Baudžiamoji byla Nr. 2K-229-895/2015
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00390-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
sekretoriaujant Linai Baužienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nuteistojo L. Z. gynėjui advokatui Vladislovui Mikšai,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laikinai einančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Tomo Šiulio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendis, kuriuo L. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 233 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su dalimi neatliktos bausmės, paskirtos Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, į jos laiką įskaitant dalį atliktos bausmės, paskirtos minėtu Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo pakeista – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, L. Z. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į šios bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė, paskirta minėtu Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir laikytina, kad L. Z. atliko bausmę. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista, o nuteistojo L. Z. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti, nuteistojo L. Z. gynėjo advokato Vladislovo Mikšos, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
L. Z. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatytą dieną, nuo 23 iki 24 val., siekdamas paveikti nukentėjusįjį P. G. ikiteisminio tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) dėl mažamečio asmens tvirkinimo, mobiliojo ryšio telefonu kvietė jį pokalbio už namo (duomenys neskelbtini) ir prašė, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių, t. y. nepasakotų apie galimybę nepilnamečiams asmenims L. Z. priklausančiame bute naudotis draudžiamomis priemonėmis, ir siūlė už tai piniginį 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. birželio mėn., dienos metu, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, prie namo (duomenys neskelbtini), siekdamas paveikti nukentėjusįjį P. G. ikiteisminio tyrimo medžiagoje (duomenys neskelbtini) dėl mažamečio asmens tvirkinimo, prašė, kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių, t. y. nepateiktų jį kaltinančių duomenų, ir priminė savo pažadą – piniginį 1000 Lt (289,62 Eur) vertės atlygį už jam palankių parodymų davimą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2012 m. vasaros metu, tiksli data, laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nenustatyti, baudžiamojoje byloje (duomenys neskelbtini) dėl kaltinamojo L. Z. nusikalstamų veikų – mažamečio asmens tvirkinimo, disponavimo pornografinio turinio dalykais ir melagingų parodymų – per bendrą pažįstamą I. R. siekė paveikti nukentėjusįjį P. G., kad šis teisminio nagrinėjimo metu duotų melagingus parodymus dėl jam žinomų įvykio aplinkybių apie kaltinamojo L. Z. veiksmus, atliktus prieš jį (P. G.), ir grasino susidorojimu – užsiundyti jį šunimis.
Kasaciniu skundu laikinai einantis Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas T. Šiulys prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 22 d. nuosprendį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendį be pakeitimų.
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes, skirdamas nuteistajam L. Z. galutinę subendrintą bausmę, pažeidė BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto reikalavimus. Prokuroras nurodo, kad pagal šią BK normą bausmės bendrinamos apėmimo būdu tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Skunde nurodoma, pagal kokius straipsnius L. Z. buvo nuteistas ankstesniu Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu ir pagal kokį straipsnį nagrinėjamoje byloje už veiką, padarytą prieš priimant minėtą Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendį. Be to, veikos, numatytos BK 153 straipsnyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos prieš tą patį nukentėjusįjį. Prokuroras nesutinka ir su skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad nusikaltimai, numatyti BK 153 straipsnyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis vieną iš šių veikų (numatytą BK 153 straipsnyje) padarė nuo 2005 m. balandžio 20 d. iki 2006 m. balandžio 27 d., kuri pagal jos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Be to, nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, 235 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje, už kurias bausmės paskirtos skirtingais nuosprendžiais, anot prokuroro, yra priskiriamos tai pačiai kategorijai (nusikaltimai teisingumui) ir rūšiai (nesunkiems nusikaltimams). Apibendrindamas prokuroras teigia, kad bausmės, paskirtos minėtais nuosprendžiais, turi būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatas.
Laikinai einančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas T. Šiulio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bausmių subendrinimo
Prokuroras kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. neteisingai subendrino skirtingais nuosprendžiais nuteistajam L. Z. paskirtas laisvės atėmimo bausmes, ir prašo jas iš naujo subendrinti, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 4 dalis).
BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra tada, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad BK 63 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo teisė pasirinkti bausmių bendrinimo tvarką, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-9/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-9/2010">2K-9/2010</a>), tačiau šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismai (palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan.).
Tais atvejais, kai priėmus nuosprendį (ar net kelis) nustatoma, kad asmuo iki šių nuosprendžių priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, paskyręs bausmę (bausmes), ją (jas) subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pirmesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Teismas, nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2A-7-6/2013 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. Z. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį (už nesunkų nusikaltimą) paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su jam Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine bausme pagal BK 153 straipsnį, 309 straipsnio 2 ir 4 dalis, 235 straipsnio 1 dalį (už apysunkį, du nesunkius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių nuostatomis, t. y. taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo ir nagrinėjamoje byloje L. Z. paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrino su galutine bausme, paskirta minėtu Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad viena iš nuteistojo anksčiau padarytų veikų, numatyta BK 153 straipsnyje, ir nagrinėjamos bylos veika, numatyta BK 233 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriamos gretimoms nusikaltimų grupėms (apysunkis ir nesunkus nusikaltimai). Tačiau šiuo konkrečiu atveju teismas įvertino, kad BK 153 straipsnyje numatyta veika savo esme, kėsinimo objektu ir padariniais yra kur kas pavojingesnė, nei veikos, padarytos teisingumui (BK 233, 235 straipsniai), todėl taikė bausmių bendrinimo būdą jas apimant.
Iš tiesų, nusikaltimas, padarytas prieš mažamečio (jaunesnio nei šešiolikos metų) asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, atsižvelgiant į tokios veikos pobūdį, jos padarymą tik tiesiogine tyčia, kėsinimosi objektą, sukeliamus padarinius, yra kur kas pavojingesnis nei BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, padarytas teisingumui. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu yra ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistojo darytas poveikis nukentėjusiajam nepasiekė siekiamo rezultato, t. y. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytu nusikaltimu nebuvo padaryta realių padarinių. Nors kasatorius teisingai nurodo, kad veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, darymo metu ji buvo priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu (2012 m. spalio 24 d.) šis nusikaltimas įstatymo leidėjo jau buvo priskirtas apysunkių nusikaltimų grupei (2010 m. liepos 2 d. įstatymo redakcija). Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, L. Z. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 153 straipsnyje, 233 straipsnio 1 dalyje ir 235 straipsnio 1 dalyje, yra priskiriamos skirtingoms kategorijoms, t. y. nusikaltimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei bei neliečiamumui (BK 153 straipsnis) ir teisingumui (BK 233 ir 235 straipsnių 1 dalys). Tai, kad dvi iš šių veikų (BK 153 straipsnis ir 233 straipsnio 1 dalis) šiuo konkrečiu atveju yra padarytos prieš tą patį nukentėjusįjį, bausmių bendrinimo klausimui įtakos neturi, nes minėtų veikų objektas yra skirtingas. Taigi kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo pasirinktas bausmių subendrinimas atitinka bausmių bendrinimo apėmimo būdu sąlygas, nurodytas BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nuteistajam L. Z. bausmė subendrinta laikantis BK nuostatų, įtvirtinančių bausmių bendrinimo taisykles, ir šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Tokia subendrinta bausmė atitinka bausmių tikslus ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų neproporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ir todėl neteisinga. Taigi darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirta bausme, baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas pritaikė tinkamai.
Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti laikinai einančio Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas Tomo Šiulio kasacinį skundą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vladislovas Ranonis
Armanas Abramavičius
