Baudžiamoji byla Nr. 2K-274-697/2020
Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00647-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.24.7.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarties.
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu L. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 272 straipsnio 3 dalį 120 MGL (BBND) (4519,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, L. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise medžioti dvejus metus. Iš L. K. Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priteista 4795,70 Eur žalai atlyginti.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi nuteistojo L. K. gynėjo advokato Manto Šriupšos apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. L. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 4 d. apie 11 val. Šakių r. sav., Lukšių sen., Agurkiškės k., Agurkiškės miške, neteisėtai naikino – nušovė lūšį (lot. Lynx lynx), kuri yra ypač saugoma laukinių gyvūnų rūšis tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu, t. y. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad saugoma rūšis – nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų, augalų arba grybų rūšis, šio įstatymo nustatyta tvarka įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus, taip pat visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą rengia ir kiekvienais metais jį peržiūri Lietuvos raudonosios knygos komisija. Lietuvos raudonosios knygos komisijos sudarytą Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą (jo papildymus ir (ar) pakeitimus) tvirtina Aplinkos ministerija. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 patvirtintas Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kuriame į kategorijos „Gyvūnai (žinduoliai) 1(E)“ 2 punktą įtraukta lūšis. Taip pat lūšis įrašyta ir į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede nurodytų saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir augalų sąrašą bei į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A priede nurodytų saugomų rūšių laukinių gyvūnų ir augalų sąrašą, tokiais savo veiksmais padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, kadangi lūšis Lietuvoje labai reta, išnykstanti rūšis, nuo 1979 m. šios rūšies gyvūnų medžioklė yra draudžiama, dėl to sumedžiojęs net ir vieną lūšį, o ypač Kazlų Rūdos miškų masyve, kur jos veisiamos dirbtinai (per 2013–2015 m. čia į laisvę paleistos 5 lūšys), populiacijai bei rūšies apsaugos būklei padarė didelę žalą.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Nuteistasis L. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
2.1. Teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 272 straipsnio 3 dalį), kadangi byloje nėra nustatyta, kad jis (kasatorius) būtų sukėlęs nustatytus padarinius – padaręs didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei. Iš BK 272 straipsnio 3 dalies dispozicijos matyti, jog vien tik lūšies nušovimas, kuris šiuo atveju traktuojamas kaip naikinimas, savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, nes būtina nustatyti vieną iš alternatyvių aplinkybių: naikinamas didelis kiekis saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų; naikinant buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei; tokia veika buvo padaryta komerciniais tikslais. Buvo nušautas tik vienas gyvūnas, ir tai ne komerciniais tiksliais. Pagal teismų praktiką, būtina atskleisti, kaip buvo padaryta didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsaugos būklei (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgyLTQ1OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-282-458/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-282-458/2019">2K-282-458/2019</a>). Negalima sutikti, kad vieno gyvūno sumedžiojimas traktuotinas kaip didelė žala saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei. Teismai, nustatydami didelės žalos požymį, rėmėsi vien tik subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais duomenimis (patvirtintomis metodikomis, formuojama teismų praktika). Aplinkos ministerija pateikė 4795,70 Eur civilinį ieškinį, bet nenurodė, kad padaryta didelė žala. Apeliacinės instancijos teismas to nevertino ir nurodė, kad padarytos žalos piniginė išraiška negali būti pagrindas padarytą žalą gamtai vertinti kaip nedidelę. Didelės žalos požymis buvo grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento raštu, kuriame pasisakoma apie lūšių populiaciją Lietuvoje. Įstatyme nenustatyta, kokiais kriterijais remiantis nustatomas didelės žalos požymis, o teismų praktika skiriasi, todėl šią praktiką būtina suformuoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
2.2. Jo (kasatoriaus) veiksmuose nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios, todėl nėra BK 272 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties. Negalima sutikti, kad jo veiksmai, kai dėl neatsargumo nušovė vieną lūšį, yra kvalifikuojami kaip neteisėtas naikinimas, kai padaroma didelė žala, ir kad jie užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 272 straipsnio 3 dalį. Viso proceso metu jis nuosekliai aiškino, kad medžioklės metu pamatė 4 metrų atstumu link jo šokantį gyvūną ir veikiamas savisaugos instinktų iššovė. Ekspertizių metu nustatytas apie 5 metrų atstumas, tai patvirtina jo parodymus, kad nesitaikė tyčia į lūšį iš toli kaip į įprastą medžiojamą gyvūną. Neturėjo pakankamai laiko, kad įvertintų situaciją ir imtųsi alternatyvių veiksmų gyvūnui nubaidyti. Neturėjo tikslo šauti į lūšį, kadangi nušauta lūšis gali būti naudojama tik kaip medžioklės trofėjus, o jis nušautos lūšies neėmė. Apie tai, kad nušovė lūšį, pasakė kitiems medžiotojams, tai rodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios.
2.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), kadangi nepatikrino bylos ta apimtimi, kuria buvo prašoma. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalis arba ANK 303 straipsnio 2 dalis) atribojimo, nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyta, kad jo atlikti veiksmai užtraukia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę. Įvertinus tai, kad byloje nėra nustatytas didelės žalos požymis ir tyčia, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik kaip administracinis nusižengimas. Esminis požymis, atribojantis ANK ir BK teisės normas, yra didėlės žalos buvimas arba nebuvimas. Nesant didelei žalai taikoma administracinė nuobauda. Jo nušautą lūšį išsivežė ir dorojo G. G., pastarasis iškart lūšies pareigūnams neatidavė, ją atidavė tik vėliau. G. G. nušautą lūšį įgijo, laikė ir naudojo, t. y. tyčia atliko net tris alternatyvius veiksmus, ir yra nubaustas administracine tvarka (30 Eur bauda), o jis (kasatorius) atliko vieną alternatyvų veiksmą (t. y. naikino – nušovė) ir yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Todėl jo (kasatoriaus) atlikti veiksmai kvalifikuoti netinkamai. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyta, kad jo (kasatoriaus) atlikti veiksmai yra pavojingesni nei G. G. ar asmens, kuris nušovė į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą gyvūną (ūdrą) ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.
3.
3.1.
3.2. Nuteistojo L. K. kaltės klausimas išspręstas teisingai, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nurodytą BK 272 straipsnio 3 dalyje, įrodyta BPK nustatyta tvarka ir teismų išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma.
3.3. Kasatoriaus teiginys, kad, nesant tyčios, o esant neatsargumui, kaltininko veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, nepagrįstas, nes nusikaltimas, nustatytas BK 272 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaromas ir dėl neatsargumo (BK 272 straipsnio 6 dalis).
3.4. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimų, nes apeliacinės instancijos teismas įvertino ir patikrino baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo ir baigiamajame dokumente išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo L. K. padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo bei atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, įskaitant ir skunde iškeltus klausimus, susijusius su žalos saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei nustatymu ir baudžiamosios bei administracinės atsakomybės atribojimu.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo L. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
5. Nuteistojo L. K. kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą padaryti proceso pažeidimai, susiję su neteisingu įrodymų vertinimu, netinkamu nuosprendžio surašymu, neatsakymu į apeliacinio skundo argumentus ir dėl to neteisingu nuteisimu. Tvirtinama, kad teismų išvados dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių nėra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Netinkamą įrodymų vertinimą kasatorius argumentuoja neigdamas kaltę, pateikdamas savą bylos duomenų vertinimą. Kasatorius, be įrodymų vertinimo kritikos, taip pat tvirtina, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, nes jo veiksmuose nėra subjektyviojo požymio – tyčios nušauti lūšį.
6. Atsakant į skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindai – netinkamas baudžiamojo įstatymo
7. Dėl to tie kasacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamos atskiros teismų nuosprendžiuose padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, prašoma, atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes, daryti kitokias išvadas dėl teismų nuosprendžių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi apeliacinės instancijos teisme
8. L. K. kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus (BPK 320 straipsnio 3 dalis), kadangi nepatikrino bylos ta apimtimi, kuria buvo prašoma. Teisėjų kolegija atmeta tokį nuteistojo skundo teiginį kaip nepagrįstą.
9. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, – šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-65-976/2017, 2K-180-976/2017, 2K-296-942/2018). Kartu nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad vien tik tai, jog apeliacinės instancijos teismas atsakė į apelianto skundo argumentus ne taip, kaip, proceso dalyvio nuomone, turėjo atsakyti, savaime negali būti vertinama kaip netinkamas apeliacinio skundo išnagrinėjimas BPK 320 straipsnio 3 dalies prasme.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą dar kartą kruopščiai išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, išsamiai atsakė į esminius L. K. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo grindžiant nuteistojo kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, nurodė motyvus, kodėl apelianto skundo argumentai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.
11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo baudžiamosios bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, ir neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių), todėl nėra pagrindo abejoti teismų išvada dėl įrodymų vertinimo ir L. K. kaltumo nustatymo.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 272 straipsnio 3 dalį
12. Kasaciniame skunde L. K. teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą kvalifikuodami jo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, nes jo padarytoje veikoje nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – tyčios, kadangi lūšį nušovė dėl neatsargumo, ir byloje nenustatyta, kad jis būtų padaręs didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei.
13. Kasacinio skundo argumentai, kuriais nuteistasis ginčija savo kaltę (analogiški buvo pateikti ir nuteistojo apeliaciniame skunde), nepagrįsti.
14. Pažymėtina, kad teismų praktikoje apie kaltininko kaltės formą ir jos turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į padaryto nusikaltimo objektyvias aplinkybes. Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei pagal įstatymo reikalavimus įvertino bylos duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad L. K. yra ilgametis medžiotojų klubo „K“ narys, todėl akivaizdu, kad jam teisė medžioti suteikta tik baigus medžiotojų mokymo kursus ir išlaikius medžioklės egzaminą pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką ir programą (2002 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnis) (bylai reikšminga redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.). Esant tokioms aplinkybėms, L. K. turėjo žinoti, kad medžiotojas turi pareigą laikytis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, pagal kurias visus metus draudžiama medžioti, tyčia žudyti žvėris, kurie nepriskirti medžiojamiesiems, taip pat medžiojamuosius gyvūnus, kuriems nenustatytas leistinas jų medžiojimo terminas be atskiro Aplinkos apsaugos agentūros leidimo, taip pat kad medžiotojui draudžiama šaudyti, kai taikinys yra neaiškus, ar į neatpažintą taikinį, o šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (bylai reikšminga redakcija nuo 2016 m. lapkričio 24 d. iki 2018 m. sausio 17 d.) 4, 65 ir 72.9 punktai).
15. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad L. K. nušovė lūšį veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas daromos veikos pavojingumą, kad lūšis yra ypač saugoma laukinių gyvūnų rūšis tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu, ir to norėjo. Kasacinio skundo teiginiai, kad L. K. lūšį nušovė dėl neatsargumo, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas L. K. padaryto nusikaltimo subjektyviąją pusę, išanalizavo jo parodymų nenuoseklumą bei prieštaringumą dėl medžioklės metu lūšies buvimo vietos, atstumo nuo jo (L. K.), šokimo aukščio ir trajektorijos šūvio metu ir, remdamasis įrodymų visuma, paneigė L. K. versiją dėl 4 metrų atstumu link jo šokusios ir jį puolusios bei išgąsdinusios lūšies, kurią jis nušovė neva gindamasis. Vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visumos analize (liudytojų parodymais, apžiūros protokolais, specialisto išvadomis bei paaiškinimais ir kt.), pirmosios instancijos teismas nustatė, kad lūšys iš medžių nešokinėja ir žmonių nepuola, bei padarė išvadą, kad, skirtingai nei teigia nuteistasis, buvo šauta iš ne mažesnio nei 5 metrų atstumo nuo šautuvo vamzdžio laibgalio iki kliūties ir buvo šauta iš šono, o nušauta lūšis rasta gerokai toliau, nei nurodė nuteistasis.
16. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad L. K. norėjo nušauti lūšį, nes būdamas patyręs medžiotojas, turintis žinių apie gyvūnų elgesį ir ginklus, nesiėmė jokių priemonių gyvūnui nubaidyti, neiššovė įspėjamojo šūvio, o iš karto paleido taiklų mirtiną šūvį į lūšį. Byloje kaip liudytojai apklausti kartu su L. K. įvykio dieną medžioklėje dalyvavę medžiotojai patvirtino, kad medžiotojas yra paruoštas asmuo, išlaikęs egzaminą, kad prieš atlikdamas šūvį medžiotojas turi identifikuoti žvėrį ir įsitikinti, ar žvėris medžiojamas, ar turima licencija.
17. Apeliacinės instancijos teismas, kruopščiai patikrinęs pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, sutiko su teismo padarytomis išvadomis dėl L. K. tyčinės kaltės, o nuteistojo versiją, neva jis lūšį nušovė netyčia, pripažino visiškai neįtikinama bei prieštaraujančia nustatytoms byloje aplinkybėms.
18. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio darytina išvada, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė ir, vadovaudamiesi byloje surinktų įrodymų visumos analize, atskleidė L. K. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią. Teismai bylos duomenimis pagrindė išvadą, kad nuteistasis suvokė daromos veikos pavojingumą, numatydamas ir norėdamas, kad atsirastų BK nustatyti pavojingi padariniai.
19. Tyčiniai veiksmai yra pagrindas kvalifikuoti veiką pagal BK 272 straipsnio 3 dalį, kai dėl šių veiksmų kyla įstatyme nustatyti padariniai.
20. Kasatoriaus argumentai, kad nušovęs vieną lūšį jis nepadarė didelės žalos saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, nepagrįsti.
21. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Įstatymu draudžiama skurdinti augaliją ir gyvūniją.
22. Šioms nuostatoms įgyvendinti 1992 m. sausio 21 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (aktuali bylai redakcija nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d.), jo 1 straipsnyje apibrėžta ir gamtos išteklių sąvoka, tai gyvosios ar negyvosios gamtos elementai (augalija, gyvūnija, įskaitant ir buveines, vanduo, žemė (jos paviršius ir gelmės)), kuriuos žmogus naudoja arba gali naudoti savo reikmėms. Šio įstatymo 32 straipsnis nustato, kad pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių palankiai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei.
23. Šiuo aspektu svarbus yra ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatų dėl aplinkos apsaugos teisinio reguliavimo išaiškinimas, kuriuo yra konstatuota, kad užtikrinti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugą bei gamtos išteklių racionalų naudojimą ir gausinimą yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (pvz., Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).
24. Kiekviena nusikalstama veika yra pažeidžiami visuomeniniai santykiai, t. y. sukeliami tam tikri padariniai visuomenės saugomų vertybių srityje. Įstatymų leidėjas tam tikrų veikų sudėtis apibrėžė kaip materialiąsias, kaip būtiną veikos sudėties požymį įtvirtindamas padarinių atsiradimą. BK 272 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta itin kvalifikuota neteisėto medžiojimo arba kitokio laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo sudėtis. Šio straipsnio saugoma vertybė yra gamtinė aplinka, tiesioginis objektas – laukinės gyvūnijos, ypač saugomų rūšių ir jų išteklių, apsaugos tvarka. BK 272 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo dalykas yra saugomų rūšių laukinė gyvūnija, jos ištekliai, gaminiai iš jų. BK 272 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – saugomų rūšių laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų naikinamas didelis kiekis arba didelės žalos saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei atsiradimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl kiekvienu atveju, konstatuojant BK 272 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Klausimą dėl žalos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į žalos pobūdį, pažeistas vertybes, žalos pašalinimo ar atkūrimo galimybes ir pan. Teismų praktikoje ir baudžiamosios teisės doktrinoje nurodoma, kad vertinamojo nusikalstamos veikos sudėties požymio turinys įvertinamas ad hoc (konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą). Tai reiškia, kad tokio požymio turinys atskleidžiamas, vertinant konkrečias bylos faktines aplinkybes. Teismas, nagrinėdamas bylą su vertinamuoju požymiu, visų pirma turi išaiškinti tokio požymio turinį, po to įvertinti jį konkrečių faktinių bylos aplinkybių kontekste (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-376/2006). Sprendžiant, ar gyvūnijai, augalijai padaryta žala yra didelė, taip pat apie kitų padarinių sunkumą aplinkai, reikia atsižvelgti į aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo pobūdį, materialinių nuostolių dydį, žalos ekosistemai pobūdį ir dydį, gamtos objektų, kuriems buvo padaryta žala, vertingumą, žalos mastą, galimybę atkurti tai, kas buvo suniokota, sužalota, ir pan.?????
25. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo (aktuali bylai redakcija nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 14 d.) 323 straipsnį reikšmingas neigiamas poveikis saugomai rūšiai nustatomas pagal šiuos išmatuojamus duomenis: 1) saugomos rūšies populiacijos (individų skaičiaus, tankumo) sumažėjimą; 2) konkrečių individų arba pažeistos teritorijos svarbą saugomos rūšies apsaugai, saugomos rūšies retumą (įvertintą vietos, regiono ir aukštesniu lygiu, įskaitant Europos Sąjungos lygį); 3) saugomos rūšies galimybę daugintis (pagal šiai saugomai rūšiai arba šiai populiacijai būdingą dinamiką), jos gyvybingumą; 4) saugomos rūšies, kuriai padaryta žala, galimybę per trumpą laiką be jokio įsikišimo, išskyrus padidintas apsaugos priemones, atsinaujinti iki būklės, kuri dėl saugomos rūšies dinamikos virsta į būklę, tokią pačią arba geresnę už pirminę saugomos rūšies apsaugos būklę.
26. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. K. neteisėtai naikino – nušovė lūšį (lot. Lynx lynx), kuri yra ypač saugoma laukinių gyvūnų rūšis tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu mastu, ir dėl to padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei, kuri aptarta nuosprendžiuose aprašant L. K. padarytos BK 272 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos faktines aplinkybes. Teismai, remdamiesi byloje nustatytomis aplinkybėmis, išdėstė išsamius argumentus, kuriuose nurodė teisingus vertinamuosius kriterijus ir jų pagrindu pripažino neteisėto naikinimo objektyviosios pusės požymio (didelės žalos) L. K. veiksmuose buvimą.
27. Kaip minėta, lūšies, kaip gyvūnų rūšies, retumą, vertingumą bei jos išsaugojimo svarbą natūralioje gamtoje patvirtina tai, kad lūšis yra ypač saugoma laukinių gyvūnų rūšis, o pagal 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą (aktuali bylai redakcija nuo 2010 m. liepos 10 d. iki 2018 m. birželio 30 d.) yra saugoma laukinių gyvūnų rūšis – t. y. nykstanti, pažeidžiama, reta arba endeminė gyvūnų rūšis, kuri Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo nustatyta tvarka yra įrašyta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių ir (arba) Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių sąrašus arba saugoma pagal tarptautinius susitarimus. Žvėrys, kurių skaičius mažėja ir kuriems gresia išnykimas, yra įrašomi į Lietuvos raudonąją knygą. Lietuvos raudonoji knyga – tai retų ir nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšių bei bendrijų, kurios paskelbtos saugomomis, sąrašas, taip pat informacija apie šių rūšių ir bendrijų retumą, joms gresiantį išnykimo pavojų, rūšių ir jų populiacijų būklę Lietuvoje ir priemones joms išsaugoti. 2000 m. į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta ir lūšis. Teismai teisingai vertino šio gamtinio objekto svarbą, atsižvelgdami ne tik į formaliuosius kriterijus, bet ir reikšmę konkrečiame gamtiniame regione. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, dėl medžioklės, miškų kirtimo daugelyje Europos šalių lūšys visai išnyko, o ištisinis šio žvėries arealas suskilo į daugelį izoliuotų dalių. Lietuva taip pat atsidūrė už ištisinio lūšies arealo ribų. Lietuvos miškuose 2015 m. gyveno tik 97 lūšys ir tik kai kuriuose miškų masyvuose, daugiausia Šiaurės Lietuvoje. Atsižvelgdama į tai, kad lūšių populiacija Lietuvoje per maža, kad atsikurtų savaime, o jų būklės gerinimas įmanomas tik kompleksiškai saugant ir tvarkant buveines bei gausinant populiacijas, ir siekdama pagerinti Lietuvoje gyvenančių retų ir pagal tarptautines konvencijas bei Lietuvos Respublikos teisės aktus saugomų rūšių būklę šalyje, Aplinkos ministerija inicijavo Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimas nelaisvėje“ ir parengė Lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje programą. Darytina išvada, kad lūšis yra reikšmingas gyvūnas ekosistemai, o minėtas projektas valstybei buvo prioritetinis, jei buvo skiriamos lėšos lūšims veisti nelaisvėje. Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, reprodukcinis šios rūšies potencialas gali padengti tik gamtines netektis, todėl sumedžiojus net ir vieną lūšį, ypač Kazlų Rūdos miškų masyve, kur jos veisiamos dirbtinai (per 2013–2015 m. čia į laisvę paleistos 5 lūšys), populiacijai bei rūšies apsaugos būklei buvo padaryta didelė žala. Lūšies, kaip ypač saugomo objekto, vertingumą bei reikšmingumą patvirtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu patvirtintoje Saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikoje už neteisėtais veiksmais sunaikintą lūšį nustatytas vienas iš didžiausių bazinių tarifų (4795,70 Eur).
28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pateiktas didelės žalos požymio motyvavimas pažeisto objekto ekologiniu vertingumu, kad nušautas nemedžiotinos ir ties išnykimo riba esančios gyvūnų rūšies jaunas (ne jaunesnis nei vienerių metų amžiaus), reproduktyvus patinas, šios ypatingai saugomos gyvūnų rūšies (lūšių) atkūrimo gamtai žala, kad buvo sumedžiota dirbtinai išveista lūšis teritorijoje, kurioje aplinkos apsaugos darbuotojai, siekdami išsaugoti rūšies populiaciją, jas veisė dirbtinai, ir padaryta žala gamtinei aplinkai, sutrikdžiusi jos natūralius biologinius procesus, yra teisingas ir pagrįstas tinkamais teisiniais argumentais.
29. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl pirmiau paminėtų motyvų teismai pagrįstai inkriminavo L. K. BK 272 straipsnio 3 dalyje nustatytą požymį – didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei.
30. Taigi, esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai įrodymus vertino ir faktines L. K. padaryto nusikaltimo aplinkybes nustatė pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi baudžiamojo proceso įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis), ir baudžiamąjį įstatymą (BK 272 straipsnio 3 dalis) pritaikė tinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo L. K. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Rima Ažubalytė
Alvydas Pikelis
