Dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-29/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos:

22.3.2; 27.3.2.1

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. J. ir T. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. J. ir T. R. ieškinį atsakovui AB „Spauda“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Tretieji asmenys – AB firma „Viti“, UAB „Viti“ Turto fondas ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai R. J. ir T. R. ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu AB „Spauda“ 2006 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą patvirtinti naujus AB „Spauda“ įstatus kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymų normoms ir pažeidžiantį turtines bei neturtines akcininkų teises. Byloje ginčas kilo dėl AB „Spauda“ akcijų paketo netekusios AB firmos „Viti“ ir jį įgijusios UAB „Viti“ Turto fondo pareigos, nustatytos Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje, pranešti Vertybinių popierių komisijai ir emitentui apie akcijų netekimo ir įgijimo faktą, įvykdymo tinkamumo ir dėl to kylančių teisinių pasekmių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. kovo 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad pranešimai apie akcijų netekimą bei įgijimą Vertybinių popierių komisijai bei emitentui buvo įteikti, o informacijos apie kartu veikiančios UAB „Viti“ Turto fondo turimus AB „Spauda“ balsus neatskleidimą per įstatyme nustatytą terminą vertino kaip neturintį esminės reikšmės bylos išsprendimui. Nesant Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pažeidimo, neatsirado šio straipsnio 8 dalyje nurodyta pasekmė, ribojanti akcininko teisę balsuoti. Teismas nenustatė imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimo, priimant 2006 m. balandžio 29 d. AB „Spauda“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatų patvirtinimo, bei nenustatė, kad būtų pažeistos ieškovų, kaip akcininkų, turtinės ar neturtinės teisės. Teismas, remdamasis ginčijamo susirinkimo metu patvirtintų įstatų 13 ir 16 punktais, atmetė ieškovų tvirtinimą, jog įstatuose nenustatyti 5 proc. dydžio dividendai. Kadangi net ir UAB „Viti“ Turto fondui neturint teisės balsuoti 36,93 proc. balsų, likusių akcininkų turimų balsų būtų užtekę 2006 m. balandžio 29 d. susirinkimo kvorumui, teismas sprendė, jog ginčijamas visuotinis akcininkų susirinkimas laikytinas įvykusiu. Tuo tarpu ieškovų balsai pagal jų turimų akcijų skaičių – 0,0038 proc. visų akcijų - neturi jokios įtakos atsakovo susirinkimuose priimtiems sprendimams.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 21 d. nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija šį sprendimą laikė pagrįstu ir teisėtu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai R. J. ir T. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Teismai, priimdami skundžiamus sprendimą ir nutartį, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šiose nutartyse: 2000 m. kovo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto valdyba v UAB „Sangreta“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-383/2000; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. S. v SPAB „Stumbras“; bylos Nr. 3K-3-856/2001; 2003 m. sausio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Ortopedijos technika“ v UAB „Ortopedijos paslaugos“; bylos Nr. 3K-3-161/2003; 2003 m. birželio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. A. ir kt. v AB „Mažeikių nafta“; bylos Nr. 3K-3-650/2003. Šiose nutartyse nurodyta būtinybė vertinant visuotinio akcininkų susirinkimo teisėtumą atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, taip pat kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai turi būti panaikinti, jei jų priėmimą lėmė balsai akcininkų, kurių balso teisės buvo apribotos ar konstatuotas imperatyviųjų teisės normų pažeidimas.

2. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. sprendimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi nustatyta, kad Vertybinių popierių komisijai 2005 m. balandžio 21 d. ir 2005 m. balandžio 25 d. pateikti pranešimai buvo pripažinti netinkamais, nes minėtuose pranešimuose tretieji asmenys nuslėpė, kad jie yra kartu veikiantys asmenys. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, motyvuodami abstrakčiais argumentais dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo, atsisakė taikyti imperatyviąją Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą normą, kurioje nustatytos teisinės pasekmės už pareigos pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar netekimą pažeidimą. Šioje normoje nenustatyta jokių išimčių ir aplinkybių, kurios būtų pagrindas jų netaikyti.

3. Informacija apie trečiųjų asmenų veikimą kartu buvo pateikta klaidinančiai, taip vengiant Vertybinių popierių rinkos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, įgijus daugiau kaip 40 procentų balsų atskaitingo emitento akcininkų susirinkime, pateikti oficialų pasiūlymą supirkti likusius atskaitingo emitento vertybinius popierius. Vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, toks pažeidimas negali būti vertinamas kaip neesminis.

4. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. spalio 13 d. sprendime ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartyje konstatuota, kad visuotiniame AB „Spauda“ akcininkų susirinkime 2005 m. gegužės 17 d. priimtas sprendimas išmokėti dividendus privilegijuotų vardinių akcijų savininkams yra neteisėtas. Kadangi atsakovas už dvejus finansinius metus neišmokėjo dividendų, tai privilegijuotų vardinių akcijų savininkai įgijo balso teisę, tačiau 2006 m. balandžio 29 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime tokios teisės jiems nebuvo suteikta. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kad šie balsai nebūtų lėmę sprendimo, yra nepagrįsti, nes teismas neįvertino faktų, jog apie balso teisės įgijimą privilegijuotų akcijų savininkams nebuvo pranešta, ir kad tretieji asmenys pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalį tuo metu jau buvo netekę balso teisės. Neteisėtai patvirtintoje naujojoje įstatų redakcijoje nebeliko daugelio svarbių akcininkų teises reglamentuojančių nuostatų, t. y. buvo pažeisti jų interesai.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB „Spauda“ ir tretieji asmenys AB-firma „Viti“ bei UAB „Viti“ Turto fondas prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. kovo 13 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistus bei savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

1. Kasaciniu skundu ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, nors pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja.

2. Kasatoriai nepagrįstai teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes jų nurodytose nutartyse išdėstyti teisės aiškinimai suformuluoti bylose, kuriose nustatytos faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar iš esmės panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

3. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 13 d. sprendime konstatavo, kad 2005 m. gegužės 4 d. pranešime apie akcijų paketo įsigijimą teisingai nurodyta informacija apie kartu veikiantiems asmenims priklausiusias akcijas. Vertybinių popierių komisija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad informacijos apie kartu veikiančius akcininkus trūkumai negalėjo lemti beveik po metų - 2006 m. balandžio 29 d. - priimtų atsakovo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais instituto paskirtis – apginti suinteresuotų asmenų ir viešąjį interesus, kartu saugant bendrovės ir ginčijamus nutarimus priėmusių akcininkų interesus nuo žalos, galimos pripažįstant nutarimus negaliojančiais be pakankamo pagrindo. Nurodydami apie savo pažeistus interesus, kasatoriai abstrakčiai teigia, kad naujojoje įstatų redakcijoje nebeliko daugelio svarbių akcininkų teises reglamentuojančių nuostatų, tačiau nenurodo konkrečių trūkumų.

5. Kasatorių teiginys, kad tretieji asmenys siekė suklaidinti akcininkus, vengdami pareigos pateikti oficialų pasiūlymą supirkti akcijas, yra niekuo nepagrįsta subjektyvi kasatorių nuomonė.

6. Faktinę aplinkybę, kad informacija apie akcijų paketo įgijimą ar netekimą pateikta tinkamai, nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, o kasacinis teismas saistomas nustatytų faktų. Be to, pagal CK 1.5 straipsnį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Įvertinus tai, kad byloje nenustatyta neigiamų pasekmių akcininkams, Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nurodytų pasekmių taikymas būtų neteisingas ir neprotingas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Privatizuojant valstybės turtą VĮ Valstybės turto fondas ir AB firma „Viti“ 2005 m. kovo 31 d. pasirašė AB „Spauda“ 19 296 582 valstybei priklausančių paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį. Akcijų priėmimo-pardavimo aktas pasirašytas 2005 m. balandžio 7 d. Nupirktos akcijos sudaro 68,69 procento AB „Spauda“ įstatinio kapitalo ir 73,48 procento balsų skaičiaus. UAB „Viti“ turto fondas (dukterinė įmonė) iš AB firmos „Viti“ (patronuojančios įmonės) 2005 m. balandžio 19 d. įsigijo pusę AB „Spauda“ privatizavimo metu pirktų paprastųjų vardinių akcijų, kurios suteikia 36,74 procento balsų, ir 2005 m. balandžio 21 d. apie tai informavo Vertybinių popierių komisiją, o 2005 m. balandžio 26 d. – emitentą. AB-firma „Viti“ apie akcijų paketo netekimą 2005 m. balandžio 25 d. informavo Vertybinių popierių komisiją, o emitentą – 2005 m. balandžio 26 d. Šiuose pranešimuose nenurodyta kartu veikiantiems asmenims priklausančių akcijų suma. AB-firma „Viti“, tikslindama duomenis apie kartu veikiantį asmenį, 2005 m. gegužės 4 d. Vertybinių popierių komisijai pateikė pranešimą apie akcijų paketo įsigijimą, jame nurodžiusi ir kartu veikiančiai dukterinei įmonei priklausančias akcijas. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. vasario 13 d. sprendimu, iš dalies tenkindamas ieškovų R. J. ir T. R. ieškinį, įpareigojo AB-firmą „Viti“ pranešti Vertybinių popierių komisijai ir emitentui AB „Spauda“ apie 2005 m. balandžio 19 d. įvykusį turėtų balsų AB „Spauda“ visuotiniame akcininkų susirinkime netekimo faktą, pateikiant duomenis apie kartu veikiančių asmenų turėtas akcijas. Šį įpareigojimą AB-firma „Viti“ įvykdė 2006 m. liepos 10 d.

Ieškovai yra AB „Spauda“ akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso dalis emitento AB „Spauda“ paprastųjų vardinių akcijų ir privilegijuotųjų vardinių akcijų su kaupiamuoju dividendu: R. J. priklauso 194 165 privilegijuotosios vardinės akcijos ir 500 paprastųjų vardinių akcijų, o T. R. – 11 537 privilegijuotosios vardinės akcijos ir 500 paprastųjų vardinių akcijų. 2006 m. balandžio 29 d. vykusiame atsakovo AB „Spauda“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta patvirtinti AB „Spauda“ naujus įstatus.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias akcininkų pareigą pranešti Vertybinių popierių komisijai ir emitentui apie akcijų paketo netekimą ar įgijimą, taip pat normas, nustatančias dėl netinkamo šios pareigos įvykdymo kylančias teisines pasekmes (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmuo, perleidęs ar įgijęs nustatyto dydžio akcijų paketą, privalo apie šį faktą informuoti Vertybinių popierių komisiją ir emitentą. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta sankcija šios pareigos neįvykdžiusiam akcininkui - draudimas dalį balsų, apie kurią tinkamai nepranešta, turėti visuotiniame akcininkų susirinkime. Draudimas turėti atitinkamą balsų dalį reiškia draudimą naudotis dalies akcijų suteikiamomis teisėmis balsavimu dalyvauti įmonės valdyme. Pranešimo tvarka detaliai nustatyta Vertybinių popierių komisijos 2002 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 10 patvirtintose Pranešimo apie akcijų paketų įgijimą (netekimą) pateikimo taisyklėse. Tuo atveju, kai apie turimos akcijų dalies pasikeitimą akcininkas pranešė, tačiau ne visiškai tiksliai įvykdydamas nustatytos pranešimo tvarkos reikalavimus, kilus ginčui turi būti vertinama, ar pranešimo ydingumas buvo esminis, t. y. iš esmės iškreipė pranešimo turinį, kad būtų pripažintas netinkamu ir sukeltų įstatyme nustatytas pasekmes. Bet koks mažareikšmis netikslumas pranešime nėra pagrindas traktuoti kaip netinkamą pranešimo, jei tas netikslumas nesukliudė suvokti ir įvertinti įvykusį akcininkų balsų persiskirstymą. Šioje byloje nustatyta, kad tretieji asmenys per nustatytą terminą pranešė apie akcijų paketo perleidimą ir įgijimą, tačiau nenurodydami savo kaip kartu veikiančių asmenų turimų balsų sumos. Teismai vertino, kad šis pranešimo trūkumas nepažeidė pranešimo tikslo – užtikrinti emitento kapitalo judėjimo skaidrumą, atskleisti informaciją apie asmenis, galinčius lemti emitento visuotiniuose akcininkų susirinkimuose priimamus sprendimus, nes buvo greitai ištaisytas - AB-firma „Viti“, tikslindama duomenis apie kartu veikiantį asmenį, 2005 m. gegužės 4 d. Vertybinių popierių komisijai pateikė pranešimą apie akcijų paketo įsigijimą, jame nurodžiusi ir kartu veikiančiai dukterinei įmonei priklausančias akcijas. Pranešimo netikslumo mažareikšmiškumui turėjo įtakos ir akcijų perleidėjo bei įgijėjo pavadinimų panašumas (AB firma „Viti“ ir UAB „Viti“ Turto fondas), iš kurio galima suprasti apie jų veikimą kartu. Kolegija laiko, kad teismai tinkamai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino pranešimo apie akcijų įgijimą (netekimą) ir to neįvykdymo pasekmių reglamentavimo esmę, paskirtį ir, atsižvelgdami į trečiųjų asmenų pateiktos informacijos visumą, pagrįstai laikė, kad buvo galima suprasti pranešimais pateiktos informacijos esmę bei nėra pagrindo laikyti, kad tretiesiems asmenims atsirado Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nustatytos pasekmės.

Kasatoriai teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nepagrįstai, motyvuodami argumentais dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo, atsisakė taikyti imperatyviąją Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą normą, kurioje nustatytos teisinės pasekmės už pareigos pranešti apie akcijų paketo įsigijimą ar netekimą pažeidimą. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje nustatytas įpareigojimas teismui, aiškinant ir taikant įstatymus, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismai, šioje byloje spręsdami klausimą, ar tretieji asmenys padarė kasatorių nurodomą pažeidimą, privalėjo atsižvelgti į šiuos principus. Tokią pareigą teismai turi ne tik šioje byloje, bet ir taikydami bei aiškindami bet kurią teisės normą. Priešingu atveju įstatymų taikymas būtų formalus, jis neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintos teismo pareigos vykdyti teisingumą. Interpretavimas - viena iš principų funkcijų – įgalina tinkamai suvokti taikomos teisės normos turinį, jo reikšmę kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu, įgyvendinant CK 1.5 straipsnio 4 dalies reikalavimus, teismas interpretuodamas teisės normos nuostatas konkrečioje byloje padaro išvadą, kad pagal faktines bylos aplinkybes jos taikymas lemtų neteisingą, neprotingą rezultatą, ji, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, gali būti netaikoma, nepriklausomai, ar norma dispozityvi, ar imperatyvi. Kolegija konstatuoja, kad, įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdami į jų reikšmę, spręsdami dėl Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies taikymo, teismai privalėjo vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais ir, išdėstę motyvus, turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad ši teisės norma šioje byloje netaikytina.

Kasatoriai teigia, kad tretieji asmenys pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalį visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame priimtas ginčijamas sprendimas, jau buvo netekę balso teisės. Kadangi bylą nagrinėjusių teismų išvada dėl Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies netaikymo pripažinta pagrįsta, tai šis kasatorių argumentas atmestinas. Be to, byloje nustatyta, kad net jei Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalies pagrindu būtų neskaičiuojami UAB „Viti“ Turto fondo įsigyti 36,74 procento balsų, kaip nesuteikiantys balso teisės, likusiųjų dalyvavusių akcininkų balsų pakako tiek kvorumui, tiek sprendimui priimti. Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusią Akcinių bendrovių įstatymo 27 straipsnio 1 dalies redakciją susirinkimas laikomas įvykusiu ir jame galima priimti sprendimus, kai dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Byloje teismai nustatė, kad, priimant ginčijamą sprendimą, dalyvavo abu tretieji asmenys, kuriems priklausančios akcijos suteikia reikalaujamą dalį balsų, ir smulkieji akcininkai, todėl susirinkimas laikomas įvykusiu, o priimti ginčo sprendimą pakako balsų net ir neskaičiuojant vieno iš trečiųjų asmenų turimų balsų. Kasatorių teiginys, kad turėtų būti neskaičiuojami abiejų trečiųjų asmenų balsai, yra nepagrįstas, nes pagal Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalį joje nurodytos netinkamo pranešimo teisinės pasekmės t. y. balsų dalies suspendavimas, taikomos, paliekant teisę naudotis balsų skaičiumi, buvusiu iki paketo dydžio pasikeitimo, apie kurį pranešta tinkamai. Kadangi akcijas perleidusi įmonė apie akcijų paketo, suteikiančio 73,48 procento balsų, įsigijimą tinkamai pranešė 2004 m., tai nėra pagrindo neskaičiuoti jai likusių balsų po pusės šio paketo perleidimo. Kolegija daro išvadą, kad Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje nurodytos pasekmės – balsavimo akcijomis, apie kurių perleidimą (įgijimą) tinkamai nepranešta, teisės suvaržymas – taikytinos tik akcijas įgijusiam ir informacijos apie tai nepateikusiam subjektui.

Kasaciniame skunde ieškovų nurodytas teiginys, kad ginčijamu susirinkimo sprendimu patvirtinti naujieji bendrovės įstatai pažeidžia smulkiųjų akcininkų turtines ir neturtines teises. Šis teiginys nenagrinėtinas kaip neatitinkantis kasacinio skundo argumentams keliamų reikalavimų (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai konstatavo, jog ieškovai neįrodė smulkiųjų akcininkų teisių pažeidimo. Pažeidimo buvimas yra fakto klausimas, kurių kasacinis teismas nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o netinkamo teisės normų taikymo ar aiškinimo, nustatant šį faktą, kasatoriai nenurodo. Kasatoriai pabrėžia būtinumą, vertinant visuotinio akcininkų susirinkimo teisėtumą, atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų priėmimą lėmė balsai akcininkų, kurių balso teisės buvo apribotos ar konstatuotas imperatyviųjų teisės normų pažeidimas. Jau minėta, kad balso teisės apribojimą galėjęs lemti pažeidimas nebuvo konstatuotas. Nesant Vertybinių popierių rinkos įstatymo 15 straipsnio 8 dalyje ir nurodytų pagrindų, būtinų visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimui ginčyti, nėra pagrindo kelti ir viešojo intereso pažeidimo klausimo, todėl kasatorių argumentas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo negaliojimo atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Dangutė Ambrasienė

Algirdas Taminskas