M. V. pagal BK 202 str., 220 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-106-628/2021 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00151-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui,

nuteistojo M. V. gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. V. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 11 298 Eur (300 MGL) dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su neteisingų duomenų įrašymu į gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją ir pateikimu) 10 000 Eur (200 MGL) dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (veika, susijusi su neteisingų duomenų į pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas įrašymu ir pateikimu) 12 250 Eur (250 MGL) dydžio bauda;

– pagal BK 221 straipsnio 1 dalį 7500 Eur (150 MGL) dydžio bauda;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 5649 Eur (150 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, M. V. skirtos baudos subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirta subendrinta bausmė – 750 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė sumažinta bausmė – 500 MGL dydžio bauda, iš jų 215 MGL taikomas 37,66 Eur MGL dydis ir 285 MGL taikomas 50 Eur MGL dydis. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į atliktą baudos bausmę santykiu 1:2 įskaitytas M. V. laikinojo sulaikymo laikas, jis prilygintas 2 MGL baudos, kai 1 MGL lygus 50 Eur.

Tuo pačiu nuosprendžiu nutrauktas procesas pagal civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį dėl 23 077,67 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Proceso išlaidomis pripažintos 16,79 Eur išlaidos, susijusios su automobilio „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimu, ir iš M. V. priteista Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 16,79 Eur proceso išlaidų atlyginimo.

Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 22 d. nutartis, kuria nuteistojo M. V. ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. M. V. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad versliškai neteisėtai vykdė komercinę veiklą, būtent: pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) (2002 m. liepos 2 d. redakcija Nr. IX-1007) 35 straipsnio 2 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 (2009 m. lapkričio 6 d. įsakymo redakcija) patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punktą, VMI viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymo Nr. VA-29 „Dėl Nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą / išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro taisyklių“ 6.1, 7, 9.5 punktus, nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos VMI, sistemingai vykdė komercinę veiklą – prekiavo automobilių dalimis: internetinėje erdvėje skelbė duomenis apie parduodamas detales, surasdavo pirkėjus ir parduodavo automobilių dalis.

2. Be to, M. V. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, į gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš individualios veiklos – prekybos automobilių dalimis – gautas pajamas ir pateikė valstybės įgaliotai institucijai, būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 26 d., pagal GPMĮ 27 straipsnio 1 dalį užpildė ataskaitinio 2017 m. laikotarpio gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją. Siekdamas išvengti 789,38 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM), 5673,13 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų ir 1751,32 Eur privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų, iš viso 8177,83 Eur mokesčių, M. V. gyventojo pajamų mokesčio deklaracijoje nurodė žinomai neteisingus duomenis, kad 2017 metais, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 100 469 Eur pajamų su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (arba 83 032,23 Eur pajamų be PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, gavo 127 759 Eur pajamų su PVM (arba 105 585,95 Eur pajamų be PVM). Tokiu būdu jis tyčia nedeklaravo 27 290 Eur su PVM (arba 22 553,72 Eur be PVM) iš individualios veiklos gautų apmokestinamųjų pajamų ir šią ataskaitinio 2017 metų laikotarpio gyventojo pajamų mokesčio deklaraciją 2018 m. balandžio 26 d. elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI.

3. Be to, M. V. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, į pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitas įrašė žinomai neteisingus duomenis apie iš individualios veiklos – prekybos automobilių dalimis – gautas pajamas ir nuo jų apskaičiuotą mokėtiną PVM bei pateikė valstybės įgaliotai institucijai, būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2019 m. gegužės 22 d., M. V., kaip individualią veiklą vykdantis asmuo, kurio pajamos per paskutinius 12 mėnesių iš individualios veiklos viršijo 45 000 Eur (Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnio 1, 3 dalis), užpildė PVM mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (ataskaitiniai laikotarpiai nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d., nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d., nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) ir, siekdamas išvengti į valstybės biudžetą mokėtino 12 984,76 Eur PVM, nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad:

– nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 1590 Eur pajamų su PVM (arba 1314,05 Eur pajamų, apmokestinamų PVM), nurodė, kad jo į valstybės biudžetą mokėtinas PVM sudaro 276 Eur, nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 17 272,73 Eur pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš individualios veiklos gautų 15 958,68 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 3351,32 Eur PVM;

– nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 4800 Eur pajamų su PVM (arba 3966,94 Eur pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 7045,45 Eur pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 3078,51 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 646,49 Eur PVM;

– nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 870 Eur pajamų su PVM (arba 719,01 Eur pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 4636,36 Eur pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 3917,35 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 822,65 Eur PVM;

– nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 2230 Eur pajamų su PVM (arba 1842,98 Eur pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 15 914,88 Eur pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 14 071,90 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 2955,1 Eur PVM;

– nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 3590 Eur pajamų su PVM (arba 2966,42 Eur pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 4516,53 Eur pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 1549,59 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 325,41 Eur PVM;

– nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 3960 Eur pajamų su PVM (arba 3272,73 Eur pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 6342,98 Eur pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 3070,25 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 644,75 Eur PVM;

– nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 800 Eur pajamų su PVM (arba 661,16 Eur pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 14 305,79 Eur pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 13 644,63 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 2865,37 Eur PVM;

– nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. jis, vykdydamas individualią veiklą, esą gavo 6505 Eur pajamų su PVM (arba 5376,03 Eur pajamų, apmokestinamų PVM), nors per šį laiką, vykdydamas individualią veiklą, jis gavo 11 917,36 Eur pajamų, apmokestinamų PVM, ir taip tyčia nedeklaravo iš vykdomos individualios veiklos gautų 6541,33 Eur pajamų, nuo kurių turėjo būti apskaičiuotas ir sumokėtas 1373,67 Eur PVM.

Po to šias 8 PVM mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (forma FR0608), kuriose nurodė žinomai neteisingus duomenis, tą pačią dieną (2019 m. gegužės 22 d.) elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI.

4. Be to, M. V. nuteistas pagal BK 221 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė valstybės įgaliotai institucijai PVM mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitos apie mokėtiną PVM, nors ši valstybės institucija raštu priminė apie pareigą tokius duomenis pateikti, būtent: jis, vykdamas individualią veiklą, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. gavo daugiau kaip 45 000 Eur pajamų. Atsiradus prievolei įsiregistruoti PVM mokesčių mokėtoju arba pildyti ir pateikti VMI pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitą (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalis, 92 straipsnio 1, 3 dalys), M. V. iki 2017 m. sausio 25 d. nepateikė laikotarpio nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos ir nedeklaravo 6055 Eur pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1050,87 Eur PVM. Iki 2017 m. vasario 25 d. nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos ir nedeklaravo 7720 Eur pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1339,83 Eur PVM. Iki 2017 m. kovo 25 d. nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. vasario 21 d. iki 2017 m. vasario 28 d. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos ir nedeklaravo 10 800 Eur pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1874,38 Eur PVM. Iki 2017 m. balandžio 25 d. nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos ir nedeklaravo 2200 Eur pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 381,82 Eur PVM. Iki 2017 m. gegužės 25 d. nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitos ir nedeklaravo 7877 Eur pajamų bei neapskaičiavo mokėtino 1367,08 Eur PVM. VMI 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. (17.5-40) R-685 priminė M. V., kad jis turi apskaičiuoti ir sumokėti PVM už 2017 metus. M. V., pažeisdamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalį, 92 straipsnį ir siekdamas išvengti mokėtino 6013,98 Eur PVM, valstybės įgaliotai institucijai – VMI nepateikė pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju neregistruoto asmens mokėtino pridėtinės vertės mokesčio apyskaitų (laikotarpiai nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d., nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 28 d., nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. ir nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d.).

5. Be to, M. V. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, būtent: jis, vykdydamas individualią veiklą – prekybą automobilių detalėmis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių II dalies 2 ir 5 punktus, siekdamas išvengti mokesčių bei galimybės nustatyti jo iš individualios veiklos gaunamas pajamas, nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. nefiksavo atliktų ūkinių ir finansinių operacijų, nepildė apskaitos dokumentų, nevedė pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo, o gyventojų pajamų mokesčių deklaracijose per laikotarpius nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. deklaruotų išlaidų nepagrindė apskaitos dokumentais, dėl to iš dalies negalima nustatyti M. V. veiklos, buvusios 2016 ir 2017 metais.

II. Kasacinio skundo argumentai

6. Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Grušas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 22 d. nutartį ir priimti nutartį: vadovaujantis BK 72³ straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti iš M. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 34 000 Eur. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Nagrinėjamu atveju teismų sprendimais pripažinta, kad M. V. padarė apysunkę nusikalstamą veiką ekonomikai ir verslo tvarkai ir iš šios veikos gavo ekonominę naudą. Nuteistasis 2016 m. spalio 11 d. už 34 000 Eur (t. y. pinigų sumą, viršijančią 250 MGL) įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. negalėjo pagrįsti buto įsigijimo jokiomis teisėtai gautomis pajamomis. Šią aplinkybę taip pat patvirtina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada Nr. 40-(969)-IS 1-841-(13.2). Laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2016 m. spalio 3 d. M. V. jokia darbine veikla neužsiėmė, o iki 2016 m. spalio 3 d. per savo gyvenimą yra dirbęs įvairiose darbovietėse vos 8 mėnesius. M. V. minėtu laikotarpiu nėra deklaravęs jokių gautų pajamų. Tai patvirtina, kad M. V. negavo teisėtų pajamų, kuriomis galėtų pagrįsti didesnės negu 250 MGL vertės turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą. Nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinosios sąlygos taikyti išplėstinį turto konfiskavimo institutą.

6.2. Kasatorius pažymi, kad M. V. galimas turto konfiskavimo klausimas yra siejamas ne su BK 222 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje, o su BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymu. Nors BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis nenustato materialinių padarinių, tačiau turtinė nauda iš šių nusikaitimų yra galima, ir tokiais atvejais neeliminuojama turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo galimybė. Nors abi BK 220 ir 222 straipsniuose įtvirtintos sudėtys nėra sietinos su turtiniais padariniais, tačiau turtinė nauda iš šių nusikaltimų yra galima, taigi būtina nustatyti kaltininko gautą konkrečią naudą, įvertinant ją pinigine išraiška, ir tokiu atveju spręsti jos pripažinimo nusikalstamos veikos rezultatu klausimą bei svarstyti, ar nėra teisinio pagrindo taikyti įprastinį turto konfiskavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>).

6.3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl M. V. neteisėtų nusikalstamų veiksmų, o dėl M. V., kaip mokesčių mokėtojo, pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo, nepagrįsta, kadangi nusikalstama veika, įtvirtinta BK 202 straipsnio dispozicijoje, kurios padarymu M. V. buvo nuteistas, gali duoti asmeniui naudos. Nuteistasis gavo ekonominės naudos, todėl minėta išvada prieštarauja tiek bylos aplinkybėms, tiek baudžiamojo įstatymo taikymui. Pažymima, kad dažniausiai nusikalstamos veikos, nurodytos BK 220 straipsnio 1 dalyje ar 222 straipsnyje, būna susijusios ne su fizinių, o su juridinių asmenų veikla. Tačiau, kasatoriaus nuomone, nustačius veikų, nurodytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnyje, požymius, kai nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo (veikęs be individualios veiklos registravimo ar įregistravęs individualią veiklą) ir tokia jo veikla nesusijusi su juridinio asmens veikla, taikytinos kitos įrodinėjimo taisyklės. Fizinio asmens, vykdančio veiklą (neįsteigus juridinio asmens), visos gaunamos pajamos nėra atsietos nuo jo turto ar kitų jo gaunamų pajamų ir turi tiesioginę įtaką jo turtinės padėties gerinimui. Taigi, visa gauta nauda yra jo asmeninė nauda.

6.4. Pirmosios instancijos teismas iš prokuroro pateikto kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pašalino aplinkybę, jog M. V. vertėsi komercine veikla stambiu mastu, kaip perteklinę. Kartu teismas iš kaltinimo pašalino duomenis apie apskaičiuotas konkrečias M. V. gautas pajamas ir nesumokėtus mokesčius valstybei nusikalstamos veikos, nurodytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, vykdymo laikotarpiu. Teismas 247 211,54 Eur, kuriuos kaltinamasis gavo už parduotas automobilių dalis nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d., vertino ne kaip pajamas, o kaip apyvartą. Nuosprendyje nurodydamas veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį sudėtį, teismas neįvardijo ikiteisminio tyrimo metu nustatytos ir prokuroro kaltinime nurodytos konkrečios M. V. iš nusikalstamos veikos vykdymo gautos naudos apimties, kartu teismas neįvardijo galimo nusikalstamos veikos rezultato. Nustačius M. V. turimo turto neatitiktį jo teisėtai gautoms pajamoms, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybės.

6.5. Šioje baudžiamojoje byloje atlikti skaičiavimai apie M. V. gautų pajamų mastą remiantis tais duomenimis, kuriuos tyrimo metu pavyko nustatyti ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai. Nors M. V. neteisėtai vykdytos veiklos laikotarpis kaltinime pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nurodytas nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d., šis laikotarpis sietas su jo naudojamose banko sąskaitose aktyviai pradėtomis vykdyti finansinėmis operacijomis, tačiau bylos duomenys rodo, kad jis galėjo užsiimti tokio pobūdžio veikla ir iki 2014 m. liepos 29 d. Liudytojo J. D. parodymai patvirtina, kad M. V. tokio pobūdžio veikla galimai užsiėmė ir iki kaltinime nurodytos vykdyti veiklos pradžios, M. V. turėjo paskyrą interneto portale „eBay“, galimai naudojo ir kitas banko sąskaitas neteisėtoms pajamoms gauti. Nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2014 m. liepos 29 d. (kaltinime nurodytos vykdyti veiklos pradžios), taip pat nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. M. V. nedirbo, jokių oficialių pajamų negavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo buvo nustatyta ne visa nuteistojo neteisėtai vykdyta veikla, ne visos iš nusikalstamos veikos gautos pajamos. M. V. didelę dalį gautų pajamų laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. išgrynino, tai leidžia daryti pagrįstas prielaidas, jog ir šiuo laikotarpiu M. V. galėjo vykdyti prekybą automobilių dalimis ne tik internetu, todėl tai taip pat rodo, kad tyrimo metu galėjo būti apskaičiuotos ne visos iš nusikalstamos veikos gautos pajamos. Priešingai negu juridinio asmens veiklos atveju, fizinio asmens neteisėta veikla gali suteikti ir daugiau ekonominės naudos, kuri gali pasireikšti galimybe neteisėtai gauti įvairių socialinių pašalpų, kompensacijų, nuolaidų. Tokia papildoma nauda sietina su tos pačios nusikalstamos veikos, nurodytos BK 202 straipsnyje, padarymu, tačiau ji dažniausiai negali būti visiškai apskaičiuojama ir negali būti laikoma šios nusikalstamos veikos padarymo rezultatu, todėl jai netaikytinas turto konfiskavimas, tačiau tokios aplinkybės turėtų būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl galimo išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, nustačius, kad asmens teisėtai gautos pajamos neatitinka jo turimo turto.

6.6. 2016 m. spalio 3 d. jau įregistravęs individualios veiklos vykdymą ir už 34 000 Eur įgijęs nekilnojamąjį turtą, M. V. ir toliau užsiėmė prekyba automobilių dalimis, o jo vykdomos veiklos pajamos (apyvarta) iš esmės nesumažėjo: 2018 metais deklaruota jo 2017 metais vykdytos veiklos apyvarta buvo didesnė negu 100 000 Eur, t. y. nekilnojamojo turto įgijimas panaudojant grynuosius pinigus jo veiklos apimčiai iš esmės įtakos nepadarė, todėl M. V. turimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), – vertintinas kaip absoliuti nauda iš visų lėšų gavimo šaltinių, kurių teisėtumas nėra pagrįstas. Nuteistojo galimybė įsigyti šį turtą kito pobūdžio lėšomis yra paneigta 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada Nr. 40-(969)-IS1-841-(13.2), taip pat Socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, iš kurių matyti, kad nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2016 m. spalio 3 d. M. V. nedirbo, oficialių pajamų negavo. Pats nuteistasis duomenų, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), galėjo įgyti iš teisėtai gautų lėšų, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepateikė, o apklausos teisme metu patvirtino, kad šis turtas įgytas naudojant iš nusikalstamos veikos, nurodytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, gautas lėšas.

6.7. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindą. Nurodė, kad buvo gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Kempteno (Allgau) prokuratūros prašymas dėl M. V. baudžiamojo persekiojimo perėmimo. M. V. buvo įtariamas dėl to, kad Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje nusikalstamu būdu įgijo turto ir jį realizavo, būtent: jis Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui per savo „eBay“ paskyrą pardavė ir perdavė penkis navigacijos prietaisus, skirtus BMW automobiliams. Mažiausiai keturi navigacijos prietaisai buvo pavogti įsilaužus į automobilius Vokietijoje, iš šių automobilių jie buvo pavogti 2017 metais. Lietuvos Respublikoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį. Iš Vokietijos Federacijos teisėsaugos institucijų pateiktų duomenų matyti, kad dėl vogtų automobilių dalių pardavimų M. V. Vokietijos teisėsaugai pateko 2014 m. spalio 14 d. ir 2017 m. gegužės 26 d. Nors ikiteisminis tyrimas dėl BK 189 straipsnio 1 dalies M. V. buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai nepaneigia fakto, kad tam tikra tyrimo metu nenustatyta dalis jo gautų lėšų turi papildomų nepagrįsto praturtėjimo požymių.

6.8. Po 2016 m. spalio 3 d., kai M. V. įregistravo individualią veiklą, jis ir toliau savo veiklai vykdyti naudojo lėšas, kurios gautos iš anksčiau jo vykdytos neteisėtos veiklos. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnyje už analogiškų neteisėtų veiksmų padarymą nustatytas imperatyvas gautas pajamas konfiskuoti. Taigi, asmens turto, neatitinkančio asmens teisėtų pajamų, konfiskavimas neturėtų būti laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone.

6.9. M. V. iki šiol nėra kilusios pasekmės, susijusios su padaryta žala valstybei. Po nuosprendžio įsiteisėjimo M. V. nedelsdamas, nepasibaigus mokestiniam patikrinimui, nesumokėjęs baudos pagal 2020 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį, 2020 m. gruodžio 2 d. automobilį „BMW 525 D“ civilinio sandorio pagrindu perleido trečiajam asmeniui, taip pat 2020 m. gruodžio 10 d. civilinio sandorio pagrindu perleido trečiajam asmeniui butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiais veiksmais M. V. itin sumažino padarytos žalos valstybei atlyginimo užtikrinimo galimybę. Netaikant išplėstinio turto konfiskavimo instituto, esamoje situacijoje nuteistajam palikta galimybė likti praturtėjusiam iš nusikalstamos veikos vykdymo pagrindu gautų lėšų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinis skundas atmestinas.

Dėl išplėstinio turto konfiskavimo (BK 72³ straipsnis)

8. Kasacinis skundas paduotas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, žemesnės instancijos teismams netaikant BK 72³ straipsnio nuostatų M. V., kuris nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 221 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Kasaciniame skunde iš esmės turto konfiskavimo klausimas siejamas su BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymu.

9. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimas reiškia priverstinį neatlygintiną konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>, 2K-315-303/2018).

10. Savo ruožtu BK 72³ straipsnyje įtvirtintas išplėstinis turto konfiskavimas apibrėžiamas kaip kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimas valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. BK 72³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos šios sąlygos: 1) kaltininkas pripažintas padariusiu apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos; 2) kaltininkas turi šio kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame punkte nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto; 3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo. Darant išvadas dėl šių sąlygų buvimo konkrečioje byloje, būtina įvertinti nusikalstamų veikų sudėtis, nustatyti iš jų kylančius padarinius ir įvertinti visas aplinkybes, leidžiančias patikimai konstatuoti, kad kaltininkas iš padarytos nusikalstamos veikos gavo konkrečią turtinę naudą.

11. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. V., neįsteigęs juridinio asmens ar neįregistravęs individualios veiklos, nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. nuolat vertėsi komercine veikla – prekiavo automobilių dalimis. Nuo 2016 m. spalio 3 d. nuteistasis įregistravo individualią veiklą – prekybą automobilių dalimis – ir toliau ją tęsė. Netrukus, 2016 m. spalio 11 d., už 34 000 Eur įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis paties M. V. parodymais bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2019 m. rugsėjo 3 d. specialisto išvada Nr. 40-(969)-IS1-841-(13.2), nustatė, kad butą nuteistasis įsigijo už pinigus iš prekybos automobilių dalimis nuo 2014 m. liepos 24 d. iki 2016 m. spalio 3 d. Pajamos iš prekybos automobilių dalimis buvo pagrindinis kaltinamojo pajamų šaltinis. Teismo skaičiavimu, kadangi nuteistasis 2014–2016 metais turėjo sumokėti 58 171,86 Eur privalomų mokesčių į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus, jis turėjo ne mažiau kaip 26 820,56 Eur grynojo pelno. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi M. V. minėtu laikotarpiu vykdė komercinę veiklą neįsteigęs juridinio asmens ir neįregistravęs individualios veiklos, privalomų mokesčių į valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus (58 171,86 Eur) nedeklaravo ir nemokėjo, tikėtina, kad dalį lėšų iš 58 171,86 Eur panaudojo, 2016 m. spalio 11 d. pirkdamas butą. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino tai, jog M. V. atlygino civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civiliniu ieškiniu prašytą priteisti 23 077,67 Eur žalą. Teismo vertinimu, nuteistajam atlyginus 23 077,67 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui ir turint pareigą atlyginti dar ne mažiau kaip 62 306,76 Eur žalą valstybės biudžetui, sumažėjo M. V. iš individualios veiklos gauta ekonominė nauda, o nuosprendžiu paskirtos baudos ir neišvengiama pareiga sumokėti ne mažiau kaip 85 348,43 Eur privalomų mokesčių (iš jų 23 077,67 Eur kaltinamasis jau sumokėjo) užtenka, kad jis būtų atgrasytas nuo nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai. Savo ruožtu apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei nenustatęs naujų faktinių aplinkybių, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, pagrįstai netaikė BK 72³ straipsnio nuostatų.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, jog vertindami išplėstinio turto konfiskavimo sąlygų buvimą konkrečioje situacijoje teismai turi vadovautis ne tik BK 72³ straipsnio nuostatomis, bet ir tarptautiniuose norminiuose dokumentuose suformuotais bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje išaiškintais proporcingumo, interesų balanso ir kitais principais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>).

13. Pažymėtina, kad konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybės apsaugą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje, todėl, įgyvendinant baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl turto konfiskavimo, būtina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, šioje praktikoje pateikiami papildomi kriterijai, kuriuos turi vertinti teismas, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

14. Demokratinės teisinės visuomenės vertybės ir principai, įtvirtinti Konvencijoje, kelia tam tikrus reikalavimus nusikaltimų kontrolės mechanizmams, taip pat ir tokiems, kuriuos taikant gali būti paimamas turtas iš nusikalstamas veikas padariusių asmenų. Efektyvios žmogaus teisių apsaugos kriterijumi ne kartą buvo remtasi EŽTT praktikoje vertinant turto konfiskavimo teisinių mechanizmų suderinamumą su Konvencija. Vertinant buvo atsižvelgiama į nusikaltimų, su kuriais kovojama, mastus, pavojingumą, išaiškinimo sunkumus ir iš jų gaunamo pelno kilmės nustatymo problemas. Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant nuosavybės teisių ribojimus nustatyta, kad iš nieko negali būti atimta jo nuosavybė, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina visuomenės interesams, ir tik įstatymo nustatytomis sąlygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais. Pagal šio straipsnio 2 dalį ankstesnės nuostatos jokiu būdu neriboja valstybės teisės taikyti tokius įstatymus, kokie, jos manymu, jai reikalingi, kad ji galėtų kontroliuoti nuosavybės naudojimą atsižvelgdama į bendrąjį interesą arba kad garantuotų mokesčių, kitų rinkliavų ar baudų mokėjimą.

15. EŽTT praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Tačiau pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio reikalavimus tokia priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT taip pat pabrėžia, jog tam, kad nuosavybės teisių apribojimas (konfiskuojant turtą) būtų proporcingas, jis turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą; sankcija turi atitikti veikos, už kurią ji yra nustatyta ir skiriama, sunkumą, o ne tam tikros preziumuojamos, tačiau nenustatytos veikos (pavyzdžiui, pinigų plovimo ar mokesčių vengimo) sunkumą (2009 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Gabrić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04).?????

16. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau, negu yra būtina (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 15 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimai).

17. Atsižvelgiant į šias nuostatas, kartu pažymėtina, kad išplėstinis turto konfiskavimas yra viena iš turto konfiskavimo formų, todėl jis turi būti nagrinėjamas ir aiškinamas bendro turto konfiskavimo kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-1073/2018">2K-245-1073/2018</a>). Kasacinio teismo praktikoje, kurioje aptariamas turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo klausimas proporcingumo principo kontekste, pažymėta, kad, be kita ko, tai reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>). Kasacinio teismo praktikoje taip pat akcentuoti veiksniai, į kuriuos atsižvelgia ir EŽTT, vertindamas turto konfiskavimo proporcingumo klausimą, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, jos sunkumas; konfiskuojamo turto statusas nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumas; nuteistojo, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potencialiai sukelta turtinė žala valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTMtMTA3My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-53-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-53-1073/2019">2K-53-1073/2019</a>).

18. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis ir byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad sprendimas netaikyti M. V. BK 72³ straipsnio nuostatų yra teisingas. Visų pirma, individuali veikla – prekyba automobilinėmis prekėmis, kuria vertėsi nuteistasis (internetinėje erdvėje skelbė duomenis apie parduodamas detales, surasdavo pirkėjus ir parduodavo automobilių dalis), pati savaime nėra pavojinga ir nusikalstama. Nagrinėjamoje byloje M. V. vertimasis tokia veikla, vien siekiant išvengti mokestinės prievolės neįsteigus juridinio asmens ar neįregistravus individualios veiklos, padarė ją nusikalstamą. Žemesnės instancijos teismas nagrinėjamos bylos kontekste pagrįstai pažymėjo, jog turto konfiskavimo klausimas negali būti vienodai sprendžiamas tose situacijose, kai pinigai gaunami iš veiklos, kuri jokiais atvejais negali būti laikoma teisėta (pavyzdžiui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas, prekyba žmonėmis, kyšininkavimas ir pan.), kai visos iš tokios veiklos gautos lėšos be jokių išimčių turi būti konfiskuojamos, ir tose situacijose, kai pajamos gaunamos vykdant veiklą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka gali būti verčiamasi teisėtai, nors konkrečiu atveju padaryti nustatytos tvarkos pažeidimai suponuoja tokios veiklos nusikalstamumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-304-976/2016). BK 72³ straipsnio aspektu svarbus būtent pavojingos kilmės, nusikalstamas, o ne vien tik priešingas teisei bendrąja prasme neteisėtai gautų lėšų šaltinis. Matyti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistojo turtinė nauda patirta dėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos, iš kurios naudos gavimas yra susijęs išimtinai su mokesčių mokėjimą ir apmokestinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu.

19. Antra, kaip jau minėta anksčiau, turto konfiskavimo paskirtis yra panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais. Sprendžiant, koks turtas yra konfiskuotinas bylose dėl BK 202 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos, be kita ko, svarbu išsiaiškinti, ar apskaičiuota mokestinė prievolė, ar ją galima išieškoti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo tvarka, ar valstybei padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-976/2019). Byloje matyti, kad Šiaulių apskrities VMI informavo, jog specialisto išvadoje apskaičiuota mokestinė žala bus išieškoma Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl Šiaulių apskrities VMI civilinio ieškinio nereikš (7 t., b. l. 25). Taip pat nustatyta, kad Šiaulių apskrities VMI atlieka M. V. mokestinį patikrinimą siekdama nustatyti mokestinę bazę mokestinėms prievolėms apskaičiuoti (7 t., b. l. 139). Taigi iš esmės yra sudaromos prielaidos įvykdyti mokestinę prievolę. Toks mokestinės prievolės, kuri yra neįvykdyta dėl nusikalstamos veikos, klausimo sprendimas atitinka teismų praktiką ir užtikrina, kad iš nusikalstamos veikos nebus gauta turtinė nauda (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

20. Darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje išplėstinio turto konfiskavimo instituto taikymas, kai asmeniui, patrauktam baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką, yra paskirta bausmė, t. y. bauda, o gauta turtinė nauda bus panaikinta pritaikant mokestinę prievolę Mokesčių administravimo įstatymo tvarka, sukeltų papildomą naštą, kuri būtų neproporcinga padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiui ir pavojingumui. Taigi, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas, vertindami išplėstinio turto konfiskavimo taikymo galimybę, tinkamai įvertino šios teisinės priemonės suderinamumą su BK 72³ straipsnyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės keliamais tikslais ir principais.

21. Be kita ko, kasacinio skundo teiginiai, kad M. V. versliškai neteisėtai komercinę veiklą galėjo vykdyti dar iki 2014 m. liepos 29 d., nėra aktualūs. Pažymėtina, kad M. V. nuteistas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį už verslišką neteisėtos komercinės veiklos vykdymą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 29 d. iki 2016 m. spalio 3 d. Taigi turtinė nauda turi būti grindžiama iš nusikaltimo, dėl kurio asmuo teisiamas byloje, arba dėl anksčiau padarytų nusikaltimų, dėl kurių asmuo jau buvo nuteistas ankstesniais nuosprendžiais. Dėl šios priežasties kasaciniame skunde pateikiami argumentai, kuriais grindžiamas išplėstinio turto konfiskavimo taikymo būtinumas dėl M. V. iki 2014 m. liepos 29 d. vykdytos veiklos, nagrinėjamoje byloje neturi reikšmės.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino BK 72³ straipsnio nuostatas ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nuosprendžio bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 22 d. nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo Grušo kasacinį skundą.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Sigita Jokimaitė