E. N. pagal BK 307 str., 157 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-64-654/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31588-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.2.1; 1.2.30.1.2.2; 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Aleno Piesliako (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,

nuteistajam E. N. ir jo gynėjui advokatui Piotrui Orlovui (nuotoliniu būdu),

nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. N. atstovui advokatui Daliui Poviliui,

neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. N. ir jo gynėjo advokato Piotro Orlovo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Artūro Urbelio, nukentėjusiosios G. N. atstovo advokato Daliaus Poviliaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžio.

Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu E. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 307 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iš E. N. priteista nukentėjusiajai G. N. 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti. E. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis pakeistas: E. N. nusikalstama veika iš BK 307 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 307 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nukentėjusiajai G. N. iš E. N. priteistos atlyginti neturtinės žalos dydis padidintas iki 4000 Eur. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių jų kasacinius skundus tenkinti, o nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. N. nuteistas pagal BK 307 straipsnio 3 dalį už tai, kad pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos tokiomis aplinkybėmis:

1.1. jis nuo 2021 m. balandžio 15 d., turėdamas tikslą gauti pajamų iš nepilnametės sutuoktinės G. N., gim. (duomenys neskelbtini), prostitucijos, susitarė su G. N., kad ji užsiims prostitucija. Tam E. N. laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 25 d. iki 2021 m. rugsėjo 11 d. mobiliojo ryšio telefonu nufotografavo G. N. kūną, po to abu kartu sukūrė elektroninio pašto adresus, paruošė skelbimų tekstus, kuriuose nurodė, kad mergina teikia lytines paslaugas už atlygį, skelbimuose nurodė sukurtus elektroninio pašto adresus ir mobiliojo ryšio telefonų numerius, kuriais lytinių paslaugų klientai galėtų susisiekti su G. N., ir šiuos skelbimus su G. N. kūno nuotraukomis įdėjo į interneto pažinčių portalus Elenta.lt ir www.pazintysxxx.com. E. N. ir G. N. atsakydavo į lytines paslaugas siekiančių gauti klientų siunčiamas SMS žinutes, sutardavo dėl lytinių paslaugų kainos, laiko, vietos ir kitų lytinių paslaugų teikimo sąlygų. Sutarus dėl seksualinių paslaugų teikimo, E. N. nenustatytą kartų skaičių automobiliu nugabeno G. N. į lytinių paslaugų teikimo vietas, ten G. N. suteikė lytinių paslaugų ir už tai gavo iš klientų ne mažiau kaip 50 Eur atlygį, dalį šio atlygio atidavė E. N.;

1.2. be to, jis, siekdamas gauti pajamų iš nepilnametės G. N. prostitucijos, 2021 m. rugsėjo 11 d. mobiliojo ryšio telefonu bendraudamas SMS žinutėmis su lytinių paslaugų siekiančiu klientu A. B., sutarė dėl G. N. lytinių paslaugų suteikimo kainos, laiko ir vietos. 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 19.35 val. E. N. automobiliu nuvežė G. N. į sutartą susitikimo vietą, ten susitikus su A. B., G. N. persėdo į jo vairuojamą automobilį ir nuvyko į (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esantį (duomenys neskelbtini) mišką, kur automobilyje G. N. suteikė A. B. lytinių paslaugų, už tai gavo 50 Eur atlygį ir šį atlygį atidavė E. N..

2. E. N. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį. Jis buvo kaltinamas tuo, kad pardavė vaiką, žinodamas ir siekdamas, kad jis būtų išnaudojamas prostitucijai, t. y., turėdamas tikslą pelnytis iš nepilnametės G. N. prostitucijos ir siekdamas, kad ji būtų išnaudojama prostitucijai, pasinaudodamas G. N. pažeidžiamumu dėl psichinės negalios ir dėl to susiformavusios žemos savivertės bei jos socialiniu pažeidžiamumu ir priklausomumu nuo jo, šios nutarties 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytomis aplinkybėmis ne mažiau kaip dvidešimčiai klientų pardavė vaiką – G. N. – seksualiniam išnaudojimui ir pelnymuisi iš jos prostitucijos ir gavo iš to ne mažiau kaip 1000 Eur pajamų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas E. N. nusikalstamą veiką iš BK 307 straipsnio 1 dalies į 307 straipsnio 3 dalį, netinkamai nustatė, jog nukentėjusioji G. N. nelaikytina vaiku ir nepilnamete baudžiamosios teisės prasme. Baudžiamuosiuose įstatymuose bei teismų praktikoje nenurodoma jokių išimčių, kad asmuo, neturintis aštuoniolikos metų, galėtų būti laikomas pilnamečiu baudžiamosios teisės prasme. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) reglamentuotas emancipacijos institutas yra susijęs tik su civilinės teisės reguliuojama sritimi. Emancipuotas nepilnametis arba nepilnametis, kuriam įstatymo nustatyta tvarka buvo sumažintas santuokinis amžius ir kuris sudarė santuoką, įgyja tik visišką civilinį veiksnumą, t. y. turi teisę įgyvendinti tik civilines teises ir pareigas, tačiau tokiam asmeniui baudžiamojo proceso metu taikomos BK nuostatos, reglamentuojančios nepilnamečio teisinį statusą.

III. Kasacinių skundų argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis E. N. ir jo gynėjas advokatas P. Orlovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatoriai skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino emancipacijos institutą reglamentuojančias taisykles, o tai lėmė netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Teismo pateiktas aiškinimas neatitinka teismų praktikos, suformuotos kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-532/2006, kurioje nurodyta, kad tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu vaiko sąvoka yra unifikuota, vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jei pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau. Todėl nukentėjusysis yra asmuo, nesulaukęs aštuoniolikos metų, nebent jam pritaikytas CK reglamentuotas emancipacijos institutas. Apeliacinės instancijos teismas šio išaiškinimo nepaneigė ir nenurodė teismų praktikos, kuria toks išaiškinimas būtų pakeistas. Vaiko teisių konvencijoje įtvirtinta vaiko sąvoka po jos ratifikavimo nebuvo keičiama, vėliau priimti teisės aktai nepateikė kitokios vaiko sąvokos ir nepaneigė emancipacijos paskirties bei jos galimo taikymo visose teisės srityse. Todėl kasacinės instancijos teismo išaiškinimas dėl emancipacijos reikšmės baudžiamojoje teisėje ne tik nėra praradęs savo aktualumo, bet ir yra nuosekliai taikomas. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintos Rekomendacijos dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, šių rekomendacijų 42 ir 105 punktuose įtvirtinta emancipacijos reikšmė baudžiamajam procesui.

4.2. Baudžiamajame procese asmens teisnumas yra susijęs su procesinio statuso įgijimu, o veiksnumas gali būti siejamas su asmens amžiumi, fiziniu ir psichiniu išsivystymu, leidžiančiu jam teisingai suvokti bylos aplinkybes, pareigūnų priimamus sprendimus, taip pat suvokti tiek savo veiksmų, tiek ir kitų asmenų su jo interesais susijusių veiksmų reikšmę ir pasekmes. Šiuo atveju nukentėjusiosios G. N. savarankiškumas ir jos gebėjimas tinkamai suvokti ne tik priimamus sprendimus, bet ir atsakomybę buvo išspręsti teismo nutartimi, kurios pagrindu nukentėjusioji tapo emancipuota, t. y. visiškai veiksni. Be to, šioje byloje ikiteisminio tyrimo pareigūnai nukentėjusiosios nelaikė vaiku, nes ji nebuvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jai nebuvo paskirtas ir apklausoje nedalyvavo advokatas, taigi patys pareigūnai laikėsi pozicijos, kad nukentėjusioji gali pasinaudoti visomis jai suteiktomis teisėmis visa apimtimi. Vadovaujantis apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad emancipacija priskiriama išimtinai civiliniams teisiniams santykiams ir baudžiamojoje teisėje neturi reikšmės, būtų pažeidžiamas teisinio reguliavimo stabilumas, o emancipuotas asmuo savarankiškai negalėtų įgyvendinti turimų teisių baudžiamajame procese. Kartu tai reikštų pareigą iš šios baudžiamosios bylos šalinti visus nukentėjusiosios parodymus, esant esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų.

4.3. Nors baudžiamojoje teisėje emancipacijos sąvoka ir jos įtaka nusikalstamos veikos kvalifikavimui nėra aptarta, tačiau teisinėms spragoms šalinti yra taikoma teisės analogija. Todėl, jei BPK nėra atskirų nuostatų dėl nepilnamečio teisinio subjektiškumo, jo subjektiškumas nustatomas pagal bendrąsias teisnumo ir veiksnumo nustatymo taisykles (CK 8–16 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 32 ir 33 straipsniai).

4.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai iki 4000 Eur padidino nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų nustatyti kokie nors neigiamo pobūdžio liekamieji reiškiniai, kuriuos būtų galima susieti su nuteistojo neteisėtais veiksmais. Tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji, dar būdama penkiolikos metų, savo noru turėjo lytinių santykių, o nuo šešiolikos metų teikė įvairaus pobūdžio intymias paslaugas. Tai leidžia teigti, kad nukentėjusiosios moralinės nuostatos buvo susiformavusios gerokai anksčiau nei iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusioji taip pat pripažino, kad seksualines pasaugas teikė savo noru, nes tai buvo priimtinas pinigų gavimo būdas.

5. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras A. Urbelis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalių bei 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nes netinkamai ir prieštaringai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamas E. N. pagal BK 157 straipsnio l dalį pareikštas kaltinimas, be kita ko, įrodymus vertino fragmentiškai, atsietai vieną nuo kito ir nevertino jų visumos, nuosprendyje nurodė tik abejones dėl atskirtų įrodymų, tačiau nepateikė įrodymų analizės.

5.2. Kasatorius, aptaręs BK 157 straipsnyje nustatytos vaiko pirkimo arba pardavimo nusikalstamos veikos požymius ir jų aiškinimą teismų praktikoje (pvz., kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358-1073/2017, 2K-232-942/2018, 2K-157-976/2019), nurodo, kad vaiko pardavimo sąvoka yra konstruojama iš dviejų požymių grupių, t. y. nusikalstamų veiksmų bei išnaudojimo tikslo. Nuteistasis pelnėsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos ir pardavė vaiką, t. y., organizuodamas nepilnametės nukentėjusiosios prostituciją ir šiai prostitucijai vadovaudamas, veždamas ją pas klientus suteikti seksualinių paslaugų, gavo pajamų, taigi elgėsi nusikalstamai.

5.3. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji G. N. buvo nepilnametė ir nuteistasis E. N. tai žinojo. Nuteistojo veikai kvalifikuoti pagal BK 157 straipsnį neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų, ar pasinaudota jos priklausomumu, pažeidžiamumu ar pan. Asmens valios palenkimo būdo įrodinėti nebūtina, nes vaikas dėl savo amžiaus savaime yra pažeidžiamas. Baudžiamosios atsakomybės už vaiko pirkimą arba pardavimą nešalina vaiko sutikimas būti išnaudojamam, taip pat nepilnamečių iniciatyva būti išnaudojamiems. Nuteistasis pasinaudojo nukentėjusiosios pažeidžiamumu dėl psichinės negalios ir dėl to susiformavusios žemos savivertės, jos jaunu amžiumi, naivumu, patiklumu, nesubrendimu, nesugebėjimu įvertinti prostitucijos pavojingumo ir jos sukeliamų neigiamų pasekmių, taip pat socialiniu pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties. Nuteistasis veikė savanaudiškais tikslais, siekdamas išnaudoti nukentėjusiąją prostitucijai ir gauti pajamų. Taigi jis suvokė, kad parduoda nepilnametę tam, kad ji būtų išnaudojama prostitucijai, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusioji už prostitucijos veiklą gautas lėšas pagal susitarimą pasidalydavo su nuteistuoju, t. y. pinigai klientų buvo mokami pačiai nukentėjusiajai už jos teikiamas seksualines paslaugas, o ne nuteistajam už nukentėjusiosios pardavimą, siekiant išnaudoti ją prostitucijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms. Tačiau tokia išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis ne mažiau kaip dvidešimčiai klientų pardavė vaiką, t. y. nukentėjusiąją, seksualiniam išnaudojimui ir pelnymuisi iš jos prostitucijos, neatitinka suformuotos teismų praktikos. Kasatorius pažymi, kad iš nukentėjusiosios parodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas laikė patikimais, matyti, jog nukentėjusioji buvo visiškai priklausoma nuo nuteistojo, šis ja manipuliavo ir psichologiškai ją gniuždė, tai iš esmės sudarė sąlygas išnaudoti nukentėjusiąją.

5.5. Priešingai nei nuosprendyje nurodė apeliacinės instancijos teismas, nuteistasis E. N. įvykdė visus veiksmus, kurie yra nustatyti BK 157 straipsnio 1 dalies ir 307 straipsnio 3 dalies dispozicijoje.

6. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios G. N. atstovas advokatas D. Povilius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, priimti E. N. apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteisti jį pagal BK 157 straipsnio 1 dalį, taip pat visiškai tenkinti nukentėjusiosios G. N. civilinį ieškinį. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesilaikė suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose ir nepagrįstai išteisino E. N. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį.

6.2. Kasatorius, remdamasis kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018 pateiktu BK 157 straipsnio nuostatų aiškinimu, be kita ko, kad veikai pagal šį straipsnį kvalifikuoti neturi reikšmės tai, ar prieš nukentėjusį asmenį buvo panaudotas kuris nors iš valią palenkiančių būdų, ar pasinaudota jo priklausomumu ar pažeidžiamumu, kad baudžiamosios atsakomybės už vaiko pirkimą ar pardavimą nešalina vaiko sutikimas ar nepilnamečio iniciatyva būti išnaudojamam, plačiai aptaręs nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymus, teigia, kad nuteistojo veiksmuose yra visi BK 157 straipsnio sudėties požymiai. Pasak kasatoriaus, nėra svarbu, kas sumanė ar pasiūlė nukentėjusiajai užsiimti prostitucija, nes nuteistasis gaudavo iš to naudos ir pasisavindavo didesnę dalį nukentėjusiosios iš prostitucijos gaunamų lėšų. Be to, nuteistojo veiksmų turinys neleidžia jo laikyti nuošaliu stebėtoju, tik gaunančiu pelną iš tariamai savarankiškos nukentėjusiosios prostitucijos. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis sutarė su nukentėjusiąja, kad ji užsiims prostitucija, buvo ne tik šios veiklos vienas iš iniciatorių ir veiksmų planuotojų, bet ir aktyvus vykdytojas: dėjo skelbimus, atsakydavo į gautas klientų žinutes, veždavo nukentėjusiąją pas klientus ir tai darė nuolat. Taigi, nuteistasis savo veiksmais aktyviai prisidėjo, kad nukentėjusioji teiktų prostitucijos paslaugas, ir nukentėjusiąją aiškiai išnaudojo.

6.3. Žemesnės instancijos teismai netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir padarė netinkamas išvadas, kad nuteistojo veiksmai nelaikytini vaiko išnaudojimu prostitucijai. Nors BK 157 straipsnis nenustato pareigos įrodyti išnaudojamo vaiko valios palenkimo ar pasinaudojimo jo pažeidžiama būkle, jo kontrolės fakto bei mechanizmų, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuteistasis tiek kontroliavo nukentėjusiąją, tiek ir palenkė jos valią, pasinaudodamas jos pažeidžiamumu. Kasatorius, išdėstęs aplinkybes, susijusias su nukentėjusiosios G. N. asmenybe, psichikos sveikatos būkle, praeityje patirtais išgyvenimais, daro išvadą, jog nukentėjusioji iki susipažindama su nuteistuoju buvo subrendusi, atsakinga ir aiškiai suprantanti savo veiksmų pasekmes asmenybė. Nukentėjusioji buvo sužalota, itin pažeidžiama ir lengvai paveikiama, turinti didelių nepatenkintų poreikių, todėl ji tapo visikai priklausoma nuo nuteistojo ir šis tuo pasinaudojo. Tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo visuose nukentėjusiosios užsiėmimo prostitucija etapuose, sistemingai gaudavo iš to naudos, rodo, kad jis išnaudojo nukentėjusiąją prostitucijai pasinaudojęs tiek nukentėjusiosios pažeidžiama būsena, tiek prisirišimu prie jo. Nukentėjusiosios kontrolę patvirtina tai, kad nuteistasis kontroliavo, pas kokius klientus ir kada važiuos nukentėjusioji, pats ją veždavo, į nukentėjusiosios telefoną buvo įdiegęs buvimo vietos nustatymo programą, ribojo nukentėjusiosios judėjimą ir socialinius ryšius. Jis vykdė nuolatinę, plačią ir sistemingą nukentėjusiosios kontrolę. Bylą nagrinėję teismai šias aplinkybes nepagrįstai ignoravo. Taigi nuteistasis, be jokios abejonės, žinojo, kad nukentėjusioji bus išnaudojama prostitucijai, o tai, kad nukentėjusiajai pradėjus teikti seksualines paslaugas nuteistasis išėjo iš darbo, rodo jo norą sistemingai išnaudoti nukentėjusiąją prostitucijai ir iš to gyventi.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad E. N. veiksmuose nebuvo vaiko išnaudojimo prostitucijai, nepateikė išsamių ir pakankamų argumentų. Šis teismas nurodė, kad lėšų iš klientų gaudavo nukentėjusioji, todėl jos laikytinos lėšomis už seksualines paslaugas, o ne už vaiko pirkimą–pardavimą. Tačiau yra visiškai nesvarbu, kas ir kokiu metu paima pinigus už vaiko prostituciją. Svarbu tai, ar išnaudotojas išnaudoja vaiką. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji didesnę dalį gautų pinigų atiduodavo nuteistajam, kuris, pasinaudojamas nukentėjusiosios priklausomybe, ją išnaudojo. Tai, kad nukentėjusioji jau buvo turėjusi lytinių santykių ir buvo bandžiusi teikti seksualines paslaugas internetu, tik patvirtina, kad ji buvo pažeidžiama asmenybė, kurią galima lengviau išnaudoti prostitucijai. Apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes įvertino netinkamai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo E. N. ir jo gynėjo advokato P. Orlovo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro A. Urbelio, nukentėjusiosios G. N. atstovo advokato D. Poviliaus kasaciniai skundai atmestini.

Dėl vaiko bei nepilnamečio sampratos baudžiamojoje teisėje

8. Nuteistasis E. N. ir jo gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino emancipacijos instituto taikymą ir tai lėmė netinkamą nusikalstamos veikos kvalifikavimą. Kasatoriai argumentuoja, kad nukentėjusioji iki E. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo buvo emancipuota, t. y. tapo visiškai veiksni, o apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji buvo vaikas. Šie argumentai nepagrįsti.

9. E. N. pagal BK 157 straipsnio 1 dalį ir 307 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas dėl to, kad pardavė vaiką, žinodamas ir siekdamas, kad jis būtų išnaudojamas prostitucijai, taip pat pelnėsi iš nepilnametės G. N. prostitucijos ir organizavo jos prostituciją. Bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartimi buvo sumažintas G. N. (tuomet (duomenys neskelbtini)) santuokinis amžius ir ji, būdama 17 metų amžiaus, gavusi teismo leidimą tuoktis, 2021 m. balandžio 15 d. sudarė su E. N. santuoką. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad G. N. nuo 2021 m. balandžio 15 d. tapo visiškai veiksni (emancipuota), taigi negali būti laikoma nepilnamete ir vaiku, todėl E. N. dėl kaltinimo pagal BK 157 straipsnio 1 dalį išteisino, o jo veiksmus iš BK 307 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 307 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutiko ir konstatavo, kad G. N., nepaisant santuokinio amžiaus sumažinimo ir santuokos sudarymo, baudžiamosios teisės prasme vis tiek laikytina nepilnamete ir vaiku.

10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, visiškai pritaria apeliacinės instancijos teismo vertinimui ir skundžiamo nuosprendžio 19–24, 36–37 punktuose išdėstytiems argumentams. Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą, ši galimybė atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų. Šios taisyklės išimtys nustatytos CK 2.5 straipsnio 2 dalyje ir CK 2.9 straipsnyje. Pagal CK 2.5 straipsnio 2 dalį, tais atvejais, kai įstatymai leidžia fiziniam asmeniui sudaryti santuoką anksčiau, nei sueis aštuoniolika metų, asmuo, kuriam nėra suėjęs šis amžius, įgyja visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento. CK 2.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, jo tėvų, globos (rūpybos) institucijų, jo rūpintojo ar jo paties pareiškimu gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotu), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas. Taigi, emancipuotas nepilnametis (CK 2.9 straipsnis) arba nepilnametis, kuriam įstatymo nustatyta tvarka buvo sumažintas santuokinis amžius ir kuris sudarė santuoką (CK 2.5 straipsnio 2 dalis ir 3.14 straipsnis), įgyja visišką civilinį veiksnumą, tačiau tai nereiškia, kad baudžiamojoje teisėje automatiškai jis laikomas suaugusiu asmeniu.

11. Vaiko sąvoka baudžiamuosiuose įstatymuose nėra apibrėžta, bet pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 11 punktą vaikas – tai žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyta kitaip. Baudžiamosios teisės specifika lemia tai, kad tiek emancipuotam nepilnamečiui, tiek nepilnamečiui, kuriam įstatymo nustatyta tvarka buvo sumažintas santuokinis amžius ir kuris sudarė santuoką, baudžiamojo proceso metu turi būti taikomos nuostatos, reglamentuojančios vaiko (ir nepilnamečio) teisinį statusą. Visų pirma, tai atliepia tarptautinių bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas prekybos žmonėmis ir kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta prieš juos srityje. Tokie aktai išsamiai aptarti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 22 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, vykdant tarptautinius įsipareigojimus, kylančius iš tarptautinės teisės normų, Lietuvos Respublikos įstatymai negali nustatyti žemesnių standartų, negu nustatytieji pagal tarptautinės teisės normas, bet gali nustatyti aukštesnius žmogaus teisių apsaugos standartus (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarimas). Antra, tokia nuostata atitinka formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką šios kategorijos bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-232-942/2018, 2K-157-976/2019), kuriose vaiko sąvoka siejama su 18 metų amžiaus riba. Trečia, netgi emancipacijos ar santuokinio amžiaus sumažinimo keliu visišką civilinį veiksnumą įgijęs asmuo neįgyja apskritai visų teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų. Jis neįgyja tų teisių ir pareigų, kurių atsiradimą viešoji ir privatinė teisė sieja su tam tikro amžiaus suėjimu. Antai emancipuotam nepilnamečiui arba nepilnamečiui, kuriam įstatymo nustatyta tvarka buvo sumažintas santuokinis amžius ir kuris sudarė santuoką, neatsiranda pareigos atlikti privalomą karinę tarnybą, jis neįgyja rinkimų teisės, teisės vairuoti transporto priemones ir pan.

12. Nuteistasis ir jo gynėjas netinkamą emancipacijos instituto taikymą apeliacinės instancijos teisme grindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-532/2006, kurioje konstatuota, kad tiek tarptautiniu, tiek ir nacionaliniu lygmeniu vaiko sąvoka yra unifikuota, vadinasi, nukentėjęs nuo BK XXIII skyriuje nustatytų nusikalstamų veikų yra asmuo, nesulaukęs 18 metų, nebent jam pritaikytas CK reglamentuotas emancipacijos institutas. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikos raidai būdinga tai, jog ši praktika aiškinant byloje taikytinas įstatymų nuostatas formuojama ne,,visa iš karto“, bet,,byla po bylos“. Teismo praktikos formavimas yra ne vienkartinis aktas, o laipsniškas ir nuoseklus procesas. Šis procesas nenutrūkstamas ir niekada nebūna visiškai baigtas, nes neišnyksta būtinybė formuoti tokią teismų praktiką, kuri sudarytų prielaidas priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi, kasacinės instancijos teismui nagrinėjant vis naujas bylas, ankstesniuose jo sprendimuose suformuota praktika yra papildoma vis naujais fragmentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-7-86-303/2018, 2K-294-303/2018, 2K-199-648/2019). Teisėjų kolegija, šioje byloje spręsdama dėl emancipacijos instituto reikšmės baudžiamojoje teisėje ir vaiko sampratos, atsižvelgia į tai, kad didelė dalis tarptautinių teisės aktų prekybos žmonėmis bei kovos su vaikų seksualiniu išnaudojimu ir seksualine prievarta prieš juos srityse, pagal kuriuos vaiku laikomas asmuo, jaunesnis nei 18 metų, yra priimta po kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-532/2006 priėmimo, taip pat į šiuo metu formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką šios kategorijos bylose, kurioje dėl vaiko amžiaus nepateikiama išimčių. Todėl teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad nukentėjusioji G. N., nors po santuokos sudarymo ir įgijo visišką civilinį veiksnumą, nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukusi 18 metų, todėl baudžiamosios teisės požiūriu ji buvo vaikas ir nepilnametė. Taigi, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino vaiko sampratą baudžiamojoje teisėje ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

13. Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniame skunde argumentuoja, kad nukentėjusioji G. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta dar būdama nepilnametė, tačiau jos apklausai netaikytos nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos taisyklės, todėl pripažinus, kad nukentėjusioji per apklausą ikiteisminio tyrimo metu buvo nepilnametė ir vaikas, kyla klausimas dėl nukentėjusiosios duotų parodymų teisėtumo. Šie kasatorių argumentai iš dalies pagrįsti.

14. Pagal BPK 271 straipsnio 1 dalį, nepilnametis yra fizinis asmuo, kuriam proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų. BPK 186 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametį liudytoją ar nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas šio kodekso 184 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to prašo jo atstovas, prokuroras ar gynėjas, arba šio kodekso 184 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais. Į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausą visuomet, taip pat į nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausą dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei, sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dėl pelnymosi iš nepilnamečio prostitucijos ar nepilnamečio įtraukimo į prostituciją arba kitais atvejais, kai to prašo proceso dalyviai arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, privalo būti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iš kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės (BPK 186 straipsnio 3 dalis).

15. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. rugsėjo 12 d. ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusioji buvo apklausta kaip liudytoja būdama 17 metų amžiaus, t. y. nepilnametė, ir buvo tiriamas pelnymosi iš jos prostitucijos bei vaiko pardavimo atvejis. Iš nukentėjusiosios apklausos protokolų matyti, kad apklausa buvo atliekama (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, nedarant vaizdo ir garso įrašo, nedalyvaujant psichologui ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui (1 t., b. l. 47–48, 51–52, 54–55). Taigi, nukentėjusiosios apklausa buvo atliekama pažeidžiant BPK 186 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką. Kita vertus, teisėjų kolegija nelaiko šio BPK pažeidimo esminiu, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kuris sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį. Nukentėjusioji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu jau būdama pilnametė ir pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu papasakojo iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teisme, jos parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių nesikeitė viso proceso metu, todėl teismas nenustatė pagrindo jais netikėti ir vertinti juos kaip nepatikimus įrodymus byloje, ir toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas yra teisingas.

Dėl BK 157 straipsnio 1 dalies taikymo

16. E. N. išteisintas pagal BK 157 straipsnio 1 dalį dėl kaltinimo pardavus vaiką žinant ir siekiant, kad nukentėjusioji būtų išnaudojama prostitucijai, ir G. N. pardavimo ne mažiau kaip dvidešimčiai klientų seksualiniam išnaudojimui ir pelnymuisi iš jos prostitucijos.

17. Prokuroras ir nukentėjusiosios G. N. atstovas advokatas D. Povilius kasaciniuose skunduose argumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 157 straipsnio 1 dalį, nes E. N. veika atitinka visus šios nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat netinkamai aiškinti ir taikyti pasinaudojimo nukentėjusiosios pažeidžiamumu, valios kontrolės, tikslo išnaudoti vaiką prostitucijai požymiai. Šie argumentai nepagrįsti.

18. Pagal BK 157 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siūlė pirkti, kitaip įgyti, pardavė, pirko, kitaip perleido, įgijo, verbavo, gabeno arba laikė nelaisvėje vaiką žinodamas ar siekdamas, kad, neatsižvelgiant į vaiko sutikimą, jis būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams.

19. BK 157 straipsnio 1 dalies sudėtyje tiek veikos, tiek tikslo požymiai yra aprašyti kaip alternatyvūs. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių veiksmų – siūlymą pirkti ar kitaip įgyti vaiką, vaiko pardavimą, pirkimą, kitokį perleidimą, įgijimą, verbavimą, gabenimą arba laikymą nelaisvėje. Taip pat reikia nustatyti bent vieną iš alternatyvių tikslų – žinojimą ar siekimą, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams. Esant tokiai sudėties konstrukcijai, visų pirma turi būti nustatyta, kad vaikas buvo siūlomas pirkti ar kitaip įgyti, parduotas, pirktas, kitaip perleistas, įgytas, verbuotas, gabentas arba laikytas nelaisvėje, o nustačius vieną ar kelis veikos požymius turi būti nustatytas tokių veiksmų tikslas – žinojimas ar siekis, kad vaikas būtų neteisėtai įvaikintas, išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitiems išnaudojimo tikslams. Nenustačius veikos požymio, tikslo įrodinėjimas neturi prasmės. BK 157 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę ne už patį vaiko išnaudojimą, o už jo pirkimą ir pardavimą, turint nusikalstamą tikslą – žinant ir siekiant, kad jis būtų neteisėtai įvaikintas ar išnaudojamas įstatyme nustatytoms išnaudojimo formoms, priverstiniam darbui ar paslaugoms, nusikalstamai veikai daryti ar kitiems išnaudojimo tikslams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267-648/2019).

20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad vaiko įgijimas objektyviai pasireiškia vaiko perėjimu (paėmimu) jį įgyjančio (gaunančio) asmens kontrolei (žinion). Įgijęs vaiką, asmuo gali kontroliuoti (prižiūrėti) jį savo nuožiūra, daryti įtaką vaiko judėjimo laisvei ir jo valiai (priimant tam tikrus sprendimus ar pasirenkant elgesio variantus), spręsti dėl vaiko išnaudojimo, tolesnio disponavimo juo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-267-648/2019). Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas asmens pardavimo sąvoką, yra pažymėjęs, kad asmens pardavimas ar kitoks perleidimas – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai, galima sakyti, kad nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-942/2016).

21. Išnagrinėjęs BK 157 straipsnio sudėties taikymo galimybę, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. N. nepardavė G. N., t. y. E. N. veiksmuose nenustatė veikos požymio. Ginčydami apeliacinės instancijos teismo sprendimą, prokuroras ir nukentėjusiosios atstovas kasaciniuose skunduose pateikė daug argumentų dėl E. N. tikslo įrodytumo ir teisinio vertinimo, tačiau nepateikė argumentų dėl veikos požymio – pardavimo, kurio nenustatė apeliacinės instancijos teismas, buvimo E. N. veiksmuose. Teisėjų kolegija patikrino šios apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir daro išvadą, kad savo sprendimą teismas pagrindė byloje surinktais įrodymais – nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais ir skelbimų turiniu. Teismas motyvavo, kad užsiimti prostitucija ir gauti iš šios veiklos pajamų buvo nukentėjusiosios G. N. ir nuteistojo E. N. bendras sumanymas, prostitucijos veiklą koordinavo tiek nuteistasis, tiek nukentėjusioji, abu į interneto pažinčių portalus kėlė skelbimus apie už atlygį teikiamas seksualines paslaugas ir susirašinėjo su potencialiais klientais dėl seksualinių paslaugų teikimo tvarkos bei sąlygų, E. N. veždavo G. N. į susitikimus su klientais. Nustatyta ir tai, kad klientai pinigus už G. N. suteiktas seksualines paslaugas sumokėdavo pačiai nukentėjusiajai, o ši pagal susitarimą pinigus pasidalydavo su E. N.. Tokie veiksmai aiškiai pagrindžia E. N. pelnymąsi iš nepilnamečio asmens prostitucijos. Tačiau šie motyvai nerodo, kad nukentėjusioji G. N. kiekvienu jos seksualinių paslaugų teikimo atveju buvo parduodama, t. y. iš nuteistojo E. N. kontrolės perleidžiama į seksualinių paslaugų klientų kontrolę, o pastarieji įgijo galimybę elgtis su nukentėjusiąja savo nuožiūra, daryti įtaką jos judėjimo laisvei ir jos valiai, spręsti dėl nukentėjusiosios išnaudojimo ir tolesnio disponavimo ja.

22. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 307 straipsnyje įtvirtintų nusikalstamų veikų požymius, yra pažymėjęs, kad sąvadavimas prostitucijai – tai tarpininkavimas tarp prostitucija užsiimančiojo ir kito asmens, suvedant juos lytiškai santykiauti arba kitaip tenkinti lytinę aistrą. Sąvadavimas gali būti prostitucija užsiimančio asmens teikiamų paslaugų reklamavimas, jo pristatymas klientui, klientų paieška ir pan. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla, nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą bei buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Pajamų turėjimas iš kito asmens prostitucijos reiškia, kad asmuo pagal tam tikrą susitarimą su prostitucija užsiimančiu asmeniu gauna pajamų. Šis susitarimas gali būti tiek susietas priklausomybės ir prievartos santykiais, tiek ir laisva valia. Prostitucija užsiimantis asmuo gali mokėti kaltininkui už galimybę verstis prostitucija, taip pat už saugumo užtikrinimą, kitas jam teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, vežimo, patalpų suteikimo ir pan. BK 307 straipsnyje nustatytos veikos padaromos tiesiogine tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Savanaudiškumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas, atlikdamas minėtas veikas, siekia gauti turtinės naudos iš kito asmens prostitucijos, pelnytis iš jos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-697/2018). Byloje nustatyti E. N. veiksmai – skelbimų internete dėl nukentėjusiosios G. N. seksualinių paslaugų dėjimas, bendravimas su potencialiais seksualinių paslaugų klientais, nukentėjusiosios vežimas į susitikimus su jais ir už nukentėjusiosios suteiktas seksualines paslaugas gautų pajamų pasidalijimas – atitinka tik pelnymosi iš kito asmens prostitucijos ir sąvadavimo prostitucijai (BK 307 straipsnis) požymius.

23. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą – BK 157 straipsnio 1 dalį – pritaikė tinkamai.

Dėl neturtinės žalos dydžio

24. Nuteistasis E. N. ir jo gynėjas advokatas P. Orlovas kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiajai G. N. priteistu didesniu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusiosios moralinės nuostatos buvo susiformavusios dar prieš tai, kai buvo padaryta nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika, ir nukentėjusiajai nenustatyti jokie neigiami liekamieji reiškiniai, kuriuos būtų galima susieti su nuteistojo neteisėtais veiksmais. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

25. Neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137-693/2017, 2K-347-976/2018, 2K-235-628/2020 ir kt.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą, bei šiuo aspektu aktualia teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347-976/2018, 2K-235-628/2020, 2K-130-387/2023).

26. Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik yra įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą.

27. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-347-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

28. Šioje byloje abiejų instancijų teismai vienodai nusprendė, kad nukentėjusioji G. N. dėl nuteistojo E. N. nusikalstamų veiksmų patyrė neturtinės žalos, tačiau nustatė skirtingą nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytos ilgalaikės ir nepataisomos pasekmės, nepateikta jokių duomenų apie gydymąsi ar kitas sveikatai susigrąžinti naudotas priemones, ir nustatė 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio pagrįstumą ir, priešingai nei teigia kasatoriai, įvertinęs visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tas, kurios paminėtos nuteistojo E. N. ir jo gynėjo advokato P. Orlovo kasaciniame skunde, nustatė didesnį neturtinės žalos dydį negu pirmosios instancijos teismas. Šis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiosios dvasinei būsenai, nukentėjusiosios amžių, todėl pernelyg sumažino prašomą priteisti neturtinės žalos sumą. Apeliacinės instancijos teismas, padidindamas neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 4000 Eur, padarė išvadą, kad toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jų kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

29. Atsižvelgiant į skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl civilinio ieškinio ir nuteistojo E. N. bei jo gynėjo advokato P. Orlovo kasacinio skundo argumentus, nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, neįvertino visų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, pažeidė materialiosios (CK 6.250 straipsnis) ar proceso (BPK 109, 115 straipsniai) teisės normas ir netinkamai nustatė nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

30. Nukentėjusiosios G. N. atstovas advokatas D. Povilius teismo posėdyje prašė išieškoti iš nuteistojo E. N. VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro naudai advokato paslaugoms apmokėti turėtų išlaidų atlyginimą. Advokatas pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad teisinės pagalbos išlaidos už kasacinio skundo surašymą ir nukentėjusiosios G. N. atstovavimą kasacinės instancijos teisme sudaro 900 Eur, šias išlaidas apmokėjo VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras.

31. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų atlyginimą advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato ar advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-7-25-495/2020, 2K-143-788/2022 ir kt.). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti prašomos sumos. Teismas gali sumažinti proceso dalyvio prašomų atstovavimo išlaidų sumą, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-144-222/2020 ir kt.).

32. Ši baudžiamoji byla nagrinėta žodinio proceso tvarka ir pagal nuteistojo E. N. bei jo gynėjo advokato P. Orlovo kasacinį skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Skundas yra tiesiogiai susijęs su nukentėjusiosios G. N. interesais. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje dalyvavo nukentėjusiosios atstovas advokatas D. Povilius. Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas kasacinės instancijos teisme atstovavo nukentėjusiajai G. N. VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro pavedimu (7 t., b. l. 111) pagal šio centro su G. N. 2021 m. sudarytą socialinių paslaugų teikimo sutartį (2 t., b. l. 20–21). Advokatas D. Povilius, atstovaudamas nukentėjusiosios interesams, teismo posėdyje pateikė savo nuomonę ir dėl nuteistojo bei jo gynėjo kasacinio skundo argumentų pagrįstumo, prašė kasacinį skundą atmesti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo ir jo gynėjo kasacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o už nukentėjusiosios atstovavimo kasacinės instancijos teisme išlaidas sumokėjo VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras, šis centras ir turi teisę į patirtų išlaidų advokato D. Poviliaus paslaugoms apmokėti atlyginimą. Kita vertus, ši baudžiamoji byla taip pat nagrinėta pagal nukentėjusiosios G. N. atstovo advokato D. Poviliaus kasacinį skundą, kuris taip pat pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas. Taigi, įvertinus tai, kad prašomas priteisti iš nuteistojo E. N. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas yra ne tik už nukentėjusiosios atstovavimą kasacinės instancijos teisme, bet ir už kasacinio skundo surašymą, atsižvelgiant į kasacinių skundų išnagrinėjimo rezultatą, prašoma priteisti išlaidų suma (900 Eur) nėra proporcinga ir yra mažintina iki 450 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. N. ir jo gynėjo advokato Piotro Orlovo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro Artūro Urbelio, nukentėjusiosios G. N. atstovo advokato Daliaus Poviliaus kasacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. N. VšĮ Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro naudai 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Algimantas Valantinas

Alenas Piesliakas