Dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-778

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13136-2022-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 22 d. paduotu ieškovo A. Č. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame nurodė, kad dirbo mokytoju ir buvo atleistas iš darbo, ieškinyje prašė pripažinti jo darbo sutarties nutraukimą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktų pagrindu neteisėtu bei atsakovės (duomenys neskelbtini) 2022 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. P-155 negaliojančiu, pakeisti ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindą į DK 54 straipsnį, išmokant dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitines išmokas, priteisti iš atsakovės ieškovui kompensaciją už priverstinę prastovą nuo 2022 m. birželio 17 d., taip pat įvertinti atsakovės ieškovui padarytos neturtinės žalos mastą, jos padarymo aplinkybes ir priteisti ieškovui iki 5000 Eur neturtinę žalą.

Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir mokyklos vadovės prarastą pasitikėjimą ieškovo elgesiu ir bendravimo kultūra darbe (DK 58 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktai). Teismas pažymėjo, kad ieškovui turėtų būti suprantama, kad necenzūrinių, vulgarių žodžių ir frazių vartojimas pamokų metu yra neleistinas. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad darbuotojo elgesys, kai jis neteikia pasiaiškinimo dėl drausmės pažeidimo, išsisukinėja įvairiais pretekstais, savo esme reiškia, kad darbuotojas nepripažįsta padaręs pažeidimą, nesigaili ir neketina keisti savo elgesio modelio. Atsakovė atliko DK 58 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus veiksmus: gavusi duomenų apie ieškovo padarytus pažeidimus, paprašė papildomo patikrinimo (mokinių apklausos), įvertino jai pateiktus duomenis, net du kartus prašė pasiaiškinti, įvertino pažeidimo sunkumą, reikšmę, darbuotojo rezultatus iki pažeidimo, darbuotojo elgesį paaiškėjus pažeidimams ir priėmė pagrįstą sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu (apeliacinės instancijos teismo nutarties 23, 26, 29, 30 punktai).

Kasaciniu skundu ieškovas A. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutartį ir Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 29 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas su atsakovės direktore turėjo asmeninį konfliktą, tai turėjo įtakos ieškovo atleidimui iš darbo. Direktorė turėjo nusišalinti nuo ginčo sprendimo proceso organizavimo bei rezultatų vertinimo, o to nepadariusi pažeidė Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte – tai sąžiningumas ir nešališkumas (skundo 12 p.).

2. Darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu turi būti vienkartinis darbo pareigų pažeidimas. Nurodytame DK straipsnyje yra pateikiamas nebaigtinis šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąrašas, tame tarpe 3 dalies 7 punkte nurodant, kad tokiu darbo pareigų pažeidimu gali būti pripažinti ir kiti pažeidimai. Taigi, darbo sutarties nutraukimo pagrindas negali būti 58 straipsnio 3 dalies 7 punktas, ką neteisėtai savo įsakyme nurodė atsakovė. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokį vienkartinį šiurkštų darbo pareigų pažeidimą konstatavo darbdavys (skundo 16 p.).

3. Atsakovė pateikė ieškovui du reikalavimus pateikti paaiškinimus dėl skirtingų epizodų bei nurodydamas skirtingus tariamai pažeistus norminius aktus, bet nustatė per trumpą, nesiekiantį trijų dienų, pasiaiškinimo pateikimo terminą (skundo 19 p.). Atsakovė 2022 m. birželio 17 d. įsakyme Nr. P-155 „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nurodo įsakymo priėmimo pagrindą - tai surinkta medžiaga: mokyklos tėvų raštiški pranešimai, mokyklos socialinės pedagogės protokolai, darbuotojui pateikti reikalavimai pasiaiškinti, mokyklos darbo tvarkos taisyklės, istorijos mokytojo pareigybės aprašymas, pedagogų etikos kodeksas. Taigi, įsakyme nurodyti kiti, nei teiktuose darbuotojui reikalavimuose pasiaiškinti norminiai aktai bei pagrindai (skundo 20 p.). Kadangi darbdavys darbuotojui teikė du skirtingus reikalavimus pasiaiškinti, kuriuose nurodyti skirtingi epizodai, vykę skirtingu metu, nurodomi skirtingi norminiai aktai, kurių pagrindu prašoma pasiaiškinti, todėl nėra aišku, dėl kurios faktinės priežasties, numatytos DK 58 straipsnio 2 dalyje atsakovė nutraukė darbo sutartį. Iš atsakovės veiksmų analizės darytina išvada, kad ji nutraukė darbo sutartį su ieškovu ne dėl vienkartinio šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, o dėl pakartotinio pažeidimo, nesilaikydama tokiam atleidimui būtinų sąlygų (skundo 22 p.). Darbdavys ne tik nesuformulavo šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo esmės, bet ir neatsižvelgė į darbuotojo A. Č. ankstesnį elgesį, o jokia žala darbdaviui nebuvo konstatuota (skundo 24 p.).

4. Byloje nėra jokių tiesioginių šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo įrodymų, teismai nebuvo aktyvūs, savo sprendimus grindė prielaidomis bei netiesioginiais įrodymais. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). To ginčą nagrinėję teismai nepadarė. Byloje nesant tiesioginių įrodymų dėl ieškovo darbo pareigų pažeidimo, ieškinys turėjo būti tenkinamas, atleidimas pripažintas neteisėtu (skundo 34, 35 p.).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Donatas Šernas

Egidija Tamošiūnienė