Dėl teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už muzikos kūrinių, priskirtų prie autorių teisių objektų, naudojimą, nesudarius sutarties su autoriais ar jų teisių perėmėjais, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-534-916/2015

Proceso Nr. 2-70-3-01427-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Masada“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės asociacijos LATGA ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Masada“ dėl kompensacijos už autorių teisių pažeidimą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už muzikos kūrinių, priskirtų prie autorių teisių objektų, naudojimą, nesudarius sutarties su autoriais ar jų teisių perėmėjais, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė asociacija LATGA teismo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Masada“ 75 minimalių gyvenimo lygių (MGL) kompensaciją, sudarančią 9750 Lt (2823,80 Eur), už muzikos kūrinių naudojimą viešbutyje „Vaivorykštė“ nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2014 m. vasario 1 d., procesines palūkanas, įpareigoti atsakovę UAB „Masada“ savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis dienraštyje „Verslo žinios“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės UAB „Masada“ ieškovei asociacijai LATGA 4000 Lt (1158,48 Eur) kompensaciją už muzikos kūrinių naudojimą viešbutyje,,Vaivorykštė“ 2013 m. ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2014 m. kovo 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigojo atsakovę UAB „Masada“ savo lėšomis ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo įžanginę dalį (nurodant teismo pavadinimą, sprendimo priėmimo datą, įžanginės dalies antrą pastraipą) ir rezoliucinės dalies pirmos pastraipos antrą sakinį dienraštyje „Verslo žinios“; kitą ieškinio dalį atmetė.

Iš byloje esančių įrodymų teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės viešbutyje „Vaivorykštė“ nuo 2011 m. birželio 1 d. buvo naudojami autorių muzikos kūriniai, kurie priskirti prie autorių teisių objektų, tačiau faktą, kad tokie kūriniai viešbutyje buvo naudojami 2013 m., patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, surašytas 2013 m. rugsėjo 11 d. Dėl to teismas sprendė klausimą dėl kompensacijos priteisimo tik už 2013 metus. Teismas pažymėjo, kad nuo 2013 m. gegužės 1 d. įsigaliojo reikalavimas dviejų žvaigždučių viešbutyje kiekviename kambaryje turėti televizorių. Tai, kad atsakovės viešbučio 41 kambaryje yra po televizorių, teismui leido spręsti Turizmo departamento raštas, iš kurio matyti, jog 2012 m. atsakovės pateikta informacija Turizmo departamentui, kad kiekviename 41 kambaryje yra televizorius, kuris rodo 3 kalbomis, 11 informacinių ir pramoginių kanalų, šios informacijos atsakovė nepaneigė. Tai, kad atsakovė, neturėdama autorių leidimo, naudoja kūrinius, patvirtino faktas, kad ji 2012 m. nepageidavo sudaryti sutarties su asociacija LATGA. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad kompensacija turi būti skaičiuojama pagal atsakovės naudojamų ir užimtų kambarių skaičių, nes asociacijos LATGA patvirtinti Autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifų 8.1 punkte nustatyta, kad mokestis skaičiuojamas už vieną kambarį per metus. Atsakovė iki kūrinių naudojimo nesikreipė į ieškovę, todėl į faktinį kambarių užimtumą būtų galima atsižvelgti tuo atveju, jei atsakovė kūriniais naudotųsi teisėtai, o neteisėto naudojimo atveju nuolaidos negali būti daromos. Nustatęs neteisėtą autorių kūrinių naudojimą, teismas taikė ieškovės pasirinktą teisių gynybos priemonę – kompensacijos priteisimą, kurią skaičiavo po 60 Lt (17,38 Eur) už 41 kambarį už 2013 m., iš viso – 2460 Lt (712,47 Eur). Atsižvelgęs į tyčinius atsakovės veiksmus, teismas šią sumą didino 2 kartus, iki 4920 Lt (1424,93 Eur), tačiau, kadangi atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius nuostolingą viešbučio veiklą, priteistiną sumą sumažino iki 4000 Lt (1158,48 Eur), o dėl kitos dalies ieškinį atmetė. Reikalavimo priteisti kompensaciją už laikotarpį iki 2014 m. vasario 1 d. teismas netenkino, nes atsakovė pateikė prie bylos informaciją, kad kreipėsi į ieškovę dėl sutarties sudarymo, todėl teismas šalims suteikė galimybę susitarti dėl sutarties sąlygų, netenkindamas ieškovės prašymo dėl atsakomybės taikymo už 2014 metus. Teismas įpareigojo atsakovę paskelbti sprendimo įžanginės dalies, rezoliucinės dalies pastraipą, susijusią su pareikštais ir patenkintais reikalavimais, pažymėjęs, kad teismo sprendimo paskelbimas informuoja visuomenę apie autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimą ir yra viena iš priemonių, užtikrinančių veiksmingesnį autorių teisių gynimą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės asociacijos LATGA apeliacinį skundą, 2015 m. kovo 3 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą, pažymėjusi, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė UAB „Masada“ kasaciniu skundu prašo: Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinys, ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kasatorei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasatorės veikla, viešbučio „Vaivorykštė“ kambariuose pastačius televizorių (televizorius), atitinka muzikos kūrinių viešo paskelbimo sąvoką. Ieškovė kaip ieškinio pagrindą, t. y. neteisėto muzikos kūrinių naudojimo faktinį pagrindą Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) prasme, nurodė neteisėtą kūrinių viešą atlikimą, o kaip juridinį pagrindą – ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Kasatorė veiksmų, atitinkančių viešo atlikimo sampratą, neatliko. Ginčo teisenos bylose dispozicijos teisė (ir pareiga) suformuluoti faktinį ieškinio pagrindą tenka ieškovei. Ieškovė yra kolektyvinio autorių teisių administravimo subjektas, t. y. autorių teisių ir su autorių teisėmis susijusių teisių profesionalė, jai teisme atstovavo advokatė, todėl nėra pagrindo abejoti, kad ieškovė pareiškė būtent tokį ieškinį, kokį norėjo pareikšti. Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo padaryti išvadą, kad pareikštas ieškinys yra nepagrįstas.

2. Ieškovė įgyvendino savo dispozicijos teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą, pareikšdama ieškinio reikalavimą priteisti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą kompensaciją už kūrinių naudojimą, o ne ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytą atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva peržengdamas ieškinio ribas, du kartus padidino priteistiną kompensaciją, nors įstatyme nustatyta, kad gali būti didinamas tik ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytas atlyginimas, o ne ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta kompensacija.

3. Televizoriaus, priimančio transliuojamas televizijos programas, buvimas viešbučio kambaryje užfiksuotas antstolio 2013 m. rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo prezumpciją, kad visuose kambariuose nuo 2013 m. gegužės 1 d. yra televizorius, kuris priima transliuojamus kanalus, ir šios prezumpcijos atsakovė nenuginčijo. Taigi teismas pripažino, kad televizoriai kasatorės viešbučio „Vaivorykštė“ kambariuose buvo anksčiausiai nuo 2013 m. gegužės 1 d., tačiau kompensaciją priteisė ne proporcingai nuo nurodytos datos, bet už visus 2013 metus. Teismo sprendimas dėl šios dalies ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaringas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl priteistos kompensacijos dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į galimą gretutinių teisių turėtojų teisių pažeidimą. Teismas nurodė, kad atsakovė savo veikloje naudojo autorių ir gretutinių teisių objektus, todėl privalo mokėti atlyginimą už autorių teisių ir gretutinių teisių objektų naudojimą. Teismas sprendė, kad atsakovė įvykdė du deliktus: pažeidė ir autorių teises, ir gretutines teises, nors ieškovė neatstovauja gretutinių teisių turėtojams ir ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už gretutinių teisių pažeidimus priteisimo nereiškė.

5. Įstatyme nereglamentuojama, kokioje visuomenės informavimo priemonėje turėtų būti paskelbta informacija apie priimtą teismo sprendimą. Bylą nagrinėjančiam teismui ieškovės pozicija šiuo klausimu nėra privaloma. Informacijos apie priimtą teismo sprendimą paskelbimas intelektinės nuosavybės teisių gynimo bylose yra papildoma pažeistų teisių atkūrimo priemonė, kurios vienas iš tikslų yra prevencinis. Kasatorės viešbutis „Vaivorykštė“ veikia Šiauliuose, todėl turėtų būti aktualu informaciją apie priimtą teismo sprendimą skelbti vietinėje, o ne nacionalinėje spaudoje, juolab kad paskelbimas ieškovės pasirinktoje visuomenės informavimo priemonėje – laikraštyje „Verslo žinios“ – kainuoja gerokai brangiau nei kituose vietiniuose ar nacionaliniuose laikraščiuose. Protingumo principas reikalauja, kad teismas priimtų tokį procesinį sprendimą, kurio vykdymas nesukeltų neproporcingų išlaidų atsakovei. Be to, pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nusprendęs įpareigoti kasatorę informaciją apie priimtą teismo sprendimą įpareigoti paskelbti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, nors ieškovė prašė įpareigoti jį paskelbti per 10 dienų.

6. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad antstolio 2013 m rugsėjo 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra tinkamas rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Šis protokolas surašytas ne vykdant teismo pavedimą, o pagal ieškovės užsakymą. Pagal CPK 635 straipsnio nuostatas antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tada, jeigu jis surašytas vykdant teismo pavedimą. Kai antstolis nustatinėja faktus veikdamas kitu pagrindu, jo surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra paprastas, o ne prima facie rašytinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „A. J. Šokoladas“ v. UAB „Dzūkija“, bylos Nr. 3K-3-578/2006; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2012; kt.).

ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas pakankamą gaminių skaičiaus atrankinę dalį laiko tinkamu įrodymu, kad buvo šiame įstatyme nustatytų teisių pažeidimas. Ieškovė nepateikė pakankamai patikimų įrodymų, kad kasatorės viešbutyje „Vaivorykštė“ bylai aktualiu laikotarpiu buvo 41 televizorius. Antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes buvo apžiūrėti tik trys kambariai, juose rastas vienas veikiantis televizorius, todėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia pagrindo taikyti pakankamo gaminių skaičiaus atrankinės dalies taisyklę.

ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytos kompensacijos dydžio kontekste reikšmingas galimo pažeidimo mastas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad per televizijos kanalą „Liuks“ 2013 m rugsėjo 11 d., kai antstolis A. Bložė konstatavo faktines aplinkybes, buvo transliuoti du autorių teisėmis ginami muzikos kūriniai. Tai itin nedidelis pažeidimo mastas, į kurį teismai turėjo atsižvelgti, nustatydami priteistinos kompensacijos dydį.

Ieškovė teigė, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pritarė, kad patikimas įrodymas, patvirtinantis, jog kasatorės viešbutyje „Vaivorykštė“ buvo ne trys, o 41 televizorius, yra Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymas Nr. V-50 „Dėl viešbučių ir motelių klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-50), kurio priedo Nr. 1 123 punkte nustatyta, kad dviejų žvaigždučių viešbučiams keliamas reikalavimas kambariuose turėti televizorius su nuotoliniu valdymu. Su tokia teismų išvada negalima sutikti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš kasatorės kompensaciją už visus 2013 m., o Įsakymas Nr. V-50 įsigaliojo 2013 m. gegužės 1 d., t. y. pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai retroaktyviai taikė teisės normą, kuri tam tikru ginčui aktualiu laikotarpiu negaliojo. Be to, Įsakymo Nr. V-50 3.1 punkte buvo nustatytas tam tikras pereinamasis laikotarpis, t. y. kasatoriui išduotas apgyvendinimo paslaugų klasę patvirtinantis pažymėjimas iki 2015 m. birželio 7 d. galioja be papildomų sąlygų, tokių kaip televizoriaus pastatymas kiekviename viešbučio kambaryje.

7. Ieškovė yra viešasis juridinis asmuo, todėl šioje byloje galėjo būti skaičiuojamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 5 proc. metinės procesinės palūkanos, o ne CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos 6 proc. metinės procesinės palūkanos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė asociacija LATGA prašo skundą atmesti ir priteisti iš kasatorės bylinėjimosi išlaidas, šį prašymą motyvuodama tokiais argumentais:

1. Ieškinio reikalavime bei nurodytuose teisiniuose pagrinduose, kuo vadovaujantis toks reikalavimas yra pareikštas, nėra išskirtas kūrinių naudojimo būdas (nei viešas atlikimas, nei viešas paskelbimas), o yra prašoma priteisti kompensaciją už muzikos kūrinių panaudojimą, todėl kasatorė nepagrįstai teigia, kad ieškinys yra sietinas išimtinai tik su muzikos kūrinių naudojimu juos viešai atliekant. Kadangi ginčo byloje faktinės aplinkybės yra aiškios, teismui nekilo abejonių, kad viešbutyje buvo naudojami kūriniai be leidimo tai daryti ir nemokant autorinio atlyginimo, ieškovė turi teisę rinkti autorinį atlyginimą, tai teismai pritaikė tinkamas teisės normas ir teisingai išsprendė bylą. Nėra pagrindo pripažinti nepagrįstu ieškinio bei naikinti teismų sprendimo ir nutarties vien formaliais pagrindais.

2. Pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą teismas, nustatydamas kompensacijos dydį, atsižvelgia į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsakomybės dydžiui turi įtakos kaltės laipsnis: tyčia ar didelis neatsargumas, skolininko kaltės forma, laipsnis ir kitos su skolininko kalte susijusios svarbios bylos aplinkybės. Kasacinio skundo teiginys, kad buvo peržengtos ieškinio nagrinėjimo ribos, kompensacija buvo padvigubinta, – nepagrįstas. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti konkrečią kompensacijos sumą, t. y. 75 MGL (9750 Lt (2823,80 Eur), ir neprašė jos dvigubinti, tačiau pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti kompensacijos sumą sumažino iki 4000 Lt (1158,48 Eur), todėl akivaizdu, kad teismas sprendimu neperžengė ieškinio reikalavimų ribų, kompensacijos nedvigubino.

3. Nėra pagrindo sieti kūrinių naudojimo faktą išimtinai su antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes neteisėtą kūrinių naudojimą 2013 m. patvirtina ir kiti byloje pateikti įrodymai.

4. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, priteisė kompensaciją už kūrinių, o ne gretutinių teisių objektų naudojimą viešbutyje, o apeliacinės instancijos teismas nutarė sprendimą palikti nepakeistą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas, aptardamas autorių teisių gynimo būdus, kartu pacitavo ir gretutinių teisių subjektų teisę gauti kompensaciją, nesuteikia pagrindo manyti, kad teismas pripažino gretutinių teisių pažeidimo padarymo faktą.

5. Nors skelbimai laikraštyje „Verslo žinios“ yra gerokai brangesni nei kituose leidiniuose, mokestis už skelbimą nėra tiek didelis, kad sukeltų sunkias pasekmes kasatorei, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai.

6. Kasatorė nesutinka su įrodymų pakankamumu ginčo bylai išspręsti, tačiau šie argumentai atmestini, nes ji kiekvieną įrodymą siekia vertinti ne visų jų kontekste, o atsirinkdama jai priimtinesnius įrodymus, kitų buvimą ignoruodama.

7. Kasatorės nurodytas netikslumas dėl priteistų procesinių palūkanų neaktualus, nes ji jau sumokėjo priteistą kompensaciją ir atlygino bylinėjimosi išlaidas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta (CPK 353 straipsnio 2 dalis).

Dėl autorių turtinių teisių: viešo atlikimo ir viešo paskelbimo – atribojimo (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktai)

Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad jos veikla, viešbučio „Vaivorykštė“ kambariuose pastačius televizorių (televizorius), per kuriuos buvo transliuojami bei retransliuojami muzikos kūriniai, atitinka muzikos kūrinių viešo paskelbimo, bet ne viešo atlikimo sąvoką (kas buvo nurodyta kaip faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas; ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kasacinis teismas sutinka su šiais kasatorės argumentais, tačiau pažymi, kad veiksmų kvalifikavimas kaip viešo atlikimo ar viešo paskelbimo savaime neturi reikšmės nei konkretaus delikto kvalifikavimui, nei atsakovės veiksmų vertinimui.

Dėl nurodytų autorių turtinių teisių atribojimo kasacinis teismas yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Hesona“ v. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), bylos Nr. 3K-3-302/2009. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pasisakyta dėl nurodytų autorių turtinių teisių atribojimo bei tarpusavio santykio tiek pagal tarptautinėje (Berno konvencijos dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos 11bis straipsnio 1 dalies (i) (ii) (iii) punktuose), tiek ir pagal Europos Sąjungos teisėje (Europos Parlamento ir Tarybos 2001 m. gegužės 22 d. direktyvoje 2001/29/EB (toliau – Direktyva 2001/29/EB) 3 straipsnyje, Direktyvos preambulės 23 punkte) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Sociedad General de Autores y Editores de Espana (SGAE) v. Rafael Hoteles SA, byla C-306/05, aiškindamas minėtos Direktyvos 2001/29/EB 3 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, inter alia, pažymėjo, kad „/.../ viešbučių atliekamas signalo išplatinimas viešbučių kambariuose gyvenantiems klientams per televizorius, nepaisant gaunamo signalo transliavimo technikos, yra viešas paskelbimas šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalies prasme. Viešbučių kambarių privatus pobūdis neprieštarauja tam, kad kūrinio paskelbimas per televizorius reikštų viešą paskelbimą Direktyvos 2001/29 3 straipsnio 1 dalies prasme. Teisės doktrinoje, analizuojant viešo atlikimo ir viešo paskelbimo teisių teisinio reguliavimo ypatumus skirtingose ir skirtingoms teisės tradicijoms priklausančiose valstybėse, nurodoma, kad „vertinant lyginamuoju aspektu iš karto pažymėtina, kad vienodo termino, apibūdinančio kūrinio viešo atlikimo ir viešo paskelbimo teises, nėra /.../“ (Mizaras V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 423). Kai kuriose Europos valstybėse, pvz., Vokietijoje, apskritai yra vartojamas bendras terminas visoms teisėms, kai kūrinys naudojamas nematerialia forma, – „viešo atkūrimo“ teisė (vok. das Recht der öffentlichen Wiedergabe) (Mizaras V. Autorių teisė. I tomas. Vilnius: Justitia, 2008, p. 423). Lietuvos teisiniame reguliavime šios dvi autorių turtinės teisės yra atskirtos. ATGTĮ 2 straipsnio 31 dalyje viešas atlikimas apibrėžiamas kaip kūrinio vaidinimas, dainavimas, grojimas, deklamavimas, skaitymas, šokis ar kitas kūrinio viešo atlikimo būdas tiek tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek pasitelkus bet kokias priemones ar įrangą kokioje nors viešoje vietoje, kur tuo pačiu metu dalyvauja arba gali dalyvauti neapibrėžta visuomenės narių grupė. ATGTĮ 2 straipsnio 32 dalyje nustatyta, kad viešas paskelbimas – kūrinio viešas perdavimas laidais, bevielio ryšio priemonėmis, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu tokiu būdu, kad visuomenės nariai galėtų jį pasiekti individualiai pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku. Autoriaus išimtinė teisė leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis yra reglamentuojama ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Autoriaus išimtinė teisė leisti arba uždrausti transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant jo padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete), yra reglamentuojama ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punkte.

Byloje nustatyta, kad atsakovei priklausančio viešbučio „Vaivorykštė“ kambariuose buvo transliuojami ir retransliuojami TV kanalai ir atitinkamai naudojami muzikos kūriniai, tačiau atsakovė nėra sudariusi licencinės sutarties dėl konkrečių autorių teisių objektų naudojimo ir nemoka autorinio atlyginimo už kūrinių naudojimą. Kaip jau buvo minėta, savaime aplinkybė, jog bylą nagrinėję teismai konkrečiu atveju muzikos kūrinių transliacijas ir retransliacijas per televizijos kanalus kvalifikavo kaip atlikimą (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas), bet ne kaip paskelbimą (ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas), neturi esminės reikšmės sprendžiant kilusį ginčą (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Hesona“ v. Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), bylos Nr. 3K-3-302/2009). Tiek viešo atlikimo teisė, tiek viešo paskelbimo teisė yra išimtinė, ir kiekvienas naudotojas turi gauti autoriaus (ar jo įgalioto asmens) sutikimą. Dėl to teismų padarytas nurodytas teisinio kvalifikavimo netikslumas neturi reikšmės sprendžiant dėl atsakovės atsakomybės. Kolektyvinio teisių administravimo subjektas (LATGA) turi teisę administruoti tiek viešo atlikimo, tiek viešo paskelbimo teises (ATGTĮ 65 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Kartu pažymėtina, kad asociacijos LATGA, kaip autorių teisių kolektyvinio administravimo subjekto, subjektiškumas administruoti viešo atlikimo ar viešo paskelbimo teises konkrečiu byloje kilusiu atveju nėra ginčijamas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, susijusias su autoriaus išimtinių teisių leisti arba uždrausti viešai atlikti kūrinį ir viešai skelbti kūrinį atribojimu, ir netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, tačiau šis pažeidimas neturėjo lemiamos įtakos teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui.

Dėl kompensacijos kaip autorių teisių gynimo būdo ir jos dydžio šioje byloje (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas)

ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad autorių teisių subjektai, gindami savo teises, įstatymų nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti sumokėti kompensaciją. ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti: 1) kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus; arba 2) atlyginimo, kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis kūriniais ar kitais šio Įstatymo saugomų teisių objektais (tai yra gavęs leidimą), o kai yra pažeidėjo tyčia ar didelis neatsargumas, – iki dviejų kartų didesnio šio atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra v. UAB „Konto“, bylos Nr. 3K-3-260/2011; 2015 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „15min“ v. UAB „Lrytas“, bylos Nr. 3K-3-388-313/2015) išaiškinta, kaip turėtų būti taikomi minėtoje ATGTĮ normoje įtvirtinti kriterijai, reikšmingi sprendžiant dėl kompensacijos dydžio, inter alia, pažymint, kad kompensacijos instituto paskirtis – apginti autoriaus teisių ir gretutinių teisių subjektų pažeistas teises, teisingai jiems atlyginant jų patirtus materialinio ir nematerialinio pobūdžio praradimus ir taip užtikrinant teisingą autorių ir gretutinių teisių subjektų pažeistų teisių gynimą, kai dėl autorių ir gretutinių teisių pažeidimo neįmanoma nustatyti padarytos žalos. Ginant intelektinės nuosavybės teises, svarbūs ne tik kompensaciniai, bet ir prevenciniai tikslai. Įstatyme nustatytas kompensacijos dydžio ribų intervalas, o kompensacijos, priteistinos konkrečioje situacijoje, dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Kompensacija yra tik specialus žalos apskaičiavimo metodas (įstatyme nustatyto dydžio nuostoliai), įtvirtintas ATGTĮ dėl autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifikos. Sprendžiant dėl konkrečios priteistinos kompensacijos sumos būtina vadovautis ir civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis.

Ieškovė šioje byloje prašė teismo priteisti 9750 Lt (2823,80 Eur) kompensaciją. Bylą nagrinėję teismai priteisė ieškovei 4000 Lt (1158,48 Eur) kompensaciją už muzikos kūrinių naudojimą viešbutyje „Vaivorykštė“ 2013 m. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio, skaičiavo po 60 Lt (17,38 Eur) už 41 kambarį 2013 m., atsižvelgdamas į tyčinius atsakovės veiksmus, šią sumą didino 2 kartus, tačiau, kartu atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad atsakovės veikla yra nuostolinga, priteistiną sumą mažino iki 4000 Lt (1158,48 Eur). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisiniame reguliavime įtvirtintus kompensacijos priteisimo kriterijus bei konkrečios bylos aplinkybes, sutiko su pirmosios instancijos teismo priteista kompensacijos suma.

Iš tikrųjų, pirmosios instancijos teismo pasirinkta priteistinos kompensacijos apskaičiavimo metodologija nėra teisiškai nepriekaištinga. Teismas ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintą teisės normą naudojo kaip formulę, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio pagal ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Reikia pažymėti, kad ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtinti turtinės žalos atlyginimo būdai yra savarankiški ir alternatyvūs, t. y. ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma nėra paaiškinanti (atskleidžianti) ATGTĮ 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą. Analizuojant teisinio reguliavimo genezę, matyti, kad ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostata yra nacionalinės teisės derinimo su Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandžio 29 d. direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – Direktyva 2004/48/EB) rezultatas (žr. 2006 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2, 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-855 ir šio įstatymo projekto aiškinamąjį raštą). Tuo tarpu atitinkama nuostata, reglamentuojanti kompensaciją, ją siejant su tam tikra minimalių gyvenimo lygių suma, nacionaliniame teisiniame reguliavime buvo įtvirtinta ir iki minėtos Direktyvos 2004/48/EB įgyvendinimo.

Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-50 „Dėl viešbučių ir motelių klasifikavimo reikalavimų patvirtinimo“ ir jo priedo Nr. 1 123 punktu, taip pat byloje surinktais įrodymais, inter alia, antstolio A. Bložės atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos 2014 m. gegužės 28 d. raštu Nr. SD-718, konstatavo, kad atsakovės viešbutyje „Vaivorykštė“ aktualiu laikotarpiu (t. y. nuo 2013 m. gegužės 1 d.) buvo 41 televizorius. Ši teismų nustatyta aplinkybė nėra nuginčyta ir kasacinio skundo argumentai jos nepaneigia (CPK 178, 185 straipsniai).

Šiuo atveju kasacinis teismas nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų priteista kompensacijos suma (4000 Lt, arba 1158,48 Eur) ir sprendžia, jog ji turėtų būti mažintina. Kasacinis teismas pažymi, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į tai, jog, kaip konstatavo bylą nagrinėję teismai, televizoriai atsakovės viešbučio „Vaivorykštė“ kambariuose buvo anksčiausiai nuo 2013 m. gegužės 1 d. (taigi, ne visus 2013 metus, o tik 8 mėnesius), į ginčo laikotarpiu buvusius asociacijos LATGA nustatytus autorinio atlyginimo už viešą muzikos kūrinių atlikimą tarifus, taip pat į tai, kad atsakovės veikla yra nuostolinga, taigi per didelė kompensacija gali lemti nepriimtinas ir sunkias pasekmes atsakovei ir neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas, CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Dėl to kasacinis teismas sprendžia, kad teisinga iš atsakovės ieškovei priteistina kompensacijos suma yra 2000 Lt (579,24 Eur) (ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Nuo nurodytos kompensacijos sumos priteistina 5 procentų (bet ne 6 procentų, kaip nurodė bylą nagrinėję teismai) dydžio metinės procesinės palūkanos (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikytina tik tada, kai abi sutarties šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB LESTO v. SĮ „Vilniaus miesto būstas“, bylos Nr. 3K-3-527/2014). Kaip matyti iš asociacijos LATGA įstatų, tai ne pelno siekianti autorių teisių kolektyvinio administravimo organizacija, turinti juridinio asmens statusą, kurios pagrindinis tikslas – kolektyviai administruoti autorių turtines teises bei atstovauti ir ginti Asociacijos narių teises ir teisėtus interesus (Įstatų 1 punktas); asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, savo kompetencijos ribose vykdantis Įstatuose numatytą veiklą <...> (Įstatų 3 punktas). Todėl turi būti priteistos ne 6 procentų, bet, remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra v. viešoji įstaiga „GM klubas“, bylos Nr. 3K-3-17/2012).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Kasacinio skundo argumentai, susiję su teismo sprendimo paskelbimu, atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, skelbiant teismo sprendimo įžanginę dalį (nurodant teismo pavadinimą, sprendimo priėmimo datą, įžanginės dalies antrą pastraipą) ir rezoliucinės dalies pirmos pastraipos antrą sakinį dienraštyje „Verslo žinios“. Apeliacinės instancijos teismas, šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikdamas galioti, tai tinkamai argumentavo, o kasacinio skundo argumentai teismų padarytų išvadų nepaneigia. Nurodytas autorių teisių gynimo būdas Lietuvos nacionalinėje teisėje taip pat buvo įtvirtintas kaip nacionalinės teisės derinimo su Direktyvos 2004/48/EB nuostatomis (šiuo atveju – Direktyvos 15 straipsniu) rezultatas. Direktyvos preambulės 27 punkte įtvirtinta, jog tam, kad sprendimai intelektinės nuosavybės pažeidimo atvejais atgrasytų vykdyti kitus pažeidimus ir prisidėtų prie visuomenės švietimo, naudinga tokius sprendimus skelbti. Šis teismo nurodytas ATGTĮ 85 straipsnyje nustatytas prevencinis – apsauginis autorių teisų gynimo būdas laikytinas adekvačiu ir proporcingu padarytam pažeidimui, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), taip pat tinkamai atlieka ir Direktyvos preambulėje nurodytą atgrasymo funkciją.

Kasaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės argumentus dėl priteistos kompensacijos dydžio, nepagrįstai atsižvelgė į galimą gretutinių teisių turėtojų teisių pažeidimą, atmestini. Kasatorė teisingai nurodo, kad asociacija LATGA kolektyviai administruoja autorių turtines teises bei atstovauja ir gina Asociacijos narių teises ir teisėtus interesus, bet ne gretutinių teisių subjektų turtines teises (Asociacijos LATGA Įstatų 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuose netinkamai nurodomi argumentai (pasisakoma) ir dėl gretutinių teisių objektų, tačiau, kaip jau buvo minėta, ši motyvavimo klaida savaime nelaikytina turėjusia reikšmės konkrečios priteistinos kompensacijos dydžiui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, kasacinis teismas sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutartis dėl dalies, kuria paliktas nepakeistas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimas dėl priteisimo iš atsakovės ieškovės naudai 4000 Lt (1158,48 Eur) kompensaciją už muzikos kūrinių naudojimą viešbutyje „Vaivorykštė“ 2013 m. ir 6 (šešių) procentų dydžio metinės palūkanos, pakeistina, sumažinant priteistą kompensaciją iki 2000 Lt (579,24 Eur) bei priteisiant 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atitinkamai pakeičiant ir nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kita Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Sutiktina su kasatorės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, nusprendęs įpareigoti kasatorę informaciją apie priimtą teismo sprendimą įpareigoti paskelbti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo, nors ieškovė prašė įpareigoti ją paskelbti per 10 dienų, peržengė ieškinio ribas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė kasaciniame teisme patyrė 753 Eur išlaidų atlyginimui už teisinę pagalbą. Atsakovė patyrė 907,50 Eur išlaidų atlyginimui už teisinę pagalbą, taip pat sumokėjo 57 Eur žyminio mokesčio. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, ieškovei priteisdama 20,5 proc. ieškiniu reikalautos sumos, 50 proc. sumažinusi apeliaciniu ir kasaciniu skundais ginčytas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priteistą kompensacijos sumą, atitinkamai perskirsto bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Įskaičius šalims tarpusavyje mokėtinas sumas, atsakovei iš ieškovės priteistina 891 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Pažymėtina, kad 3000 Lt (868,86 Eur) išlaidų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme kasatorė patyrė, atsiskaičiusi ne už advokato ar advokato padėjėjo teiktas teisines paslaugas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme nustatyta civilinio proceso dalyvio, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas; atlyginimas, sumokėtas už teisines paslaugas neturinčiam teisės atstovauti pagal pavedimą asmeniui, nevertintinas ir kaip kitos būtinos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company SE“ v. UAB „Litaksa“, bylos Nr. 3K-7-212-219/2015). Dėl to kasatorei nepriteisiamas išlaidų, sumokėtų už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 7,69 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš dalies tenkinant kasacinį skundą ir mažinant priteistą kompensaciją 50 proc., šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš šalių lygiomis dalimis po 3,84 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. sprendimo dalis dėl 4000 Lt (1158,48 Eur) kompensacijos už muzikos kūrinių naudojimą 2013 m. viešbutyje „Vaivorykštė“ ir 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo ieškovei Asociacijai LATGA (j. a. k. 110061038) iš atsakovės UAB „Masada“ (j. a. k. 144674717), pakeisti, sumažinant priteistą kompensaciją iki 2000 Lt (579,24 Eur) bei priteisiant 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas.

Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Masada“ (j. a. k. 144674717) iš Asociacijos LATGA (j. a. k. 110061038) 891 (aštuonis šimtus devyniasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš UAB „Masada“ (j. a. k. 144674717) ir Asociacijos LATGA (j. a. k. 110061038) po 3,84 Eur (tris Eur 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Alė Bukavinienė

Sigita Rudėnaitė

Dalia Vasarienė