Civilinė byla Nr. 3K-3-628-684/2015 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-02-3-20682-2009-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.5.2.1; 2.6.2.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo I. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bendro turto padalijimo, trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vandenys“, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“, akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinius ieškovei I. K. ir atsakovui I. K. dėl skolos atlyginimo; išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, akcinė bendrovė „Lesto“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiami klausimai dėl teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto dalijimą bei nepilnamečio vaiko išlaikymą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos santuoką su atsakovu dėl pastarojo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, pakeisti teismo sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiam sūnui, padidinant išlaikymą nuo 350 Lt (101,37 Eur) iki 500 Lt (144,81 Eur), priteisti iš atsakovo 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos ir padalyti santuokoje įgytą turtą (5 kambarių butą su rūsiu, kurio vidutinė rinkos vertė – 340 000 Lt (9847,08); du žemės sklypus, kurių vidutinė rinkos vertė– 48 993 Lt (14 189,35 Eur) ir 94 583 Lt (27 393,13 Eur); du automobilius, kurių kiekvieno vertė po 2500 Lt (724,05 Eur)), ieškovei priteisiant vieną automobilį ir 241 788 Lt (70 026,65 Eur) kompensaciją iš atsakovo.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame, be kita ko, prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, priteisiant jam išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį, pripažinti butą ir žemės sklypus asmenine jo nuosavybe.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: santuoką nutraukė ir pripažino, kad ji nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove ir priteisė jam išlaikymą iš atsakovo po 500 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; ieškovės reikalavimą dėl 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Teismas pripažino atsakovo asmenine nuosavybe butą Vilniuje, Šeimyniškių g.; priteisė jam 103/757 dalis žemės sklypo Vilniuje, Šeimyniškių g.; žemės sklypą Švenčionių r., Gužių k.; automobilį „Ford Escort“ bei dalį kitų kilnojamųjų daiktų, kurių vertė – 2100 Lt (608,20 Eur).
Teismas priteisė ieškovei automobilį „Volkswagen Golf“, 3010 Lt vertės namų apyvokos daiktų; 741,60 Lt (214,78 Eur) kompensaciją iš atsakovo už jam priteistas 103/757 žemės sklypo Šeimyniškių g. dalis; 38 000 Lt (11 005,56 Eur) kompensaciją už palėpės bute įrengimą.
Teismas pripažino, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti, prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo, todėl atmetė ieškovės reikalavimą atlyginti 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinę žalą.
Ieškovės reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui teismas tenkino, konstatuodamas, kad tokio dydžio išlaikymas užtikrintų būtinas nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas bei atitiktų jo tėvų turtinę padėtį.
Teismas konstatavo, kad sutuoktinių turtas dalytinas lygiomis dalimis.
Teismas konstatavo, kad žemės sklypas (su mišku) Gužių kaime įgytas atsakovo asmeninėmis lėšomis, iš kurių 47 000 Lt jam buvo dovanoti motinos ir ši suma deklaruota 2007 metų pajamų mokesčio deklaracijoje, todėl šį sklypą priteisė atsakovui.
Žemės sklypą (103/757 dalys žemės sklypo) Vilniuje, Šeimyniškių g., įgytą lengvatinėmis sąlygomis, teismas priteisė atsakovui, o ieškovei priteisė 1/2 kainos dalies kompensaciją, t. y. 741,60 Lt (214,78 Eur).
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti butą su rūsiu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes jis buvo įgytas iki santuokos sudarymo, o esminių pagerinimų jame nenustatyta, tačiau priteisė ieškovei 1/2 lėšų, išleistų palėpei įrengti, kompensaciją. Teismas nustatė, kad palėpės vertė yra 125 000 Lt, ir šią sumą laikė buto pagerinimu, iš jos atėmė atsakovo investuotas asmenines lėšas (49 000 Lt) ir priteisė ieškovei 38 000 Lt (11 005,56 Eur) (125 000 – 49 000)/2 = 38 000).
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal šalių apeliacinius skundus, 2015 m. vasario 18 d. nutartimi 2014 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo pakeitė. Teismas priteisė atsakovui butą ir abu žemės sklypus, o ieškovei – 88 496,50 Lt (25 630,36 Eur) kompensaciją.
Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo priteistu 500 Lt (144,81 Eur) per mėnesį išlaikymu nepilnamečiam vaikui, konstatuodamas, kad vaiko (paauglio) visaverčio vystymosi, laisvalaikio poreikiai jam augant natūraliai pasikeitė – padidėjo, o 500 Lt (144,81 Eur), nėra neprotingai didelė suma, vertinant net minimalius vaiko poreikius. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iki 2011 m. rugpjūčio mėn. vaikas gyveno su tėvu, pakeitė padidinto išlaikymo priteisimo datą į 2011 m. rugpjūčio 15 d.
Pasisakydamas dėl žemės sklypo Gužių kaime, teismas nurodė, kad šalys šį sklypą įgijo santuokos metu ir Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog turto savininkai yra abu sutuoktiniai, kuriems turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Taigi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Atsakovo valią dėl turto priskyrimo bendrajai jungtinei nuosavybei patvirtina ir sutuoktinų elgesys po sutarties sudarymo – ieškovės įgaliojimo suteikimas sutuoktiniui įgyvendinti visas jos, kaip dalies minėto sklypo savininkės, teises, įskaitant gauti leidimą žemės sklype esančio miško kirtimui; taip pat šio įgaliojimo pagrindu išduotas leidimas kirsti mišką, kuriame nurodyta, jog savininkai yra abu sutuoktiniai. Kadangi atsakovas nepaneigė nei Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, nei santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcijos, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio turto priskyrimo atsakovo asmeninei nuosavybei yra nepagrįsta. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui padovanoti 47 000 Lt (13 612,14 Eur) buvo panaudoti būtent šiam turtui pirkti, taip pat vertino, kad atsakovo pateiktos patikslintos pajamų ir turto deklaracijos nėra informatyvios, nes neaišku, kada ir kokie duomenys buvo tikslinami. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad žemės sklypas Gužių k. yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką turėjo būti padalytas tarp šalių. Nenustačius, kad įgyjant šį turtą buvo panaudotos asmeninės atsakovo lėšos, nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas turi teisę į tam skirtą kompensaciją (CK 3.98 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta šio sklypo vertė – 48 993 Lt (14 189,35 Eur), šalys jos neginčijo ir papildomų įrodymų neteikė, todėl teismas atsakovui sklypą priteisė natūra, o ieškovei priteisė 1/2 sklypo vertės kompensaciją.
Pasisakydamas dėl buto teismas pažymėjo, kad jo rekonstrukcija atlikta santuokos metu, prijungus palėpę buto plotas padidėjo. Teismas sprendė, kad atliktų statybos darbų pobūdis (rekonstrukcija) sudaro prielaidas išvadai, jog santuokos metu atsakovui priklausantis asmeninis turtas buvo pagerintas iš esmės: rekonstrukcijos metu atsakovui priklausanti ir atidalyta palėpė buvo įrengta kaip gyvenamoji patalpa, pakeitus buvusią paskirtį; iki tol atsakovui priklausantis butas buvo perplanuotas, rekonstruotas, beveik dvigubai padidintas jo plotas, t. y. santuokos metu buvo sukurtas kokybiškai naujas daiktas. Naujai sukurto 93 kv. m rekonstruoto, perplanuoto dviejų aukštų įrengto buto rinkos vertė yra gerokai didesnė nei iki tol buvusio vieno aukšto 45,78 kv. m. buto su bendro naudojimo neįrengtomis negyvenamosiomis patalpomis palėpėje. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė nedirbo, kad jos pajamos buvo mažos, neturi teisinės reikšmės, nes preziumuojama, kad santuokos metu šalių gautos pajamos pripažintinos bendrąja jungtine nuosavybe. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kad turėjo 40 000 dolerių, todėl teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ji negalėjo prisidėti prie turto pagerinimų. Kai nėra galimybės objektyviai nustatyti butui pagerinti panaudotų lėšų kilmės, preziumuojama, kad sutuoktiniai, santuokos metu tvarkydami bendrą ūkį, rekonstruodami butą šeimos poreikiams tenkinti, tokiu savo elgesiu pripažino, jog turtas santuokoje pagerinamas iš bendrų šeimos lėšų. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybe tenkintinas (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgė į tai, kad buto vertei įtaką daro ne tik atlikti rekonstrukcijos darbai, bet ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise prijungtas turtas, t. y. 45,78 kv. m butas bei bendro naudojimo patalpos palėpėje, todėl tai sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Nustatyta, kad buto pagerinimų vertė yra 125 000 Lt. Kadangi turtas buvo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, nėra pagrindo atimti, kaip nurodė atsakovas, iš šios sumos 2010 m. nustatytą neįrengtos palėpės vertę, t. y. 20 000 Lt. Įvertinęs šiuos aspektus teismas priteisė butą atsakovui, o ieškovei – 62 500 Lt kompensaciją.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo ir priimti naują sprendimą – ginčo butą ir žemės sklypus priteisti jam, atmetant ieškovės reikalavimą priteisti kompensaciją; panaikinti nutarties dalį dėl 500 Lt per mėnesį išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti 144,81 Eur per mėnesį išlaikymą; panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovei priteistas 2000 Lt (579,24 Eur) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl buto ir žemės sklypo Gužių kaime pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe CK 3.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, nurodo, kad turi būti nustatoma šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma: (i) asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, (ii) asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu ir (iii) iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a>; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OS8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-49/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-49/2008">3K-3-49/2008</a>; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>). Vilniaus apygardos teismas pažeidė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, nes butas iš esmės nebuvo pagerintas, o jame buvo atlikti tik pritaikymai, patvarkymai, patalpų įrengimo darbai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad remonto darbai, būtini tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti butą, teisine prasme nelaikytini pagerinimais, iš esmės pakeičiančiais daiktą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a>). Be to, turto pagerinimas turi būti atliktas santuokos metu. Teismai konstatavo, kad santuokos metu butas su palėpės patalpomis jau egzistavo, todėl akivaizdžių pagerinimų tuo metu nebuvo atlikta.
Vilniaus apygardos teismas pripažino ginčo butą sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe preziumavęs faktą, kad ieškovė, kaip sutuoktinė, iš esmės savo lėšomis ir bendromis pastangomis prisidėjo prie buto pagerinimo, nors ieškovė savo asmeninių lėšų buto darbams neturėjo, pati jokių darbų neatliko. Atsakovas naudojo savo asmenines lėšas, dovanotas motinos. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą taisyklę, kad santuokinis turtas gali būti įgyjamas visais nuosavybės įgijimo būdais, išskyrus būdą, nurodytą CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kai sutuoktiniui turtas dovanojamas ar jį paveldi, o dovanojimo sutartyje ar testamente nenurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-617/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-617/2008">3K-3-617/2008</a>).
Sutuoktinių bendrų lėšų dydžio nustatymas turi esminę reikšmę šios nagrinėjamos bylos baigčiai, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad aplinkybės, jog ieškovė nedirbo, kad jos pajamos buvo mažos, neturi teisinės reikšmės. Priešingai, tinkamas šalių pajamų įrodymų įvertinimas pagal CPK 185 straipsnį yra esminis nustatant, kad darbai ginčo bute negalėjo būti atlikti iš bendrų lėšų. Nagrinėjamu atveju nebent galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos ieškovei už neesminius buto pagerinimus.
Dėl dalytino turto vertės nustatymo. Pirma, Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai padidino ieškovei priteistiną kompensaciją už butą ir žemės sklypą, nes pagal CK 3.119 straipsnio nuostatas dalijamo bendro turto vertė turi būti nustatoma pagal rinkos kainas, galiojusias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Vilniaus apygardos teismas neatsižvelgė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys pateikė duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, pagrindžiančius žemės sklypo Gužių kaime vertę įvairiu metu: 2007 m. spalio 12 d. – 48 993 Lt (14 189,35 Eur), 2011 m. sausio 1 d. – 2800 Lt (810,94 Eur), o indeksuota medynų vertė – 39 413 Lt (11 414,79 Eur), 2013 m. sausio 1 d. – 3910 Lt (1132,41 Eur), todėl nepagrįstai vadovavosi senais ir realios turto vertės neatitinkančiais daugiau negu septynerių metu senumo duomenimis. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos teismas turėjo pripažinti, kad žemės sklypo Gužių kaime vertė – 42 213 Lt (12 225,73 Eur) (2800 Lt + 39 413 Lt), o ne 48 993 Lt (14 189,35 Eur).
Antra, nustatydamas ginčo buto pastogės patalpų vertę bei laikydamas ją esminiu buto pagerinimu, Vilniaus apygardos teismas turėjo atimti neįrengtos pastogės patalpų vertę, t. y. 20 000 Lt (5792,40 Eur), nes šios patalpos jau egzistavo 1994 m. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu (t. y. iki šalių santuokos sudarymo).
Trečia, Vilniaus apygardos teismas, priteisdamas ieškovei kompensaciją, nepagrįstai nekompensavo atsakovo panaudotų asmeninių lėšų (47 000 Lt (13612,14 Eur) žemės sklypui Gužių kaime įsigyti ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-513/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-513/2007">3K-3-513/2007</a>).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-303/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-303/2008">3K-3-303/2008</a>). Vilniaus apygardos teismas, priteisdamas iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 500 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį, nevertino vaiko poreikių bei šalių turtinės padėties. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad, net ir nesant tokių įrodymų, nepaneigta išvada, jog vaiko, gyvenančio su motina, padidėjusiems poreikiams tenkinti reikėjo papildomų lėšų.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemės sklypas Gužių kaime įgytas santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtą, preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo, neigiantis sutuoktinių bendro turto prezumpciją, privalo įrodyti, jog ginčo turtas, įgytas santuokos metu, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-490/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-490/2007">3K-3-490/2007</a>). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepaneigė nei Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo, nei santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcijos.
Gyvendamos santuokoje šalys atliko esminius ginčo buto pagerinimus: įrengė palėpę virš ginčo buto, jos sienas apšiltino, pakeitė stogą, atliko palėpės ir viso buto išorinę ir vidinę apdailą. Darbai, kuriems buvo išduotas statybos leidimas, negali būti priskiriami pritaikymui, patvarkymui ar patalpų įrengimo darbams, ypač atsižvelgiant į tai, kad, atlikus pagerinimus, buto plotas padidėjo nuo 45,78 kv. m iki 96,33 kv. m, buto vertė nuo 71 127,68 Lt (1999 m.) pakilo iki 340 000 Lt (2013 m.). Atsakovo nurodyta kasacinio teismo nutartimi Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317/2011">3K-3-317/2011</a> nagrinėjamu atveju negalima remtis, nes bylų faktinės aplinkybės nesutampa – nurodytoje byloje pateiktas išaiškinimas dėl namų valdos pagerinimo.
Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), tačiau tai nereiškia, kad turėtų būti nustatytos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jeigu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, – šio teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios kainos. Priimdamas sprendimą apeliacinės instancijos teismas vadovavosi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad žemės sklypo Gužių k. rinkos vertė yra 48 993 Lt. Atsakovas šios teismo sprendimo dalies neskundė, apeliaciniame skunde taip pat neginčijo teismo išvadų apie šio turto rinkos vertę. Be to, nepasinaudojo teismo siūlymu pateikti papildomus turto vertės įrodymus. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, kad teismai neteisingai nustatė turto rinkos kainą.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai motyvavo dėl atsakovo asmeninių lėšų: byloje nėra duomenų, kad atsakovui padovanoti 47 000 Lt buvo panaudoti žemės sklypui pirkti, o deklaracijos nėra informatyvios. Be to, pats atsakovas pripažino, kad 2008 m. kitam asmeniui skolino 20 400 Lt. Iš kokių lėšų buvo suteikta tokia paskola, atsakovas nenurodė ir neįrodė. Ši aplinkybė papildomai paneigia atsakovo argumentus, kad turtas kaip bendroji jungtinė nuosavybė buvo pirktas būtent jo asmeninėmis lėšomis.
Teismai tinkamai ir pagrįstai vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, tinkamai taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas, padidindami išlaikymą nuo 350 Lt (101,36 Eur) iki 500 Lt (144,81 Eur).
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo
Apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimą, jo dydžio nustatymą ir pakeitimą reglamentuojančias normas (CPK 3.192, 3.194, 3.201 straipsniai) ir nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teisminės praktikos. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju vaiko (paauglio) poreikiai nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. teismo sprendimo, atsižvelgiant ne tik į minimalius, bet ir poreikius asmenybės visaverčiam vystymuisi, laisvalaikiui ir pan. užtikrinti, natūraliai padidėjo, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas (darbingas, neturintis kitų išlaikytinių, nuosavybės teise turintis nekilnojamojo turto) neturėjo objektyvios galimybės šiuos poreikius patenkinti, todėl prašomas priteisti išlaikymo dydis (144,81 Eur) nėra neprotingai didelis.
Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo nustatant sutuoktinių turto teisinį režimą ir dalytino turto vertę (kainą)
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CPK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančios normos nustato kriterijus, pagal kuriuos, vertinant byloje surinktus įrodymus, turtas pripažįstamas bendrąja jungtine (CPK 3.88 straipsnis) arba asmenine (CPK 3.89 straipsnis) sutuoktinių nuosavybe. Šio instituto normos taip pat nustato sąlygas, kurias įrodžius, asmeninė nuosavybė gali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 3.90 straipsnis). Kasacinis teismas, aiškindamas sutuoktinių teisinį režimą reglamentuojančias normas, yra nurodęs, kad pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-126/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-126/2006">3K-3-126/2006</a>).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl santuokinio turto nustatymo ir padalijimo, tinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas ir nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teisminės praktikos. Kasatorius, nors skunde ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias normas, tačiau iš esmės ginčija teismo nustatytas faktines aplinkybes, kurių pagrindu teismas netenkino kasatoriaus reikalavimo žemės sklypą ir butą pripažinti jo asmenine nuosavybe. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas žemės sklypo įgijimo ir jo asmeninės nuosavybės teise valdyto buto pagerinimo faktines aplinkybes, netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės teismų nustatytų aplinkybių, tačiau, kilus tarp šalių ginčui, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis proceso teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja ir, spręsdamas bylą, remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis; kitaip, negu bylą nagrinėję teismai, vertinti įrodymų ir nustatyti kitokių, negu nustatė teismai, faktinių aplinkybių kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo, tačiau, kasatoriui ginčijant, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir nustatė aplinkybes, kurių nustatyti neturėjo procesinio teisinio pagrindo, kasacinis teismas patikrina, ar šis, priimdamas procesinį sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.
Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (pirmiau nurodytas CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia, – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Taigi kasatorius, teikdamas reikalavimą pripažinti žemės sklypą ir butą su prijungta ir įrengta palėpe jo asmenine nuosavybe, turėjo paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ir įrodyti, kad nurodyti daiktai pagal pirmiau aptartą sutuoktinių turto teisinį reglamentavimą priklauso jam asmeninės nuosavybės teise.
Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-371/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-371/2011">3K-3-371/2011</a>; kt.). Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiomis normomis ir nustatydamas reikšmingas bylai faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pažeidė CPK normų nustatytas ir kasacinio teismo suformuotas įrodinėjimo bei įrodinėjimo vertinimo taisykles. Apeliacinės instancijos teismo išvadų pagrįstumą patvirtina faktas, kad žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu ir registruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Tai rodo, kad kasatorius, nepriklausomai nuo pinigų, kuriais mokėjo už sklypą, kilmės, pripažino įgytą sklypą bendrąja jungtine nuosavybe ir tai įtvirtino Nekilnojamojo turto registre. Teismas nustatė, kad nėra įrodyta, jog sklypas pirktas už kasatoriui dovanotus pinigus. Butas buvo kasatoriaus asmeninė nuosavybė, nes įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau palėpė buvo atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės (namo butų ir patalpų bendraturčių) šalims esant santuokoje ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Bylos duomenimis, palėpė įrengta ir prijungta prie buto bendromis sutuoktinių lėšomis ir pastangomis, o buto plotas dėl to padidėjo daugiau negu dvigubai. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino kasatoriaus interesą – asmeninės nuosavybės teise turėtą buto dalį, todėl, dalydamas turtą, nukrypo nuo lygių dalių principo.
Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo turtas pagrįstai pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir jį padalydamas apeliacinės instancijos teismas laikėsi kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Pasisakydamas dėl dalytino turto kainos apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad žemės sklypo Švenčionių r. vertė, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, yra 48 993 Lt (14 189,35 Eur). Atsakovas šios teismo sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė. Be to, šalys nepasinaudojo teismo siūlymu pateikti papildomus įrodymus dėl šio turto vertės, todėl kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo padaryti kitokių, nei apeliacinės instancijos teismo padarytosios, išvadų. Spręsdami dėl buto vertės, teismai nurodė, kad jo pagerinimų vertė yra 125 000 Lt (36 202,50 Eur). Kasatoriaus vertinimu, iš šios sumos turėjo būti atimta palėpės dalies, priklausiusios kasatoriui iki santuokos, kaina. Teisėjų kolegija šį argumentą laiko nepagrįstu, nes, pripažinus turtą bendrąja jungtine nuosavybe, nėra pagrindo iš šios sumos atimti neįrengtos palėpės vertę. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau buvo minėta, kasatoriaus iki santuokos sudarymo asmeninės nuosavybės teise turėtas turtas (tiek 45,78 kv. m butas, tiek bendro naudojimo patalpos palėpėje) buvo apeliacinės instancijos teismo įvertintas nukrypstant nuo lygių dalių principo.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 10,22 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš I. K. (duomenys neskelbtini) 10,22 Eur (dešimt Eur 22 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (įstaigos kodas – 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Vincas Verseckas
