Baudžiamoji byla Nr. 2K-174-719/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13454-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.2.2; 1.2.9.6.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,
nuteistajam G. B. (vaizdo konferencijos būdu),
jo gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui,
neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. gynėjo advokato Roko Rudzinsko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžio.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. B. paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir G. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo penkeriems metams bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas bei bausmė, atlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį. Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį G. B. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, iš G. B. jam priteista 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis dėl G. B. išteisinimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis – G. B. pripažintas kaltu pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 30 parų areštas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria G. B. nuteistas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, pakeista, G. B. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 3 dalį, bei bausmė, paskirta pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu subendrintos apėmimo būdu ir G. B. paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu) paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir G. B. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo aštuoneriems metams bausmė, pašalinant nuorodą, kuria G. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė nustatyta atlikti pataisos namuose. Pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir padidintas priteistos nukentėjusiajam D. R. neturtinės žalos dydis iki 7500 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo G. B. ir jo gynėjo advokato R. Rudzinsko, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. B. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 16–17 d., vakare, naktį, tiksliai nenustatytu laiku, sau priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje bei pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), šios pirties priepirtyje, žinodamas, kad D. R. yra nepilnametis, ragino, kvietė ir siūlė šiam vartoti alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę, taip tyčia nugirdė nepilnametį D. R.
2. G. B. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 16–17 d., naktį, tiksliai nenustatytu laiku, sau priklausančio sodo namelio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prieš tai šiame sodo namelyje, pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), bei šios pirties priepirtyje, tyčia nugirdęs nepilnametį nukentėjusįjį D. R. degtine bei alumi ir taip šį apsvaiginęs bei liepęs nukentėjusiajam miegoti kartu su juo vienoje lovoje, pasinaudodamas šio bejėgiškumu dėl amžiaus bei apsvaigimo, nurengęs D. R. iki apatinių kelnaičių, lietė jį rankomis ir bučiavo kaklą, po to prieš nukentėjusiojo D. R. valią, numovęs jam apatines kelnaites, savo burna lietė D. R. lytinį organą, jį čiulpė, rankomis lietė sėdmenis, bučiavo kaklą, po to apsukęs D. R. ant nugaros, atsisėdęs ant jo bei apžergęs šio liemenį kojomis, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, įkišęs D. R. lytinį organą sau į analinę angą, lytiškai santykiavo su nepilnamečiu nukentėjusiuoju D. R. prieš šio valią analiniu būdu, o patenkinęs savo lytinę aistrą bei užbaigęs lytinį aktą, iš D. R. varpos išsiliejusią spermą susipylė sau į burną, tuo pat metu rankomis liesdamas nukentėjusiojo D. R. kūną, – taip jis tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu nukentėjusiuoju D. R., atimdamas iš šio galimybę priešintis ir pasinaudodamas jo bejėgiška būkle analinio, oralinio, kitokio sąlyčio būdu prieš šio valią.
3. G. B. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, tyčia nugirdęs nepilnametį nukentėjusįjį D. R. degtine bei alumi ir taip šį apsvaiginęs bei liepęs nukentėjusiajam miegoti kartu su juo vienoje lovoje, pasinaudodamas šio bejėgiškumu dėl amžiaus bei apsvaigimo, nurengęs D. R. iki apatinių kelnaičių, lietė šį rankomis bei bučiavo į kaklą, po to, prieš nukentėjusiojo D. R. valią numovęs šiam apatines kelnaites, savo burna lietė D. R. lytinį organą, jį čiulpė, o rankomis lietė sėdmenis, bučiavo į kaklą, po to apsukęs D. R. ant nugaros, atsisėdęs ant jo bei apžergęs šio liemenį kojomis, tokiu būdu atimdamas nukentėjusiajam galimybę priešintis, įkišęs D. R. lytinį organą sau į analinę angą, lytiškai santykiavo su nepilnamečiu nukentėjusiuoju D. R. prieš šio valią analiniu būdu, o patenkinęs savo lytinę aistrą bei užbaigęs lytinį aktą, iš D. R. varpos išsiliejusią spermą susipylė sau į burną, tuo pat metu rankomis liesdamas nukentėjusiojo D. R. kūną, – tokiu būdu jis tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamečiu D. R., atimdamas iš šio galimybę priešintis ir pasinaudodamas jo bejėgiška būkle, analinio, oralinio, kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš šio valią, t. y. tokiu būdu, seksualiai išprievartavęs nukentėjusįjį D. R., padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, šis sutrikdymas pasireiškė potrauminio streso sutrikimu (F43.1).
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo G. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal jo gynėjo advokato R. R. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus apeliacinius skundus, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstas išvadas dėl G. B. išteisinimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, pažymėdamas, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog D. R. buvo stipriai apsvaigęs nuo suvartoto alkoholio, o nuteistasis turėjo tikslą D. R. nugirdyti. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo, liudytojų, ekspertės parodymus, nusprendė, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, kad D. R. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, juolab BK 161 straipsnio 2 dalis nereikalauja ir nenustato konkretaus girtumo laipsnio ir to nesieja su kylančia atsakomybe, G. B. turėjo tyčią nugirdyti nukentėjusįjį tam, kad palaužtų jo pasipriešinimą su juo vėliau atliekamiems prievartiniams seksualiniams veiksmams. G. B. jau yra teistas už itin panašiomis aplinkybėmis padarytą nusikalstamą veiką, gerai išmanė bendravimo su nepilnamečiais asmenimis ypatumus, mokėjo prie jų prieiti, įgyti pasitikėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas G. B. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 151¹ straipsnio 1 dalies į BK 150 straipsnio 3 dalį, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino nuteistojo G. B. parodymus, juos paneigia nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, ekspertizės akto išvados, ekspertės paaiškinimai teisme. G. B. parodymai apie lytinio santykiavimo analiniu būdu su nepilnamečiu nukentėjusiuoju nebuvimą, fizinio ir kitokio pobūdžio smurto prieš nukentėjusįjį nevartojimą vertintini kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimą iš BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto į BK 138 straipsnio 1 dalį, nes nukentėjusįjį D. R. apibūdinanti bejėgiškumo būklė buvo nustatyta, tačiau prokuroras tikslinti G. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo neprašė, todėl apeliacinės instancijos teismas sunkinti G. B. teisinės padėties negali.
III. Kasacinio skundo argumentai
5. Nuteistojo G. B. gynėjas advokatas R. Rudzinskas kasaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžio dalį, kuria G. B. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, ir pripažinti jį kaltu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį; išteisinti G. B. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį; sumažinti G. B. paskirtą galutinę bausmę. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo G. B. nusikalstamą veiką iš BK 150 straipsnio 3 dalies į BK 151¹ straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ pateiktų išaiškinimų, rėmėsi tik nukentėjusiojo tariama bejėgiška būkle (dėl amžiaus ir apsvaigimo nuo alkoholio), kaip BK 151¹ ir 150 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atribojimo kriterijais. Amžius ir apsvaigimas savaime nelemia asmens bejėgiškos būklės.
5.2. Baudžiamoji atsakomybė už lytinį santykiavimą ar kitokį lytinės aistros tenkinimą kyla tik tada, kai tai daroma prieš nukentėjusio asmens valią, t. y. jam nesutinkant. Nesutikimas turi būti išreikštas, o kita šalis turi suvokti tokį nesutikimą. Nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 151¹ straipsnį; asmens, nesulaukusio šešiolikos metų amžiaus, sutikimas lytiniams santykiams laikomas juridiškai reikšmingu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad G. B. nenaudojo jokio pobūdžio smurto prieš nukentėjusįjį ar grasinimų jį panaudoti, nukentėjusysis nesipriešino G. B., nei žodžiu, nei veiksmais neišreiškė savo nesutikimo seksualinio pobūdžio veiksmams prieš jį. G. B. veika kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 3 dalį remiantis tariamu nukentėjusiojo nesugebėjimu pasipriešinti dėl jo bejėgiškos būklės. Lytiniu santykiavimu ar lytinės aistros tenkinimu pasinaudojant asmens bejėgiška būkle pripažįstama tokia veika, kai tai atliekama išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusio asmens valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunant nukentėjusio asmens sutikimo lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusio fizine ar psichine būkle.
5.3. Pagal kasacinės instancijos teismo išaiškinimus lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, išskyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį išsivystymą bei socialinę brandą suvokė su juo daromų veiksmų esmę ir davė sutikimą tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio asmens (nukentėjusiojo) iniciatyva. Iš šio išaiškinimo galima daryti išvadą, kad mažametystė dažniausiai turėtų būti laikoma bejėgiška būkle. Nukentėjusysis D. R. veikos padarymo metu nebuvo mažametis, byloje taip pat nenustatyta, kad nukentėjusysis turėtų psichikos negalią, būtų susijęs su G. B. priklausomybės santykiais. Vertindami bejėgiškumo būklę apsvaigimo nuo alkoholio aspektu, teismai turi įvertinti, ar apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui. D. R. nebuvo stipriai apsvaigęs, galėjo judėti, bendrauti, mąstyti, suprato savo veiksmus; šią aplinkybę patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.
5.4. Nuteistasis G. B. nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 161 straipsnio 2 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad G. B. negirdė nukentėjusiojo alkoholiniais gėrimais. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai patys gėrė alkoholį ir buvo jo atsivežę pas G. B.
5.5. G. B. paskirta bausmė, net ir kvalifikuojant jo veiką pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, o ne pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, yra per griežta, neatitinka bausmės paskirties. G. B. buvo dirbantis, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, įpareigotas ir ketina atlyginti priteistą neturtinę žalą, o itin ilgas įkalinimo laikas mažintų galimybes ją atlyginti.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo tinkamumo (spręstinas G. B. veikos teisinio vertinimo klausimas, jo veiką kvalifikuojant ne pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį); G. B. paskirtos bausmės sumažinimo ar skundžiamo nuosprendžio dalies naikinimo, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 382 straipsnio 4 punktas): bylą G. B. nutraukiant pagal BK 161 straipsnio 2 dalį.
Dėl nuteistojo G. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 150 straipsnio 3 dalį
7. Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Objektyviai seksualinis prievartavimas pasireiškia neteisėtu (prieš asmens valią) lytinės aistros tenkinimu su nepilnamečiu nukentėjusiuoju pirmiau nurodytais būdais. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent taip. Pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja. Apsvaigimas nuo alkoholio taip pat gali lemti bejėgišką būklę. Lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 150 straipsnį, jei teismas nustato, kad apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, jog atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusio asmens valią. Jei nukentėjusiojo bejėgiška būklė atsiranda dėl tikslingų kaltininko veiksmų (pvz., nukentėjusysis buvo kaltininko nugirdytas alkoholiu), asmens veika kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas pagal požymį „kitaip atimdamas galimybę priešintis“.
8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirminis kaltinimas G. B. pareikštas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį dėl nepilnamečio nukentėjusiojo D. R. seksualinio prievartavimo analiniu, oraliniu ir kitokio fizinio sąlyčio būdu prieš jo valią, pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška būkle dėl amžiaus ir apsvaigimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą kaip pirmoji instancija, nusprendė, kad G. B. veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, o pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, nes G. B. veiksmai prieš nepilnametį D. R. buvo nukreipti į lytinės aistros tenkinimą su nukentėjusiuoju be seksualinio prievartavimo požymių, nenustatytas fizinio smurto ar grasinimų panaudojimas, siekimas palaužti pasipriešinimą ar kitokios galimybės priešintis atėmimas arba pasinaudojimas lytinei aistrai tenkinti bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad G. B. veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, o pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, kaip nurodyta kaltinamajame akte.
9. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo nusikalstamos veikos mechanizmą, nustatė, kad G. B. darbams atlikti ieškojo būtent nepilnamečių, apie D. R. amžių žinojo nuo pat pirmųjų kontaktų su juo. Teismas vertino, kad G. B. veikos padarymo metu buvo beveik trigubai vyresnis už nukentėjusįjį D. R., kuriam veikos padarymo metu buvo penkiolika metų. Nepilnametystė, socialinės brandos stoka ir suvartoto alkoholio kiekis kaip visuma lėmė tai, kad D. R. negalėjo pasipriešinti G. B. Bejėgiška nukentėjusio asmens būklė konstatuota remiantis ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, bet ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotais duomenimis bei eksperčių paaiškinimais, pabrėžta, kad D. R. nežinojo, kaip elgtis frustruojančiose situacijose, nesusiformavę konfliktinių situacijų galimo sprendimo būdai, nepilnamečiui būdingas pasimetimas, pasyvumas, uždarumas, izoliavimasis nesaugiose situacijose. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bejėgiška būklė teismo konstatuota tik remiantis amžiaus ir apsvaigimo nuo alkoholio kriterijais. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas iš visų įrodymų šaltinių gautus įrodymus kaip visumą, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, spręsdamas dėl bejėgiškos nukentėjusiojo D. R. būklės, vertino ne tik jo amžių (veikos padarymo metu buvo sulaukęs penkiolikos metų), fizinę būklę (buvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, skatintas juos vartoti paties G. B.), bet ir jo socialinę brandą (patiklumas, pasimetimas, uždarumas, nesugebėjimas rasti būdų, kaip elgtis frustruojančiose situacijose), kuriuos nuteistasis G. B. suvokė. Vertindamas kaltinamojo suvokimą, šis teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad G. B. teisiamas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką antrą kartą, jis pats ieškojo nepilnamečių socialiai pažeidžiamų asmenų savo seksualiniams poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai analizuodamas įrodymus, konstatavo, kad G. B. atėmė galimybę nepilnamečiam D. R. priešintis (atsisėdęs ant jo bei apžergęs jo liemenį kojomis) prieš jį atliekamiems prievartiniams seksualinio pobūdžio veiksmams, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo būsena. Atlikdamas seksualinio pobūdžio veiksmus G. B. tiek nukentėjusįjį apibūdinantį amžiaus požymį, tiek jo būklę suprato. Taigi apeliacinės instancijos teismas nustatė ir objektyviuosius, ir subjektyviuosius BK 150 straipsnio 3 dalies požymius nuteistojo G. B. veikoje, todėl keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perkvalifikuoti G. B. veiką į BK 151¹ straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistojo G. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį
10. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl BK 161 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos inkriminavimo G. B. negalimumo. Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas nugirdė vaiką. Nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimą ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi suprasti.
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų – nukentėjusysis vartojo nuteistojo G. B. kvietimu bei siūlymu, G. B. suprato, kad nugirdo vaiką, t. y. asmenį, nesulaukusį aštuoniolikos metų amžiaus, apie nukentėjusiojo D. R. apsvaigimą nuo alkoholio patvirtina tiek paties nukentėjusiojo, tiek įvykio vietoje su juo buvusių liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat analizavo ir G. B. nusikalstamos veikos mechanizmą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad nepilnamečio D. R. apsvaigimas nuo alkoholio buvo susijęs ir su tolesniais neteisėtais prieš jį kaltininko atliekamais veiksmais. Kasaciniame skunde pateikiamu argumentu, kad D. R. ir su juo kartu buvę asmenys patys atsivežė alkoholinių gėrimų ir juos įvykio vietoje vartojo, siekiama sumenkinti nuteistojo G. B. veikos apimtį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 161 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika pasireiškia ne tik nepilnamečio asmens privertimu gerti alkoholinius gėrimus, bet ir skatinimu bei siūlymu tai daryti. Būtent taip nuteistojo G. B. veika pasireiškė šiuo konkrečiu atveju prieš nukentėjusįjį D. R. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 161 straipsnio 2 dalyje reglamentuoti požymiai apeliacinės instancijos teismo nustatyti tinkamai, naikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl G. B. nuteisimo pagal BK 161 straipsnio 2 dalį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo išteisinimo nėra teisinio pagrindo.
Dėl nuteistajam G. B. paskirtos bausmės
12. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad G. B. paskirta pernelyg griežta laisvės atėmimo bausmė. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019).
13. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal BK 161 straipsnio 2 dalį G. B. skirtas 30 parų areštas, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį – septyneri metai laisvės atėmimo, bausmės pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir paskirta bausmė – septynerių metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2019 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė G. B. paskirta aštuoneri metai laisvės atėmimo. BK 150 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, kad už nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmė yra nuo dvejų iki dešimties metų laisvės atėmimo; pagal BK 161 straipsnio 2 dalį – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad bausmės paskirtos pagal nurodytų straipsnių sankcijas, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis), atsižvelgta tiek į veikas, tiek į jas padariusį asmenį apibūdinančias aplinkybes. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį palikta pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, o bausmių bendrinimas atliktas bausmių dalinio sudėjimo būdu. Kasaciniame skunde nenurodomi teisiniai argumentai, kaip reiškėsi apeliacinės instancijos teismo padarytos klaidos dėl bausmės G. B. skyrimo, todėl nėra pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dėl bausmės skyrimo kasaciniame skunde nurodytais argumentais.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. B. gynėjo advokato Roko Rudzinsko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Olegas Fedosiukas
Artūras Ridikas
