Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-528-706/2015

Teisminio proceso numeris: 2-55-3-00754-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 2.5.10.5.1; 2.53.8; 3.5.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gedimino Sagačio, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Conmaster“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fosilija“ (pradinis ieškovas – „Ruukki Products AS“) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Šebsta“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Conmaster“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje nagrinėjama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimą, aiškinimo ir taikymo (dėl galimybės vykdomojo rašto išdavimo procese pakeisti skolininkų civilinės atsakomybės rūšį, nustatytą šalių taikos sutartyje).

Pradinis ieškovas „Ruukki Products AS“ prašė teismo išduoti vykdomąjį raštą. Jis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00MTg0LTM5Mi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-4184-392/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-4184-392/2014">2-4184-392/2014</a> pagal „Ruukki Products AS“ ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovių UAB „Conmaster“ ir UAB „Šebsta“, 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir bylą nutraukė. Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 6 d. Pasirašydamos Taikos sutartį atsakovės pripažino ieškovo 409 721,12 Lt (118 663,44 Eur) reikalavimą ir įsipareigojo skolą sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 5 d., tačiau sumokėjo tik dalį jos. Dėl šios priežasties ieškovas prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 149 721,12 Lt (43 362,23 Eur) nesumokėtos skolos ir kitų mokėtinų sumų pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį išieškojimo.

Išieškotojas „Ruukki Products AS“ vykdymo procese buvo pakeistas į UAB „Fosilija“ (2015 m. sausio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 22 d. nutartimi tenkino pradinio ieškovo „Ruukki Products AS“ prašymą, išdavė vykdomuosius raštus dėl 150 480,12 Lt (43 582,05 Eur) ir 500 Eur išieškojimo solidariai iš atsakovių.

Teismas nustatė, kad Taikos sutartimi atsakovės įsipareigojo sumokėti ieškovui 409 721,12 Lt (118 663,44 Eur) skolą tam tikrais terminais, tačiau to nepadarė. Nesumokėtos skolos likutis – 149 721,12 Lt (43 362,23 Eur). Be to, pagal Taikos sutarties 6 punktą atsakovės įsipareigojo sumokėti ieškovui 759 Lt (219,82 Eur) negrąžinto žyminio mokesčio bei 500 Eur ieškovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės neginčijo įsiskolinimo dydžio, ir sprendė, jog atsakovės UAB „Šebsta“ finansiniai sunkumai ar kitų jos kreditorių buvimas negali būti priežastimi atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą. Nors ieškiniu įsiskolinimą iš atsakovių buvo prašoma priteisti subsidiariai, tačiau, teismo vertinimu, atsakovių prievolė Taikos sutartimi (nors tiesiogiai joje nenustatyta) buvo transformuota į solidariąją, nes abiem atsakovėms šioje sutartyje buvo nustatyti tapatūs prievolės įvykdymo terminai (ir abi atsakovės juos praleido). Teismas konstatavo, kad prašymas pakeisti Taikos sutarties vykdymo tvarką nebuvo pateiktas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad šioje byloje išduotini du vykdomieji raštai visoms įsiskolinimo sumoms (43 362,23 Eur, 219,82 Eur ir 500 Eur) išieškoti solidariai iš atsakovių.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovių atskiruosius skundus, 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį.

Teismas nurodė, kad, priešingai nei teigia atsakovė UAB „Conmaster“, byloje esant atsakovų daugetui, šalys turi teisę susitarti ir dėl atsakovų įsipareigojimo ieškovui apimties pasikeitimo, jei tokia taikos sutarties sąlyga tenkina bylos šalis. Susitarimas, pagal kurį atsakovės turi įvykdyti prievolę ieškovui solidariai (nors ieškinys pareikštas dėl skolos priteisimo iš UAB „Conmaster“ subsidiariai), nesukuria nė vienai iš atsakovių didesnės apimties prievolių, nei buvo pareikšta ieškinio reikalavime, o tiesiog pakeičia prievolės įvykdymo būdą ir tvarką. Teismas sprendė, kad Taikos sutartis, kuria bylos šalys susitarė, jog atsakovių prievolė (iš subsidiariosios) tampa solidariąja, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CK 6.5–6.6 straipsniai).

Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygose abiem atsakovėms nustatyti vienodi įsiskolinimo mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo terminai (1, 5–6, 8 punktai), taip pat vienodas delsimo vykdyti įsipareigojimus terminas, kuriam suėjus abiejų atsakovių atžvilgiu ieškovas turėjo teisę prašyti išduoti vykdomąjį raštą (9 punktas). Visų šių Taikos sutarties sąlygų turinys, teismo vertinimu, aiškiai rodo, kad bylos šalys susitarė dėl solidariosios atsakovių atsakomybės, nors konkrečiai nepavartojo žodžių junginio „solidarioji atsakomybė“ (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Net jei Taikos sutartimi šalys atskirai nebūtų aptarusios atsakovių solidariosios atsakomybės klausimo, Taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažįstama nedalia (CK 6.983 straipsnio 2 dalis), o prievolės dalykui esant nedaliam, preziumuojama skolininkų solidarioji prievolė (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Teismas atmetė kaip nepagrįstus, vienas kitam prieštaraujančius atsakovės atskirojo skundo argumentus, kad imperatyviosios nuostatos draudė bylos šalims susitarti dėl solidariosios atsakomybės, o jei nedraudė, tai bylos šalys nebuvo susitarusios dėl atsakovių solidariosios atsakomybės (CPK 12, 178 straipsniai).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Conmaster“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis, išspręsti klausimą iš esmės – išduoti vykdomuosius raštus, nurodant, kad pagal Taikos sutartį iš atsakovės UAB „Conmaster“ 150 480 Lt (43 582,05 Eur) ir 500 Eur išieškoma subsidiariai.

Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl solidariosios prievolės atsiradimo pagrindus ir sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų (CK 6.6, 6.193 straipsnių) pažeidimo, nukrypimo nuo kasacinio teismo išaiškinimų. Atsakovė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu Taikos sutarties sąlygų aiškinimu, pagal kurį šalys neva susitarė dėl solidariosios atsakovių atsakomybės, mano, kad teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pateiktų 2009 m. gegužės 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMjkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-229/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-229/2009">3K-7-229/2009</a>, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00MDkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-409/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-409/2010">3K-7-409/2010</a>, nes vadovavosi išskirtinai pažodiniu šios sutarties tekstu, nenagrinėjo tikrųjų šalių ketinimų, neatsižvelgė į Taikos sutarties tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Iš Taikos sutarties sąlygų matyti, kad pagrindinis šios sutarties tikslas buvo nustatyti atsakovės UAB „Šebsta“ (pagrindinės skolininkės) skolos mokėjimo tvarką, jos grąžinimo grafiką, o ne pakeisti kasatorės atsakomybės rūšį, juolab kad pradinis ieškovas neprašė pripažinti kasatorę solidariąja skolininke. Be to, teismo nurodytas kasatorės solidariosios atsakomybės prisiėmimas Taikos sutartimi nepagrįstas logiškai ir ekonomiškai, nes kasatorė yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Šebsta“. Tai, kad Taikos sutartimi kasatorės subsidiarioji atsakomybė nepakeista į solidariąją, patvirtina ir šalių veiksmai po šios sutarties sudarymo, t. y. kad būtent atsakovė UAB „Šebsta“ vykdė mokėjimus pagal Taikos sutartį, o kasatorei jokių pretenzijų nereikšta. Nesant pradinio ieškovo reikalavimo, teismas neturėjo teisės pakeisti kasatorės atsakomybės rūšies, peržengdamas ginčo ribas, pažeisdamas rungimosi ir dispozityvumo principus. Aplinkybė, kad atsakovėms nustatyti tapatūs prievolės įvykdymo terminai, savaime nepagrindžia priešingos išvados.

Dėl CK 6.983 straipsnio 2 dalies taikymo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Taikos sutarties pagrindu atsiradusi šalių prievolė jos dalyko atžvilgiu pripažintina nedalia. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2008 m. liepos 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-354/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-354/2014">3K-3-354/2014</a>, laikytina, kad taikos sutarties dalyko nedalumas nereiškia, jog, esant atsakovų daugetui, visos taikos sutartimi nustatytos prievolės vienam iš atsakovų yra solidariosios visų atsakovų atžvilgiu. Taikos sutarties šalims nustačius asmeninę atsakovės atsakomybę sumokėti įsiskolinimą ieškovui ir subsidiariąją kasatorės prievolę sumokėti įsiskolinimą ieškovui, šiai tvarkai neprieštaraujant imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, nėra teisinio pagrindo nepaisyti Taikos sutarties šalių teisių ir pareigų paskirstymo bei konstatuoti solidariąją abiejų atsakovių atsakomybę.

Atsakovė UAB „Šebsta“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš kasatorės UAB „Conmaster“ bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, jie iš esmės sutampa su teismų motyvais. Taip pat atsakovė nurodo, kad kasatorė nutyli jai nepalankias faktines aplinkybes, inter alia, kad pagal atsakovių 2013 m. liepos 15 d. sudarytą statybos rangos sutartį kasatorė įsipareigojo tinkamai finansuoti atsakovės atliekamus statybos darbus, tačiau 2013 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn. darbų finansavimo grafiką pažeidė. Dėl to atsakovė pareikalavo kasatorės prievolių užtikrinimo. Kasatorė įsipareigojo tiesiogiai mokėti tiekėjams ir subrangovams pagal atsakovės sudarytas sutartis. Įgyvendinant šį susitarimą ir pasirašytas 2013 m. lapkričio 13 d. garantinis raštas. Tačiau kasatorė nemokėjo nei pradiniam ieškovui, nei atsakovei už atliktus statybos darbus pagal jų finansavimo grafiką. Dėl to atsakovė negalėjo tinkamai ir laiku atsiskaityti su „Ruukki Products AS“. Taikos sutarties sudarymo metu kasatorė atsakovei buvo skolinga 2 073 911,97 Lt (600 648,42 Eur) už atliktus statybos darbus. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad sutarties sąlygų lingvistinė analizė nereikšminga. Sutarties tekstas, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, negali būti ignoruojamas. Pažodinis Taikos sutarties aiškinimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad dėl kasatorės subsidiariosios atsakomybės nesitarta. Kasatorės pareigos neišskirtos iš abiejų atsakovių prievolės. Ieškovui pareikalavus, kasatorė, remiantis Taikos sutartimi, privalėjo sumokėti visas sumas jam, nepriklausomai nuo atsakovės atliktų mokėjimų. Pažodiniam Taikos sutarties aiškinimui teiktina pirmenybė, nes šią sutartį sudarė verslininkai, kuriems taikomas didesnis atidumo ir rūpestingumo standartas. Atsakovė ir „Ruukki Products AS“ atsiliepimuose į kasatorės atskirąjį skundą nurodė, kad jos (kasatorės) prievolė yra solidarioji. Atsakovė nebūtų sudariusi Taikos sutarties, jei kasatorė, būdama atsakovei skolinga, nebūtų įsipareigojusi ieškovui atsakyti solidariai. „Ruukki Products AS“ kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes atsakovė, sumokėjusi daugiau nei pusę skolos pagal Taikos sutartį, nurodė, kad likusią dalį privalo sumokėti kasatorė, o ši tą padaryti atsisakė. Kasatorės sutikimas atsakyti solidariai yra logiškas, nes ji prisiėmė savo neteisėtų veiksmų padarinius. Taikos sutarties sudarymas taip pat buvo ekonomiškai naudingas kasatorei, nes buvo atidėtas skolos sumokėjimo ieškovui terminas, be to, panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovių atžvilgiu.

Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką, nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 284 straipsnis, 646 straipsnio 3 dalis). Klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas nenagrinėja šalių nesutarimų dėl taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nes taip gali būti pakeista šios sutarties esmė. Kasaciniame skunde pateiktais argumentais siekiama pakeisti Taikos sutarties esmę. Solidariosios prievolės pakeitimas į subsidiariąją iš esmės pakeistų šalių teisinį statusą. Jei kasatorė mano, kad sudarant Taikos sutartį buvo valios trūkumų, ji gali kreiptis į teismą šiuo pagrindu įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis kasacinio teismo CK 6.983 straipsnio 2 dalies išaiškinimais, vienos taikos sutarties sąlygos negaliojimas gali iš esmės pakeisti susitarimą dėl taikaus ginčo užbaigimo. Be to, negalima aiškinti taikos sutarties sąlygų taip, kad būtų modifikuojama šios sutarties sąlygų reikšmė. Remiantis CK 6.983 straipsnio 2 dalimi, taikos sutarties sąlygų negalima aiškinti kaip nustatančių, jog ieškovas negali reikalauti iš kasatorės sumokėti visą skolos sumą tokiomis pat sąlygomis, kaip atsakovės.

Ieškovė UAB „Fosilija“ atsiliepime į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Ji nurodo, kad teismai tinkamai aiškino Taikos sutarties sąlygas, atsižvelgė į svarbias aplinkybes, teisingai nustatė kasatorės atsakomybės rūšį, tinkamai aiškino ir taikė CK 6.983 straipsnio 2 dalies nuostatas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdomojo rašto išdavimo tvarkos teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, pagrindu

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 629 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. L. ir S. L. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a>). Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančio Civilinio kodekso normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis R. Vižainiškis v. T. ir K. J. M., bylos Nr. 3K-3-261/2005; 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. Puodžiukas v. R. ir V. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2008">3K-3-61/2008</a>).

Pagal bendrąsias vykdymo proceso nuostatas teismo patvirtintos taikos sutartys priskirtos prie vykdytinų dokumentų, kurie vykdomi pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tačiau vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra ne vykdytini dokumentai, bet nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Vienu iš vykdomųjų dokumentų yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimų, nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismų sprendimai ir nutartys gali būti vykdomi tik po to, kai jie įsiteisėja (CPK 588 straipsnio 1 dalis). CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Remiantis CPK 647 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatomis, gali būti išduodami keli vykdomieji raštai, inter alia, jei nuspręsta išieškoti iš solidariųjų atsakovų. Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidariosios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidarioji.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, turi teisę pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje antstolis G. Puodžiukas v. R. ir V. Š., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-61/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-61/2008">3K-3-61/2008</a>). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. ir S. L. pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2014">3K-3-316/2014</a>).

Nagrinėjamoje byloje šalys – pradinis ieškovas ir abi atsakovės – kilusį teisminį ginčą užbaigė sudarydamos Taikos sutartį, ji buvo patvirtinta 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Teismo nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 6 d., o Taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovėms nevykdant teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, pradinis ieškovas kreipėsi su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendęs Vilniaus apygardos teismas nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad: pasirašydamos Taikos sutartį atsakovės pripažino ieškovo reikalavimą, įsipareigojo sumokėti 409 721,12 Lt skolą iki 2014 m. rugpjūčio 5 d.; abiem atsakovėms Taikos sutartyje buvo nustatyti tokie patys prievolės įvykdymo terminai ir abi atsakovės juos praleido; atsakovių nesumokėtos skolos likutis – 149 721,12 Lt (43 362,23 Eur); be to, atsakovės įsipareigojo sumokėti 759 Lt (219,82 Eur) žyminio mokesčio ir 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovių prievolė, nors Taikos sutartyje tai tiesiogiai nenurodyta, yra solidari, ir sprendė, jog išduotini du vykdomieji raštai įsiskolinimo sumoms iš abiejų atsakovių solidariai išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vykdomieji raštai išduoti pagrįstai, nes Taikos sutarties sąlygos buvo aiškios.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad prašymas dėl Taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo teismui nebuvo pateiktas. Net jei toks prašymas būtų pateiktas, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, galėtų spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o materialinių teisinių santykių aspektas negalėtų būti liečiamas. Taigi prašymo išduoti vykdomąjį raštą procese taikos sutartyje nurodyti prievolės subjektai ir (ar) prievolės rūšis negali būti keičiami.

Vykdomojo rašto išdavimo procese teismai turi įvertinti įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, res judicata reikšmę, t. y. tokia nutartimi nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir draudimą pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo. Jei taikos sutartyje tiesiogiai nurodyta, kad skolininkų prievolė yra solidari, arba tokia išvada išplaukia iš taikos sutarties sąlygų, kurios yra aiškios, vykdomojo rašto išdavimo klausimą sprendžiantis teismas negali jų ignoruoti. Tokiu atveju teismas, jei nėra šalių prašymo pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, išduoda vykdomuosius raštus atsakovų atžvilgiu, remdamasis šalių susitarimo turiniu, nurodytu taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje, ir vadovaudamasis pirmiau aptartomis CPK nuostatomis (inter alia, CPK 646 straipsnio 3 dalimi, 647 straipsnio 1–3 dalimis).

Kasatorės nurodomo sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6.193–6.195 straipsnių) pažeidimo, apeliacinės instancijos teismui sprendžiant dėl prievolės subjektų ir prievolės rūšies pagal Taikos sutartį, teisėjų kolegija nekonstatuoja. Sutarčių aiškinimo taisyklės taikytinos tiek, kiek reikalinga vykdomajam raštui išduoti, vykdymo tvarkos aiškumui užtikrinti. Tai reiškia, kad iš naujo šiame procese taikos sutarties šalių valia nenustatinėjama. Nors kasatorė akcentuoja tai, kad ieškovas, teikdamas prašymą išduoti vykdomąjį raštą, neprašė, jog išieškojimas iš atsakovių būtų vykdomas kaip iš solidariųjų skolininkių, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad toks ieškovo prašymas nėra būtinas.

Kasatorė teigia, kad aplinkybė, jog atsakovė UAB „Šebsta“ atliko mokėjimus pagal Taikos sutartį, patvirtina, kad būtent ji yra pagrindinė skolininkė, o kasatorės prievolė – subsidiari, tačiau šis argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesuderinamas su Taikos sutarties sąlygomis. Šios sutarties sąlygų atsakovės tinkamai neįvykdė, todėl ir buvo pateiktas prašymas išduoti vykdomąjį raštą. Esant iš dalies įvykdytai Taikos sutarčiai, vykdomieji raštai skolininkių atžvilgiu teismo pagrįstai išduoti, neatsižvelgiant į tai, kuri skolininkė ir kokia apimtimi šią prievolę įvykdė iki vykdomojo rašto išdavimo.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir išdavė vykdomuosius raštus, atitinkančius Taikos sutartyje expressis verbis įtvirtintas sąlygas.

Pažymėtina, kad Taikos sutarties turinys (sąlygos), jo atitiktis šalių valiai, kartu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis galėtų būti peržiūrimos ir dėl subsidiariosios kasatorės atsakomybės egzistavimo sprendžiama atnaujinus procesą byloje, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis, o ne vykdomojo rašto išdavimo procese (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai).

Kiti kasacinio skundo argumentai, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

Ieškovė ir atsakovė UAB „Šebsta“ nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Kasacinis teismas patyrė 7,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. spalio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Conmaster“ (j. a. k. 301151136) 7,32 Eur (septynis Eur 32 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas