Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, nuomotojo pareigą perduoti nuomininkui nuomos objektą (negyvenamąsias patalpas), aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-629-313/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31055-2013-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.8; 2.5.16.5

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Sigito Gurevičiaus ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno žiburiai“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Askovis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno žiburiai“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisykles, nuomotojo pareigą perduoti nuomininkui nuomos objektą (negyvenamąsias patalpas), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 9000 Lt (2606,58 Eur) skolos už patalpų nuomą, 6 proc. metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2012 m. sausio 2 d. UAB „Askovis“, atstovaujama direktorės O. S. (nuomotoja), ir atsakovė UAB „Nemuno žiburiai“, atstovaujama direktorės S. R. (nuomininkė), sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria nuomotoja perdavė nuomininkei valdyti ir naudotis 60 kv. m bendro ploto gamybines patalpas adresu: Birbynių g. 4, Vilnius, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 600 Lt (173,77 Eur) nuomos mokestį per mėnesį. Už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. atsakovė liko skolinga ieškovei prašomą priteisti sumą. Atsakovės teigimu, Nuomos sutartis bei jos pagrindu išrašytos sąskaitos yra niekiniai ir negaliojantys sandoriai, nes yra suklastoti, be to, patalpos atsakovei nebuvo faktiškai perduotos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apylinkės teismas 2014 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė iš atsakovės ieškovei 9000 Lt (2606,58 Eur) nuomos mokesčio, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1670 Lt (483,67 Eur) bylinėjimosi išlaidų, valstybei – 16,62 Lt (4,18 Eur) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, šalių paaiškinimais, nustatė, kad pagal 2009 m. balandžio 22 d. darbo sutartį Nr. 14 vienintelės UAB „Nemuno žiburiai“ akcininkės S. R. sprendimu O. S. dirbo UAB „Nemuno žiburiai“ direktore, nuo 2011 m. liepos 25 d. – reklamos vadybininke (iki 2013 m. liepos 16 d.). S. R. 2013 m. balandžio 3 d. mirus, 2013 m. gegužės 21 d. UAB „Nemuno žiburiai“ įsakymu įmonės direktoriumi paskirtas A. R. (A. R.) (S. R. sutuoktinis).

Nors atsakovė teigė, kad šalių sudaryta Nuomos sutartis ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, tačiau, remdamasis bylos medžiaga, teismas sprendė, kad šių dokumentų suklastojimo faktas neįrodytas. Teismas konstatavo, kad formalūs PVM sąskaitų faktūrų išrašymo reikalavimų pažeidimai, kuriuos nurodė atsakovė, patys savaime nelemia jų negaliojimo. Teismas kritiškai vertino atsakovės teiginius, kad tarp jos buhalterinės apskaitos dokumentų nėra jokių duomenų apie ginčo Nuomos sutartį bei jos vykdymą, nes tokia aplinkybė negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti teisėtai sudarytą sutartį. Teismo vertinimu, buvusi atsakovės direktorė S. R., pasirašydama ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose dėl atsiskaitymo už patalpų nuomą, faktiškai pripažino, kad sutartyje nurodytos patalpos atsakovei buvo perduotos ir nuomojamos, bei pripažino pareigą atsiskaityti už nuomojamas patalpas. Nors sutartyje nuomojamos patalpos nėra tiksliai apibrėžtos, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad faktiškai buvo išnuomotos patalpos, esančios pastato antrame aukšte, pažymėtos indeksu 2-9, 65,89 kv. m ploto, kuriomis ieškovė, remiantis 2000 m. kovo 1 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi Nr. 2000-01, sudaryta su panaudos davėja E. M., naudojosi. Teismo vertinimu, aplinkybę, kad atsakovei ginčo patalpos buvo perduotos ir nuomojamos, patvirtina ir tai, jog atsakovės registruotos buveinės ir veiklos adresas – Birbynių g. 4, Vilnius, t. y. nuomojamų patalpų adresas.

Teismas nurodė, kad juridiniai asmenys laisva valia dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, o sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl atsakovės argumentų, kad ji negalėjo sudaryti Nuomos sutarties, nes tokio pobūdžio patalpų atsakovei vykdant savo veiklą nereikėjo, nelaikė teisiškai reikšmingais siekiant pripažinti šią sutartį negaliojančia.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2015 m. vasario 20 d. nutartimi Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija, iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika dėl įrodymų vertinimo, sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė, jog yra pagrindas konstatuoti Nuomos sutarties, PVM sąskaitų faktūrų suklastojimo faktą ar kitais pagrindais pripažinti jas negaliojančiomis. Atsakovė leistinais rašytiniais įrodymais (rašysenos ekspertize) neginčijo S. R. parašo autentiškumo ir nurodė, jog tokių įrodymų į bylą neteiks. Kiti byloje esantys įrodymai, bylos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti S. R. parašo jos pasirašytuose dokumentuose autentiškumu.

Atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus dėl sutarties sąlygų aiškinimo, teisėjų kolegija vertino, kad šalių elgesys, kai ieškovė išrašydavo, o atsakovės tuometinė atstovė – direktorė S. R. – pasirašydavo PVM sąskaitas faktūras, išrašytas pagal Nuomos sutartį, reiškia, jog atsakovė sutiko, kad jai yra teikiamos paslaugos – patalpų nuoma, už kurias ji sutinka sumokėti. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ūkinės veiklos subjekto vadovui taikomi aukštesni apdairumo, rūpestingumo bei protingumo standartai, todėl laikė, kad S. R., pasirašydama Nuomos sutartį, PVM sąskaitas faktūras, suprato iš to kylančias teisines pasekmes, todėl, šalims net ir nepasirašius patalpų perdavimo–priėmimo akto, negalima atmesti kitų byloje esančių įrodymų, kurie išreiškia šalių valią vykdyti sutartį (Nuomos sutarties įžanginėje dalyje nurodyta, kad sutartimi nuomotojas perduoda nuomininkui šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti 60 kv. m bendro ploto gamybines patalpas; Sutarties 1.4 punktu šalys susitarė, kad nuomos terminas pradedamas skaičiuoti nuo patalpų perdavimo nuomininkui dienos, kuri, kaip nurodyta Sutarties 3.1.1. punkte, yra 2012 m. sausio 2 d.). Teisėjų kolegija sprendė, kad išsinuomoto daikto perdavimas yra nuomotojo pareiga, kylanti iš sudarytos sutarties, o turto perdavimo–priėmimo aktas – tik šios pareigos įvykdymą patvirtinantis dokumentas (CK 6.535 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo išsprendimui neturi jokios reikšmės bylos duomenys ir apeliacinio skundo argumentai, susiję su patalpų Vilniuje, Birbynių g. 4, plotu, tarp bendraturčių vykstančiais ginčais ar atsakovei nuomojamų patalpų žymėjimu bendrame patalpų plane, nes, vadovaudamasi sutarčių aiškinimo principais, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad sutarties sąlygos, apibrėžiančios nuomos objektą, yra pakankamai aiškios, atsakovė, pasirašydama Nuomos sutartį bei PVM sąskaitas faktūras, su jomis sutiko, o tai reiškia, kad jai nuomos objektas taip pat buvo aiškus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl ginčo patalpų perdavimo–priėmimo. Atsakovės įsitikinimu, teismai pažeidė Nuomos sutarties (3.1.1., 6.6.1 punktus) ir imperatyviąsias įstatymo normas, reglamentuojančias šalių sutarties laisvę susitarti, kokiu būdu bus perduodamos patalpos (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.535 straipsnio 1, 2 dalys), nepagrįstai konstatuodami, jog patalpos galėjo būti perduotos faktiškai, o ne pagal perdavimo–priėmimo aktą. Pagal CK 6.535 straipsnio 2 dalį faktinis pastato perdavimas nuomininkui galimas (atitinkamai jo perdavimo fakto įrodinėjimas galimas) tik tada, kai įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, tačiau, atsakovės vertinimu, tiek įstatymas (CK 6.535 straipsnio 1 dalis), tiek Sutartis (1.4, 1.1., 6.6.1 punktai) nustato, kad nagrinėjamuoju atveju patalpos, jeigu sutartis būtų buvusi vykdoma, turėjo ir galėjo būti perduotos tik pagal perdavimo–priėmimo aktą, o ne faktiškai. Atsakovė pažymėjo, kad perdavimo–priėmimo akto negali pakeisti sprendime nurodomas išrašas iš mokesčių mokėtojų registro, kuriame nurodomas kontoros adresas – Birbynių g. 4, Vilnius, juolab kad jį padarė pati ieškovės direktorė O. S.. Be to, nėra aišku, kokias konkrečias patalpas ieškovė perdavė atsakovei.

2. Dėl sutarties laisvės principo. Atsakovės teigimu, teismai pažeidė šalių sutarties laisvės principą netinkamai taikydami CK 6.156 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalis, iš esmės neteisėtai pakeisdami Nuomos sutarties sąlygą dėl patalpų perdavimo–priėmimo pagal šalių pasirašomą aktą, sprendimai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „S. G.“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2008">3K-3-487/2008</a>). Nesant perdavimo–priėmimo akto, nėra ir patalpų perdavimo–priėmimo fakto. Ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, kodėl nebuvo sudarytas toks perdavimo–priėmimo aktas ir pateiktas pasirašyti nuomininkei (atsakovei), nors pagal Nuomos sutarties 3.1.1 punktą būtent ieškovei teko pareiga perduoti patalpas. Atsakovės vertinimu, nėra abejonių, kad šalys iš tikrųjų norėjo susitarti ir susitarė, jog patalpos atsakovei būtų perduodamos pagal perdavimo–priėmimo aktą, o jeigu tokių abejonių ir būtų, pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį jos turėtų būti aiškinamos ieškovės, pasiūliusios sutarties sąlygas, nenaudai. Kadangi ieškovė yra verslininkė profesionalė, užsiimanti patalpų nuomos veikla, kitų byloje esančių nuomos sutarčių vykdymas pagrįstas perdavimo–priėmimo aktais, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovė visais atvejais atsako už tai, kad perdavimo–priėmimo aktai nebuvo pateikti pasirašyti atsakovei (CK 6.256 straipsnio 4 dalis, Sutarties 3.1.1. punktas).

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovės nurodomi formalūs Nuomos sutarties sudarymo ir vykdymo trūkumai nepaneigia fakto, kad sutartis buvo sudaryta ir vykdoma, patalpos atsakovei perduotos, sąskaitos už nuomos paslaugas priimtos, jokių prieštaravimų visą sutarties vykdymo laikotarpį nepareikšta, todėl, remiantis sutarčių aiškinimo bei vykdymo principais, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, logikos dėsniais vertinant šalių pateiktus įrodymus, nuomos mokestis teismų sprendimais ieškovei iš atsakovės priteistas pagrįstai.

2. Pagal teismų praktiką nuostatos dėl patalpų perdavimo–priėmimo akto, perduodant nekilnojamąjį daiktą, nėra imperatyvios. Be to, iš Nuomos sutarties nuostatų matyti, kad pareiga nuomininkui mokėti nuomos mokestį yra būtent siejama su sutarties pasirašymo diena (Nuomos sutarties 6.1 punktas), o ne su perdavimo–priėmimo aktu.

3. Vadovaujantis CK 6.484 straipsnio nuostatomis, nuomininkas, neperdavus jam patalpų, negali savavališkai nevykdyti prievolės mokėti nuomos mokestį, nes įstatymas įtvirtina visiškai kitus jo teisės naudotis nuomojamu daiktu gynimo būdus.

4. Atsakovės nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2008">3K-3-487/2008</a>, ratio decidendi iš esmės skiriasi, todėl, sprendžiant šią bylą, šia nutartimi nesivadovautina.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties laisvės principo, nuomotojo pareigos perduoti nuomininkui nuomos objektą įrodinėjimo ir sutarties aiškinimo

CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Jeigu sutarties sąlygas nustato dispozityvioji teisės norma, tai šalys gali susitarti šių sąlygų netaikyti arba susitarti dėl kitokių sąlygų. Tik tuo atveju, jei šalys tokio susitarimo nesudarė, jų teisės ir pareigos nustatomos pagal dispozityviąją teisės normą (CK 6.156 straipsnis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad imperatyviosios teisės normos nustatomos siekiant apsaugoti visuomenės interesus, viešąją tvarką, joms būdingi aiškiai išreikšti draudimai, įsakmūs įpareigojimai. Teisės normos, kuriomis nustatomos alternatyvios veikimo galimybės, kylančios iš normose vartojamų žodžių „gali“, „turi teisę“, „leidžiama“, paprastai yra dispozityvios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Agrogimas“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-442/2011).

Negyvenamųjų patalpų komerciniams nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės, nustatyta, kad, neperdavus išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, šis turi teisę, inter alia, išsireikalauti tą daiktą arba atsisakyti sutarties. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei šiose, nei kitose bendrosiose nuomos santykius reglamentuojančiose CK normose nėra įtvirtinta imperatyvaus reikalavimo nuomojamą daiktą – šiuo atveju negyvenamąsias patalpas – perduoti nuomininkui pagal perdavimo–priėmimo aktą.

Kasatorė, teigdama, kad šią bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, jog negyvenamosios patalpos atsakovei galėjo būti perduotos faktiškai, o ne pagal perdavimo–priėmimo aktą, remiasi, be kita ko, CK 6.535 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad šios nuostatos yra CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus septintajame skirsnyje, specialiosiomis teisės normomis reglamentuojančiame pastatų, statinių ar įrenginių nuomos santykius. CK 6.535 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo–priėmimo aktą, kurį pasirašo abi šalys. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodo, kad, nors šios normos tiesiogiai nereguliuoja negyvenamųjų patalpų komercinių nuomos santykių, tačiau tai neriboja nuomos teisinių santykių šalių teisės susitarti dėl nuomos objekto (patalpų) perdavimo nuomininkui pagal perdavimo–priėmimo aktą, lygiai kaip ir faktiškai jį perduoti, t. y. nesurašant tokio akto.

Kasatorė teigia, kad ir Nuomos sutarties sąlygos suponuoja išvadą, jog ginčo nuomos objektas galėjo ir turėjo būti perduotas atsakovei tik pagal perdavimo–priėmimo aktą. Siekdama pagrįsti šį argumentą, kasatorė pateikia nuorodą į Nuomos sutarties 1.1, 1.4, 3.1.1, 6.6.1 punktus. Kasatorės įsitikinimu, teismai pažeidė sutarties laisvės principą, nes netinkamai išaiškino Nuomos sutarties sąlygas, dėl to neteisėtai jas pakeitė, nustatydami, jog patalpos pagal sutartį galėjo būti perduotos faktiškai. Kasacinis teismas pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus patikrina, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir proceso teisės normas, nustatydami ginčo išsprendimui teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip pat ar teismo išvados atitinka materialiosios teisės normas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotas kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. L. G., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-258/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-258/2009">3K-3-258/2009</a>; 2013 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ v. UAB „Norfos mažmena“, bylos Nr. 3K-3-120/2013, ir joje nurodytas nutartis). Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Ž. B. v. UAB „JG Property developments“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-137/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-137/2011">3K-3-137/2011</a>; 2015 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Columbus Lietuva“ v. UAB „Hoptransa“, bylos 3K-3-507-219/2015). Taigi, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, svarbu įvertinti ne tik sutarties tekstą, bet ir faktinius šalių veiksmus, kitas aplinkybes. Sutarties sąlygos, inter alia, turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas Nuomos sutarties sąlygas, sutarčių aiškinimo taisyklių nepažeidė, tyrė ir vertino tiek sutarties tekstą (inter alia, kasatorės nurodytų sąlygų lingvistinį turinį), tiek teisiškai reikšmingas faktines sutarties sudarymo, jos vykdymo aplinkybes, vadovavosi sisteminiu sutarties sąlygų aiškinimo principu. Skundžiamoje nutartyje pateiktas aiškinimas, teisėjų kolegijos vertinimu, neteikia pagrindo konstatuoti, kad aiškinimo rezultatas reiškia nesąžiningumą kasatorės atžvilgiu. Nors 2012 m. sausio 2 d. Nuomos sutarties 3.1.1 punkte, kurį akcentuoja kasatorė, nurodyta, kad nuomojamos patalpos perduodamos dalyvaujant abiem šalims ar jų įgaliotiems atstovams, kurie sudaro ir pasirašo nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo aktą, kartu šioje sutartyje nustatyta, jog: šia sutartimi nuomotojas perduoda nuomininkui joje nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti ir naudoti patalpas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (1.1 punktas); pagal sutartį nuomotojas įsipareigoja perduoti nuomininkui sutarties 1.1 punkte nurodytas patalpas 2012 m. sausio 2 d. (3.1.1 punktas); sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos (6.1 punktas); sutartis teisines pasekmes šalims sukelia nuo jos pasirašymo dienos (6.3 punktas).

Be to, šią bylą nagrinėję teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, inter alia, kad: ieškovė pagal Nuomos sutartį išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, jose nurodydama mokėtiną nuomos mokestį už patalpas, o atsakovės atstovė (tuo metu direktorė S. R.) jas pasirašydavo; byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų Nuomos sutarties ir (ar) PVM sąskaitų faktūrų suklastojimo aplinkybę (kurią teigė kasatorė); ieškovė teisėtai valdė išnuomotas patalpas; byloje yra duomenų, kuriuose atsakovės registruotos buveinės, jos kontoros adresas nurodytas Birbynių g. 4, Vilnius.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Nuomos sutarties sąlygomis ir pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, padarė pagrįstas išvadas, jog kasatorė faktiškai sutiko, kad jai būtų nuomojamos Nuomos sutartyje nurodytos patalpos ir ji mokėtų sulygto dydžio nuomos mokestį, o bylos duomenys patvirtina, jog šios patalpos buvo perduotos kasatorei pasirašant Nuomos sutartį, t. y. faktiškai perduotos, taip išreiškiant šalių valią, nepasirašius perdavimo–priėmimo akto. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prievolė mokėti nuomos mokestį šalių sieta ne su šio akto pasirašymu, o su Nuomos sutarties pasirašymo diena.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo aktas (tokiam egzistuojant) šiuo atveju galėtų būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių šalių teisinius nuomos santykius, nuomos objekto perdavimą. Tačiau šiuo atveju, byloje esant kitų įrodymų, kurie patvirtina įstatyme ir sutartyje nustatytos nuomotojo pareigos perduoti patalpas nuomininkui įvykdymą, bei nesant duomenų, jog atsakovė būtų naudojusis CK 6.484 straipsnyje nustatytais savo teisių gynimo būdais (pvz., reikalavusi perduoti patalpas, atsisakiusi sutarties) ar ginčijusi pateiktas apmokėti PVM sąskaitas faktūras, teismai negalėjo to nevertinti ir neatsižvelgti, spręsdami dėl ieškovės nurodytų aplinkybių egzistavimo ir konstatuodami jos reikalavimo, pareikšto atsakovei, pagrįstumą.

Apibendrindama teisėjų kolegija nurodo, kad nuomos objekto (negyvenamųjų patalpų) perdavimo–priėmimo akto nepasirašymas, nors šalių sudarytoje Nuomos sutartyje ir pateikta nuoroda į jį, savaime negali suponuoti išvados, jog šis objektas nuomininkui nebuvo perduotas, todėl nuomininkas neturi pareigos mokėti sulygtą nuomos mokestį. Pareigos pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą, kai nuomojamos negyvenamosios patalpos, Civilinio kodekso normos imperatyviai šalims nenustato. Šalys gali laisvai pasirinkti patalpų perdavimo būdą. Net jei šalys įtraukia į sutartį nuostatas dėl patalpų perdavimo pagal nurodytą aktą, šios nuostatos turi būti aiškinamos kitų sutarties sąlygų kontekste ir vertinamos atsižvelgiant į bylos duomenis, nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurių gali pakakti išvadai dėl realaus patalpų perdavimo padaryti.

Teisėjų kolegija nekonstatuoja kasaciniame skunde nurodytų materialiosios teisės normų, sutarties laisvės principo pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas šalių Nuomos sutartį, nustatydamas tikrąją šalių valią, sutarties aiškinimo taisyklių nepažeidė, o sutarties aiškinimo rezultatas dera tiek su teisiniu reglamentavimu, tiek su Nuomos sutarties sąlygomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Kasatorės argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesiniai sprendimai prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. įmonė „Anūkėlis“ v. UAB „S. G.“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2008">3K-3-487/2008</a>, pateiktiems išaiškinimams), nepagrįsti, pateikti išaiškinimai šiuo atveju netaikytini, nes skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-487/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-487/2008">3K-3-487/2008</a> spręsta dėl nuomininko pareigos grąžinti negyvenamąsias patalpas, nutraukus jų nuomos sutartį, atsakomybės, taikytinos už šios pareigos pažeidimą, dydžio, atsakomybės už daikto pabloginimą.

Dėl procesinės bylos baigties

Patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti ją, remiantis kasacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Netenkinus kasacinio skundo, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė duomenis apie 173,76 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos ieškovei priteistinos iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 8.14 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei UAB „Askovis“ (j. a. k. 223715460) iš atsakovės UAB „Nemuno žiburiai“ (j. a. k. 222756340) 173,76 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt tris Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė