Baudžiamoji byla Nr. 2K–235-511/2015
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00761-2010-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.7.1.2.
1.2.7.2.2.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Rimos Ažubalytės ir pranešėjo Eligijaus Gladučio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. C. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. C. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį keturių metų laisvės atėmimo bausme, 150 straipsnio 2 dalį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtosios ir neatliktosios bausmės dalimi ir paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2012 m. balandžio 19 d., nuo 2013 m. sausio 31 d. ir nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. gegužės 12 d., nuo 2013 m. gegužės 13 d. iki 2013 m. gegužės 12 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 13 d. iki 2013 m. lapkričio 12 d, nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2014 m. vasario 12 d., nuo 2014 m. vasario 13 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš K. C. valstybės naudai priteista 7472,84 Lt (2164 Eur) ir 456,78 Lt (132 Eur) proceso išlaidų, 880 Lt (254 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Nukentėjusiajai S. S. iš K. C. priteista 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo.
Skundžiamas ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsniu, subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nuosprendžio dalis, kuria iš K. C. valstybės naudai priteista 7472,84 Lt (2164 Eur) ir 456,78 Lt (132 Eur) proceso išlaidų. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu nuteistajam K. C. apeliacinės instancijos teismo posėdyje, netenkintas.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
K. C. nuteistas už tai, kad jis su bendrininkų grupe išžagino bei seksualiai prievartavo nukentėjusiąją S. S., o būtent: 2010 m. birželio 20 d., apie 15.30 – 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su kitais dviem asmenimis, kuriems paskelbta paieška ir ikiteisminis tyrimas dėl jų išskirtas į atskirą, bei dar dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bute Kauno m., (duomenys neskelbtini), po to, kai turėdami tyčią patenkinti lytinę aistrą, panaudodami fizinį ir psichinį smurtą K. C. su kitu bendrininku sudavę nukentėjusiajai S. S. tris smūgius rankomis į galvą, tampydami už plaukų, sukėlė fizinį skausmą, taip pat grasindami dar stipriau sumušti, išvežti ir parduoti į užsienį, palaužė nukentėjusiosios S. S. pasipriešinimą, K. C. prieš jos valią lytiškai santykiavo vieną kartą, o kiti bendrininkai prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo šešis kartus bei šešis kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu.
Kasaciniu skundu nuteistasis K. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nuosprendį ir jį išteisinti.
Kasatorius mano, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis kelia pagrįstų abejonių, teismas a priori priėmė sprendimą nuteisti jam nepadarius veikų pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį.
Skunde teigiama, kad kaltinimas pagal BK 150 straipsnio 2 dalį iš esmės grindžiamas S. S. parodymais, tačiau nei savo pareiškime, nei ikiteisminio tyrimo metu ji nepasakojo, kad nuteistasis su ja būtų tenkinęs lytinę aistrą oraliniu būdu, tokia informacija atsirado tik teismo proceso metu, pasak kasatoriaus, tokie parodymai negali būti pripažinti įrodymais, nes jų negalima patikrinti, jie neatitinka leistinumo taisyklės.
Nuteistasis cituoja liudytojų M. Ž., A. S. parodymus, kuriuose jie nepasisakė, kad būtų girdėję iš nukentėjusiosios, jog K. C. su ja būtų atlikęs lytinį aktą oraliniu būdu. Skunde pažymima, kad nukentėjusioji teismo proceso metu pati nurodė, jog tos dienos įvykius geriausiai atsiminė po pačių įvykių, o ne po ketverių metų teisme.
Taigi, pasak kasatoriaus, nė vienuose parodymuose nėra duomenų apie nusikalstamos veikos požymius pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, išskyrus prielaidas. Kasatorius neigia turėjęs lytinių santykių oraliniu būdu, nes lytinių santykių iškreiptu būdu jis nepropaguoja. Bute buvę asmenys, apklausti kaip liudytojai, patvirtino kasatoriaus parodymus, kad tai, ką pasakojo S. S., neatitinka tikrovės, kad kaltinimai paremti melu ir šmeižtu. Teismas turėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad praeityje S. S. buvo melagingai apkaltinusį kitą asmenį tuo, kad šis ją išžagino ir seksualiai išnaudojo, dėl to ji buvo nuteista pagal BK 235 straipsnį, taigi jos parodymų negalima laikyti objektyviais, nes taip ji siekia pagerinti savo finansinę padėtį.
Kasatorius tvirtina, kad jis lytinius santykius su S. S. turėjo abipusiu sutikimu, tą patvirtino M. Ž., kuris parodė, kad S. S. sąmoningai tyčia neišėjo iš buto, nors turėjo galimybę, kai K. C. apsipyko su M. Ž., o tai patvirtina, kad ji turėjo tikslą su kasatoriumi pasimylėti, po to apkaltinti išžaginimu ir seksualiniu prievartavimu turint tikslą pasipelnyti. Kasatorius teigia, pasimylėjęs su nukentėjusiąja, po 15 min. išėjo iš buto, tą patvirtino ir kiti liudytojai, o kas vyko po jo išėjimo, jis negali papasakoti. Sumušimai ant nukentėjusiosios, kaip nustatė specialistas išvadoje Nr. 8-600-95799, padaryti per tris paras iki teismo medicininės apžiūros, krausjosrūva dešinio peties srityje padaryta prieš 1–2 savaites iki medicininės apžiūros, kitų sužalojimų nerasta.
Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo teismų praktikos, padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 20 straipsnio reikalavimų pažeidimą ir todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas kasatoriaus kaltę pagrindė tik nukentėjusiosios parodymais, visas abejones aiškino jo nenaudai. Vien liudytojų M. Ž. ir A. S. parodymai, kad jiems žinoma apie padarytą nusikaltimą prieš S. S., savaime nėra pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, juo labiau kai nenustatytas pats nusikaltimo padarymo faktas. Teismo padarytos išvados nėra pagrįstos įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje, teismas be pagrindo patikėjo nukentėjusiosios parodymais, toks įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams. Pasak kasatoriaus, ne jis turi įrodinėti, kad lytiniai santykiai buvo apibusiu sutikimu, tačiau šiuo atveju pareiga įrodinėti teko jam, nes S. S. „nepripažino“, kad lytinius santykius su juo turėjo abipusius sutikimu.
Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad ir apeliacinės instancijos teismas patvirtino, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus nesivadovavo teismų praktika, baudžiamojo proceso principais ir normomis, nes panaikino dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Be to, pirmosios instancijos teismo teisėjas R.Grigas 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskyrė galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau tas pats teisėjas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskyrė galutinę aštuonerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Atsiliepimu į nuteistojo K. C. kasacinį skundą Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė prašo nuteistojo K. C. kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius ginčija įrodymų vertinimą ir teismų išvadas, susijusias su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, pateikdamas sau palankų įrodymų vertinimą. Tokie skundo teiginiai nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas ir turi būti palikti nenagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas į esminius nuteistojo skundo argumentus išsamiai ir motyvuotai atsakė.
Nuteistojo teiginiai, kad teismai vadovavosi tik nepilnametės nukentėjusiosios parodymais, prieštarauja priimtų skundžiamų sprendimų turiniui. Skunde nuteistasis tik išreiškia nuomonę dėl nukentėjusiosios parodymų vertinimo. Konstatuojant nuteistojo K. C. kaltę pagrįstai remtasi nukentėjusiosios parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu buvo nuoseklūs, jos parodymus patvirtino ir kiti bylos duomenys: liudytojų M. Ž., V. Ž., A. S., M. E. D. parodymai, rašytiniai įrodymai – daiktų pateikimo protokolai, daiktų apžiūros protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos ir kriminalistinių tyrimų specialistų išvados. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad jo išvados pagrįstos ne pavieniais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, bet jų visuma. Nustatytos faktinės aplinkybės apie šių veikų padarymą atitinka įrodymų turinį, o įrodymai įvertinti pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo išsamiai išnagrinėjo nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, kitus bylos įrodymus, kuriais remtasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir padarė motyvuotą išvadą, kad nukentėjusiosios parodymais apie patirtą seksualinę prievartą iš K. C. netikėti nėra pagrindo.
Nuteistojo K. C. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų vertinimo ir K. C. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį.
Nuteistojo K. C. kasaciniame skunde teigiama, jog teismai jo kaltę pagrindė tik nukentėjusiosios S. S. parodymais, visas abejones aiškino jo nenaudai, kad teismai nukentėjusiosios parodymus turėjo vertinti kritiškai, teismų padarytos išvados nėra pagrįstos įrodymais, ištirtais ir patikrintais teisiamajame posėdyje. Tai kasaciniame skunde pateikiama kaip BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis veikų aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžia apeliacinės instancijos teismas. Pažymėtina, jog analogiškus kaip ir kasaciniame skunde argumentus dėl įrodymų vertinimo kasatorius kėlė apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas juos pakankamai išsamiai išnagrinėjo, ir įvertinęs bylos aplinkybių visumą konstatavo, jog K. C. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 149 straipsnio 2 dalyje ir BK 150 straipsnio 2 dalyje, įrodyta. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, jog nukentėjusiajai S. S. išreiškus lytinių santykių nenorą, nuteistasis K. C. su bendrininku, turėdami tyčią patenkinti lytinę aistrą, panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį ir psichinį smurtą – sudavė nukentėjusiajai S. S. tris smūgius rankomis į galvą, tampė už plaukų, sukeldami fizinį skausmą, taip pat grasino dar stipriau sumušti, išvežti ir parduoti į užsienį; taip palaužus nukentėjusiosios S. S. pasipriešinimą, nuteistasis K. C. prieš nukentėjusiosios valią su ja lytiškai santykiavo. Teismai nustatė, jog po to, kai nuteistasis K. C. su bendrininku, dėl kurio byla išskirta, aptartais veiksmais palaužė nukentėjusiosios valią, nukentėjusiąją išžagino kiti nuteistojo bendrininkai bei su ja tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu. Šios išvados pagrįstos įrodymais, kurie buvo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje. Teismai įvertino, jog nukentėjusioji S. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme iš esmės vienodai ir nuosekliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvykių eigą, prieš ją atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį. Išvados dėl nukentėjusiosios S. S. parodymų patikimumo padarytos nukentėjusiosios parodymus vertinant kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste. Teismai nukentėjusiosios parodymus gretino su kitais bylos duomenimis – M. E. D. parodymais, jog nuteistasis K. C. su kitu bendrininku buvo nuėję į kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji, girdėjosi, kad ant jos šaukė necenzūriniais žodžiais, vadino ją auka. Nukentėjusiosios parodymai gretinti su specialistų išvadomis. Teismai taip pat įvertino aplinkybes, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji S. S. nurodė K. C., kaip asmenį, kuris mušė ir vertė lytiškai santykiauti prieš jos valią, kad ji dėl išžaginimo ir seksualinio prievartavimo kreipėsi tuojau po nusikalstamos veikos padarymo, apie išžaginimą ir seksualinį prievartavimą ji tuoj pat papasakojo savo tėvui – liudytojui A. S. ir draugui liudytojui M. Ž., liudytojai V. Ž.. Nuosprendyje aptarti nuteistojo gynybos argumentai, kad jis nukentėjusiosios lytiškai santykiauti nevertė, kad nukentėjusioji tą darė savo noru. Šie nuteistojo teiginiai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų motyvuotai atmesti kaip prieštaraujantys byloje surinktų įrodymų visumai.
Kasatorius skunde klaidingai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas patvirtino, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesivadovavo teismų praktika, baudžiamojo proceso principais ir normomis, nes apeliacinėje instancijoje panaikino dalį pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė kitais pagrindais – dėl neteisingo BK 64 straipsnio taikymo subendrinant bausmes bei BPK 105 straipsnio 1 dalies ir 103 straipsnio 3 punkto neteisingo taikymo proceso išlaidomis pripažįstant išlaidas, susijusias su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvadų pateikimu. Šie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimai nesusiję su įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis ir teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.
Pagal BK 149 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas bendrininkų grupe išžagino žmogų, o pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – kas bendrininkų grupe tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Nuteistasis teigia, kad jis su nukentėjusiąja oraliniu būdu lytinės aistros netenkino, todėl pagal BK 150 straipsnio 2 dalį neturi atsakyti. Su šiuo nuteistojo argumentu nesutiktina. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 2 dalį arba 150 straipsnio 2 dalį. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris darydamas nusikaltimą naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju arba tenkino su juo lytinę aistrą. Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo vykdytoju laikomas ir toks asmuo, kuris naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo ir netenkino lytinės aistros. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo ar tenkino lytinę aistrą. Taigi nustačius kelių asmenų bendrą tyčią išžaginti ar seksualiai prievartauti žmogų, išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytoju gali būti pripažintas visiškai ar iš dalies šių nusikalstamų veikų sudėtis realizavęs asmuo (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-298/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-298/2012">2K-298/2012</a> ir kt.). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad nuteistasis K. C. būtų tenkinęs savo lytinę aistrą su nukentėjusiąja oraliniu būdu pats, tačiau konstatavo, kad tą darė kiti nuteistojo bendrininkai, kai nuteistasis K. C., turėdamas bendrą tyčią su kitais nusikaltimo vykdytojais išžaginti nukentėjusiąją ar tenkinti lytinę aistrą, panaudodamas fizinį smurtą ir grasinimus fiziniu smurtu, palaužė nukentėjusiosios pasipriešinimą, o tokia veika atitinka BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Dėl bausmių bendrinimo
Kasatorius nurodo, jog teisėjas R. Grigas 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteistajam paskyrė galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau tas pats teisėjas 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi paskyrė galutinę aštuonerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Iš bylos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu K. C. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį buvo paskirta ketverių metų, pagal BK 150 straipsnio 2 dalį – trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtos, tačiau neatliktos bausmės dalimi, nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Byloje nustatyta, jog 2013 m. rugsėjo 12 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė kartą jau buvo subendrinta su 2014 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Taip, pažeidžiant BK 64 straipsnio reikalavimus, ta pati bausmė skirtingais nuosprendžiais buvo subendrinta du kartus. Tačiau iš bylos matyti, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija skundžiamu 2014 m. spalio 27 d. nuosprendžiu šią klaidą ištaisė, panaikindama 2014 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo ir išaiškindama, kad 2014 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu bausmių subendrinimo klausimas gali būti išspręstas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos. Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, šį klausimą išsprendė kasatoriaus skunde nurodyta 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors kasatorius kelia neteisingo bausmių bendrinimo minėta nutartimi klausimą, tačiau tai nėra šios bylos, kurioje K. C. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 2 dalį bei 150 straipsnio 2 dalį, nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo K. C. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Rima Ažubalytė
Eligijus Gladutis
