Civilinė byla Nr. e3K-3-3-421/2026
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00169-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38;
3.2.8.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Donato Šerno (pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. K. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams A. P. (dabartinė pavardė D.), T. K. ir E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo.
2. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovių A. P. (dabartinė pavardė D.) ir T. K. 2021 m. liepos 14 d. sudarytą dovanojimo sutartį (toliau – Dovanojimo sutartis I), kuria A. P. padovanojo T. K. butą (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovės T. K. ir atsakovo E. K. 2021 m. rugsėjo 27 d. sudarytą dovanojimo sutartį (toliau – Dovanojimo sutartis II), kuria T. K. padovanojo E. K. 1/2 nurodyto buto dalį; 3) pripažinti negaliojančia ab initio atsakovo E. K. ir atsakovės T. K. 2022 m. gegužės 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį (toliau – Dovanojimo sutartis III), kuria E. K. padovanojo T. K. 1/2 nurodyto buto dalį; 4) taikyti restituciją ir nurodytą butą grąžinti (priteisti) atsakovės A. P. nuosavybėn.
3. Ieškovas nurodė, kad jis ir atsakovė A. P. 2017 m. birželio 12 d. sudarė pinigų paskolos sutartį (toliau – ir Paskolos sutartis), kuria ieškovas paskolino nurodytai atsakovei 28 000 Eur butui (duomenys neskelbtini), pirkti, o atsakovė įsipareigojo pinigus grąžinti ieškovui iki 2022 m. birželio 12 d. Atsakovė 2017 m. birželio 14 d. nurodytą butą nusipirko ir 2021 m. liepos 14 d. sudarė su T. K. Dovanojimo sutartį I. Atsakovė T. K. 2021 m. rugsėjo 27 d. padovanojo 1/2 nurodyto buto dalį sutuoktiniui E. K., o jis 2022 m. gegužės 24 d. padovanojo 1/2 nurodyto buto dalį T. K..
4. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui negrąžino paskolos, 2023 m. vasario 15 d. buvo išduotas notaro vykdomasis įrašas (toliau – Vykdomasis įrašas). Ieškovas kreipėsi į antstolį, šis jį informavo, kad išieškojimas iš atsakovės negalimas, nes ji neturi turto. Paskolos sutartis ir Vykdomasis įrašas patvirtina, kad ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Dovanojimo sutartis I pažeidžia ieškovo teises – atsakovei negrąžinant pasiskolintų lėšų, ieškovas negali skolos išieškoti priverstinio vykdymo tvarka, nes, perleidusi butą, ji neturi turto. Apie tai, kad butas perleistas T. K., ieškovas sužinojo likus apytiksliai savaitei iki Vykdomojo įrašo išdavimo, kai pokalbio metu T. K. parodė ieškovui Dovanojimo sutartį II. Atsakovė neturėjo nei pareigos, nei būtinybės butą neatlygintinai perleisti savo motinai. Kadangi atsakovė neturi kito turto, tai vienintelis realus minėtos sumos išieškojimas yra Dovanojimo sutarties I pripažinimas negaliojančia ir buto grąžinimas jos nuosavybėn, kad ieškovas galėtų nukreipti išieškojimą į butą. Pripažinus negaliojančia Dovanojimo sutartį I būtų laikoma, kad T. K. nuosavybės teisių į butą neturėjo, todėl negalėjo jo perleisti E. K. Dovanojimo sutarties II pagrindu. Taigi, Dovanojimo sutartis II turėtų būti pripažinta niekine ir negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms. Atitinkamai turėtų būti vertinama ir Dovanojimo sutartis III. Buto grąžinimas atsakovei yra galimas, nes butas priklauso T. K., todėl restitucija taikytina natūra.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
5. Kauno apygardos teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad ieškovas įrodė turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę. Tai pagrindžia Paskolos sutartis ir faktas, kad paskolos grąžinimo terminas suėjo 2022 m. birželio 12 d. ir iki to laiko ieškovui paskolinti pinigai nebuvo grąžinti. Kauno 7-ojo notarų biuro notarė 2023 m. vasario 15 d. išdavė ieškovui vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti iš atsakovės, kuri 2022 m. liepos 29 d. išvyko į (duomenys neskelbtini). Nors ieškovui yra sugrąžinta 16 070 Eur paskolos dalis, negrąžinta paskolos suma bylos nagrinėjimo metu sudaro 11 930 Eur.
7. Teismas nurodė, kad Dovanojimo sutartis I nepažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teisių. Nors atsakovė po šio sandorio sudarymo ir nebeturi turto Lietuvoje, teismas nesutiko su ieškovu, kad atsakovė yra nemoki ir dėl to nebus galimas priverstinis skolos išieškojimas.
8. Teismas nesutiko su ieškovu, kad jo kreditoriaus teisės yra pažeidžiamos dėl to, jog priverstinis išieškojimas turi būti vykdomas (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad nei galimas išieškojimo vykdymas Europos Sąjungos valstybėje, nei ieškovo amžius nelaikytini kitokiu jo teisių pažeidimu, juolab atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, atstovaujamas advokatės, buvo pajėgus inicijuoti nagrinėjamos bylos iškėlimą teisme. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyto kitokio kreditoriaus teisių pažeidimo nėra. Be kita ko, nurodė, kad sandorių panaikinimas būtų neproporcingas ieškovo teisių gynimo būdui, nes skolos likutis kartu su palūkanomis neviršija 15 000 Eur, t. y. skola šiuo metu yra šešis kartus mažesnė už masinio vertinimo būdu nustatytą dovanojimo sandoriais perleisto buto vertę – 83 800 Eur.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. lapkričio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą.
10. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas neįrodė esant sąlygą, būtiną actio Pauliana (Pauliano ieškinys) taikyti, – kreditoriaus teisių pažeidimą. Ieškovas neįrodė, kad po Dovanojimo sutarties I sudarymo atsakovės A. P. finansinė padėtis tapo tokia, dėl kurios atsiskaitymas su ieškovu būtų buvęs negalimas ar iš esmės apsunkintas.
11. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog atsakovės nesąžiningumą paneigia byloje nustatytos aplinkybės. Ieškovas neįrodė, kad po Dovanojimo sutarties I sudarymo atsakovė tapo nemoki, o byloje nustatyta, jog atsakovės turimo turto pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovo ginčijamas sandoris sudarytas tarp artimųjų giminaičių, savaime neįrodo nei atsakovės nesąžiningumo, nei ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisių pažeidimo. Ieškovo subjektyvus situacijos vertinimas dėl atsakovų tariamo nesąžiningo siekio apsunkinti jo galimybes išieškoti skolą paneigtas objektyviais duomenis ir neįrodo jo teisių pažeidimo CK 6.66 straipsnio 1 dalies prasme.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl kreditorių teisių pažeidimo kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, nes Dovanojimo sutartį I vertino tik dėl atsakovės mokumo galimybių, nevertindami to fakto, kad kreditoriaus teisės gali būti pažeidžiamos ir kitokiais būdais, o baigtinio kreditoriaus teisių pažeidimo sąrašo nėra.
12.2. Teismai neįvertino to, kad ieškovo interesai yra pažeidžiami dėl išieškojimo (duomenys neskelbtini) negalimumo, šiai valstybei nesant prisijungusiai prie 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, (toliau – Reglamentas), ir dėl to išieškojimas iš atsakovės pagal Europos vykdomąjį raštą (duomenys neskelbtini) nėra galimas. Be to, išieškojimas iš (duomenys neskelbtini) esančio atsakovei priklausančio turto yra sudėtingas, o ir neperspektyvus dėl jo seno amžiaus, be to, dėl atsakovės turto struktūros ir vertės.
12.3. Teismai netinkamai vertino atsakovės mokumą, klaidingai interpretavo įrodymus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177–178, 185 straipsniai). Dovanojimo sutartis I iš esmės sumažino atsakovės mokumą ir taip sudarė daugiau nei realią grėsmę, kad atsakovės įsipareigojimai ieškovui nebus tinkamai įvykdyti. Vertindami Dovanojimo sutarties I įtaką atsakovės mokumui, teismai nepagrįstai vertino tik tuos atsakovės įsipareigojimus, kuriems terminas yra suėjęs. Ieškovo teigimu, atsakovės mokumui turi reikšmės visi įsipareigojimai (pasyvas) ir visas nuosavybės teise valdomas turtas (aktyvas).
12.4. Atsakovės (ne)sąžiningumo teismai nevertino, konstatuodami, kad jos nesąžiningumas paneigtas nenustačius, jog ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. Ieškovo teigimu, atsakovės, žinodamos, jog A. P. ne vėliau kaip 2022 m. birželio 12 d. turės grąžinti ieškovui skolą, likus mažiau nei metams (2021 m. liepos 14 d.), sudarė buto perleidimo neatlygintinai atsakovei sandorį, 2022 m. liepos 29 d. deklaravo išvykimą iš Lietuvos ir bylos nagrinėjimo metu atsisakė Lietuvos pilietybės.
12.5. Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes situaciją vertino formaliai, nesigilindami, kokią įtaką sandoriai padarė ieškovo interesams.
12.6. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 256, 21 straipsnius ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, nes, pabaigęs bylos nagrinėjimą ir atidėjęs sprendimo priėmimą ir paskelbimą, pats savo iniciatyva papildė bylą naujais įrodymais (Nekilnojamo turto registro išrašais), juos ištyrė ir dėl jų pasisakė sprendime. Apeliacinės instancijos teismas nors ir pripažino tokį pirmosios instancijos teismo procesinį pažeidimą, tačiau konstatavo, kad byla iš esmės išnagrinėta teisingai ir konstatuotas proceso teisės normos pažeidimas neturėjo įtakos bylos išnagrinėjimo rezultatui.
13. Atsakovai A. P., T. K. ir E. K. atsiliepimu į ieškovo S. K. kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovo interesai pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį nebuvo pažeisti vien dėl to, kad ieškovui nėra galimybės greitai ir veiksmingai įvykdyti išieškojimą iš (duomenys neskelbtini) esančio atsakovės turto. Išieškojimo procedūrų praktinių aspektų vertinimas ne tik nepatenka į teismų nustatytinų aplinkybių visetą tokios kategorijos bylose, bet ir nesuponuoja kreditoriaus interesų pažeidimo pagal CK 6.66 straipsnį. Reglamento nuostatos ginčo atveju negali būti taikomos, nes ieškovas atsakovės atžvilgiu neturi nė vieno iš Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje įvardytų dokumentų: a) dokumento, kuris buvo formaliai parengtas arba užregistruotas kaip autentiškas dokumentas ir kurio autentiškumas susijęs su parašu ir dokumento turiniu bei buvo nustatytas valdžios institucijos ar kitos institucijos, kurią šiam tikslui įgaliojo šio dokumento kilmės valstybė narė; arba b) su administracinėmis institucijomis sudaryto arba jų patvirtinto susitarimo dėl įsipareigojimų vykdymo. Jeigu ieškovo, kaip kreditoriaus, teisė būtų objektyviai pažeista, jis būtų galėjęs teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius tai, kad jo inicijuotas išieškojimas iš (duomenys neskelbtini) esančio atsakovės turto buvo nerezultatyvus ar apskritai negalimas įvykdyti. Tokių įrodymų byloje nebuvo pateikta.
13.2. Teismai byloje pagrįstai konstatavo, kad nors atsakovė ir sudarė ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditoriaus reikalavimams patenkinti ir jos mokumas nepakito, vadinasi, nėra actio Pauliana taikyti būtinų sąlygų. Dėl to teismai šioje byloje padarė teisingą išvadą, jog šis sandoris nepažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teisių.
13.3. Teismai atsakovės sąžiningumo nekonstatavo vien tuo pagrindu, kad nebuvo nustatytas ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių ir interesų pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės sąžiningumą nustatė konstatavęs, kad buto perleidimas nepadarė įtakos atsakovės mokumui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nusprendė, kad atsakovės turimo turto pakanka ieškovo reikalavimams patenkinti, todėl byloje pagrįstai nuspręsta, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovės nesąžiningumas nebuvo paneigtas. Vien ta aplinkybė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas tarp artimųjų giminaičių, savaime neįrodo nei atsakovės nesąžiningumo, nei ieškovo, kaip atsakovės kreditoriaus, teisių pažeidimo. Be to, šios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos ieškovas byloje neįrodė, o ieškovo subjektyvus situacijos vertinimas dėl atsakovų tariamo nesąžiningo siekio apsunkinti jo galimybes išieškoti skolą paneigtas objektyviais bylos duomenimis.
13.4. Teismams nustačius ir pačiam ieškovui neginčijus aplinkybės dėl nedidelio skolos dydžio, atsakovės galimybės šią skolą padengti, atsakovo E. K. geranoriškos dalies prievolės įvykdymo, nėra pagrindo spręsti apie realiai egzistuojantį ieškovo teisių ar CPK 1.5 straipsnyje nustatytų principų pažeidimą.
14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 25 d. nutartimi perdavė šioje civilinėje byloje pagal ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka nagrinėjamą ginčą teisminei mediacijai, mediatoriumi paskyrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Andžejų Maciejevski.
15. 2026 m. vasario 10 d. teismo mediatorius kasaciniam teismui pateikė pranešimą dėl teisminės mediacijos pabaigos.
16. Ieškovas S. K., atsakovai A. P. (dabartinė pavardė D.), T. K. ir E. K. 2026 m. vasario 10 d. pateikė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2026 m. vasario 4 d. šalių sudarytą taikos sutartį ir prašymą patvirtinti taikos sutartį, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą ir civilinę bylą nutraukti, grąžinti ieškovui S. K. už kasacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (2048 Eur). Prašyme patvirtinti taikos sutartį nurodoma, kad šalims žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, nurodytos CPK 294 straipsnyje.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl šalių taikos sutarties patvirtinimo
17. Šalių procesinė teisė užbaigti bylą taikos sutartimi yra dispozityvumo principo civiliniame procese išraiška, ji gali būti įgyvendinama bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Bylos šalims sudarius ir pateikus taikos sutartį dėl teisminio ginčo dalyko, teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, sudarančių CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytą negalimumą tvirtinti taikos sutarties. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu jos patvirtinimas prieštarautų imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui.
18. Sudarydamos taikos sutartį ginčo šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad dispozityvumo civiliniame procese ir teismo kontrolės laipsnis priklauso nuo nagrinėjamos bylos pobūdžio; teismas neturi atsisakyti tvirtinti šalių taikos sutarties, jeigu materialiojoje teisėje tų šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių; teismas negali tvirtinti taikos sutarties, kai materialioji teisė draudžia šalims nustatyti kitas ginčo sprendimo taisykles. Tokia taikos sutartis reikštų materialiosios teisės pažeidimą, o jo teismas negali įtvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDc4LTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-478-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-478-687/2018">e3K-3-478-687/2018</a>, 20 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
19. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia šalims susitarti taikos sutartyje ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia (be kita ko), dėl priešpriešinių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjgtNDAzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-468-403/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-468-403/2017">3K-3-468-403/2017</a>).
20. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šalių pateikta tvirtinti taikos sutartimi, vertina, kad iš jos turinio nėra pagrindo spręsti dėl ją sudariusių asmenų valios išraiškos ydingumo. Taikos sutarties 13–14 punktuose šalys pareiškė, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, nustatytos tiek CK 6.985 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad įsiteisėjus taikos sutartį patvirtinančiai teismo nutarčiai ši taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
21. Byloje ginčas kilęs iš privatinių teisinių santykių, nagrinėjama civilinė byla yra dispozityvi, poreikis byloje ginti viešąjį interesą nenustatytas.
22. Teisėjų kolegija, vertindama taikos sutarties sąlygos (taikos sutarties 3 punkto) atitiktį imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CPK 42 straipsnio 2 daliai, CK 4.9 straipsnio 2 daliai, 4.111 straipsnio 2 daliai), rėmėsi viešųjų registrų ir teismų informacinės sistemos duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro bei Turto arešto aktų registro išrašų duomenų nustatyta, kad turtui, dėl kurio susitariama taikos sutartimi, nėra taikomi suvaržymai ar apribojimai, dėl kurių toks turto perleidimas būtų negalimas. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis taip pat matyti, kad ieškovui S. K. nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su taikos sutartyje aptariamu turtu.
23. Teisėjų kolegijai nenustačius CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima tvirtinti taikos sutarties, atsižvelgiant į tai, kad šalys taikos sutarties 6 punktu prašo teismo patvirtinti taikos sutartį, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina pagal šalių taikos sutartyje išdėstytas sąlygas.
24. Patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai naikintini ir byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Rašytinės taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
25. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu byla, patvirtinus taikos sutartį, užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 proc. žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Pateikdamos taikos sutartį, šalys prašė teismo grąžinti ieškovui 100 proc. sumokėto žyminio mokesčio (2048 Eur). Ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 2048 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus tai, kad šalių sudaryta taikos sutartis kasaciniam teismui pateikta tvirtinti jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, ieškovui grąžintina 75 proc. už kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 1536 Eur. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
26. Šalims taikos sutarties 17 punktu susitarus, kad nė viena iš šalių neatlygina priešingos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, teisėjų kolegija nesprendžia šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimo.
27. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta, todėl taikos sutarties 19 punktas dėl teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo netvirtinamas šia teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Patvirtinti ieškovo S. K. ir atsakovų A. P. (dabartinė pavardė D.), T. K. ir E. K. taikos sutartį, sudarytą šiomis sąlygomis:
„1. Ieškovas (S. K.) per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties, kuria bus patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos įsipareigoja perduoti atsakovui E. K. Kauno miesto 7-ojo notaro biuro notarės Juditos Valevičienės 2023 m. vasario 15 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 7KV-909 (toliau – Vykdomasis įrašas), kurio pagrindu vykdoma vykdomoji byla Nr. 0070/23/00333, atsakovui E. K. raštu patvirtinus vykdomojo įrašo perdavimo jam faktą. Jeigu atsakovas E. K. delsia arba atsisako priimti Vykdomąjį įrašą, atsisako pasirašyti Vykdomojo įrašo gavimo patvirtinimą ar kitokiu būdu užkerta kelią Vykdomojo įrašo perdavimui atsakovui E. K., laikoma, kad šios sutarties 2 punkte numatytų mokėjimo terminų skaičiavimo eiga prasideda nuo paskutinio ieškovo elektroninio laiško arba SMS žinutės išsiuntimo atsakovui E. K. dienos.
2. Atsakovai A. D. P., E. K. ir T. K. solidariai įsipareigoja ieškovui S. K. sumokėti 9018 (devynis tūkstančius aštuoniolika) Eur nustatyta tvarka:
- 2000 (du tūkstančiai) Eur turi būti sumokėta per 5 (penkias) kalendorines dienas skaičiuojant nuo Vykdomojo įrašo perdavimo atsakovui E. K. dienos, kaip ji suprantama pagal šios Taikos sutarties 1 punktą.
- 3509 (trys tūkstančiai penki šimtai devyni) Eur turi būti sumokėti per vieną mėnesį nuo Vykdomojo įrašo perdavimo atsakovui E. K. dienos, kaip ji suprantama pagal šios Taikos sutarties 1 punktą.
- 3509 (trys tūkstančiai penki šimtai devyni) Eur turi būti sumokėti per du mėnesius nuo Vykdomojo įrašo perdavimo atsakovui E. K. dienos, kaip ji suprantama pagal Šios Taikos sutarties 1 punktą.
3. Šalys susitaria, kad atsakovui E. K. šia Taikos sutartimi yra pripažįstamos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu nuosavybės teise priklauso S. K..
4. Atsakovams solidariai tinkamai įvykdžius visus šioje Taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, bus laikoma, kad su ieškovu S. K. yra tinkamai atsiskaityta pagal ieškovo S. K. ir atsakovės A. D. P. 2017 m. birželio 12 d. sudarytos Pinigų paskolos sutarties, patvirtintos Kauno m. 7 notarų biuro notarės Juditos Valevičienės, notarinio registro Nr. 7KV-2880, prievoles ir kitus su tuo susijusius ieškovo reiškiamus reikalavimus.
5. Atsakovams pažeidus Taikos sutarties 2 punktą, atsakovai solidariai turės mokėti ieškovui 9 (devynių) procentų metines palūkanas nuo pradelstos sumokėti sumos iki visiško įsipareigojimų pagal šią Taikos sutartį įvykdymo.
6. Ieškovas atsisako visų savo ieškinio reikalavimų.
7. Ieškovas patvirtina, kad atsakovams solidariai tinkamai įvykdžius visus šioje Taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, jis neturi ir nebeturės atsakovams jokių finansinių ar kitokio pobūdžio reikalavimų ir (ar) pretenzijų, įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovas nereikš atsakovams jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų, susijusių su Paskolos sutartimi, jos vykdymu, civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir (ar) pagrindu.
8. Atsakovai patvirtina, kad jie neturi ir nebeturės ieškovui jokių finansinių ar kitokio pobūdžio reikalavimų ir (ar) pretenzijų, įskaitant, bet neapsiribojant, atsakovai nereikš ieškovui jokių pretenzijų ir (ar) reikalavimų, susijusių su Paskolos sutartimi, jos vykdymu, civilinės bylos nagrinėjimo dalyku ir (ar) pagrindu.
9. Šalys patvirtina, kad Taikos sutartis atitinka šalių interesus, yra parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nepažeidžia šalių ir joms žinomų trečiųjų asmenų interesų, taip pat viešojo intereso.
10. Šalys pareiškia ir garantuoja viena kitai, kad atliko visus teisinius veiksmus, būtinus Taikos sutarties tinkamam sudarymui, jos galiojimui, Taikos sutarties sąlygų vykdymui. Šalys pasirašo šią Taikos sutartį visiškai pasikliaudamos Taikos sutartyje numatytomis garantijomis.
11. Šalys pareiškia, kad joms yra žinomos, išaiškintos ir suprastos šios Taikos sutarties sudarymo pasekmės, numatytos CPK 293 straipsnio 5 punkte, t. y. kad teismas nutraukia civilinę bylą, jeigu šalys sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino.
12. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad joms yra žinomos ir suprantamos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, nustatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
13. Šalys pareiškia ir patvirtina, kad joms yra žinoma ir suprantama, kad pagal CK 6.189 straipsnį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalims yra suprantama, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios Taikos sutarties patvirtinimo, Taikos sutartis tampa vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 2 dalis).
14. Šalys pareiškia, kad Taikos sutarties sąlygų turinys ir jų visuma šalims yra suprantami, aiškūs ir atitinka šalių tikrąją valią. Šalys patvirtina, jog, prieš sudarydamos Taikos sutartį, būdamos rūpestingos ir apdairios, atliko visus veiksmus ir ėmėsi visų priemonių neaiškioms Taikos sutarties sąlygoms išsiaiškinti ir abipusių derybų keliu Taikos sutarties sąlygas suformulavo taip, kad Taikos sutarties sąlygos atitiktų šalių tikslus, valią (ketinimus) bei interesus.
15. Taikos sutartis įsigalioja nuo nutarties, kuria patvirtinama Taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
16. Nė viena iš šalių neatlygina priešingos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų teikiant kasacinį skundą civilinėje byloje ir ją nagrinėjant Lietuvos Aukščiausiame Teisme, taip pat išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme bei civilinę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
17. Ieškovas įsipareigoja padengti vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0070/23/00333.“
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTQ2Ni05MzQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-466-934/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-466-934/2024">e2A-466-934/2024</a> ir Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-357-324/2024 ir civilinę bylą pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams A. P. (dabartinė pavardė D.), T. K. ir E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nutraukti.
Grąžinti ieškovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) už kasacinį skundą 2025 m. vasario 5 d. akcinei bendrovei „Swedbank“ mokėjimo nurodymu sumokėtą 1536 (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt šešių) Eur žyminį mokestį; mokėjimo užduoties kodas (ID) ZN99376.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
