Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-473/2011

Teisminio proceso Nr. 2-07-3-04823-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 52

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Šiaulių šalna“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Nordlita“ ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių šalna“, trečiajam asmeniui DNSB Žemaitės g. 41 dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami teisės normų dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigų bendrojoje dalinėje nuosavybėje teisės taikymo ir aiškinimo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą nurodydama, kad daugiabučiame name Šiauliuose, Žemaitės g. 41, kuriame patalpas turi ir atsakovė, atliko šilumos sistemos renovavimo darbus. Šie darbai atlikti 2009 m. rugsėjo 17 d. rangos sutarties su trečiuoju asmeniu (DNSB Žemaitės g. 41) pagrindu, joje nurodyta darbų kaina – 154 000 Lt. Atsižvelgiant į kelių juridinių asmenų, turinčių patalpas šiame name, tačiau nesančių namo bendrijos nariais, pageidavimus gauti atskiras PVM sąskaitas - faktūras, sutartis su trečiuoju asmeniu buvo pakeista, sumažinant joje nurodytą darbų kainą minėtų juridinių asmenų mokėtinomis sumomis (iki 131 748,55 Lt), taip pat buvo parengta atskira ieškovės ir atsakovės sutartis, kurioje buvo nurodyta atsakovės mokėtina suma – 15 632 Lt. Atsakovė, sumokėjusi dalį (7000 Lt) jai priskaičiuotos sumos, atsisakė pasirašyti sutartį su ieškove bei sumokėti likusią dalį (8632 Lt). Dėl šios priežasties ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 8632 Lt skolos bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad renovacijai nepritarė, todėl pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas jos išlaidų apmokėti neprivalo. Atsakovė taip pat nurodė, kad leido ieškovei pakeisti radiatorius ir šildymo vamzdžius savo patalpose atsižvelgusi į jos paaiškinimą, jog namo šildymo sistemos rekonstrukcijos negalima atlikti be atitinkamų darbų atlikimo atsakovei priklausančiose patalpose, ir už šiuos konkrečius darbus apmokėjo, nors tokios pareigos neturėjo. Atsakovės manymu, nesant tarp jos ir ieškovės pasirašytos rangos sutarties, nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovė rangos sutarties pasirašiusios nebuvo, o atsakovė buvo išreiškusi prieštaravimą dėl renovacijos, taip pat, kad sprendžiant klausimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo bendraturčiai – ne bendrijos nariai – nedalyvaudavo arba nebalsuodavo, taigi jie buvo nušalinti nuo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo. Vadovaudamasis CK 4.84 ir 4.85 straipsniais ir atsižvelgdamas į tai, kad teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog šildymo sistemos renovacija buvo susijusi su įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o 2009 m. rugpjūčio 17 d. DNSB Žemaitės g. 14 narių susirinkime dalyvavo tik 15 narių iš namo bendraturčiais esančių 27 asmenų ir iš dalyvaujančių tik 8 bendraturčiai balsavo už renovaciją, nebuvo sprendimui priimti reikalingo balsų skaičiaus, teismas nusprendė, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytos prievolės atsakovei neatsirado.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino visiškai, priteisė ieškovei iš atsakovės 8632 Lt skolos ir 3018 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, padarė nepagrįstas išvadas, leisdamas atsakovei naudotis renovacijos rezultatais nemokant už atliktus darbus. CK 4.75, 4.82, 4.83, 4.85 straipsniuose bei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje bei 3 straipsnyje įtvirtinta bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, kad nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei šie nuosavybės teisės subjektai, nei kiti asmenys. Taigi atsakovė kaip bendraturtė nėra atleidžiama nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, t. y. renovuojant vidaus šildymo sistemą, nes šis reikalavimas kyla iš jai įstatymu nustatytos pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje I. A. V. v. UAB „Karoliniškių būstas, bylos Nr. 3K-7-1/2003). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal 2009 m. rugsėjo 17 d. statybos rangos sutartį, sudarytą UAB „Nordlita" ir daugiabučio namo Žemaitės g. 41 savininkų bendrijos, visi bendraturčiai, išskyrus atsakovę, yra atsiskaitę su rangovu, ir ši aplinkybė leidžia spręsti, kad patalpų bendraturčių valia atlikti jų name šildymo sistemos renovacijos darbus buvo aiškiai išreikšta. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada dėl patalpų savininkų sprendimo neteisėtumo teisėjų kolegijos vertinama kaip nepagrįsta ir neatitinkanti CK 1.5 įtvirtintų bendrųjų teisės principų. Sumokėję rangovui už atliktus darbus, bendraturčiai gera valia įvykdė prisiimtą prievolę pagal statybos rangos sutartį, o atsakovė, apmokėdama už dalį atliktų darbų, pripažino prievolės – apmokėti už atliktus darbus, teisėtumą. Atsakovės argumentai dėl per didelės renovacijos darbų kainos paneigti ieškovės pateiktais dokumentais (2009 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartimi, darbų kainos iššifravimu pagal fizinius ir juridinius asmenis, sąmatomis, atliktų darbų perdavimo aktais ir PVM sąskaitomis - faktūromis), todėl ieškovės reikalavimas turi būti tenkinamas. Be to, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovė, siekdama išvengti mokėjimo už atliktus darbus, elgėsi nesąžiningai, suklaidino ieškovę, kuri pakeitė statybos rangos sutartį su užsakovu, tačiau negavo dalies apmokėjimo iš atsakovės, todėl jos argumentai, susiję su tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių aiškinimu, atmestini (CK 1. 5, 6.193 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas netinkamai išaiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nustatančias daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas (CK 4.83 straipsnio 4 dalis, 4.85 straipsnio l, 2 dalys). Teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalį ir netinkamai pritaikė CK 4.85 straipsnio l dalies nuostatą ir ją plečiamai išaiškino. 2009 m. rugpjūčio 17 d. daugiabučio namo Žemaitės g. 41 savininkų bendrijos susirinkime buvo nuspręsta darbus atlikti pagal UAB „Nordlita“ pateiktą sąmatą, už tokį sprendimą balsavo 8 „už“, 1 - „susilaikė“. Prie šio susirinkimo protokolo yra pateiktas bendraturčių sąrašas, iš kurio matyti, kad susirinkime dalyvavo 19 gyventojų iš 27, o „už“ balsavo tik 8 bendrijos nariai. Kaip balsavo kiti bendraturčiai, protokole nenurodoma, tai reiškia, kad visi likusieji buvo „prieš“ šildymo sistemos renovaciją. Kadangi daugiabučio namo bendraturčiai nėra priėmę sprendimo atlikti šildymo sistemos renovavimo darbų, tai apeliacinės instancijos teismas privalėjo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalį ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nes aplinkybė, kad kažkas iš bendraturčių sumokėjo už atliktą renovaciją, negali būti pagrindu konstatuoti faktą, kad toks butų ir kitų savininkų sprendimas buvo priimtas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 konstatavo, kad, sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl jų įstatymo nustatytų pareigų vykdymo priteisimo svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį ir toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų ir išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Tokie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (toliau - Reglamentas). Reglamento 11 punkte nustatyta, kas sudaro privalomų reikalavimų visumą, o 25 punkte nurodyta, kad namo energetinio audito išvados ir jų pagrindu parengtas namo energetinio efektyvumo didinimo darbų planas turi būti patvirtintas daugiabučio namo patalpų savininkų bendrijos susirinkimo arba butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo, arba jiems balsuojant raštu (balsų dauguma), jeigu bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip. Kadangi šiuo atveju šildymo sistemos renovacija nebuvo susijusi su įstatymo ir kitų teisės aktų privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK 4.83 straipsnio 4 dalies išimtį ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles (CPK 176–178 straipsniai) ir nesilaikė CPK 176 straipsnio l dalyje įtvirtintos teismo pareigos visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei nustatyti objektyvią tiesą. Teismas remiasi trečiojo asmens DNSB Žemaitės g. 41 pirmininkės V. R. paaiškinimu, kad visi gyvenamojo namo savininkai, išskyrus atsakovą, yra atsiskaitę už šildymo sistemos renovavimo darbus su rangovu, nors byloje įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nėra. Taigi teismas turėjo įsitikinti, ar tokia faktinė aplinkybė iš tikrųjų egzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad atliktų darbų bendrą vertę patvirtina 2009 m. rugsėjo 17 d. statybos rangos sutartis, tačiau nebuvo įvertinta faktinė aplinkybė, kad ši statybos rangos sutartis buvo pakeista ir bendra sutarties kaina sumažėjo iki 131 748,55 Lt. Byloje nėra nustatytos esminės faktinės aplinkybės, kiek darbų ir už kokią sumą ieškovas atliko, nes visi daugiabučio gyvenamojo namo atliktų darbų aktai nepateikti, o teismas rėmėsi dokumentais, kurie nėra pasirašyti nei trečiojo asmens, nei atsakovo. Nesant byloje įrodymų, kad tuos darbus, kurie išvardyti atliktų darbų aktuose ir už kuriuos prašoma apmokėti atsakovo, yra priimti trečiojo asmens, neatsiranda pareigos už juos apmokėti, taip pat negalima konstatuoti fakto, kad darbai yra atlikti tinkamai, nes darbų perdavimas pagal CK 6.694 straipsnį turi būti įforminamas abiejų šalių pasirašytu aktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3427/2008). Dėl šių priežasčių laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo CPK 176 straipsnio l dalyje įtvirtintos teismo pareigos, todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, kuriuo iš dalies patenkino ieškovo apeliacinį skundą, išėjo už apeliacinio skundo ribų, nes apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisinių santykių atribojimo reikšmės sprendžiant klausimą dėl atsiskaitymo už darbus, susijusius su daugiabučio namo butų ir kitų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, tinkama priežiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu (CK 4.83 straipsnio 3 dalis)

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Šios bendraturčių tarpusavio santykiams dėl jiems nuosavybės teise priklausančio objekto taikomos bendrosios taisyklės išimtis nustatyta daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams. Tokių savininkų daugiabučiuose namuose paprastai yra daug, todėl griežtas CK 4.75 straipsnyje nustatytos taisyklės taikymas pasunkintų bendro sutarimo priėmimą. Įstatymas numato įvairias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formas. Butų ir kitų patalpų savininkai gali steigti butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Jeigu tokia bendrija neįsteigta ar likviduota, jungtinės veiklos sutartis nesudaryta ar nutraukta, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

Bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą. Taip daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Nurodytas teisinis reglamentavimas taikomas vidiniams bendraturčių tarpusavio santykiams dėl bendrosios nuosavybės teise priklausančio objekto, tačiau nereglamentuoja išorinių santykių, kurie gali susiklostyti su trečiaisiais asmenimis įgyvendinant pirmiau aptartas bendraturčių teises ir vykdant pareigas. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad išoriniai teisiniai santykiai dėl CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendraturčių pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti gali susiklostyti tiek tarp bendrijos ir trečiųjų asmenų, tiek ir tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų tiesiogiai. Tokie santykiai yra ne daiktinės, bet prievolinės prigimties. Pavyzdžiui, bendrijai ar bendraturčiui susitarus su rangovu dėl bendro turto remonto tarp šalių susiklosto sutartiniai rangos santykiai. Teisėjų kolegija išaiškina, kad vidinių ir išorinių santykių atskyrimas yra būtinas tiksliam ginčo santykių teisiniam kvalifikavimui ir tinkamam teisės normų taikymui. Kai tarp bendraturčio ir bendrijos kyla ginčas dėl pagal bendrijos ir trečiojo asmens rangos sutartį atliktų darbų apimties ir jų būtinumo, bendraturtis gali gintis daiktinės teisės normomis, įskaitant ir CK 4.83 bei 4.85 straipsnius. Kai nustatoma, kad rangos sutartį dėl darbų, susijusių su bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų, įrangos ir kito turto bendraturtis sudarė tiesiogiai su rangovu, ginčo atveju tarp šių šalių taikomos ne bendraturčių vidinius (CK 4.82–4.85 straipsniai), bet išorinius – rangos – santykius (CK šeštosios knygos XXXIII skyrius) reglamentuojančios normos.

Nagrinėjamoje byloje reikšminga teisės aiškinimui ir taikymui aplinkybė yra ta, kad ieškovas yra pareiškęs reikalavimą vienam iš daugiabučio namo patalpų savininkų, t. y. reikalavimas grindžiamas prievoliniais ieškovo ir atsakovo santykiais. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir bendrijos 2009 m. rugsėjo 17 d. statybos rangos sutartis dėl gyvenamojo namo vidaus šildymo sistemos projektavimo ir montavimo darbų 2009 m. lapkričio 23 d. susitarimu buvo pakeista sumažinant sutarties kainą atsakovui UAB „Šiaulių šalna“ tenkančia mokėjimų dalimi. Atsakovas leido atlikti darbus savo patalpose, nors atsisakė pasirašyti ieškovo siūlomą rangos sutarties projektą, tačiau už atliktus darbus, nurodytus atliktų darbų aktuose Nr. 076 ir Nr. 111, apmokėjo pateikus šių aktų pagrindu jam išrašytas dvi sąskaitas faktūras (7000 Lt sumai). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtinta statybos rangos santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo kaip rangovo ir atsakovo kaip užsakovo (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Šiems ginčo santykiams taikytinos ne bendraturčių vidinius, bet išorinius - rangos santykius reglamentuojančios normos. Dėl šios priežasties kasatoriaus argumentai dėl CK 4.83 straipsnio 4 dalies ir 4.85 straipsnio 1 ir 2 dalies aiškinimo ir taikymo atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ir teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovo ginčas kvalifikuotinas kaip ginčas dėl pagal sutartį priklausančių atlikti darbų apimties. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė šiuo klausimu inter alia įvertinęs atsakovo veiksmus bei remdamasis ir netiesioginiais įrodymais: 2009 m. rugsėjo 17 d. rangos sutartimi ir 2009 m. lapkričio 23 d. susitarimu, atsakovui pateiktu nepasirašytu 2009 m. spalio 26 d. rangos sutarties projektu bei kitais byloje nustatytais duomenimis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde išdėstytas kasatoriaus asmeninis pasirinktinių faktinių duomenų vertinimas negali būti pripažintas tinkamai suformuluotu teisės aiškinimo klausimu, kuris sudarytų kasacinio nagrinėjimo dalyką, todėl konstatuoti proceso teisės normų pažeidimo apeliacinės instancijos teismui nustatant darbų apimtį ir kainas nėra pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nes apeliaciniu skundu ieškovas prašė teismo panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismo nevaržo apelianto reikalavimas dėl skundžiamo procesinio sprendimo. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka apeliacinės instancijos teismas priima vieną iš CPK 326 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų. Nurodyta proceso teisės norma nebuvo pažeista.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustačius procesinės ir materialiosios teisės pažeidimų, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nėra pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 51,95 Lt (penkiasdešimt vienas litas 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės UAB „Šiaulių šalna“ (į. k. 144726060) 51,95 Lt (penkiasdešimt vieną litą 95 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Birutė Janavičiūtė

Algis Norkūnas