Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą

Civilinė byla Nr. 3K-3-471/2011

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Z. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutarties ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Z. prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą; suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų Baltijos korporacija“, antstolė L. P., A. Z.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių absoliutų teismo sprendimo bei bylos atnaujinimo pagrindą, kai civilinė byla dėl skolos priteisimo išnagrinėta nesant įtraukto vieno iš sutuoktinių, aiškinimo ir taikymo.

Pareiškėja 2010 m. rugpjūčio 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antstolio veiksmų; panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartį ir priimti kitą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ skundas dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjant nurodytą bylą, ji, kaip skolininko A. Z., sutuoktinė nebuvo įtraukta, todėl neteko teisės pareikšti atsikirtimų į kreditoriaus reikalavimus bei naudotis procesinėmis teisėmis, įrodinėjant, jog kreditoriaus reikalavimai netenkintini iš bendro sutuoktinio turto. Pagal teismų praktiką teismų sprendimai neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti byloje asmenims, todėl tokie asmenys turi teisę reikalauti atnaujinti procesą ir taip pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Pareiškėja nurodė, kad, jos neįtraukus į teisminį procesą Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjant nurodytą civilinę bylą dėl antstolio veiksmų ir priėmus teismų procesinius dokumentus, antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo teisę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą. Pareiškėjos teigimu, išieškojimas iš bendro sutuoktinių turto nebuvo galimas, nes nebuvo nustatyta solidariosios sutuoktinių prievolės, todėl ji turėjo teisę į procesinio sprendimo pakeitimą, nustatant teises bei pareigas nedalyvavusiam asmeniui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje, nepateikė naujų įrodymų ar esminių aplinkybių, kurios būtų civilinės bylos atnaujinimo pagrindas, o byloje esantys duomenys paneigė pareiškėjos motyvus, jog ji nebuvo įtraukta į teisminį procesą ir todėl teismas neišsamiai ištyrė įrodymus, kad jai nebuvo žinomi ginčo objekto – UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir jos sutuoktinio ginčai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, kad teismo procesuose buvo nustatyta, jog skolininko A. Z. skola kreditoriui UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ kilo iš bendros sutuoktinių prievolės, todėl ir išieškojimas buvo nukreiptas į sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, 2011 m. kovo 31 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2006 m. sausio 16 d. nutartimi palikdamas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį byloje dėl antstolio veiksmų, konstatavo, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, buvo sukurta bendroji jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė, turtas turėjo būti tvarkomas iš šeimos lėšų, o dalis prievolės būtent ir buvo įvykdyta iš bendrų sutuoktinių lėšų, todėl ir su juo susijusi prievolė, kilusi dėl nepagrįsto praturtėjimo, turėjo būti vykdoma iš bendro turto. Kolegija pažymėjo, kad ši byla buvo užbaigta įteisėjusiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniu sprendimu, o pareiškėjos faktiniu proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės nesudarė kitų įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Kolegija aplinkybės, kad po teismo sprendimo teismų praktikoje pasikeitė kai kurių įstatymų nuostatų interpretavimas, nepripažino pagrindu atnaujinti procesą anksčiau išnagrinėtoje byloje. Kolegijos teigimu, pareiškėjos proceso atnaujinimo pagrindu nurodyta aplinkybė, kad ji nebuvo įtraukta į procesą, neatitiko tikrovės, nes pareiškėja aktyviai dalyvavo bylos procese: kartu su sutuoktiniu pateikė Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutarties, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui – atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. liepos 20 d. nutarties.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą – panaikinti skundžiamas teismų nutartis ir perduoti bylų nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismai netinkamai taikė ir aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, neteisingai vertino, kad kasatorės dalyvavimas teismo posėdyje dėl antstolės veiksmų, kasatorei nesant byloje dėl skolos priteisimo dalyvaujančiu asmeniu, pripažįstamas tinkamu jos įtraukimu į bylos nagrinėjimą. Teismai susiaurino nurodyto straipsnio taikymą, pažeisdami pagrindinius civilinio proceso principus. Kasatorės teigimu, vykdant išieškojimą iš kasatorės turto, nors ji nebuvo įtraukta į bylos dėl skolos iš jos sutuoktinio priteisimo nagrinėjimą, tiesiogiai veikia kasatorės teises ir pareigas. Teismai, pažeisdami CPK 266 straipsnį, sprendė klausimą dėl kasatorės teisių ir pareigų, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) bei proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorė prašomoje atnaujinti procesą byloje pateikė atskirąjį skundą bei atsiliepimą į kasacinį skundą, neteisinga, nes šie dokumentai buvo teikiami kitame civiliniame procese nei prašomas atnaujinti procesas civilinėje byloje. Teismai taip pat neatsižvelgė į CPK 43 straipsnį, kuriame reglamentuotas procesinis bendrininkavimas. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis); teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos ir kitų asmenų pareigoms, gali juos savo iniciatyva įtraukti į bylą dalyvauti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į dispozityvumo principą, neturėjo teisės savo iniciatyva įtraukti į procesą kito atsakovo (CPK 43 straipsnio 2 dalis), t. y. kasatorė privalėjo būti įtraukta į teisminį procesą, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo iš kasatorės sutuoktinio, o ne sprendžiant klausimą dėl antstolės veiksmų.

Dėl nukrypimo nuo teismų praktikos. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nesirėmė vėliausia teismų praktika dėl padarinių, neįtraukus į bylos nagrinėjimą bendraatsakovio, ir sutuoktinių atsakomybės procesinių aspektų. Pagal teismų praktiką tuo atveju, kai civilinė atsakomybė pagal prievolės prigimtį tenka abiem sutuoktiniams kaip solidariesiems skolininkams ir prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, tai šios prievolės išieškojimo teismo procese turi dalyvauti abu sutuoktiniai, į bylą turi būti traukiami bendraatsakoviais tie asmenys, į kurių turtą pagal prievolės prigimtį gali būti nukreiptas išieškojimas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 3.109 straipsnio 1 dalis); teismo sprendimo ar sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimas negali keisti sprendimo esmės: jeigu teismas priėmė sprendimą tik dėl vieno atsakovo, tai negalima išaiškinti sprendimą ar vykdymo tvarką taip, kad jis sukelia teisių ir pareigų kitam asmeniui; jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir CPK 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š., I. Š. v. UAB,,Gabuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-l49/2008, 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. antstolė N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, nurodyta, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui; išieškojimas iš kito sutuoktinio turto negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti; vykdymo stadijoje jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo prievolę vykdyti įpareigotas vienas iš sutuoktinių, tai eliminuoja bendrosios dalinės prievolės galimybę.

Suinteresuotas asmuo UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo jo netenkinti, palikti nepakeistas skundžiamas teismų nutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, todėl, teismams galutinai išsprendus ginčą, sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, tokiu būdu užtikrinant teisinių santykių stabilumą. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nenukrypdami nuo teismų praktikos, teisingai sprendė, kad nebuvo pagrindo atnaujinti procesą, nes teismo nutartimis civilinėje byloje, kurioje kasatorė prašė atnaujinti procesą, nebuvo pažeistos jos teisės, ji dalyvavo teismo procese, teikė paaiškinimus bei atsikirtimus. Be to, kintantis teisės normų aiškinimas ir taikymas teismų praktikoje neturėtų galioti anksčiau susiklosčiusiems santykiams bei nustatytoms teisėms ir pareigoms, nes kitu atveju tai prieštarautų teisinio apibrėžtumo principui.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iš esmės keliami klausimai dėl proceso teisės normų, nustatančių civilinės bylos atnaujinimo pagrindą, kai civilinė byla dėl skolos priteisimo išnagrinėta nesant įtraukto vieno iš sutuoktinių, aiškinimo ir taikymo. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Proceso atnaujinimo instituto samprata ir teismų praktika dėl šio klausimo

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, L. B., D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-183/2010; kt.)

Dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties išsamiai, remiantis formuojama Lietuvos Respublikos teismų praktika bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimais, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. K. v. V. I., bylos Nr. 3K-3-108/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir UAB „Energetinės statybos projektai“, bylos Nr. 3K-3-121/20112011 m.; balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. S., A. L. v. G. S., bylos Nr. 3K-3-183/2011. Taigi nagrinėjamoje byloje dėl proceso atnaujinimo instituto reikšmės ir paskirties plačiau nepasisakoma.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų

Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys.

Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.

Kasatorė prašo atnaujinti procesą byloje pagal pareiškėjos UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei L. U., A. Z. ir J. Z. dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ji dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog nebuvo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto pagrindo atnaujinti procesą.

Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje konstatavo, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti šeimos interesams, buvo sukurta bendroji jungtinė nuosavybė, turtas turėjo būti tvarkomas iš bendrų sutuoktinių lėšų ir pan. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje kasatorė dalyvavo, teikė argumentus dėl nagrinėtų klausimų. Kaip argumentą procesui atnaujinti kasatorė nurodo naują kasacinio teismo praktiką, kuri suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010, dėl sutuoktinių turtinių prievolių kreditoriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks kasatorės argumentas nesudaro nė vieno iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo.

Pažymėtina, kad EŽTT, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio tikrumo principas. EŽTT praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog, nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylai nagrinėti iš naujo. Nukrypimai nuo šio principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Brum?rescu prieš Rumuniją (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sypchenko prieš Rusiją (Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgement of 1 March 2007). EŽTT nagrinėtose bylose valstybės, siekdamos pateisinti pareiškėjų naudai priimto galutinio, privalomo teismo sprendimo panaikinimo naujame procese naujausios kasacinės instancijos teismo praktikos pagrindu pagrįstumą, yra bandžiusios naujausią teismų praktiką traktuoti kaip tariamai „naujai paaiškėjusią aplinkybę“. EŽTT nesutiko su tokia valstybių argumentacija (žr. pvz., Yerogova v. Russia, no. 77478/01, 19 June 2008) ir konstatavo, kad tik tos aplinkybės, kurios susijusios su byla ir kurios egzistavo proceso metu, bet buvo nežinomos teisėjui ir paaiškėjo tik po proceso, gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka ir atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas. Netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į kasacinį skundą surašiusiai šaliai. Suinteresuoto asmens UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ prašomi priteisti 2420 Lt už atsiliepimą į kasacinį skundą surašymą viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį, todėl, netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, nesant pagrindo nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 1600 Lt išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.

Kasacinis teismas patyrė 66,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurias įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. pažyma. Netenkinus pareiškėjos kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio proceso dalyvio (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų Baltijos korporacija“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti iš pareiškėjos J. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 66,40 Lt (šešiasdešimt šešis litus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Antanas Simniškis