktos ir pridėtos prie bylos, tačiau jų turinys detaliau nebuvo analizuojamas. Nebuvo įvertintas ir bylai reikšmingas tarpinis faktas, kad dalis žinučių buvo pašalintos nukentėjusiosios, o jų pašalinimo aplinkybės – laikas ir paskatos – byloje taip pat nebuvo nustatytos. Be to, liko neįvertintos ir kasaciniame skunde nurodomos nukentėjusiosios nuteistajam siųstos žinutės, kuriose nukentėjusioji iki nagrinėjamo įvykio K. V. nurodo, kad „visi gaus pagal savo nuopelnus“ ir kt., be kita ko, ir šių proceso dalyvių parodymai apie juos kaip sugyventinius siejančius konfliktinius santykius.
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, jog nukentėjusioji S. P. būtų suinteresuota melagingai apkaltinti K. V., su kuriuo nutraukė santykius iki nagrinėjamo įvykio, pirmiau paminėtos aplinkybės, remiantis bylos aplinkybių išsamaus išnagrinėjimo principu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), neturi būti nutylimos. Šios aplinkybės byloje liko nepatikrintos, galimi nukentėjusiosios pirminių įrodymų nuslėpimo motyvai teismų taip pat niekaip neaptarti. Šiame kontekste pažymėtina, kad tuo atveju, kai nustatoma, jog nusikaltimo požymių turinčios veikos padarytos vykstant konfliktams tarp šeimos narių, sutuoktinių, buvusių sutuoktinių, asmenų, turinčių bendrų vaikų, kai yra nesutariama dėl esminių, susijusių su bendru gyvenimu ar vaikais, klausimų, teismas turi labai įdėmiai ir atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymų patikimumą, taip pat vertinti visų konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio, be kita ko, ir inicijuojant įvairius teisinius procesus, motyvus bei tikslus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020). Taigi apeliacinės instancijos teismas nemažos dalies byloje esančių netiesioginių įrodymų iš viso nevertino (juos ignoravo), nors, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismas negalėjo tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio, juo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių teisingumo ir pagrįstumo.
19. Skundžiamoje nutartyje buvo padarytos ir viena kitai prieštaraujančios išvados. Pripažindamas nukentėjusiosios parodymų įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, nurodė, kad, be aptartų įrodymų (proceso dalyvių parodymų), nukentėjusiosios nurodamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę patvirtina ir specialistų išvados. Visų pirma pažymėtina, kad aptardamas proceso dalyvių parodymus teismas pripažino, kad byloje apklausti policijos pareigūnai R. Kropytė, D. Dausėnaitė, R. Valiukonytė, A. Grimbovskis ir E. Kazakevičius negalėjo vienareikšmiškai patvirtinti nukentėjusiosios parodymų dėl seksualinės prievartos. Analogiškas išvadas apeliacinės instancijos teismas padarė ir dėl liudytojos J. Z. parodymų, pripažindamas, kad liudytoja nežinojo aplinkybių apie seksualinę prievartą, detaliau apie patirtą seksualinę prievartą nukentėjusiosios neklausinėjo. Taigi, pateikdamas prieštaringą išvadą, šios instancijos teismas iš esmės nepateikė motyvų, kokie įrodymai patvirtina nukentėjusiosios nurodomas faktines veikos padarymo aplinkybes. Antra, byloje esant ginčui dėl lytinio santykiavimo fakto, teismas, fragmentiškai remdamasis byloje esančiomis specialisto išvadomis, nesiėmė procesinių priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti. Proceso metu gynyba laikėsi pozicijos, kad K. V. nebuvo savo varpos įvedęs S. P. į makštį ir savo lytiniu organu jos nelietė, kadangi žodinis konfliktas kilo dar glamonių metu. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas įrodyta aplinkybę, kad nuteistasis K. V. įvedė savo varpą nukentėjusiajai į makštį, rėmėsi tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 209/2022(01) nustatyta aplinkybe, kad ant nuteistojo apatinių kelnaičių buvo rastas S. P. DNR profilis, tačiau šis teismas neįvertino specialisto išvados Nr. G 552/2022 (01), kurioje užfiksuota, kad siekiant atsakyti į klausimą, ar ant K. V. varpos yra moters plokščiojo epitelio ląstelių, galima paskirti užduotį atlikti objektų tyrimą Serologijos ir DNR laboratorijai, kuriai perduotos nuoplovos nuo varpos plokščiojo epitelio (2 t., b. l. 52).
20. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis kategoriškai neigė bet kokį seksualinės prievartos faktą prieš nukentėjusiąją, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas tokių parodymų nepripažino įrodymais ir didesnį dėmesį skyrė nuteistojo parodymų nenuoseklumui bei prieštaravimams atskleisti. Skundžiamų teismų sprendimų turinys rodo ir tai, kad šių prieštaravimų faktu teismai iš esmės rėmėsi kaip vienu iš įrodymų, pagrindžiančių nuteistojo kaltę. Tokia išvada yra nepagrįsta. Teismų praktikoje pažymima, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzMvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-173/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-173/2014">2K-7-173/2014</a>, 2K-317-719/2018, 2K-7-97-895/2019, 2K-58-719/2022 ir kt.).
21. Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus bylos aspektus, konstatuotina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas neatitinka išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Teismai neišdėstė teisinių argumentų dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo; vertindami įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio; tos pačios rūšies įrodymus vertino pagal skirtingus principus ir taisykles; išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Šie įrodymų vertinimo pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nusprendžia, kad, nepaisydamas akivaizdžių byloje esančių prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas, formaliai pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, iš esmės neatsakė į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Dėl to Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, būtina pašalinti šia nutartimi nustatytus procesinius pažeidimus: pašalinti šioje nutartyje nustatytus įrodymų vertinimo pažeidimus; tinkamai nustatyti, kokie įrodymai yra prieštaringi, prieštaravimų šalinimo būdus, išnagrinėti kiekvieną įrodymą atskirai ir sujungti visus įrodymus į bendrą loginę grandinę.
22. Šiuo metu K. V. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pradeda galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo K. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat įpareigojimas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. P., todėl jis paleistinas iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos.
23. Teisėjų kolegijai nutarus panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nelieka galutinio sprendimo šioje byloje, t. y. pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis lieka neįsiteisėjęs ir K. V. kaltės klausimas galutinai nėra išspręstas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei 712,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai S. P., atlyginimą paliekamas nenagrinėtas. Šis prašymas spręstinas apeliacinės instancijos teismo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio nuostatomis.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 27 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Nuteistąjį K. V. iš laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigos paleisti paliekant galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taip pat įpareigojimą nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja S. P..
Teisėjai Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
