Dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus

Civilinė byla Nr. 3K-630-701/2015 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00782-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 2.7.4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Andžej Maciejevski ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vokiečių vaistinė“ dėl neteisėto prekių ženklo naudojimo ir įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, trečiasis asmuo – valstybės įmonė Registrų centras.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas teisės panaudoti registruotą prekių ženklą sudarančius nesaugomus žymenis kito juridinio asmens pavadinime klausimas.

Ieškovė prašė Prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio ir CK 2.39 straipsnio pagrindu įpareigoti atsakovę nutraukti neteisėtus veiksmus – naudoti juridinio asmens pavadinime ieškovės registruoto prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ žymenis, taip pat pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymenų „Vokiečių vaistinė“, ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus. Ieškovė nurodė, kad ji yra nacionalinio figūrinio prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (reg. Nr. 30544), priskirto 35 klasės paslaugoms pagal tarptautinę prekių ir paslaugų klasifikaciją (reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla), savininkas. Paraiška registruoti šį ženklą paduota 1996 m. birželio 3 d., ženklas registruotas 1998 m. gruodžio 16 d. Šį prekių ženklą ieškovė naudoja vaistinės Vilniuje, Didžioji g. 13, veikloje – tai vaistinės pavadinimas, iškaba, reklama, rinkodaros priemonė. Būdama nurodyto prekių ženklo savininkė, ieškovė nedavė atsakovei sutikimo naudoti juridinio asmens pavadinime jai priklausantį prekių ženklą, todėl atsakovė, neteisėtai naudodama įmonės pavadinime žymenį „Vokiečių vaistinė“, klaidina vartotojus ir visuomenę, nes vykdo tokią pat veiklą, kuriai žymėti ženklas registruotas. Taip pat pažeidžiami sąžiningos konkurencijos principai. Ieškovė teigė, kad atsakovė dėl ieškovės ženklo populiarumo įgyja nesąžiningą pranašumą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad ženklas „Vokiečių vaistinė A“ įregistruotas kaip figūrinis, nors jame ir vartojami žodžiai „Vokiečių vaistinė“ (nesaugomi elementai). Atsakovė savo pavadinime žodžius „Vokiečių vaistinė“ vartoja kartu su įmonės teisinę formą apibūdinančiu trumpiniu – UAB. Fonetiškai ir semantiškai atsakovės pavadinimas ir ieškovei priklausantis prekių ir paslaugų ženklas „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) yra panašūs, bet ieškovės figūrinio ženklo nesaugoma žodinė dalis sudaryta iš bendrinių žodžių ir neatitinka absoliučių ženklui keliamų reikalavimų, todėl negali būti laikoma saugomu elementu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ženklą yra įregistravusi ne vaistinių veiklai, medikamentų ar medicinos, kosmetikos ir tualeto reikmenų prekybai (atsakovės veikla), bet verslo vadybai, tvarkybai, įstaigų veiklai, taigi šį ženklą vaistinės pavadinime naudoja ne pagal registracijoje nurodytą paskirtį. Teismo teigimu, ieškovės reikalavimai grindžiami teismų praktika civilinėse bylose, kuriose nustatytos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Dėl to teismas ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad pagal PŽĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatą nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos, taigi ir atsakovės pavadinime vartojami žodžiai „Vokiečių vaistinė“ (nesaugomi ženklo elementai) nepažeidžia ieškovės, kaip ženklo savininkės, teisių.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir bylą grąžino šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė teisės normas. Kolegija nurodė, kad Valstybinio patentų biuro ekspertas 1998 m. lapkričio 23 pranešimu informavo pareiškėją įmonę,,R. R. W. Medical Trade“, jog, patikrinus pareikštą registruoti prekių ženklą pagal tuo metu galiojusio Prekių ir paslaugų ženklų įstatymo 3 straipsnio reikalavimus, priimtas sprendimas ženklą registruoti 35 klasės paslaugoms paraiškoje nurodytu šriftu. Pažymėtina, kad to paties pranešimo antrame lape įrašyta,,Prašome žodžius,,Vokiečių vaistinė“ priskirti prie nesaugomų elementų“. Taigi, žodžiai,,Vokiečių vaistinė“ nesaugomais ieškovės prekių ženklo elementais pripažinti pareiškėjos prašymu, o ne eksperto sprendimu, įvertinus pareikšto registruoti prekių ženklo atitiktį absoliutiems reikalavimams. Ieškovė išimtines teises į prekių ženklą,,Vokiečių vaistinė A“ įgijo 2008 m. birželio 5 d. perėmusi bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės,,R. R. W. Medical Trade“ teises, tačiau bylos duomenimis nepagrįsta, kad ji būtų siekusi savo vardu įgyti teisinę apsaugą ir išimtines žodžių junginio,,Vokiečių vaistinė“ teises. Šią aplinkybę kolegija pripažino teisiškai reikšminga sprendžiant dėl ieškovės prekių ženkle esančio nesaugomo elemento apsaugos apimties ir ieškovo teisės ginčyti šio žodžių junginio naudojimą kitų ūkio subjektų pramoninės nuosavybės objektuose. Be to, Lietuvoje yra registruotas tik vienas nacionalinis prekių ženklas su žodžių junginiu,,Vokiečių vaistinė“ (ieškovės) ir tik vienas juridinio asmens pavadinimas su žodžių junginiu,,Vokiečių vaistinė“ (atsakovės). Žymuo „Vokiečių vaistinė“ turi skiriamąjį požymį, gali būti laikomas nurodančiu įmonės veiklos rūšį, teikiamų paslaugų charakteristiką, ieškovės veiklos licencijoje nurodomas veiklos pobūdis,,visuomenės vaistinė“, tačiau, jos pačios prašymu nurodžius jai priklausančiame prekių ženkle žymenį,,Vokiečių vaistinė“ laikyti kaip nesaugomą elementą, laikytina, kad ji savanoriškai atsisakė teisinės šio žodžių junginio apsaugos. Lietuvos gyventojų apklausos, atliktos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro,,Vilmorus“ 2012 m. vasario 9–21 d., duomenis, pagal kuriuos didžioji dauguma respondentų ieškovės prekių ženklą sietų su atsakovės juridinio asmens pavadinimu, teisėjų kolegija vertino kritiškai, nes respondentams buvo užduodamas menamas klausimas, pateikiant galimus atsakymus ir taip apribojant respondentų galimybę laisvai į jį atsakyti. Kolegijos nuomone, nei ši apklausa, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina vartotojų suklaidinimo galimybės, bet šiuo atveju svarbu tai, kad žodžių junginys,,Vokiečių vaistinė“ yra nesaugomas elementas ieškovės prekių ženkle dėl pačios pareiškėjos išreikštos valios registruojant šį prekių ženklą. Šis aspektas reikšmingas ir sprendžiant dėl prekių ženklo savininkės teisių gynimo pagal PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei taikant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurių taikymui reikšmingas žymens skiriamasis požymis. Žodžių junginys,,Vokiečių vaistinė“ nelaikytinas neturinčiu skiriamojo požymio, tačiau nagrinėjamu atveju itin reikšminga ir tai, kad ieškovės prekių ženkle šis žodžių junginys yra nurodytas kaip nesaugomas prekių ženklo elementas būtent pačios pareiškėjos prašymu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, suformulavo tam tikras taisykles, tačiau iš naujo bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas šiais nurodymais nesivadovavo, todėl padarė teismų praktikai prieštaraujančią išvadą. Kasatorė mano, kad teismas nepagrįstai teisiškai reikšminga pripažino aplinkybę, jog pareiškėja, pateikdama prašymą registruoti prekių ženklą, nenurodė saugotinais laikytinų ženklo elementų „Vokiečių vaistinė“. Teismas iš esmės žodžių junginį „Vokiečių vaistinė“ pripažino turinčiu skiriamąjį požymį, tačiau reikšmingesne laikė minėtą aplinkybę, kad šis žodžių junginys yra nesaugotinas elementas pačios pareiškėjos prašymu. Tokia teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, kad, ženkle esant PŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems elementams ir pagrindui manyti, jog tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai, pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais; nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos. Tačiau tai taisyklė, kuri neturėtų būti taikoma visais atvejais – tam tikrais atvejais žymuo, neatitinkantis absoliučių prekių ženklo reikalavimų, gali būti pripažintas ženklu, jeigu iki paraiškos padavimo, po jos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo yra įgijęs skiriamąjį požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gintarinė vaistinė“ v. UAB „Vokiečių vaistinė“, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-525/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-525/2014">3K-3-525/2014</a>). Taigi, net ir esant ženklo savininko prašymui tam tikrus prekių ženklo elementus laikyti nesaugomais, teisinė apsauga tokiems elementams bus suteikta, jei po paraiškos padavimo ar ženklo registracijos datos ženklas dėl naudojimo įgyja skiriamąjį požymį. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas labai formaliai įvertino žymenų „Vokiečių vaistinė“ svarbą prekių ženklui „Vokiečių vaistinė A“ ir nepagrįstą svarbą suteikė aplinkybei, kad pareiškėja pati prašė šiuos elementus laikyti nesaugotinais.

2. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino bendro prekių ženklų sukuriamo įspūdžio, neatliko prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumo įvertinimo, nors kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, pripažino prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo bendro sukuriamo įspūdžio analizės svarbą. Vertinant visuomenės suklaidinimo dėl ženklo priklausomybės galimybes, svarbu tai, ar prekių ženklo elementai (taip pat ir nesaugomi) yra dominuojantys prekių ženklo elementai, nes pripažinus juos dominuojančiais, nesaugomas (taigi neturintis skiriamojo požymio) ar silpnasis ženklo elementas gali turėti įtakos vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę dėl dviejų pramoninės nuosavybės objektų panašumo. Kasatorė nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir nevertino, ar prekių ženklo elementai „Vokiečių vaistinė“ yra dominuojantys. Šiuo atveju juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje, be žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“, nėra kitų papildomų žodinių elementų (vaizdinių negalėtų būti dėl juridinio asmens pavadinimo, kaip pramoninės nuosavybės objekto, prigimties), tačiau apeliacinis teismas dėl šio dalyko nepasisakė. Pagrindinė prekių ženklo funkcija yra atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gemaga“ v. UAB „Angolita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-188/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-188/2013">3K-3-188/2013</a>; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Infomedia“ v. AB TEO LT, bylos Nr. 3K-3-446/2012). Sprendžiant dėl ženklo galėjimo būti prekių ženklu, ženklas vertintinas per ženklo funkcijos prizmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2006">3K-3-202/2006</a>, ir joje nurodyta praktika). Dėl to teismas privalėjo analizuoti, ar kasatorei priklausantis prekių ženklas atlieka savo skiriamąją funkciją, nesuteikus prekių ženklo žymenims „Vokiečių vaistinė“ teisinės apsaugos atsakovės juridinio asmens pavadinimo atžvilgiu. Kasatorė mano, kad ne vien prekių ženklo registracija yra reikšmingas kriterijus sprendžiant, ar prekių ženklui (jo žymenims) suteikti teisinę apsaugą įmonių pavadinimų atžvilgiu. Žymens, kaip verslo identifikatoriaus, naudojimas prekių ir paslaugų atskyrimo prasme yra svarbus vertinant prekių ženklo gebėjimą atlikti skiriamąją funkciją. Kasatorės naudojami žymenys „Vokiečių vaistinė“ atlieka būtent jos vykdomos ūkinės komercinės veiklos atpažinimo funkciją, leidžia prekių ženklui atlikti skiriamąją funkciją, o leidimas rinkoje egzistuoti kitam juridiniam asmeniui, turinčiam pavadinimą UAB „Vokiečių vaistinė“ (bent jau be papildomų elementų, leidžiančių vartotojui identifikuoti prekių ženklą kaip priklausantį kasatorei, o juridinio asmens pavadinimą – kaip priklausantį atsakovei), susilpnina kasatorės faktiškai naudojamo prekių ženklo (ir jį sudarančių žymenų) skiriamąjį požymį. Tai patvirtina byloje pateikta visuomenės apklausa, pagal kurią prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ net 88,6 proc. apklaustųjų priskirtų bendrovei UAB „Vokiečių vaistinė“, o 76 proc. apklaustųjų manytų, kad kasatorės prekių ženklas yra UAB „Vokiečių vaistinė“ padalinys.

3. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesirėmė gyventojų apklausos duomenimis prekių ženklo skiriamajai funkcijai įvertinti, pripažinęs šios apklausos duomenis nepagrįstais, neįrodančiais suklaidinimo galimybės. Tačiau darydamas tokią išvadą, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kuo remdamasis pirmąjį apklausos klausimą laikė menamu, apribojančiu respondentų galimybę laisvai atsakyti į užduotą klausimą, o antrąjį – nepatvirtinančiu vartotojų suklaidinimo galimybės. Kasatorė mano, kad vartotojai turėjo pasirinkimą pirmo klausimu atveju priskirti prekių ženklą tiek kasatorės, tiek atsakovės įmonei, tiek dar vienam ūkio subjektui, vykdančiam tą pačią ūkinę komercinę vaistinės veiklą. Dalis vartotojų prekių ženklą priskyrė būtent atsakovei, o tai reiškia, kad vartotojas yra klaidinamas būtent dėl prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumo. Antruoju klausimu buvo klausiama respondentų nuomonės, ar vaistinė, žymima prekių ženklu „Vokiečių vaistinė A“, susijusi su UAB „Vokiečių vaistinė“. Respondentai turėjo ir galimybę atsakyti neigiamai, tačiau didžioji dalis, atsakydami teigiamai, tik patvirtino klaidinimo aplinkybę. Kasatorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nes įrodymais patvirtinta, jog vartotojas klaidinamas būtent dėl prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumo. Apeliacinis teismas neanalizavo, ar kasatorės prekių ženklo ir atsakovės pavadinimo atliekamos funkcijos harmoningai tarpusavyje dera, nepateikė išvados, kad vartotojų suklaidinimo galimybė neegzistuoja. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvados nulemtos iš esmės klaidingo įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Ji nurodo, kad

1. Juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis nėra identiška: juridinio asmens pavadinimo funkcija – atskirti juridinį asmenį nuo kitų juridinių asmenų, o prekių ženklo – atskirti vieno asmens prekes ir paslaugas nuo kito asmens prekių ir paslaugų. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad jos figūrinio prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ ir atsakovės juridinio asmens pavadinimo „Vokiečių vaistinė“ egzistavimas neleidžia atskirti vienam asmeniui priklausiančios paslaugos nuo kitam asmeniui priklausančių prekių ar paslaugų. Atsakovė pažymi, kad turi būti vertinamas toks prekių ženklas, koks jis įregistruotas Prekių ženklų registre, t. y. nagrinėjamas figūrinis prekių ženklas, sudarytas iš žodinių ir vaizdinių elementų. Kasatorės prekių ženkle naudojamas žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ negalėtų būti registruojamas atskirai kaip prekių ženklas, nes jis neatitinka absoliučių prekių ženklams keliamų reikalavimų, nustatytų PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose. Pašalinus iš kasatorės prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ nesaugomus elementus, lieka tik grafinis saugomas elementas – išskirtiniu šriftu raudona spalva užrašyta raidė „A“, kuri beveik penkis kartus didesnė nei žodiniai šio prekių ženklo elementai. Taigi, teismai teisingai konstatavo, kad kasatorės prekių ženklas ir atsakovės pavadinimas netapatūs ar nepanašūs, todėl kasatorė neturi teisės reikalauti uždrausti juridinio asmens pavadinime naudoti žodinių elementų „Vokiečių vaistinė“;

2. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad jos prekių ženklą sustiprina būtent elementų „Vokiečių vaistinė“ derinys. Prekių ženklų nesaugomų elementų tapatumas ar panašumas nelemia prekių ženklų panašumo, todėl nesaugomi elementai negali būti pripažinti stipriais elementais ar elementais, turinčiais skiriamąjį prekių ženklo požymį. Kasatorė neturi pagrindo remtis PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes jos nurodomas prekių ženklo žodinis žymuo „Vokiečių vaistinė“ nesaugomas ir negali būti skiriamuoju jam priklausančio prekių ženklo požymiu. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad žodinio elemento, į kurį asmuo neturi išimtinės teisės, atkartojimas kitame žymenyje nesudaro pagrindo ženklus laikyti klaidinamai panašiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Saulės spektras“ v. UAB „TeleMedia“, bylos Nr. 3K-3-1263/2000). Atsakovė mano, kad kasatorės naudojamas ženklas neįgijo skiriamojo ar dominuojančio požymio, nes prekių ženklai saugomi tokie, kokie jie įregistruoti. Kasatorės prekių ženklas figūrinis, nesaugomoji žodinė prekių ženklo dalis neatitinka absoliučių reikalavimų, keliamų ženklui, todėl jis nevertinamas kaip saugomas elementas. Lyginant kasatorės prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ su dominuojančiu ir išsiskiriančiu grafiniu elementu „A“ bei silpnais nesaugomais žodiniais elementais „Vokiečių vaistinė“ ir atsakovės juridinio asmens pavadinimą „Vokiečių vaistinė“ matyti, kad kasatorės prekių ženklo suvokimo įspūdį lemia grafinis elementas „A“, kurio nėra atsakovės pavadinime;

3. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas OHIM vs. Wm. Wrigley Jr. Nr. C-191/01P yra pasisakęs, jog žymenys ar nuorodos, turintys aprašomojo pobūdžio žinių, prekių, kurioms jie naudojami, atžvilgiu gali būti laisvai naudojami visų asmenų ir ūkio subjektų. Taigi, nė vienas ūkio subjektas neturi teisės tokio žymens pagrindu ginčyti kitų ūkio subjektų naudojamų žymenų. Kadangi žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ kasatorės prekių ženkle įtrauktas kaip nesaugomas elementas, teisę vartoti šį žodžių junginį turi ne tik kasatorė, bet ir visi kiti ūkio subjektai. Kadangi PŽĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė, kad nesaugomi ženklo elementai nesuteikia ženklo savininkui išimtinių teisių į juos, formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje, pripažintina, kad teismai tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, spręsdami šalių ginčą.

4. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktas „Prekių ženklo panašumo“ tyrimas neįrodo, kad kasatorės prekių ženklas ir atsakovės juridinio asmens pavadinimas yra klaidinamai panašūs. Išimtinių teisių į žodžių junginį „Vokiečių vaistinė“ apimtis reikšminga sprendžiant dėl prekių ženklo savininkės teisių gynimo pagal PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktą bei taikant Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ nelaikytinas neturinčiu skiriamojo požymio, bet kaip nesaugomas prekių ženklo elementas nurodytas būtent pareiškėjos prašymu.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nesaugomo prekių ženklo elemento panaudojimo kito juridinio asmens pavadinime teisėtumo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Gintarinė vaistinė“ v. UAB „Vokiečių vaistinė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-525/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-525/2014">3K-3-525/2014</a>, inter alia, išaiškino, kad tam tikro prekių ženklo žymens nurodymas kaip nesaugomo automatiškai ir besąlygiškai nepanaikina galimybės, jog prekių ženklo pažeidimas gali būti konstatuojamas, t. y. bendras sukuriamas įspūdis gali būti panašus, taigi tuo pagrindu konstatuojamas (esant skirtingoms sąlygoms) teisės normų, įtvirtintų lex specialis (CK 2.39 straipsnio 3 dalyje, Prekių ženklų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 3 dalies 1 punkte) arba konkurencijos teisėje (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis), pažeidimas. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad apskritai negali būti atmesta visuomenės suklaidinimo galimybė, kai lyginamuosiuose prekių ženkle ir juridinio asmens pavadinime sutampa skiriamojo požymio neturintis arba silpną skiriamąjį požymį turintis elementas; bylą nagrinėję teismai nesiaiškino, ar prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) ir juridinio asmens pavadinimo UAB „Vokiečių vaistinė“ bendras sukuriamas įspūdis nėra toks, dėl kurio būtų galimybė suklaidinti visuomenę dėl nurodyto prekių ženklo ir juridinio asmens pavadinimo panašumo, nors ginčijamo juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje atkartojama prekių ženklo nesaugoma dalis („Vokiečių vaistinė“); vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ginčijamo juridinio asmens pavadinimo tikrinėje dalyje (bendrinė dalis – UAB), be žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“, nėra kitų papildomų žodinių elementų, o vaizdinių ir negalėtų būti dėl juridinio asmens pavadinimo, kaip pramoninės nuosavybės objekto, prigimties.

Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas, nurodė, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog žymuo „Vokiečių vaistinė“, nors ir nurodytas kasatorės prekių ženkle kaip nesaugomas elementas, neturi skiriamojo požymio ar gali būti laikomas nurodančiu įmonės veiklos rūšį ar teikiamų paslaugų charakteristikas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ nelaikytinas neturinčiu skiriamojo požymio, ir nors nurodytas elementas yra nesaugomas ne dėl jo neatitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, tačiau nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl kasatorės prekių ženklo ir atsakovo juridinio asmens pavadinimo sukuriamo bendro įspūdžio vertinimo, itin reikšminga ir tai, jog kasatorės prekių ženkle šis žodžių junginys yra nurodytas kaip nesaugomas prekių ženklo elementas būtent pačios pareiškėjos prašymu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia apeliacinės instancijos teismo išvada dėl įregistruoto atsakovės juridinio asmens pavadinimo UAB „Vokiečių vaistinė“ atitikties teisės normų reikalavimams padaryta netinkamai taikant CK 2.39 straipsnio 3 dalies, PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies 1 punkto, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Pagal pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, padarytus tiek Europos Sąjungos Bendrojo Teismo, tiek Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) formuojamos praktikos kontekste, negali būti suabsoliutinama tai, kad, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, kasatorės prekių ženkle žodžių junginys „Vokiečių vaistinė“ nurodytas kaip nesaugomas prekių ženklo elementas būtent pačios pareiškėjos prašymu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vis dėlto konstatavo, kad negalima daryti išvados, jog žymuo „Vokiečių vaistinė“, esantis kasatorės prekių ženkle, neturi skiriamojo požymio. Teisėjų kolegija pažymi, kad, apeliacinės instancijos teismui padarius tokią išvadą, aplinkybė, jog žymuo „Vokiečių vaistinė“ kaip nesaugomas elementas nurodytas pačios prekių ženklo pareiškėjos prašymu, negali būti pati savaime suabsoliutinama ir savaime negali lemti juridinio asmens pavadinimo atitikties CK 2.39 straipsnio 3 dalyje, PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisės normų reikalavimams. Tokia išvada neišplaukia ir iš teisinio reguliavimo expressis verbis (pvz., PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies normos).

Ieškovei priklausančiame prekių ženkle žodinis elementas „Vokiečių vaistinė“ yra vienas dominuojančių ženklo elementų: įspūdį vartotojams jis gali daryti dėl savo vietos ženkle ir dydžio ir dėl to būti jų prisimenamas. Taigi šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas spręsti dėl bendrosios taisyklės, susijusios su prekių ženklo nesaugomo elemento (nors nesaugomu nurodyto paties ieškovo) atsikartojimu kitam subjektui priklausančiame pramoninės nuosavybės objekte, išimties taikymo, lyginat skirtingiems subjektams priklausančių pramoninės nuosavybės objektų klaidinamą panašumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Gintarinė vaistinė“ v. UAB „Vokiečių vaistinė“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-525/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-525/2014">3K-3-525/2014</a>, nurodytus išaiškinimus). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorei priklausančio prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) ir atsakovės juridinio asmens pavadinimo UAB „Vokiečių vaistinė“ dėl žodinio elemento „Vokiečių vaistinė“ atsikartojimo sukuriamas bendras įspūdis yra panašus ir klaidina visuomenę (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Tarptautinėje teisėje, konkrečiai, 1883 m. Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 10 bis straipsnyje „Nesąžininga konkurencija“, įtvirtinta, kad: (1) Sąjungos šalys privalo garantuoti šalių-Sąjungos narių piliečiams efektyvią apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos; (2) nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraująs sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams; (3) be to, draudžiami: 1) visi veiksmai, dėl kurių bet kuriuo būdu gali būti supainiotos įmonės, gaminiai arba konkurento pramoninė ar prekybinė veikla <...>

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (iki 2012 m. gegužės 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos 16 straipsnio 1 dalis) pateikiamas nesąžiningos konkurencijos veiksmų sąrašas yra tik pavyzdinis, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, neapsiribojama šiuo sąrašu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ ir kt. v. Kredito unija „Centrinė taupomoji kasa“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512/2014">3K-3-512/2014</a>; 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kt. v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-475/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-475/2008">3K-3-475/2008</a>; 2005 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-223/2005; kt.). Konkretūs veiksmai nesąžiningos konkurencijos veiksmų aspektu vertintini pagal tai, ar jie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, ir tai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Iš šios bylos duomenų matyti, kad paraiška registruoti prekių ženklą „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) Valstybiniam patentų biurui paduota 1996 m. birželio 3 d., ženklas įregistruotas 1998 m. gruodžio 16 d., juridinis asmuo, pavadinimu UAB „Vokiečių vaistinė“, Juridinių asmenų registre įregistruotas 2010 m. birželio 7 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliacinės instancijos teismas ir sprendė, jog atsakovė nepažeidė Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos, tačiau, kaip jau minėta, tai neriboja atsakovės veiksmų vertinimo nesąžiningos konkurencijos aspektu net jei šie ir nepatenka tarp Konkurencijos 15 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų pavyzdinių nesąžiningos konkurencijos atvejų. Atsakovė savo juridinio asmens pavadinime, be jokių kitų (žodinių) elementų, atkartoja vieną dominuojančių kasatorės prekių ženklo elementų – žodinį elementą „Vokiečių vaistinė“ (kuris, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nelaikomas neturinčiu skiriamojo požymio). Nagrinėjamų klausimų kontekste atsižvelgtina taip pat į tai, kad kasatorei priklausantis prekių ženklas registruotas 35 klasės paslaugoms „reklama; verslo vadyba; verslo tvarkyba; įstaigų veikla“ žymėti, o juridinis asmuo UAB „Vokiečių vaistinė“ registruotas tokiai veiklai, kaip „vaistinių, ruošiančių vaistus, veikla (47.73); medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (47.74); kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (47.75)“. Pažymėtina, kad nei lex specialis, reglamentuojant teisinį santykį prekių ženklas v. juridinio asmens pavadinimas (CK 2.39 straipsnio 3 dalis, PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas), nei konkurencijos teisėje (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis) atvejai, kai juridinio asmens pavadinimas laikytinas pažeidžiančiu prekių ženklo teises, expressis verbis nesiejami su prekių ir (arba) paslaugų bei atitinkamos juridinio asmens veiklos tapatumu ar panašumu. (Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuriame reglamentuojamas juridinio asmens pavadinimas v. prekių ženklas teisinis santykis, nustatyta kitaip ir kaip viena iš tos teisės normos taikymo sąlygų yra tai, kad <...> jeigu atitinkamoje datoje nurodytą dieną juridinis asmuo turi teisę į tą pačią ar panašią veiklą, kuriai gali būti priskiriamos įregistruotu ženklu žymimos prekės ir (ar) paslaugos.)

Pažymėtina, kad šios bylos atveju negalima laikyti, jog paslaugos, kurioms žymėti registruotas kasatorei priklausantis prekių ženklas, ir veikla, kuriai registruotas juridinis asmuo pavadinimu UAB „Vokiečių vaistinė“, yra nutolusios viena nuo kitos ir negali būti susiejamos, kai skirtingi subjektai naudos šiuos pramoninės nuosavybės objektus (prekių ženklą ir juridinio asmens pavadinimą) atitinkamoms paslaugoms ar veiklai. Byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, kad atsakovės pasirinkimas registruoti ir naudoti juridinio asmens pavadinimą UAB „Vokiečių vaistinė“ atitinkamai anksčiau nurodytai veiklai, panaudojant vieną dominuojančių kasatorei priklausančio prekių ženklo elementų, kuris dėl savo vietos ženkle ir dydžio gali daryti įspūdį vartotojams ir būti jų įsimenamas, vertintinas kaip prieštaraujantis ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, ir tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto (ieškovės) galimybėms konkuruoti.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė CK 2.39 straipsnio 3 dalyje, PŽĮ 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte, Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasacinis teismas gali panaikinti sprendimą, nutartį ir priimti naują sprendimą, jeigu nustato, kad buvo pažeistos tik materialiosios teisės normos, kai jos buvo netinkamai taikomos arba aiškinamos (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija naikina Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 7 d. nutartį ir priima naują sprendimą ieškinį tenkinti (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3, 4 dalys). Atsakovė įpareigotina nutraukti neteisėtus veiksmus – naudoti juridinio asmens pavadinime kasatorės registruoto prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) žymenis, taip pat įpareigotina pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymenų „Vokiečių vaistinė“, ir ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus (t. y. pakeistą juridinio asmens pavadinimą).

Kartu teisėjų kolegija panaikina Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. papildomą nutartį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai atlyginimo klausimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka reglamentuojama CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatose. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).

Patenkinus ieškovės kasacinį skundą, panaikinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir priėmus naują, atitinkamai perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos ir iš atsakovės kasatorės naudai priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad kasatorė pirmosios instancijos teisme patyrė 39,10 Eur (135 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 5) ir 946,19 Eur (3267 Lt) atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 88), apeliacinės instancijos teisme – 41,42 Eur (143 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 109) ir 579,24 Eur (2000 Lt) atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 111), kasaciniame teisme, pirmą kartą paduodama kasacinį skundą, – 41,70 Eur (144 Lt) žyminio mokesčio (t. 1, b. l. 170), antrą kartą paduodama kasacinį skundą – 41 Eur žyminio mokesčio išlaidų. Taigi, iš atsakovės kasatorės naudai priteistina iš viso 1688,65 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje kasaciniame teisme, nagrinėjusiame pirmą kasatorės kasacinį skundą, patirta 5,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Patenkinus kasatorės kasacinį skundą šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 7 d. nutartį, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 13 d. papildomą nutartį ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Vokiečių vaistinė“ (j. a. k. 302519299) nutraukti neteisėtus veiksmus – naudoti juridinio asmens pavadinime uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ (j. a. k. 125877727) registruoto prekių ženklo „Vokiečių vaistinė A“ (fig.) (reg. Nr. 30544) žymenis; įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Vokiečių vaistinė“ (j. a. k. 302519299) pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų žymenų „Vokiečių vaistinė“, ir ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo įregistruoti Juridinių asmenų registre atitinkamus steigimo dokumentų pakeitimus (t. y. juridinio asmens pavadinimą).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokiečių vaistinė“ (j. a. k. 302519299) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė vaistinė“ (j. a. k. 125877727) naudai 1688,65 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokiečių vaistinė“ (j. a. k. 302519299) valstybės naudai 5,62 Eur (penkis Eur 62 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Laužikas

Andžej Maciejevski

Antanas Simniškis