Civilinė byla Nr. 3K-3-186-378/2016
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05195-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.5.2.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. S. ieškinį atsakovui A. P., dalyvaujant tretiesiems asmenims I. R., L. R. (L. R.), V. P., dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo vaikui dydžio nustatymą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas prašė teismo pripažinti, kad A. S. neegzistuoja ir nėra jo tėvas, panaikinti gimimo liudijime įrašą, kuriame nurodyti duomenys apie jo tėvą; pripažinti atsakovą A. P. jo biologiniu tėvu ir įrašyti įraše duomenis apie tėvą; priteisti iš atsakovo išlaikymą po 144,81 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki 2014 m. gruodžio 31 d., priteisti iš atsakovo išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškovo pilnametystės; priteisti iš atsakovo 5213,16 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo bei 818,58 Eur papildomų sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra jo biologinis tėvas, kad jo gimimo liudijime nurodyti duomenys apie neegzistuojantį asmenį, kad atsakovas privalo jį išlaikyti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino ieškovo I. S. gimimo liudijime duomenis apie tėvą – „A. S.“; nustatė, kad atsakovas A. P. yra ieškovo I. S. tėvas; priteisė ieškovui I. S. iš atsakovo A. P. 1460,13 Eur išlaikymo nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2014 m. balandžio 24 d. iki ieškovo pilnametystės 2015 m. vasario 22 d., 2160 Eur išlaikymo įsiskolinimą ir 318,58 Eur papildomų sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo.
Teismas, remdamasis DNR ekspertizės išvada, nustatė, kad atsakovas A. P. yra ieškovo I. S. biologinis tėvas. Ieškovo I. S. gimimo liudijime buvo įrašyti netikri duomenys apie jo tėvą (nurodytas atsakovo vardas ir ieškovo motinos mergautinė pavardė). Teismas sprendė, kad įrašas apie neegzistuojantį asmenį ieškovo gimimo liudijime naikintinas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pripažino ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ieškovui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, priteisė iš atsakovo ieškovui po 144,81 Eur už kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir po 150 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki ieškovo pilnametystės (2015 m. vasario 22 d.), t. y. 1460,13 Eur išlaikymo.
Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio pateikimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovas jau yra pilnametis, o atsakovas augina du nepilnamečius vaikus, atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 1180 Eur, jo sutuoktinės apie 293,85 Eur. Teismas sprendė, kad ieškovo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio padavimo (po 144,81 Eur) būtų sunkai pakeliama našta atsakovo šeimai, nepagrįstai nukentėtų dviejų nepilnamečių vaikų interesai ir jų kasdieniai poreikiai. Teismas, atsižvelgdamas atsakovo šeimos finansinę būklę, priteisė išlaikymo įsiskolinimą po 60 Eur už trejus metus (2160 Eur).
Ieškovas prašė iš atsakovo priteisti pusę išlaidų dėl ortodontinio gydymo, t. y. 818,58 Eur. Ieškovas pateikė Lietuvos ortodonto pažymą apie patirtas 637,16 Eur (2200 Lt) išlaidas dėl ortodontinio gydymo, taip pat 2015 m. sausio 9 d. Italijos odontologo pažymą, kad dešimties vizitų, per kuriuos sureguliuojamas aparatas, kaina yra 1000 Eur. Teismas pripažino, kad ieškovo patirtos 637,16 Eur išlaidos dėl ortodontinio gydymo yra būtinos ir susijusios su ieškovo sveikatos priežiūra, todėl priteisė pusę šių papildomų išlaidų atlyginimo (318,58 Eur) iš atsakovo. Teismas nurodė, kad iš italų kalba pateiktos pažymos neįmanoma nustatyti, kada ir kas ją surašė, ar nurodomos paslaugos yra suteiktos ir apmokėtos, ar tik planuojamos suteikti ieškovui. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie 1000 Eur kainą už dešimt vizitų pateikti byloje tik 2015 m. sausio 12 d., likus truputį daugiau nei mėnesiui iki ieškovo pilnametystės. Teismo nuomone, ieškovas, tapęs pilnametis, yra pats atsakingas už išlaidų dėl jo sveikatos priežiūros apmokėjimą. Teismas laikė neįrodytu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 500 Eur išlaidų ortodontiniam gydymui.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo I. S. apeliacinį skundą, 2015 m. liepos 10 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju į vaiko gimimo liudijimą kaip tėvas buvo įrašytas neegzistuojantis asmuo, vadinasi, šis asmuo vaikui išlaikymo neteikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaikymą už trejus metus iki ieškinio pateikimo. Kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl įsiskolinimo priteisimo, reikšmės neturi tai, kad ieškovą išlaikė jo motinos sutuoktinis. Priteisiant išlaikymą, būtina vertinti ieškovo poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Kolegija nustatė, kad ieškovo motina ištekėjusi ir augina vieną nepilnametį vaiką. Iš pateiktų pajamų mokesčių deklaracijų matyti, kad ieškovo motina gauna pajamų iš akcinių bendrovių ar panašių bendraturčių. 2011 m. deklaruota gautų pajamų suma – 39 965 Eur, 2012 m. – 5235 Eur, 2013 m. – 9915 Eur. Byloje nėra pateikta duomenų, kokias pajamas gauna ieškovo motinos šeima. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovo motinos vardu registruota viena motorinė transporto priemonė, nekilnojamojo turto jos vardu neregistruota. Tačiau šie duomenys neleidžia teigti, kad ieškovo motina neturi turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės, kuris gali būti registruotas sutuoktinio vardu. Kolegijos nuomone, gerą ieškovo motinos materialinę padėtį patvirtina jos delsimas 17 metų kreiptis dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Kolegija nustatė, kad atsakovas yra vedęs ir augina du nepilnamečius vaikus, jo 2014 m. gautos pajamos sudarė 32 594 Lt (9439,87 Eur), jo sutuoktinės – 3503,16 Lt (1014,59 Eur). Atsakovas kaip bendrąją jungtinę nuosavybę turi butą, už kurį turi įsiskolinimą, garažą bei žemės sklypų.
Kolegija, įvertinusi abiejų tėvų pateiktus duomenis apie šeiminę bei materialinę padėtį, konstatavo, kad ieškovo motinos materialinė padėtis yra geresnė, todėl ieškovo motina turėjo galimybę ieškovui teikti didesnį išlaikymą nei atsakovas. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės leido teismui nukrypti nuo lygių dalių principo priteisiant išlaikymo įsiskolinimą. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė išlaikymo dydį, priteisdamas įsiskolinimą už trejus metus, šis dydis yra adekvatus šalių turtinei padėčiai. Kolegija pažymėjo, kad teismas nuo lygių dalių principo nenukrypo apskaičiuodamas išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki ieškovo pilnametystės, bet ginčo dėl to nėra.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl papildomų išlaidų sveikatos priežiūrai. Kolegija nurodė, kad pateikta pažyma italų kalba kelia nemažai abejonių dėl jos tikrumo ir pagrįstumo, nepatvirtina, kad ieškovas patyrė tokias išlaidas. Ieškovas teismui nepateikė jokių duomenų, kad jis pats ar jo motina yra sumokėję nurodytą sumą iki ieškovo pilnametystės.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas I. S. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 10 d. nutarties ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo įsiskolinimo ir papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, priteisti ieškovui iš atsakovo 5213,16 Eur išlaikymo įsiskolinimo ir 818,58 Eur papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismai pažeidė CK 3.192 straipsnio 1 dalį bei nukrypo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią tais atvejais, kai yra nuginčijama tėvystė ir nustatoma kito asmens tėvystė, išlaikymo įsiskolinimas gali būti išieškomas tik tuo atveju, jei bus nustatyta, kad iki pasikeičiant tėvystei tėvu buvęs įrašytas asmuo, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, materialiai nesirūpino vaiku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. V. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2013">3K-3-596/2013</a>). Teismai nustatė, kad ieškovo gimimo liudijime įrašytas neegzistuojantis asmuo, ieškovas nebuvo įvaikintas, tačiau pripažino ieškovą gavus tinkamą materialinį išlaikymą iš savo motinos sutuoktinio.
Teismai nepagrįstai aplinkybę, kad ieškovo motina nebandė prisiteisti išlaikymo 17 metų, laikė pagrindu sumažinti išlaikymo įsiskolinimą. Įstatyme nustatyta nepilnamečio vaiko teisė gauti išlaikymą (jo įsiskolinimą) negali būti panaikinama arba jos dydis ribojamas dėl vaiko motinos elgesio (nesikreipimo į teismą).
Nustatydamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų visas gaunamas pajamas, turtą, finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius. Nagrinėjamu atveju teismai sprendė, kad abiejų tėvų turtinė padėtis yra vienoda, vien atsižvelgdami į jų pajamas, bet neatsižvelgdami į tai, kad atsakovas turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą. Teismai nemotyvavo, kodėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas negali būti nukreiptas į žemės sklypus ir garažą, kurie nėra suvaržyti ar reikalingi kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Teismai nevertino aplinkybių, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovas buvo nepilnametis, mokėsi vidurinėje mokykloje, gyveno Italijoje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje. Ieškovas prašė nustatyti, kad jo motinai tenkanti išlaikymo dalis – 75 proc., o atsakovui – 25 proc., o teismai sumažino atsakovo prievolės dalį iki 10 proc. viso ieškovui reikalingo išlaikymo.
Teismai pažeidė CK 3.1921 straipsnio 1 dalį, nes ieškovui nepriteisė būsimų 1000 Eur sveikatos priežiūros išlaidų, motyvuodami tuo, kad jis jau pilnametis. Net ir pilnamečiai vaikai turi teisę prašyti materialinio išlaikymo, jei tai yra būtina ir tėvai turi galimybę jį teikti.
Teismai sprendė, kad Italijos gydytojų ranka rašyti įrodymai dėl papildomų išlaidų kelia abejonių, remdamiesi vien prielaidomis. Teismai nevykdė savo pareigos veikti ex officio, nepasinaudojo savo teise rinkti įrodymus. Teismai, turėdami abejonių dėl dokumentų tikrumo ir gydytojo kvalifikacijos, jo teikiamų paslaugų apimties, galėjo savo iniciatyva įsitikinti įrodymų tinkamumu. Teismai nepasiūlė ieškovui pašalinti abejonių dėl pažymos. Savo abejones dėl įrodymų tikrumo bei pakankamumo teismai vertino atsakovo naudai. Visos abejonės tiek dėl įrodymų pakankamumo, tiek dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2010">3K-3-49/2010</a>).
Atsakovas A. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Teismai tinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį, gaunamas jo šeimos pajamas, atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi išlaikyti dar du nepilnamečius vaikus, o ieškovas jau yra pilnametis, bei į tai, kad, nors atsakovas ir turi kaip bendrąją jungtinę nuosavybę garažą, žemės sklypų ir butą, kuriame gyvena su savo šeima, tačiau už jį turi įsiskolinimą. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovo motinos turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo.
Teismai tinkamai vertino byloje pateiktą pažymą dėl galimo ortodontinio gydymo Italijoje. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pateikta pažyma neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų, prašė pateikti šios pažymos originalą, tačiau ieškovas originalo nepateikė. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis ar jo motina yra apmokėję pažymoje nurodytą 1000 Eur sumą iki jo pilnametystės. Ieškovui neįrodžius patirtų išlaidų fakto, teismai pagrįstai nepriteisė papildomų sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl išlaikymo dydžio nustatymo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.
Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų.
Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis).
Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. C. v. N. C., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2010">3K-3-49/2010</a>; 2010 m. birželio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. D. L., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-278/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-278/2010">3K-3-278/2010</a>).
Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-307/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-307/2006">3K-3-307/2006</a>; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2011">3K-3-491/2011</a>). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2006">3K-3-469/2006</a>; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Dėl priteistino išlaikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>).
Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. P. v. V. P., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).
Taigi, priteisto išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, o pusiausvyrą tarp šių dviejų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių apsaugos principas, kuriuo visais atvejais turi vadovautis teismas.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo kasatoriui priteisto išlaikymo dydį, analizavo kasatoriaus poreikius, jo motinos gaunamas pajamas bei turtinę padėtį, atsakovo gaunamas pajamas, turimą turtą bei finansinius įsipareigojimus, jo išlaikomus asmenis ir sprendė, kad nustatytas išlaikymo dydis adekvatus šalių turtinei padėčiai.
Kasatoriaus teigimu, teismai nevertino aplinkybių, kad išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu ieškovas buvo nepilnametis, mokėsi vidurinėje mokykloje, gyveno Italijoje, kurioje yra aukštesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje. Atsakydama į šiuos kasatoriaus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. P. K., bylos Nr. 3K-3-195-915/2015). Taigi, vien ta aplinkybė, kad kasatorius motinos iniciatyva yra išvykęs gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes jo poreikių tenkinimo išlaidas, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad ieškovo motinos turtinė padėtis yra geresnė negu jo tėvo, kad ieškovas savo motinos iniciatyva gyvena užsienio valstybėje, nenukrypo nuo nurodytos kasacinio teismo praktikos, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas priteistinas ieškovui iš jo tėvo.
Kasatoriaus argumentas, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. K. v. V. R. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-596/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-596/2013">3K-3-596/2013</a>, suformuotos praktikos, nepagrįstas. Nurodytoje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuginčijus tėvystę ir nustačius ją kitam asmeniui; šioje byloje buvo išaiškinta, kad asmeniui, kuriam nustatoma tėvystė, pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo to momento, kai galima konstatuoti, kad vaiko teisė į išlaikymą nėra užtikrinama tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisė į išlaikymą iki ieškinio pareiškimo buvo užtikrinta tinkamai, nurodytoje kasacinėje byloje nebuvo priteistas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijama kieno nors tėvystė, kadangi kasatoriaus tėvu buvo įrašytas neegzistuojantis asmuo, todėl šių bylų ratio decidendi nesutampa.
Pažymėtina, kad visais atvejais išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas už ilgesnį laikotarpį negu už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis), o nagrinėjamu atveju išlaikymo įsiskolinimas priteistas už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. už maksimalų laikotarpį.
Atitinkamai kiti kasatoriaus argumentai dėl įrodymų vertinimo teisiškai nereikšmingi, kadangi jais keliami ne teisės, o fakto klausimai, todėl teisėjų kolegija dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.200 straipsnis), todėl skundžiamas procesinis dokumentas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasacinis teismas patyrė 15,81 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi ieškovo kasacinis skundas atmestas, tai valstybei iš ieškovo priteistina 15,81 Eur šių išlaidų atlyginimo.
Atsakovas patyrė 300 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktais, atmetus ieškovo kasacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. P. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo I. S. (duomenys neskelbtini) 300 (tris šimtus) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš ieškovo I. S. (duomenys neskelbtini) 15,81 Eur (penkiolika Eur 81 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Sigita Rudėnaitė
