Dėl nuosavybės teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-466/2011

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-02797-2010-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 106.1; 106.8.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. A. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarčių, kuriomis atsisakyta priimti ieškovės R. A. R. ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybei, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl ieškinio tapatumo kitoje civilinėje byloje išnagrinėtam ieškiniui.

Ieškovė R. A. R. 2008 m. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 219-SD-2748 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“, ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą Kauno apskrities viršininkui dėl ieškovei priklausančio 0,21 ha miškų ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams.

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1246-540/2009, Nr. 2A-613-601/2010) panaikino Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą ir atmetė ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovą pateikti prašymą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams; civilinės bylos dalį dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 219-SD-2748 nutraukė.

Ieškovė 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Kauno rajono savivaldybės sprendimą, įformintą 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. MSD-265 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) miestelyje“, ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl ieškovei priklausančio miškų ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams. Ji nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. pakartotinai kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės tarybą, prašydama inicijuoti jai priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Į šį prašymą Kauno rajono savivaldybė atsakė 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. MSD-265, kuris, ieškovės nuomone, yra administracinis aktas ir gali būti skundžiamas teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 11 d. nutartimi atsisakė priimti R. A. R. 2010 m. lapkričio 2 d. paduotą ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, nurodydamas, kad ieškinys yra tapatus Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. ir Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimais išnagrinėtam ieškiniui (civilinė byla Nr. 2A-613-601/2010) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Grįsdamas šią išvadą, teismas pažymėjo, kad sutampa išnagrinėtoje byloje ir šioje byloje dalyvaujantys asmenys (šioje byloje Kauno apskrities viršininko administracija pakeista jos teisių perėmėja Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei faktinis ieškinio pagrindas. Teismo vertinimu, šioje byloje skundžiamas 2010 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. MSD-265 nieko nesiskiria nuo 2008 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 219-SD-2748, kurio Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010 nepripažino administraciniu aktu. Teismo nuomone, aplinkybės, jog 2010 m. rugsėjo 30 d. raštą surašė ir pasirašė kitas subjektas (t. y. ne Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius, o Kauno rajono savivaldybės meras), jog skundžiamas dokumentas surašytas kitu laiku bei skiriasi informacijos pateikimo forma (pateikta išsamesnė informacija, detaliau paaiškinama žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka), neturi esminės reikšmės, nes rašto turinys išliko tas pats – pateikiama informacija ir paaiškinama žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka, tačiau sprendimas dėl ieškovės teisių bei pareigų nepriimamas. Šis dokumentas, teismo teigimu, negali būti laikomas naujai skundžiamu administraciniu aktu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. kovo 15 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tapačiais šioje byloje paduotą ir Kauno rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje pareikštą ieškinius, nes sutampa byloje dalyvaujantys asmenys, suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) bei faktinis ieškinio pagrindas, t. y. ieškovė, remdamasi tokiu pat faktiniu pagrindu, siekia, jog visuomenės poreikiams būtų paimtas tas pats, tokio pat dydžio ir ten pat esantis žemės sklypas. Šis ginčas tarp šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė R. A. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. bei Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą, priteisti jai iš atsakovo 847 Lt išlaidų už kasacinio skundo surašymą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismai nepagrįstai sprendė dėl ieškinių tapatumo, nes neatsižvelgė į tai, kad nesutampa šioje byloje pareikšto ir civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010 išnagrinėto ieškinio dalykas. Civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010 buvo ginčijamas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 219-SD-2748, o šioje byloje pateiktu ieškiniu ginčijamas Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimas, įformintas 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. MSD-265. Taigi ieškinių negalima laikyti tapačiais, nes ginčijami skirtingi Kauno rajono savivaldybės administracijos dokumentai.

Neteisinga teismų išvada, kad ginčas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams jau išspręstas civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010. Pastaroji byla buvo nutraukta, todėl ginčas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams iš esmės neišnagrinėtas.

Teismai nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje sprendė, ar skundžiamas 2010 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. MSD-265 yra individualus administracinis aktas, todėl pažeidė CPK 135, 137 straipsnius. Šis klausimas turėjo būti sprendžiamas ne ieškinio priėmimo stadijoje, o nagrinėjant bylą iš esmės.

Teismai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 punktą ir 8 straipsnį, nes, spręsdami klausimą dėl viešojo administravimo subjekto priimto dokumento buvimo (nebuvimo) individualiu administraciniu aktu, atsižvelgė tik į tokiam aktui keliamus turinio reikalavimus ir netyrė, ar dokumentas savo esme atitinka individualaus administracinio akto požymius. Ginčo raštas turi būti pripažintas individualiu administraciniu aktu, nes yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ir juo priimtas tam tikras sprendimas – atsisakyta inicijuoti kasatorei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Kauno rajono savivaldybė prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

Nepagrįsti kasatorės teiginiai, kad nagrinėtos civilinės bylos ir šios bylos ieškinio dalykai netapatūs. Kasaciniame skunde ignoruojamas ieškinio reikalavimas, o argumentai teikiami tik dėl nagrinėjamai bylai nereikšmingų aplinkybių. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisinio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Teismai pagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl to, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Kasatorė nepagrindė, kokios reikšmingos aplinkybės ir požymiai leidžia 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštą pripažinti individualiu administraciniu aktu. Tiek 2008 m. rugpjūčio 27 d., tiek 2010 m. rugsėjo 30 d. raštai yra informacinio pobūdžio, jais nėra suteikiamos ar nustatomos kasatorės teisės ir pareigos.

Neatitinka tikrovės kasatorės teiginiai, kad civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010 nebuvo iš esmės išnagrinėtas ginčas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Kasatorės nurodytos aplinkybės, susijusios su 2008 m. rugpjūčio 27 d. ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. raštais, nepaneigia fakto, kad klausimas dėl kasatorės reikalavimo paimti jos sklypą visuomenės poreikiams išspręstas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimu, nes šiame sprendime teismas konstatavo, jog privačių žemių savininkams nesuteikta teisės reikalauti pradėti procedūras dėl jų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto aiškinimo ir taikymo klausimais, susijusiais su ieškinių tapatumo nustatymu.

Dėl ieškinių tapatumo nustatymo kriterijų

Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai atsisakė priimti kasatorės ieškinį dėl savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu įforminto sprendimo panaikinimo ir turto paėmimo visuomenės poreikiams, nurodydami, kad šis ieškinys yra tapatus Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. spendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010, išnagrinėtam kasatorės ieškiniui dėl savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštu įforminto sprendimo panaikinimo ir turto paėmimo visuomenės poreikiams (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasatorė, nesutikdama su tokia teismų išvada, nurodo, kad nesutampa šioje byloje pareikšto ir civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010 išnagrinėto ieškinio dalykas, t. y. bylose ginčijami skirtingi Kauno rajono savivaldybės administracijos dokumentai: civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010 buvo ginčijamas Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 219-SD-2748, o šioje byloje pateiktu ieškiniu – Kauno rajono savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. MSD-265.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atmeta šiuos kasatorės argumentus, nes, juos formuluodama, kasatorė neteisingai ir pernelyg formaliai aiškina ieškinių tapatumo nustatymo kriterijus. Kasacinio teismo nutartyse ne kartą yra nurodyta ir nagrinėjamu atveju teismai teisingai aiškino, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje A. D. v. M. D., bylos Nr. 3K-3-326/2009; 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., bylos Nr. 3K-3-362/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje A. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-476/2010; kt.). Įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Minėta, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje „ŽVC“ v. mokslinė–gamybinė AB „Precizika“, bylos Nr. 3K-3-123/2011). Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus.

Nustatyta, kad kasatorė kreipėsi į teismą, prašydama „panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos sprendimą, įformintą 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 219-SD-2748 „Dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams“, ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą pateikti prašymą Kauno apskrities viršininkui dėl ieškovei priklausančio miškų ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams“. Iš tokio ieškinio reikalavimo matyti, kad pagrindinis kasatorės tikslas yra pasiekti, jog jai priklausantis žemės sklypas būtų paimtas visuomenės poreikiams. Savivaldybės administracijos raštas ginčijamas dėl to, kad, kasatorės nuomone, juo buvo atmestas jos prašymas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 16 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-613-601/2010) atmetė prašymą įpareigoti pradėti kasatorei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, o civilinės bylos dalį dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2008 m. rugpjūčio 27 d. rašto Nr. 219-SD-2748 panaikinimo nutraukė. Teismas, nutraukdamas bylos dalį, nurodė, kad ginčytas raštas yra informacinio pobūdžio, nesukelia ieškovei jokių teisinių padarinių, tai – ne administracinis aktas, todėl jo negalima ginčyti teisme. Atmesdamas reikalavimą įpareigoti atsakovą pradėti turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, teismas sprendė, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta valstybės institucijoms ir savivaldybės taryboms, o privačių žemių savininkams nesuteikta teisės reikalauti, nesant tam pagrįsto įstatyme nustatyto pagrindo, pradėti jų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Teismas konstatavo, kad kasatorės nurodytos aplinkybės, kuriomis ji grindžia reikalavimą paimti žemę visuomenės poreikiams, nesudaro pagrindo tenkinti šį reikalavimą; kasatorei nenustatyta didesnių ribojimų valdant, naudojant ir disponuojant jai nuosavybės teise priklausančiu sklypu nei kitiems privatiems tokių žemės sklypų savininkams.

Šioje byloje ieškovė 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą, prašydama „panaikinti Kauno rajono savivaldybės sprendimą, įformintą 2010 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. MSD-265 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) miestelyje“, ir įpareigoti Kauno rajono savivaldybės tarybą pateikti prašymą Nacionalinei žemės tarnybai dėl ieškovei priklausančio miškų ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams“. Taigi šiuo ieškiniu iš esmės taip pat siekiama, kad tas pats kasatorei priklausantis žemės sklypas būtų paimtas visuomenės poreikiams, o rašto ginčijimas yra išvestinis reikalavimas, nes juo, kasatorės nuomone, buvo atmestas analogiško turinio prašymas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Be to, pati kasatorė nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 30 d. pakartotinai kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės tarybą, prašydama inicijuoti jai priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Atsižvelgdama į tokias nustatytas aplinkybes bei į tai, kad, kaip minėta pirmiau, vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis teisinis santykis, teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010 išnagrinėto, tiek šioje byloje paduoto ieškinio dalykai sutampa, nes abiejuose ieškiniuose keliamas tas pats reikalavimas – pradėti procedūrą dėl kasatorei priklausančio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Taip pat sutampa ir ieškinio pagrindas, nes abiejuose ieškiniuose nurodomos tos pačios aplinkybės, kuriomis kasatorė grindžia savo reikalavimus. Vien faktas, kad pirmu ieškiniu ginčytas atsakovo 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštas Nr. 219-SD-2748, o antru – 2010 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. MSD-265, neduoda pagrindo kitaip vertinti susidariusios situacijos, nes, atsižvelgiant į šių raštų turinį ir ieškiniuose keliamus pagrindinius reikalavimus dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams, akivaizdu, kad raštais buvo atsakyta į tapatų kasatorės reikalavimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, juose nurodyti tie patys argumentai ir pateikta tokio paties pobūdžio informacija. Aplinkybė, jog antrajame rašte reikšmingos aplinkybės dėstomos išsamiau, neduoda pagrindo raštų laikyti skirtingo turinio dokumentais, nes, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, raštų turinys iš esmės išliko toks pats.

Sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010 ir šioje byloje dalyvauja tapačios šalys, nes tai, jog Kauno apskrities viršininko administracija pakeista jos teisių perėmėja Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nėra pagrindas laikyti pasikeitus ginčo šalis.

Taigi Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010, kasatorės reikalavimas pradėti jai priklausančio turto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą buvo išnagrinėtas, t. y. dalis ieškinio atmesta, o dėl dalies reikalavimų byla nutraukta. Duomenų apie tai, kad šis teismo procesinis sprendimas būtų panaikintas instancine tvarka apskundus jį kasaciniam teismui, nėra. Taigi laikytina, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pagrįstai nustatę, jog kasatorės pateiktas ieškinys yra tapatus Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimu išnagrinėtam ieškiniui, teisėtai atsisakė priimti kasatorės ieškinį šioje byloje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kasacinio skundo teiginiai, kad ginčas dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams nėra išnagrinėtas, nes civilinė byla Nr. 2A-613-601/2010 buvo nutraukta, atmestini kaip neatitinkantys tikrovės ir proceso teisės normų. Pagal CPK 294 straipsnio 2 dalį bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taigi teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą taip pat yra laikomas procesiniu sprendimu, kuriuo užbaigiamas bylos nagrinėjimas. Be to, pagrindinis kasatorės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti prašymą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010, buvo išnagrinėtas iš esmės ir atmestas.

Pažymėtina, kad teismo sprendimui (nutarčiai) įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia svarbių teisinių padarinių, nes jam įsiteisėjus šalių ginčijami teisiniai santykiai tampa neginčijami, įgyja res judicata galią ir yra šalims privalomi; šalys ir kiti byloje dalyvavę asmenys nebegali ginčyti teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų ir teisinių santykių arba bandyti juos kitaip nustatinėti kitose bylose. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nenagrinėja kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su atsakovo raštų (dėl kurių tapatumo pasisakyta pirmiau šioje nutartyje) pripažinimu individualiais administraciniais aktais. Šis klausimas buvo išnagrinėtas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-613-601/2010.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutartis, kuriomis atsisakyta priimti kasatorės ieškinį dėl Kauno rajono savivaldybės 2010 m. rugsėjo 30 d. rašto Nr. MSD-265 panaikinimo ir įpareigojimo pradėti kasatorės žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, konstatuoja, kad naikinti ar keisti teismų procesinius sprendimus kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis). Valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 26,55 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovės R. A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26,55 Lt (dvidešimt šešis litus 55 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Antanas Simniškis