G. G. pagal BK 183 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-224-495/2020

Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01445-2010-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.6.2.1; 1.2.29.1.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Prano Kuconio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei,

nuteistųjų G. G. ir R. Š. gynėjui advokatui Vladimirui Buslovičiui,

civilinės ieškovės MB „S.“ atstovui advokatui Laurynui Biekšai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. G. ir R. Š. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžiu:

G. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį buvo išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

R. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 17 d. įstatymo redakcija) 50 MGL (1882,53 Eur) dydžio bauda.

Iš R. Š. priteista BUAB „Š.“ 7394,67 Eur, 556 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 7950,67 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalis dėl G. G. išteisinimo panaikinta ir ji nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1900 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant turtinę žalą atlyginti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalis, kuria R. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2009 m. gruodžio 17 d. redakcija), pakeista.

R. Š. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 183 straipsnio 1 dalies į BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 69 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas, įpareigojant turtinę žalą atlyginti per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 22 d. nuosprendžio dalis, kuria iš R. Š. priteista BUAB,,Š.“ (buvusi UAB „V.“) 7394,67 Eur turtinei žalai atlyginti, pakeista.

Priteista iš R. Š. 43 597,18 Eur, iš G. G. 48 164,45 Eur turtinei žalai bei po 278 Eur proceso išlaidų BUAB,,Š.“ atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. G. G. nuteista už tai, kad, nuo 2006 m. lapkričio 3 d. iki 2010 m. vasario 10 d. būdama UAB „V.“, registruotos (duomenys neskelbtini), Vilniuje, finansų direktorė, pagal einamas pareigas turėdama teisę sudaryti sandorius įmonės vardu, pagal 2008 m. birželio 2 d. direktoriaus įsakymą Nr. P-01114 būdama atsakinga už įmonės finansines operacijas elektroninės bankininkystės sistemoje ir perduodant slaptažodžių kodus AB Šiaulių bankui ir AB SEB bankui, suteikiant galutinio elektroninio parašo tvirtinimo teisę, turėdama teisę disponuoti lėšomis bendrovės sąskaitoje ir kasoje, nuo 2006 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. vasario 10 d. iš bendrovės kasos ir banko sąskaitų, jai, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėjus 1 509 527,35 Lt (437 189,33 Eur), dėl 120 345,82 Lt (34 854,56 Eur) nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „V.“ naudai, taip pasisavino savo žinioje esantį UAB „V.“ didelės vertės turtą – 120 345,82 Lt (34 854,56 Eur); pagal 2006 m. lapkričio 3 d. darbo sutartį Nr. DS619, dirbdama UAB „V.“ finansų direktore, einamų pareigų pagrindu turėdama teisę veikti UAB „V.“ vardu, turėdama teisę sudaryti sandorius įmonės vardu ir disponuoti lėšomis bendrovės sąskaitoje, būdama materialiai atsakinga už grynųjų pinigų, išmokėtų iš kasos ūkio išlaidoms, panaudojimą, nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 10 d., siekdama asmeninės turtinės naudos, asmeninėms reikmėms, apmokėdama savo naudai pirktas prekes ir paslaugas, panaudojo bendrovės lėšas – 45 956,38 Lt (13 309,89 Eur), o šių prekių įsigijimo dokumentus pateikė UAB,,V.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui ir nurodė juos įtraukti į UAB „V.“ buhalterinę apskaitą; taip pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės UAB „V.“ turtą – iš viso 166 302,2 Lt (48 164,45 Eur) (120 345,82 Lt (34 854,56 Eur) ir 45 956,38 Lt (13 309,89 Eur)), padarydama UAB,,V.“ didelę turtinę žalą.

2. G. G. nuteista ir už tai, kad nenustatytą laiką nenustatytoje vietoje laikė pagamintą žinomai netikrą 2005 m. gruodžio 14 d. sutartį Nr. 04-05/12/14, sudarytą UAB „N.“, Vilnius, (duomenys neskelbtini), su K. M. dėl keturių kambarių buto, (duomenys neskelbtini), ardymo, valymo, betono grindų įrengimo, bendros elektros instaliacijos įvedimo ir vidaus apdailos darbų, ir šio žinomai netikro dokumento savo parašu patvirtintą kopiją panaudojo 2016 m. birželio 1 d. 10.15 val. pateikdama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnams Vilniuje, Kalvarijų g. 3, taip laikė ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.

3. R. Š. nuteistas už tai, kad nuo 2007 m. spalio 19 d. iki 2010 m. vasario 10 d. būdamas UAB „V.“, registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), projektų vadovas, pagal einamas pareigas nuo 2007 m. spalio 19 d. iki 2010 m. vasario 10 d. iš bendrovės kasos bei banko sąskaitų jam, kaip atskaitingam asmeniui, išmokėjus 400 992,2 Lt (116 135,36 Eur), dėl 147 235,4 Lt (42 642,32 Eur) nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad šie pinigai buvo panaudoti UAB „V.“ naudai, taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „V.“ turtą – 147 235,4 Lt (42 642,32 Eur); pagal 2007 m. spalio 19 d. darbo sutartį Nr. DS-649, dirbdamas UAB „V.“ projektų vadovu, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisę veikti ir sudaryti sandorius bendrovės vardu, disponuoti bendrovės lėšomis ir būdamas materialiai atsakingas, nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 10 d., siekdamas asmeninės turtinės naudos, asmeninėms reikmėms, apmokėdamas savo naudai pirktas prekes ir paslaugas, panaudojo bendrovės lėšas – 3296,95 Lt (954,86 Eur), o šių prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus pateikė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui; taip pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „V.“ turtą – iš viso 150 532,34 Lt (43 597,18 Eur) (147 235,4 Lt (42 642,32 Eur) ir 3296,95 Lt (954,86 Eur)), padarydamas UAB „V.“ didelę turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, todėl panaikino G. G. priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priėmė jai apkaltinamąjį nuosprendį, o R. Š. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pakeitė, jo nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 183 straipsnio 1 dalies į to paties straipsnio 2 dalį. Šios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog nuteistieji neturėjo teisės naudotis UAB „V.“ lėšomis neva jiems išduotų paskolų ir išrašytų vekselių pagrindu, taip pat reikalauti iš jos vekseliuose nurodytų sumų dėl šios bendrovės įsipareigojimų jiems nevykdymo.

5. Apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta bei prieštaraujančia byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams pirmosios instancijos teismo išvadą dėl G. G. veiksmų, kad suklastotos sutarties laikymo faktas bei jos pateikimas nesukėlė jokių padarinių, todėl šie veiksmai negali būti vertinami kaip nusikalstama veika (BK 300 straipsnio 1 dalis), nes jais nebuvo pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės ar sukeltos šiems asmenims reikšmingos pasekmės.

6. Šios instancijos teismas nustatė ir tai, kad R. Š. pasisavino savo žinioje esančius UAB „V.“ priklausančius 43 597,18 Eur, tai yra didelės vertės turtą (BK 190 straipsnis), ir jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

III. Kasacinių skundų argumentai

7. Kasaciniais skundais nuteistųjų G. G. ir R. Š. gynėjas advokatas V. Buslovičius prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nuteistųjų gynėjo kasaciniuose skunduose išdėstyti iš esmės analogiški argumentai, dėl to jie aprašomi bendrai. Kasatorius skunduose nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. G. ir R. Š., pažeidė BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 1 ir 3 dalių, 276 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio reikalavimus, nes neišsamiai išnagrinėjo bylą, įvertino dalį bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

7.2. Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai nustatė, kad G. G. ir R. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavino savo žinioje esantį ir jiems patikėtą UAB „V.“ didelės vertės turtą, tačiau kaip buvo padaryti inkriminuoti nusikalstami veiksmai ir kokiais konkrečiais veiksmais buvo pasisavintas UAB „V.“ turtas, kada bendrovės pinigai buvo paimti ir kur jie buvo perduodami, nenurodė, bylos duomenų neanalizavo, nevertino, motyvų dėl veikos kvalifikavimo neišdėstė.

7.3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, darydamas išvadas dėl 2009 m. birželio 1 d. paskolos sutarčių Nr. 20090601/02 ir 200906 01/01 fiktyvumo, nes motyvų neišdėstė, dalį įrodymų vertino selektyviai ir padarė prieštaringas įrodymų vertinimo išvadas (liudytojų R. B., V. D. parodymai, ekspertizės aktai).

7.4. Spręsdamas G. G. ir R. Š. atsakomybės dėl UAB „V.“ turto praradimo klausimą, teismas privalėjo įvertinti ir R. B., kaip įmonės direktoriaus, veiksmų teisėtumą. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl G. G. veiksmų, susijusių su bendrovei priklausančių grynųjų pinigų disponavimu, jos faktiniu vadovavimu UAB „V.“ (R. B., V. D. parodymai), vien tuo pagrindu, kad ji buvo atsakinga už įmonės finansines operacijas elektroninės bankininkystės sistemoje ir perduodant slaptažodžių kodus bankams suteikiant galutinio elektroninio parašo tvirtinimo teisę, yra ne tik neišsamios, bet ir prieštaringos. Byloje nenustatyta, ar R. B. neveikė bendrai kartu su G. G. bei R. Š.

7.5. Kasaciniuose skunduose kritikuojama teismo išvada dėl G. G. faktinio vadovavimo UAB „V.“, argumentuojant tuo, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo atsakinga V. D. ir direktorius R. B. Nesutinkama ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad G. G. ir R. Š. reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą sumą galėjo įgyti tik tuo atveju, jei jiems nebūtų sumokėtas darbo užmokestis. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatas ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl vekselius reglamentuojančių teisės normų taikymo.

7.6. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, be bendrų teiginių, kad nekyla abejonių, kad G. G., žinodama, jog dėl jos ir R. Š. neteisėtų veiksmų savinantis UAB „V.“ priklausančias lėšas yra susidariusi skola, siekdama pateisinti šiuos savo ir R. Š. veiksmus, pasinaudojo R. B., turinčiu teisę UAB „V.“ vardu sudaryti sutartis, sudarė ir pasirašė aptariamas paskolų sutartis, ir kad nustatyta, jog G. G. ir R. Š. negalėjo teisėtai naudotis UAB „V.“ lėšomis sudarytų paskolų ir išrašytų vekselių pagrindu, nėra jokių konkrečiai nuteistojo R. Š. veikos kvalifikavimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrindžiančių motyvų.

7.7. Apeliacinės instancijos teismas, nuteisdamas G. G. ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už žinomai netikro dokumento laikymą ir panaudojimą, pažeidė BPK 305, 331 straipsnių reikalavimus, nes neišdėstė išvadų dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo motyvų, apsiribojo tik abstrakčiu šios veikos požymių nurodymu. Faktinių bylos duomenų, teismų pripažintų įrodymais, visuma nepatvirtina objektyviųjų savarankiškos nusikalstamos veikos – 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 04-05/12/14, kaip netikro dokumento, laikymo – požymių.

7.8. Apeliacinės instancijos teismas nuteisė G. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL (1900 Eur) dydžio bauda, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams. Paskirdamas G. G. galutinę subendrintą bausmę, apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, pažeidė BK 65 straipsnio 2 dalį, nes nepaskyrė baudos kartu su laisvės atėmimo bausme.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. Nuteistųjų G. G. ir R. Š. gynėjo advokato V. Buslovičiaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).

10. Kaip matyti iš nuteistųjų gynėjo kasacinių skundų turinio, juose ginčijamas atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimas. Kasaciniuose skunduose reiškiamos abejonės dėl liudytojų R. B., V. D. parodymų patikimumo, kitaip vertinami nuteistųjų G. G. ir R. Š. parodymai, kvestionuojamos teismo padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių aplinkybių nustatymo (dėl nuteistosios G. G. faktinio vadovavimo UAB „V.“, dėl fiktyvių paskolos sutarčių sudarymo tarp G. G., R. Š. ir UAB „V.“ bei vekselių išdavimo), šios aplinkybės savaip interpretuojamos ir prašoma, atsižvelgiant į šias interpretacijas, daryti kitokias išvadas, nei padarytos skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su BPK pažeidimais

11. Kasatorius, nesutikdamas su G. G. ir R. Š. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, visapusiškai neįsigilino į bylos medžiagą ir padarė nepagrįstą, bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl nuteistųjų kaltės. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

12. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymas taip pat reikalauja, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis pagrindinių nuosprendžio surašymo taisyklių, reglamentuotų BPK XXIII skyriuje (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir priimamų sprendimų argumentavimu.

13. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, dar kartą išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, išdėstė byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus (kaltinamųjų G. G., R. Š., liudytojų R. B., V. D., K. B., A. P., A. T., S. P., E. V. parodymus, specialistės A. S., eksperto J. V. paaiškinimus, 2012 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. 5-1/14 dėl UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos, 2018 m. birželio 1 d. ekspertizės aktą Nr. 11-422(18), 2019 m. kovo 29 d. ekspertizės aktą Nr. 11-2025(18) bei kitus rašytinius įrodymus), išanalizavo juos atskirai ir gretindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, susiedamas juos į vientisą loginę grandinę, padarė įrodymais pagrįstą išvadą dėl G. G. kaltės kaltinime nurodytomis aplinkybėmis pasisavinus didelės vertės UAB „V.“ priklausantį turtą – 48 164,45 Eur, taip pat ir dėl R. Š. kaltės – jam pasisavinus didelės vertės UAB „V.“ priklausantį turtą – 43 597,18 Eur. Šios instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, dar kartą patikrino ir motyvuotai paneigė nuteistųjų gynybos versijas dėl UAB „V.“ lėšų, pervestų į G. G. ir R. Š. asmenines sąskaitas, panaudojimo išskirtinai tik bendrovės reikmėms (bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, atsiskaityti su paslaugų teikėjais, kreditoriais ir kt.) bei jų teisėto naudojimo asmeninėms reikmėms su bendrove sudarytų paskolų ir išrašytų vekselių pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, todėl padarė neteisingas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai G. G. išteisino pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o R. Š. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 183 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį.

14. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį G. G. bei pakeisdamas nuosprendžio dalį dėl R. Š. veikos kvalifikavimo, BPK 20 straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų nepažeidė, savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės grindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė faktinių bylos aplinkybių įvertinimą, pateikė motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys).

15. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje išdėstė argumentus ir išvadas, paaiškinančias, kodėl šis teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad G. G. ir R. Š. teisėtai naudojosi UAB „V.“ lėšomis jiems išduotų paskolų apimtimi ir dėl UAB „V.“ įsipareigojimų jiems nevykdymo turi teisę reikalauti iš įmonės vekseliuose nurodytų sumų, yra nepagrįstos ir neteisingos. Teismas daug dėmesio skyrė šiai nuteistųjų versijai ir ją neva patvirtinančioms bylos aplinkybėms patikrinti. Teismas konstatavo, kad jokių duomenų, kurie patikimai patvirtintų G. G. ir R. Š. teiginius apie paskolų išdavimo ir vekselių išrašymo aplinkybes, byloje nėra. Teismas įvertino UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų duomenis, patvirtinančius, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie suteiktas ir išmokėtas G. G. 250 000 Lt (72 405 Eur) sumos, R. Š. – 75 000 Lt (21 721,50 Eur) sumos paskolas; tai, kad 2009 m. bendrovės ekonominė būklė buvo sunki ir 2009 m. birželio 1 d. (nurodyta paskolų sudarymo data) bendrovė neturėjo finansinių išteklių suteikti jiems tokių paskolų; kartu teismas atkreipė dėmesį ir į vertinimui reikšmingą pirmosios instancijos teismo visiškai neįvertintą aplinkybę – paskolų sudarymo datą – 2009 m. birželio 1 d., nors byloje nustatyta, kad nuteistieji pasisavino UAB „V.“ lėšas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 19 d. iki 2010 m. vasario 10 d. Be kita ko, šios instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nuteistųjų reikalavimo teisės į vekseliuose nurodytas sumas, įvertino UAB „V.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatytas reikšmingas aplinkybes (nevertintas pirmosios instancijos teismo) apie nuteistiesiems išmokėtą darbo užmokestį (UAB,,V.“ įsipareigojimų R. Š. dėl nesumokėto darbo užmokesčio neturėjo, G. G. turėto įsipareigojimo dydis labai skiriasi nuo vekselyje nurodytos sumos) ir motyvuotai atmetė nuteistųjų parodymus dėl teisėto naudojimosi bendrovės lėšomis išrašytų vekselių pagrindu. Teismas taip pat, motyvuotai paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadas, nustatė, kad G. G. kontroliavo ir organizavo UAB „V.“ veiklą, faktiškai vadovavo bendrovės įmonės ūkinei ir komercinei veiklai ir ją vykdė, visiškai disponavo įmonės lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis, vienasmeniškai priimdavo visus sprendimus (liudytojų A. P., R. B., S. P., A. T., V. D., E. V. parodymai, kuriuos teismas laikė patikimais ir atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus). Teismas, nustatęs, kad G. G. buvo faktinė UAB „V.“ direktorė, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, motyvuotai įvertino ir R. B., UAB „V.“ direktoriaus, vaidmenį bendrovės valdyme ir konstatavo, jog šias pareigas jis ėjo tik formaliai, nes būtent G. G. disponavo bendrovės turtu per sau parankius asmenis – įmonės direktorius, taip pat ir per V. B., per kurį galėjo veikti, dalyvauti bendrovės valdyme, spręsti visus su bendrovės veikla, jos turtu susijusius klausimus. Teismui nustačius, kad G. G. vienasmeniškai priimdavo visus sprendimus, susijusius su bendrovės finansine veikla, kartu buvo įvertinti ir liudytojos V. D. (UAB „V.“ vyr. finansininkės) parodymai ir nustatyta, kad ji veikė tik pagal G. G. nurodymus ir buhalterinėje apskaitoje fiksuodavo išimtinai tik G. G. ir R. Š. pateiktus duomenis. Nuosekliai vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą (pirmiau nurodytus liudytojų parodymus, specialisto išvadą, ekspertizės aktus, specialisto ir ekspertų paaiškinimus), teismo padarytos motyvuotos išvados ir dėl R. Š. nusikalstamų veiksmų. Nustatyta, kad G. G., veikdama kaip faktinė bendrovės direktorė, dalį įmonės lėšų pervesdavo ne tik į savo, bet ir į R. Š., UAB „V.“ projekto vadovo, asmenines sąskaitas, iš kurių dalį (43 597,18 Eur) R. Š. pasisavino, t. y. 42 642,32 Eur panaudojimo nepagrindė pateisinančiais dokumentais, 957,86 Eur sumą panaudojo asmeninėms reikmėms, o prekių ir paslaugų įsigijimo dokumentus pateikė UAB „V.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui. Priešingai nei teigia kasatorius, teisiškai buvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, susijusios su R. Š. inkriminuota nusikalstama veika. Byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 1–5 dalių nuostatas ar pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles (BPK 331 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Be kita ko, kasatorius, kritikuodamas apeliacinės instancijos teismo atliktą byloje įrodymų vertinimą, formaliai nurodo ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pažeidimą, tačiau kuo pasireiškė šie pažeidimai, skunduose nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko (25 t., b. l. 197–198), išdėstė ir vertino tik pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, priimdamas skundžiamą nuosprendį šios instancijos teismas nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su byloje surinktų įrodymų tyrimu (BPK 242, 276 straipsniai), todėl konstatuoti kasaciniuose skunduose deklaratyviai nurodyto baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nėra jokio pagrindo.

17. Nuteistųjų gynėjo kasaciniuose skunduose nemotyvuotai nurodytas ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų, apibrėžiančių apeliacinio proceso ribas, pažeidimas. Teisėjų kolegija dėl šio skundo argumento nepasisako, kadangi ši baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, nei išteisintoji G. G., nei nuteistasis R. Š. ar jų gynėjai apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo neskundė, todėl spręsti apie neva padarytus BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimus nėra teisinio pagrindo.

18. Kasatoriaus nurodomi argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 183 straipsnio 2 dalies – taikymo yra deklaratyvūs, iš esmės siejami su, kasatoriaus nuomone, neteisingu faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai teismo nustatyti ir aptarti. Atsižvelgiant į tai, kad kasatoriaus argumentai, susiję su BPK pažeidimais, atmetami kaip nepagrįsti, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas G. G. ir R. Š. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 183 straipsnio 2 dalį.

19. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistosios G. G. gynėjo kasacinio skundo argumentais dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų BPK 305, 331 straipsnių pažeidimų, priimant G. G. apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

20. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (nuteistosios G. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo pateikta ir 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties 04-05/12/14 kopija), išdėstyti jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; išdėstyti motyvai, kodėl byloje ištirti įrodymai vertinami kitaip ir nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu.

21. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, nustatė, kad 2016 m. gegužės 6 d. G. G. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl UAB „V.“ priklausančio turto pasisavinimo. 2016 m. gegužės 30 d. ji per papildomą kaip įtariamosios apklausą, duodama parodymus apie galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes (UAB „V.“ priklausančių lėšų pasisavinimą), parodė, jog kitos apklausos metu pateiks dokumentus, taip pat ir sutarties kopiją dėl bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliktų statybos darbų. 2016 m. birželio 1 d. kartu su kitais dokumentais G. G. pateikė tyrėjai O. S. ir pagamintą žinomai netikrą savo parašu patvirtintą 2005 m. gruodžio 14 d. sutarties Nr. 04-05/12/14 kopiją. Vertindamas nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad G. G., pateikdama ikiteisminio tyrimo pareigūnams žinomai netikrą sutartį, norėjo suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, kad šie suklastoto dokumento pagrindu priimtų jai palankius sprendimus ir taip ji išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Šis žinomai netikras dokumentas buvo pateiktas sąmoningai, siekiant patvirtinti tikrovės neatitinkančius parodymus dėl atliktų statybos ir remonto darbų jai ir R. Š. priklausančiame bute. Tokiais veiksmais buvo realiai pasikėsinta į valdymo tvarką, į konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, jais buvo siekiama įgyvendinti ketinimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Taigi teismas, priešingai nei teigia kasatorius, išdėstė motyvus, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadomis dėl G. G. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir priėmė jai apkaltinamąjį nuosprendį. Todėl kasatorius neteisus teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305, 331 straipsnių nuostatas, neva tik abstrakčiai nurodydamas BK 300 straipsnio 1 dalies požymius.

22. Kasatoriaus nurodomi argumentai dėl netinkamo BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo siejami tik su neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu (sutarties kopijos ikiteisminio tyrimo pareigūnei pateikimu) ir netinkamu jų vertinimu, tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio, šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai teismo nustatyti ir aptarti. Teisėjų kolegijai nenustačius kasatoriaus nurodomų esminių BPK pažeidimų, nėra pagrindo konstatuoti, kad teismai G. G. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl kitų kasatoriaus argumentų

23. Kasaciniame skunde teigiama, kad nuteistajai G. G. netinkamai buvo taikyta BK 65 straipsnio 2 dalis. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrinęs bausmes, paskirtas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dveji metai laisvės atėmimo) ir 300 straipsnio 1 dalį (50 MGL – 1900 Eur bauda), paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Tačiau BK 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Iš tokių skundo argumentų darytina išvada, kad kasatorius prašo savo ginamajai G. G. paskirti griežtesnę bausmę. Toks skundo argumentas absoliučiai prieštarauja draudimo sunkinti nuteistojo padėtį principui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą yra išaiškinta, kad nuteistojo teisės skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Nagrinėjant bylą teismuose non reformatio in peius principo laikomasi visose proceso stadijose. Tiek nagrinėjant bylą apeliacine, tiek kasacine tvarka, tiek ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą, t. y. kai procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-380-942/2015). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo nuteistajai taikyti BK 65 straipsnio 2 dalį, kartu su laisvės atėmimu paskiriant ir baudą, tokiu būdu pabloginant jos teisinę padėtį.

24. Kaip jau minėta, kasatorius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 382 straipsnio 5 punktas). BPK 384 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu nuosprendis ar nutartis panaikinami ir byla perduodama iš naujo nagrinėti teisme, nutartyje turi būti nurodyti konkretūs esminiai šio kodekso pažeidimai arba motyvai, paaiškinantys, kuo pasireiškė netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas. Teisėjų kolegija nustatė, jog kasaciniuose skunduose nurodyti esminiai BPK pažeidimai apeliacinės instancijos teismo nebuvo padaryti. Be kita ko, kasatorius nenurodė skunduose jokių konkrečių bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, kurias apeliacinės instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, ar prieštaravimų, kuriuos šis teismas turėtų pašalinti iš naujo nagrinėdamas bylą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad reiškiamas kasatoriaus prašymas nėra pagrįstas teisiniais argumentais ir nėra pagrindo jo tenkinti.

25. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas netenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistųjų G. G. ir R. Š. gynėjo advokato Vladimiro Buslovičiaus kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Pranas Kuconis

Daiva Pranytė-Zalieckienė