Civilinė byla Nr. e2YT-2918-494/2025
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00462-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.6.15.3
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 6 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškimą dėl pinigų pripažinimo bešeimininkiu turtu pagal kvitą A Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) kreipėsi į teismą, prašydama tarnybos VSAT apskaitytą turtą pagal Kvitą A Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 eurų (viena kupiūra 200 eurų, tris po 100 eurų), pripažinti bešeimininkiu turtu bei perduoti valstybės nuosavybėn.
Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMzctNjM0LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-337-634/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-337-634/2022">1-337-634/2022</a> ir 2022 m. liepos 28 d. priimtas teismo nuosprendis, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) A. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje išdėstyta, kad iš A. M. paimtus pinigus – 500 eurų – nuosprendžiui įsiteisėjus, juos grąžinti jų savininkui. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – tarnyba) tebesaugomi iš A. M. paimti pinigai. Tarnyba 2024 metų vasario 19 d. siuntė pranešimus dėl paimtų pinigų grąžinimo, tačiau asmuo iki šiol minėto turto neatsiėmė ir apie savo ketinimus nepranešė. Pranešimai siųsti registruotu laišku (neįteiktas) ir elektroniniu paštu (el. pašto adresą nurodė asmeniui teisme atstovavęs advokatas). Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius pateikė informaciją, kad minimas asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą iki 2027 m. rugpjūčio 17 d. ir į Šengeno informacinę sistemą, kaip nepageidaujamas asmuo, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę. Gyventojų registro duomenis užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Lietuvos Respublikoje MIGRIS ir UR sistemose nėra nurodyta jokių užsieniečio kontaktinių duomenų ar buvimo (apgyvendinimo) vietų. A. M. į raštus nereagavo, pareigos atvykti nevykdė ar nurodyti atsiskaitomąją sąskaitą dėl pinigų pervedimo, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokiu savo neveikimu asmuo atsisakė faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą (CK 4.31 str. 1 d.). Pinigai perduoti 2022-06-27 saugojimui VSAT (Kvitas A Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: Vilnius, Savanorių pr. 2, pinigai įtraukti į apskaitą ir yra saugomi daugiau kaip dvejus metus, o jų saugojimas ir apskaita reikalauja tiek žmogiškųjų, tiek materialiųjų išteklių. Pareiškėjas nėra profesionalus saugotojas, todėl pagal savo veiklos specifiką daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugo tik iki tol, kol bus priimti atitinkami procesiniai sprendimai, o juos priėmus – vykdo, t. y. arba inicijuoja konfiskavimo procedūrą, arba grąžina teisėtiems jų savininkams, o jei turtas neturi savininko – kreipiasi į atitinkamas institucijas dėl pripažinimo bešeimininkiu ir perdavimo valstybės nuosavybėn.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjos pareiškimo tenkinimo klausimą nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, bylą teismo posėdžiuose nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka 2025 m. kovo 6 d., 9 val. informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bešeimininkiu daiktu laikomas daiktas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas nežinomas. Pagal CK 4.58 straipsnio 4 dalį, kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe. Pagal CK 4.58 straipsnio 1 dalį bešeimininkis daiktas nuosavybėn gali būti perduotas tik valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu, priimtu pagal valstybės arba savivaldybės institucijos pareiškimą. Pareiškimas paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip, o bešeimininkio daikto išaiškinimo ir apskaitos tvarką nustato Vyriausybė (CK 4.58 straipsnio 1-2 dalys).
Turto perdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo ir saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau kartu – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą, Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu pranešdami apie bešeimininkio daikto buvimą Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieniems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Iki perduodamas valstybei ar savivaldybei, bešeimininkis daiktas Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje. Bešeimininkis daiktas perimamas surašant nustatytos formos turto apskaitos dokumentą. Perėmimo Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje, siekiant, kad šis turtas teismo sprendimu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka būtų perduotas valstybei ar savivaldybei, pagrindas – asmens, kurio žinioje toks daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, pranešimas (Taisyklėse pranešimas suprantamas kaip asmens kreipimasis raštu į kompetentingą instituciją dėl atitinkamų veiksmų atlikimo) Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai apie bešeimininkio daikto buvimą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMzctNjM0LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-337-634/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-337-634/2022">1-337-634/2022</a> ir 2022 m. liepos 28 d. priimtas teismo nuosprendis, kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) A. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nuosprendyje išdėstyta, kad iš A. M. paimtus pinigus – 500 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. M.. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – tarnyba) tebesaugomi iš A. M. paimti pinigai. Tarnyba 2024 metų vasario 19 d. siuntė pranešimus dėl paimtų pinigų grąžinimo, tačiau asmuo iki šiol minėto turto neatsiėmė ir apie savo ketinimus nepranešė. Pranešimai siųsti registruotu laišku (neįteiktas) ir elektroniniu paštu (el. pašto adresą nurodė asmeniui teisme atstovavęs advokatas). Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius pateikė informaciją, kad minimas asmuo yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką nacionalinį sąrašą iki 2027 m. rugpjūčio 17 d. ir į Šengeno informacinę sistemą, kaip nepageidaujamas asmuo, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę. Gyventojų registro duomenis užsienietis nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Lietuvos Respublikoje MIGRIS ir UR sistemose nėra nurodyta jokių užsieniečio kontaktinių duomenų ar buvimo (apgyvendinimo) vietų. A. M. į raštus nereagavo, pareigos atvykti nevykdė ar nurodyti atsiskaitomąją sąskaitą dėl pinigų pervedimo. Pinigai perduoti 2022-06-27 pinigų perdavimo-priėmimo aktu saugojimui VSAT (Kvitas A Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: Vilnius, Savanorių pr. 2, pinigai įtraukti į apskaitą ir yra saugomi daugiau kaip dvejus metus.
Nors CK 4.57-4.58 straipsnių tekste pagal jo gramatinę prasmę nurodyta tik viena civilinių teisių objektų rūšis – daiktas, tačiau, taikydama sisteminį, lingvistinį ir teleologinį aiškinimo metodus ir atsižvelgdama į tai, kad pinigai visų pirma yra turtas – viena iš finansinio turto rūšių, pagal teisės doktriną priskiriamų prie materialaus kilnojamojo turto, o nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimas yra tik vienas iš įstatyme nustatytų nuosavybės teisės į turtą įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 12 punktas), kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išdėstytų CK straipsnių pagrindu nuosavybė gali būti įgyjama ne tik į bešeimininkį daiktą, bet ir į bet kokį kitą turtą, įskaitant pinigus, jeigu nustatoma, kad jie neturi savininko arba jų savininkas nežinomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-129/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-129/2013">3K-3-129/2013</a>).
A. M. į raštus nereagavo, pareigos atvykti nevykdė ar nurodyti atsiskaitomąją sąskaitą dėl pinigų pervedimo, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad tokiu savo neveikimu asmuo atsisakė faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą (CK 4.31 str. 1 d.). CK 4.58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kilnojamieji daiktai, kurie niekam dar nepriklausė arba kurių savininkas atsisakė tiesiai tai išsakydamas arba juos išmesdamas, tampa tuos daiktus pradėjusio valdyti asmens nuosavybe.
Lietuvos teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje yra būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, būtų susipažinęs su jo teises ir pareigas nustatančiais teisės aktais, o šio reikalavimo nesilaikymas vertintinas kaip sąmoningas asmens pasirinkimas tokio elgesio modelio, dėl kurio jam gali kilti neigiamos teisinės pasekmės (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. balandžio 8 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).
Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pinigai (500 eurų) įgijo bešeimininkio turto statusą. Pinigai perduoti 2022-06-27 saugojimui VSAT (Kvitas A Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu: Vilnius, Savanorių pr. 2, pinigai įtraukti į apskaitą ir yra saugomi daugiau kaip dvejus metus. Atsižvelgdami į tai, kad asmuo po raginimų atsiimti jam grąžintiną turtą jo neatsiėmė, taip pat nepateikė jokios informacijos, dėl kokios priežasties jam grąžinamų pinigų neatsiima, kadangi pinigai yra saugomi daugiau kaip 2 metus, o tolesnis pinigų saugojimas netikslingas, pinigai - 500 eurų (viena kupiūra 200 eurų, tris po 100 eurų) įgijo bešeimininkio turto statusą ir perduotini valstybės nuosavybėn.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 534-537 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apskaitytą turtą pagal Kvitą A Nr. (duomenys neskelbtini) – 500 eurų (viena kupiūra 200 eurų, tris po 100 eurų), pripažinti bešeimininkiu turtu bei perduoti valstybės nuosavybėn.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Dalia Zeniauskaitė
