V. V. pagal BK 281 str. 7 d., 227 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-135-697/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31146-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžio.

Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 30 MGL (1140 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (190 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir V. V. paskirta subendrinta bausmė – 30 MGL (1140 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 20 MGL (760 Eur) baudos. Į paskirtą bausmę įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 23 d. ir nustatyta, jog neatliktoji bausmės dalis sudaro 18 MGL (684 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, jam uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 20 d. nuosprendžiu Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendis pakeistas: nustatyta, kad V. V., pripažintam kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 5 MGL (188,30 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus jas apimant, V. V. paskirta subendrinta bausmė – 30 MGL (1129,80 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (753,20 Eur) bauda. Į paskirtą bausmę įskaičius V. V. taikyto laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. birželio 23 d., nustatyta, kad likusi neatlikta jo bausmės dalis yra 18 MGL (677,88 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimi, konfiskuotas V. V. automobilis „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kita Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 22 d., apie 11.50 val., Anykščiuose, Tako gatvėje, vairavo automobilį „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,09 promilės etilo alkoholio.

2. V. V. nuteistas ir už tai, kad 2017 m. birželio 22 d., apie 13.20 val., Anykščiuose, netoli V. Kudirkos g. 1 namo, tarnybiniame automobilyje „Škoda Yetis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato pareigūnui A. Z. tiesiogiai pasiūlė 20 Eur kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus – kad pareigūnas nusižengtų savo pareigoms ir nebaustų už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo V. V. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. Mačerausko apeliacinį skundą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalis), nes nepagrįstai netaikė V. V. automobilio konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tuomet, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. O nagrinėjamu atveju yra tokia situacija, kai nenaudojant transporto priemonės nusikalstamos veikos padarymas yra apskritai neįmanomas. Pagal teismų praktiką transporto priemonė, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, yra nusikalstamos veikos priemonė, kuri turi būti konfiskuojama (BK 72 straipsnis). Pagrindo spręsti, kad šiuo atveju šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo, teisingumo principams, nėra, todėl ji privalėjo būti taikoma, todėl nusikaltimo padarymo priemonė – nuteistojo V. V. automobilis „Opel Vectra“ – konfiskuotina. Kartu apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai V. V. apskaičiavo paskirtos ir vienu trečdaliu sumažintos baudos dydžius, nes 1 MGL prilygino 38 Eur, o ne 37,66 Eur, kaip numatyta 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 897 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 10311 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo pakeitimo“, todėl V. V. paskirta bei vienu trečdaliu sumažinta bauda perskaičiuota pagal minėtą bazinį bausmių ir nuobaudų dydį. Dėl to taip pat pakeista nuosprendžio dalis dėl likusios neatliktos bausmės dalies nustatymo, įskaičius į paskirtą bausmę vieną laikinojo sulaikymo dieną. Taip pat patikslinus bausmes už atskiras veikas iš naujo išspręstas bausmių subendrinimo klausimas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jam nuosavybės teise priklausančio automobilio „Opel Vectra“ konfiskavimo ir panaikinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio automobilio „Opel Vectra“ konfiskavimą. Kitą teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, konfiskuodamas jo automobilį „Opel Vectra“. Su kita nuosprendžio dalimi sutinka.

4.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl jam priklausančio automobilio „Opel Vectra“, nes jo nekonfiskavo, nurodydamas, kad transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, todėl ji negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme.

4.3. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Jis nusikaltimą padarė ne iš savanaudiškų paskatų.

Teismų praktikoje nurodyta, kad nenustačius, jog su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Šiuo atveju automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esantiems blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas. Veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas nėra įmanomas, nenaudojant transporto priemonės. Transporto priemonė šiuo atveju skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme ir negali būti konfiskuojama.

Apeliacinės instancijos teismas, taikydamas jam BK 72 straipsnio nuostatas, pažeidė ir proporcingumo principo įgyvendinimą, kadangi transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) baudžiamojo poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui. Turto konfiskavimas turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.

Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas). Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 straipsnio 7 dalis), baudžiamoji atsakomybė taikoma kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), tačiau tai nėra pagrindas iš esmės keisti BK 72 straipsnio taikymo praktiką, kai nėra nusikaltimo sistemiškumo (kartotinumo) ir nenustatyta kitų reikšmingų aplinkybių. Todėl šiuo atveju transporto priemonė neturėtų būti konfiskuojama. Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad vien tik formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

Brangios transporto priemonės konfiskavimas (šio automobilio rinkos kaina yra apie 3000 Eur), atsižvelgiant į minimalias gaunamas pajamas, sužlugdytų šeimą finansiškai ir morališkai. Niekada nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Padarytas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas pasekmių nesukėlė, nepriskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Visiškai pripažino savo kaltę, padėjo išaiškinti nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir tai teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatė. Nedirba, gauna neįgalumo pašalpą (netektas darbingumas 60 proc.), materialinė padėtis sunki. Sunkiai vaikšto ir valdo rankas, kas du mėnesius žmona automobiliu veža jį į Vilnių pas gydytojus, taip pat vežioja ir savo motiną B. V., kuriai yra 92 metai, be to, kiekvieną dieną minėtu automobiliu pati važinėja į darbą. Automobilis „Opel Vectra“ yra šeimos automobilis.

Jam priklausančio automobilio konfiskavimas yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, nes paskirtos net dvi baudžiamojo poveikio priemonės, o konfiskavus transporto priemonę, jo šeima patirs neadekvačius neigiamus išgyvenimus, kurie neturi nieko bendra su jam skirtos bausmės keliamais tikslais.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, konfiskuodamas nusikalstamos veikos priemonę – V. V. automobilį „Opel Vectra“, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnis). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai asmuo vairavo jam priklausantį automobilį, būdamas neblaivus, tai jis automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir todėl automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje konfiskuotino turto sampratą (požymius).

5.2. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas yra neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, nes pagal teismų praktiką tai, kad turto (automobilio) konfiskavimas suvaržė nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar neatitinka jo interesų, nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeisti teisingumo, proporcingumo principai.

5.3. Kasacinio skundo argumentas, kad automobilio konfiskavimas yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, nes jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, yra nepagrįstas, nes baudžiamasis įstatymas nedraudžia skirti daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę atsižvelgiant į jų suderinamumą (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 6 dalis).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. V. kasacinis skundas atmestinas.

Pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias padaryto KET pažeidimo pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, ir spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto (automobilio) konfiskavimo – paskyrimo klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. V. vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Vectra“ būdamas sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio (jo kraujyje buvo 3,09 promilės alkoholio), t. y. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). V. V. kasacinio skundo argumentas, kad automobilis yra ne nusikaltimo padarymo priemonė, o didesnio pavojaus šaltinis, kurio vairavimas asmenims, esantiems blaiviems ir turintiems specialią teisę juo naudotis, nėra įstatymo uždraustas, atmestinas, nes įstatymas leidžia vairuoti blaiviam ir turinčiam specialią teisę asmeniui, tačiau vairavimas, esant neblaiviam, įstatymo draudžiamas, sukeliantis jame numatytas teisines pasekmes. Pažymėtina, kad civilinėje apyvartoje yra daug priemonių, kurios nėra uždraustos vartoti (buities įrankiai ir kt.), tačiau jos gali būti panaudotos ir nusikaltimams daryti. Todėl ne pati priemonė, o kaltininko veiksmai yra pagrindas pripažinti ją nusikalstama, nes ji sukelia pavojingumą saugomiems objektams, todėl yra konfiskuojama. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone gali būti pripažįstamas tik toks turtas, kurį kaltininkas sąmoningai naudoja nusikalstamai veikai daryti. Dėl to nusikalstamos veikos priemone paprastai pripažįstamas darant tyčines nusikalstamas veikas panaudotas turtas. Byloje nustatyta, kad V. V. neblaivus vairavo automobilį, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalių nuostatas.

V. V. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas jam BK 72 straipsnio nuostatas, pažeidė ir proporcingumą principą, kadangi transporto priemonės konfiskavimas pagal byloje nustatytas aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą yra neproporcinga (neadekvati) baudžiamojo poveikio priemonė padarytam teisės pažeidimui.

Proporcingumo principas baudžiamosiose bylose iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teisėjų kolegijos nuomone, turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė, tačiau ji turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.

Nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad nuteistajam V. V. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas – pagal byloje nustatytas aplinkybes yra proporcinga (adekvati) jo padarytam teisės pažeidimui, paskirta atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką tokios kategorijos bylose ir apeliacinės instancijos teismui nurodant aiškius argumentus, kurie pateisina tokio pobūdžio priemonės paskyrimą. Kasatoriaus argumentai, kad konfiskavus transporto priemonę jo šeima patirs neadekvačius neigiamus išgyvenimus, kurie neturi nieko bendra su jam skirtos bausmės keliamais tikslais, neatitinka baudžiamųjų įstatymų prasmės ir pagrįsti klaidingu jų interpretavimu. Šiuo atveju asmenybė, asmens sveikatos būklė, artimųjų amžius ar automobilio vertė negali būti laikoma išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio 2, 3 dalių taikymą. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą.

V. V. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad automobilio konfiskavimas yra perteklinė baudžiamojo poveikio priemonė, nes jam paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės.

Pagal BK 42 straipsnio 6 dalį, 67 straipsnio 3 dalį padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas. BK 67 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį. Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienos iš jų vykdymui.

Kaip matyti iš pirmiau nurodytų BK straipsnių, baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo V. V. paskirtų dviejų baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo vienerius metus šešis mėnesius naudotis specialiąja teise – vairuoti transporto priemones ir automobilio konfiskavimo) traktuoti kaip perteklinių ar nesuderinamų.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, nuteistojo kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis