R. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 135 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-173/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31642-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Tomo Šeškausko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo O. B. ir jo atstovo advokato Raimundo Gargaso kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžio nuteistojo R. K. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nukentėjusysis O. B. ir jo atstovas advokatas R. Gargasas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijų teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 54 straipsnio 3 dalį ir tai lėmė neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Kasatorių vertinimu, nuteistąjį R. K. teigiamai apibūdinančios aplinkybės (praeityje neteistas, penkerių metų laikotarpiu nėra baustas administracine tvarka, dirba, darbovietės charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nėra turėjęs drausminių nuobaudų, neregistruotas psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitoje) nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės skyrimas jam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų nurodytos aplinkybės nėra išimtinės, kurios leistų konstatuoti mažesnį R. K. ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Priešingai – nustatytos aplinkybės yra tipinės, t. y. visiškai atitinka bet kokioje kitoje byloje kaltininką apibūdinančius požymius.

Kasaciniame skunde teigiama, kad padarytas nusikaltimas yra sunkus, dėl R. K. itin pavojingų veiksmų O. B. sveikatai kilo sunkūs padariniai. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad, be randų, nukentėjusiojo sveikatai po nusikaltimo neliko jokių neigiamų padarinių yra neteisinga. Nukentėjusysis nusikaltimo pasekmes jaučia iki šiol, nes išlikę randai trukdo normaliai gyventi (negali pakelti sunkesnių daiktų). Be to, randai O. B. sukelia diskomfortą, nes kiekvieną kartą primena tą siaubo naktį, kai jam buvo padaryta daugiau kaip 20 sužalojimų ir dėl to grėsė pavojus jo gyvybei. Dėl randų pašalinimo nukentėjusysis kreipėsi į dermatologą ir plastikos chirurgą, taip pat į psichologą. Psichologas išdavė psichologinio įvertinimo pažymą, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad O. B. pasireiškia potrauminio streso sindromui būdinga simptomatika ir kad šie simptomai gali sunkėti ir dar labiau sutrikdyti jo gyvenimą.

Be to, kasatoriai teigia, kad yra pripažinta R. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, nors byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis nuoširdžiai gailėjosi. Pagal teismų praktiką teismas negali grįsti nuosprendžio prielaidomis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo O. B. ir jo atstovo advokato R. Gargaso kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paduodamas antrą kartą. Nors naujai pateikto skundo turinys nėra identiškas, šio skundo turinio esmė yra tapati pirmiau paduotam kasaciniam skundui. Kaip ir pirmame skunde, nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas nurodo iš esmės analogiškus argumentus dėl netinkamo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 54 straipsnio 3 dalies taikymo, tik papildomai išdėsto teiginius, kad abiejų instancijų teismų įvardyti nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys (praeityje neteistas, penkerių metų laikotarpiu nėra baustas administracine tvarka, dirba, darbovietės charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, nėra turėjęs drausminių nuobaudų, neregistruotas psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų įskaitoje) nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos bausmės jam skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir kad teismų nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, kurios leistų konstatuoti mažesnį nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2024 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavusi, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Šioje nutartyje pažymėta, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ir kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę tik tuo atveju, jeigu bausmės paskyrimas susijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Taip pat šioje nutartyje akcentuota, kad kasaciniame skunde keliamais klausimais yra pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, pateikiant aiškius bei išsamius motyvus, ir kad šis teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nurodytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu sušvelnindamas jam bausmę, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų, tuo tarpu dėl šių išvadų nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas nepateikė teisinių argumentų. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, nepateikta ir antrą kartą paduotame kasaciniame skunde. Nauji teiginiai dėl netinkamo nuteistąjį apibūdinančių duomenų vertinimo, nuteistojo ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kaip ir pakartoti iš pirmojo skundo, grindžiami tik subjektyviu bylos aplinkybių vertinimu, nesutinkant su nuteistajam paskirta bausme. O tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų ir yra kartotinio turinio, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 ir 6 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 ir 6 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nukentėjusiojo O. B. ir jo atstovo advokato Raimundo Gargaso kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Artūras Ridikas

Tomas Šeškauskas