Dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo

(S) Nr. DOK-446

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05926-2023-8

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. vasario 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. sausio 31 d. paduotu pareiškėjų X ir Y kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai X ir Y padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas įregistruoti jų santuoką. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

Pareiškėjų paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai: 1) teismai netinkamai taikė tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, įtvirtinančias asmenų teisę į šeimą ir santuoką (teisės normose nėra išimčių, numatančių, kad dalis veiksnių asmenų negalėtų tuoktis ir kurti šeimą); nustatančias, kad žmogaus teisės yra prigimtinės, o asmens teisnumas ir veiksnumas negali būti ribojami įstatymų nenumatytais pagrindais (šiuo atveju iš pareiškėjų atimta galimybė tuoktis ir kurti šeimą, o teismai negina tokio nepagrįsto ribojimo); numatančias visų asmenų lygybę prieš įstatymą (šiuo atvejų pareiškėjai diskriminuojami pagal lytį ir lytinę orientaciją, atimant iš jų teisę tuoktis ir kurti šeimą); įtvirtinančias sutarčių laisvės principą (teismai neturėjo pagrindo atsisakyti tvirtinti pareiškėjų sudarytos vedybų sutarties fakto); 2) teismai pažeidė CPK 3 straipsnio 1, 5, 6 dalių nuostatas, įpareigojančias remtis tarptautine ES teise ir EŽTT išaiškinimais; 3) teismai pažeidė CPK 3 straipsnio 3 dalį, nes nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl konstitucinės justicijos problemos, t. y. dėl vienos lyties asmenų diskriminavimo, neleidžiant jiems tuoktis, ir teisės spragos egzistavimo, nes Lietuvoje tokiems asmenims nesudarytos galimybės įforminti savo šeimą. Kartu teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl teismo pareigos užpildyti teisės ir įstatymo spragas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti teisingumą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti duomenys neskelbtini 55 (penkiasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už pareiškėjus 2024 m. sausio 31 d. AB „Swedbank“, mokėjimo nurodymo Nr. 56.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė