Baudžiamoji byla Nr. N1-99-878/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17319-2025-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.11.2; 1.1.11.7; 1.1.11.10; 1.1.11.12; 1.2.4.6.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.11; 2.1.16.1.14; 2.3.4.3; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 5 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė,
sekretoriaujant G. N.,
dalyvaujant prokurorei R. Č.,
kaltinamajam J. Č., jo gynėjui advokatui J. Š.,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. A., jo atstovei pagal įstatymą E. R., įgaliotai atstovei advokatei R. K.,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ((duomenys neskelbtini) klasių), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
1) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;
2) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, taikant BK 64¹ straipsnį, areštu 20 parų, ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – areštas 45 paroms; taikant BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams; (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro;
3) (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams; (duomenys neskelbtini) išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
kaltinamasis J. Č. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje trečiame aukšte tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. A. į veidą, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, ties lūpų kampu, muštines žaizdeles apatinės lūpos gleivinėje, taip, mušdamas nukentėjusįjį A. A., sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo. Tuo jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. Č. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kur tuo (duomenys neskelbtini), užlipo į laiptinės aikštelę trečiame aukšte, o A. A. tuo metu išėjo iš koridoriaus leistis laiptais žemyn. A. A. dešiniu petimi užkabino kaltinamojo kairį petį, kaltinamasis truputį supyko, jam pasakė eiti atsargiau. A. A. jį stumtelėjo viena ranka į krūtinę. Tuomet kaltinamasis abiem rankomis iš priekio pastūmė A. A. į pečius, šis nugara atsirėmė į turėklus, pakėlė rankas ties krūtine delnais į kaltinamąjį. J. Č. pasirodė, kad A. A. jam smūgiuos, todėl kaltinamasis iškart abiem kumščiais sudavė 3 stiprokus smūgius A. A. į veidą. Šiais smūgiais galėjo sukelti skausmą ir padaryti specialisto nustatytus sužalojimus. Supranta, kad, suduodamas tokio stiprumo smūgius, gali sužeisti žmogų. Pats nuo susitrenkimo pečiais jokių sužalojimų nepatyrė. A. A. atsitraukė į laiptinės aikštelę, o kaltinamasis nuskubėjo į (duomenys neskelbtini). Šį momentą matė tuo metu koridoriuje apie 10-15 m atstumu stovėję du asmenys. A. A. ne pirmą kartą kabinosi prie J. Č., autobusų stotelėse arba (duomenys neskelbtini) nukentėjusysis kabinėdavosi prie žmonių – kirsdavo pečiu, kiekvieną kartą J. Č. bando gražiai praeiti iki (duomenys neskelbtini), o A. A. paeina iki jo ir užkabina pečiu. Blogai vertina savo veiksmus, atsiprašo nukentėjusiojo už jam padarytus sužalojimus ir sukeltus nemalonumus. Pareikštą ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos pripažįsta iš dalies, sutinka atlyginti neturtinės žalos 600 eurų, sutinka visiškai atlyginti turtinę 38,67 eurų žalą E. R. Savo turto, santaupų (duomenys neskelbtini), pajamų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išlaikomas (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), nes nesutarė su (duomenys neskelbtini). Nori baigti (duomenys neskelbtini), ieškosi kitos (duomenys neskelbtini), todėl nesiregistruoja (duomenys neskelbtini). Anksčiau yra kelis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus, nes jam tiesiog nesiseka, nuo mažens turi tam (duomenys neskelbtini), dėl kurių jam nesiseka sutarti su kitais, mokytis, dirbti. Dėl elgesio korekcijos (duomenys neskelbtini), lankėsi (duomenys neskelbtini), dabar lankosi (duomenys neskelbtini).
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) nustatyta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog E. R. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laiptinėje trečiame aukšte jos (duomenys neskelbtini) A. A., suduodamas kumščiais 5-6 smūgius į veidą ir galvą, sumušė J. Č., kuris (duomenys neskelbtini) toje pačioje (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jautė fizinį skausmą. Pateikė medicininį dokumentų išrašą / siuntimą. Apklausiama liudytoja, E. R. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. namuose pastebėjo, kad pradėjusi tinti (duomenys neskelbtini) A. A. veido kairė pusė, po kaire akimi matėsi hematoma. (Duomenys neskelbtini) pasakė, kad jį sumušė nepažįstamas (duomenys neskelbtini) (vėliau sužinojo – J. Č.), kuris irgi (duomenys neskelbtini), tik kitoje (duomenys neskelbtini). Paklaustas, dėl ko jį sumušė, (duomenys neskelbtini) buvo pasimetęs, tiksliai įvykio aplinkybių nenurodė, sakė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val., po (duomenys neskelbtini), kai jį parvežė mikroautobusas (duomenys neskelbtini) sustojime, J. Č. išlipo su kitu vaikinu, A. A. ėjo iš paskos ir, aplenkdamas juos, užkabino tą kitą asmenį pečiu, tuomet J. Č. jam pasakė: „žiūrėk, kur eini, balvone“. Todėl A. A. manė, kad tai ir buvo muštynių priežastis. Ji iškart paskambino ir apie įvykį pasakė (duomenys neskelbtini). Ši nurodė apie tai negirdėjusi, aiškinsis pirmadienį, (duomenys neskelbtini). Po pokalbio liudytoja (duomenys neskelbtini) nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur, apžiūrėjus jį, įtarė kaukolės ir nosies lūžius bei išrašė siuntimą į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) priimamajame (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) laiptinės trečiame aukšte esančioje aikštelėje sutiko J. Č., jie laiptinėje buvo dviese, J. Č., rankomis pastūmęs jį, nieko nesakęs, kumščiais sudavė 5-6 smūgius į veidą bei galvą, tuomet A. A. paklausė, ar ramus. A. A. nieko jam neatsakė ir J. Č. nuėjo. Mušamas J. Č., A. A. abiem rankomis laikėsi už laiptinės turėklų, kad nebūtų nustumtas nuo laiptų, todėl negalėjo apsiginti nuo smūgių, jis nieko J. Č. nesakė, pagalbos nesišaukė įvykio niekas nematė. Po įvykio jis jautė fizinį skausmą, patyrė šoką, iš nosies bėgo kraujas, todėl tualete nusiprausė veidą ir sustabdė kraujavimą. (Duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į (duomenys neskelbtini), kur nustatė hematomą po kaire akimi bei kairės pusės veido bei nosies sumušimą, jokių lūžių nenustatė, paleido gydytis į namus (1 t., b. l. 1 – 7).
Policijos registruojamų įvykių registro išraše ROIK(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) gautas (duomenys neskelbtini) telefoninis pranešimas, jog kreipėsi A. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), kurį sumušė nepažįstamas asmuo; nustatytas kaukolės skliauto lūžis, suteikus medicininę pagalbą, išvežtas į (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21 – 24).
(Duomenys neskelbtini) pateiktoje A. A. Asmens ambulatorinio gydymo statistinėje kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pildyti (duomenys neskelbtini), gydytojo įraše užfiksuota, kad A. A. nurodė, jog šiandien apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) buvo sumuštas (duomenys neskelbtini), gavo keletą smūgių į veidą, po traumos skauda akiduobės srityje, stebėjo kraujavimą iš nosies; objektyviai – po kaire akimi stebima hematoma, patinimas, palpuojant skausminga; po nosimi pridžiūvęs senas kraujas; ryškesnių deformacijų veido srityje nestebima; atliktas galvos rentgeno tyrimas, tikslingas detalesnis ištyrimas – galvos KT dėl galimo pakraujavimo ir lūžių, siunčiamas į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82 – 93).
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) medicininiame dokumentų išraše / siuntime Nr. (duomenys neskelbtini) (pateikė pareiškėja E. R. bei (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad A. A. atvyko (duomenys neskelbtini), atsiųstas iš (duomenys neskelbtini) dėl įtariamo veido kaulų lūžimo, nes „šiandien (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) sumušė (duomenys neskelbtini), visi smūgiai kumščiais buvo į veidą, be sąmonės nebuvo, nepykino, nevėmė, regėjimo sutrikimu nesiskundžia“; objektyviai – po dešine akimi, apatinis akies vokas poodinė hematoma, paburkę minkštieji dešinės veido pusės audiniai, nosies nugarėlė; ekstraoraliai veidas edemiškas kairės pusės paakio srityje, žande, paakyje hematoma. Išraše nurodyti A. A. išrašyti vaistai, kitos gydymo, ambulatorinės priežiūros rekomendacijos (1 t., b. l. 8 – 9, 97 – 99).
(Duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. A. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste ties lūpų kampu, muštinės žaizdelės apatinės lūpos gleivinėje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis ir ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais; sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą; kliniškai įtariami kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai nepatvirtinti rentgenologinio tyrimo duomenimis, todėl nevertinami (1 t., b. l. 112 – 113).
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) (vaizdo stebėjimo kamerų nėra) (duomenys neskelbtini) J. Č. kumščiu smūgiavo į veidą A. A.. Prie rašto pridėtas J. Č. (duomenys neskelbtini) pasiaiškinimas, kuriame J. Č. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) laiptinėje susimušė su kitu (duomenys neskelbtini), kuriam jis trenkė apie 4 kartus (1 t., b. l. 33 – 35).
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. Č. ir A. A. nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini); J. Č. yra (duomenys neskelbtini), linkęs į agresiją, neadekvačiai reaguoja į bendraamžių žvilgsnius, linkęs į konfliktus, pats mėgsta išprovokuoti konfliktines situacijas, per (duomenys neskelbtini) dažnai neatlieka (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) bendrauja įžūliai, nepagarbiai, į pastabas nereaguoja; blogai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) tualete sumušė tos (duomenys neskelbtini) D. T.; A. A. yra ramaus būdo, tylus, nekalbus, užsisklendęs savyje; (duomenys neskelbtini) metu elgiasi kultūringai, nekonfliktuoja, laikosi (duomenys neskelbtini), mandagiai ir pagarbiai bendrauja su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir bendraamžiais; pakankamai gerai (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) jis parašė pasiaiškinimą, kuris pridėtas prie rašto (1 t., b. l. 38 – 42).
A. A. pasiaiškinime (duomenys neskelbtini) nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) trečiajame aukšte, laiptinėje J. iš (duomenys neskelbtini) pastūmė jį į šoną, lyg bandydamas pažeminti, jis atsisuko į J., J. irgi atsisuko, numetė savo (duomenys neskelbtini) ir pradėjo kumščiuotis į veidą; A. A. liko žaizda ant veido, kraujas bėgo iš lūpų, nes buvo praskelta, pažeidė nervą, liko mėlynė prie akies ir buvo labai daug kraujo jo kairiajame sinuse; jis nėjo vieną savaitę į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo atgyti (1 t., b. l. 40).
Nukentėjusysis A. A. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) maždaug (duomenys neskelbtini) val. jis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metu buvo III aukšto laiptinėje, ruošėsi lipti laiptais žemyn. (Duomenys neskelbtini) J. laiptinėje, eidamas pro šalį, rankomis jį iš visų jėgų pastūmė už pečių, nieko nesakęs pats ir nieko nesakius nukentėjusiajam. A. A. delnais atsirėmė į laiptų turėklus, nes bijojo, kad nukris. Jam tuo metu neskaudėjo, dėl pastūmimo nepatyrė nei sužalojimų, nei skausmo. Jis paleido turėklus, atsisuko į J., jam nieko nesakė, o J., jam nesakęs, pradėjo jį mušti kumščiais, sudavė maždaug 10 smūgių, kurie nebuvo silpni, visi buvo į veidą (į lūpas, po akimi), į galvą smūgių nebuvo. Tikrai buvo daugiau nei 4 smūgiai: į kairį skruostikaulį 3-4 smūgiai ir 5-6 smūgiai į lūpas. Jis bandė gintis, dengėsi veidą rankomis. Mušamas pagalbos nesišaukė, J. nieko nesakė. Nuo kiekvieno smūgio veide jautė skausmą, jam pradėjo kraujuoti nosis bei lūpa. J. buvo įtūžęs, agresyvus, mušdamas paklausė A. A., ar jis ramus. Šis atsakė, kad taip, todėl J. nustojo mušti ir jie nuėjo kiekvienas sau. J. matė, kad jo veidas kraujuoja. Skausmas bei sužalojimai išnyko gal po savaitės. Po įvykio jis ėjo į (duomenys neskelbtini), nesvaigo galva, todėl jis prabuvo visose (duomenys neskelbtini)ir grįžo namo. (Duomenys neskelbtini) apie įvykį nepasakojo, bet (duomenys neskelbtini) namie pati pamatė, kad jis sužalotas, jam buvo praskelta lūpa, mėlynė po kaire akimi. Tada su (duomenys neskelbtini) nuvyko į (duomenys neskelbtini), po apžiūros vyko į (duomenys neskelbtini), ten po apžiūros jam buvo išrašyti antibiotikai bei išleistas namo. (Duomenys neskelbtini) jis pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini), pas (duomenys neskelbtini) parašė paaiškinimą dėl įvykio. Sužalojimai jau išnykę, skausmo nejaučia, vaistų nevartoja. Dėl įvykio jis truputį išsigando, jautėsi liūdnas, bijo sutikti J., šis jo neatsiprašė. Iki to su J. Č. tarp jų nebuvo jokių konfliktinių situacijų (1 t., b. l. 63 – 66).
Liudytoja J. A., dirbanti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. jai paskambino A. A. (duomenys neskelbtini) E. R. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini), pirmo korpuso laiptinėje, lipant iš antro aukšto į trečią, buvo sumuštas jos (duomenys neskelbtini). Apibūdino sumušusio asmens išvaizdą ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) toje pačioje (duomenys neskelbtini), tik (duomenys neskelbtini), sakė, kad anksčiau mieste A. A. buvo petimi užkabinęs to asmens draugą. Po pokalbio apie tai informavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. pagal nurodytus požymius nustatė, kad A. A. galėjo sumušti J. Č., suradusi (duomenys neskelbtini), šį nuvedė pas (duomenys neskelbtini). J. Č. prisipažino, kad mušė A. A., parašė pasiaiškinimą, nurodė, kur viskas vyko. Ji gali parodyti įvykio vietą, ši nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. A. A. nuo (duomenys neskelbtini) nelankė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) ji matė (duomenys neskelbtini) sėdintį A. A., ant galvos užsidėjusį gobtuvą, todėl nematė, ar jis buvo sumuštas, jis nieko jai nesakė, niekuo nesiskundė (2 t., b. l. 3 – 6).
Parodymų patikrinimo vietoje protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad liudytoja J. A. parodė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pirmajame korpuse, laiptinės aikštelę trečiame aukšte, kurioje vyko muštynės (2 t., b. l. 7 – 14).
Liudytojas O. P. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad jis (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pabaigoje (duomenys neskelbtini) laiptinėje, 3 aukšte su (duomenys neskelbtini) N. S. ėjo į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kaip kitame koridoriaus gale, to paties aukšto kitoje laiptinėje susigrūmė jo (duomenys neskelbtini) J. Č. su (duomenys neskelbtini), kurio jis nepažįsta, žino, kad jis yra iš (duomenys neskelbtini). Nuo jo iki grumtynių buvo didelis atstumas. Kuris iš vaikinų pradėjo grumtynes, nežino, pastebėjo jau tik besigrumiančius. Abu asmenys buvo vienas šalia kito, nebuvo nukritę, smūgių nepastebėjo, matė tik stumdantis, stebėjo tik 15 s. Besigrumiantys asmenys jokios pagalbos neprašė, vienas kitam nieko nesakė, nerėkė. Grumtynių pabaigos nematė, nes su N. nuėjo į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 20 – 23).
Liudytojas N. S. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) m. pavasarį su draugu O. P. ėjo (duomenys neskelbtini) trečiame ar ketvirtame aukšte, laiptinėje pamatė vieną sėdintį nepažįstamą ten pat (duomenys neskelbtini) vaikiną, šis buvo sveikas, nesužalotas. Liudytojas su O. P. jį praėjo ir ėjo koridoriumi iki (duomenys neskelbtini). Koridoriaus gale išgirdo kažkokį barnį laiptinėje, muštynių garsą. Atsisukęs pamatė, kad laiptinėje stumdosi (duomenys neskelbtini) J. Č. su tuo matytu vaikinuku. Nematė, kuris pradėjo stumdytis, ar vienas kitam sudavė smūgius, buvo toli. Viskas truko maždaug 10 s, J. Č. su tuo vaikinu išsiskyrė, o jis nuėjo į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 29 – 32).
(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateiktoje (duomenys neskelbtini) vertinimo duomenų anketoje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialistui A. A. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) praėjusi penktadienį jį sumušė (duomenys neskelbtini), kurio vardo nežino, jie nėra (duomenys neskelbtini), tas vaikinas tik priėjo, jį pastūmė, A. A. atsitrenkė į laiptų turėklą, negalėjo atsikelti, nes tada jam vaikinas trenkė į veidą, pataikė į skruostikaulį, sumušė lūpą ir nosį; (duomenys neskelbtini) niekam nepasakė esąs sumuštas, grįžęs į namus, apie įvykį nepasakojo ir (duomenys neskelbtini), tikėjosi, kad sumušimų ji nepastebės, tačiau (duomenys neskelbtini) pastebėjo, labai išsigando ir nuvežė į priėmimą; teigia, kad jaučiasi nekaip, vartoja vaistus, jaučia baimę, nežino, kaip toliau reikės (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46 – 47).
Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) parodė, kad (duomenys neskelbtini) J. Č. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini). Dėl jam nustatytų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini)J. Č. mėgsta dalyvauti konfliktuose už namų aplinkos ribų, tačiau namuose jis paklusnus, atsakingas, padeda buityje, gerbia tėvus, laikosi taisyklių. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) vartoja vaistus, kurie slopina jo emocijas, jam labai padeda. (Duomenys neskelbtini) auga, jo elgesys keičiasi, jis darosi vyriškesnis, ramesnis, paklusnesnis. Šiuo metu iš (duomenys neskelbtini) dėl jo elgesio jokių nusiskundimų negauna. Jis iki (duomenys neskelbtini) yra įtrauktas į (duomenys neskelbtini) dėl anksčiau įvykusių muštynių su kitu asmeniu. Apie (duomenys neskelbtini) J. Č. buvo (duomenys neskelbtini), jis paskambino jai per pietus, paaiškino, kad sukonfliktavo su A. A., kuris jį užsipuolė, norėjo prieš jį smurtauti, todėl gindamasis iš inercijos sudavė 3 smūgius A. A. į veidą. Ji liepė (duomenys neskelbtini) apie įvykį pranešti (duomenys neskelbtini) J. A., tačiau (duomenys neskelbtini) nepranešė. (Duomenys neskelbtini) nesiskundė fiziniu skausmu ar sužalojimais, apžiūrėdama sužalojimų ant jo kūno nepastebėjo. (Duomenys neskelbtini) paaiškino, kad jam smūgiai suduoti nebuvo, nes A. A. nepataikė. Vėliau su ja susisiekė (duomenys neskelbtini), kuri papasakojo apie įvykusį įvykį. Dėl įvykio ji kalbėjo su (duomenys neskelbtini). Mato, kad jis labai dėl to išgyvena, gailisi. Kiek anksčiau (duomenys neskelbtini) yra minėjęs, kad A. A. ne (duomenys neskelbtini) ribose piktybiškai prie jo kabinėjasi, stumdo, pastumia pečiu. Dėl tokio vaikino elgesio ji kartą susisiekė su (duomenys neskelbtini), tačiau ši paaiškino, kad apie konfliktus nėra informuota, nes jie vyksta ne (duomenys neskelbtini). Dėl tokio A. A. elgesio ji niekur nesikreipė, nes (duomenys neskelbtini) niekad nenurodė, kad A. A. jam sukėlė sužalojimus ar fizinį skausmą (2 t., b. l. 35 – 38). (Duomenys neskelbtini) papildomai parodė, kad dėl J. Č. padarytų sužalojimų A. A. atlygino žalą ligonių kasai, o 1 038,67 eurų civilinio ieškinio ji neatlygins, nes suma yra per didelė, ji turi ir daugiau (duomenys neskelbtini), įsipareigojimų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) prie J. Č. išlaikymo neprisideda, yra nemokus (2 t., b. l. 39 – 41).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. Č. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laiptinės aikštelėje trečiame aukšte tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius A. A. į veidą, taip jam padarė poodines kraujosruvas kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste, ties lūpų kampu, muštines žaizdeles apatinės lūpos gleivinėje. Tokiu būdu, mušdamas nukentėjusįjį A. A., kaltinamasis sukėlė jam fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo.
Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo A. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Pats kaltinamasis parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) trečio aukšto laiptų aikštelėje sudavė kumščiais gal tris stiprokus smūgius A. A. į veidą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam kaltinamasis kumščiais sudavė smūgius į veidą, visi smūgiai buvo skausmingi. Tai, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju grūmėsi kaltinime nurodytoje vietoje, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojai O. P. bei N. S. Taigi, kad A. A. nustatyti sužalojimai buvo padaryti šiais kaltinamojo smurtiniais veiksmais, pripažino pats kaltinamasis, tą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino nukentėjusysis. Mačiusi sužalojimus A. A. veide tą pačią įvykio dieną ikiteisminio tyrimo metu parodė ir nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) liudytoja E. R.. (dDuomenys neskelbtini) specialistas L. U. atliko nukentėjusiojo kūno bei medicininių dokumentų tyrimą ir objektyviai užfiksavo A. A. padarytus sužalojimus, jo nustatytas sužalojimų padarymo mechanizmas atitinka kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymus. (Duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) objektyviai patvirtina, jog dėl sužalojimų A. A. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus apie konflikto kilimą, sprendžia, kad J. Č. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad, suduodamas kumščiais keletą kartų į veidą, sukels bent fizinį skausmą ir nežymiai sužalos A. A., taigi suvokė, kokius padarinius sukels, ir jų siekė. Todėl teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas J. Č. tyčia nežymiai sutrikdžius A. A. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas.
Bausmės skyrimo ir kiti susiję klausimai
Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. Č. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, visiškai atlygino turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto, būdamas neatlikęs anksčiau jam už analogišką tyčinį smurtinį nusikaltimą paskirtos laisvės apribojimo bausmės, šiuo metu bausmė jau atlikta (2 t., b. l. 86 – 92, 122 – 129). Jis kelis kartus nubaustas administracinėmis nuobaudomis, vienos baudos nesumokėjęs (2 t., b. l. 93 – 99, 102). Epizodiškai dirbo (2 t., b. l. 100 – 101) Nusikaltimo padarymo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 105), kurio vadovybės charakterizuojamas neigiamai, kaip linkęs į konfliktus, mėgstantis išprovokuoti konfliktines situacijas, su (duomenys neskelbtini) bendraujantis įžūliai, nepagarbiai, į pastabas nereaguojantis. Į (duomenys neskelbtini) įskaitą neįrašytas, tačiau gydėsi, diagnozė: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 108 – 109); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 113 – 114). Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad kaltinamasis gyvena su (duomenys neskelbtini), šeimai nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol vykdomas (duomenys neskelbtini), jam buvo pritaikytos (duomenys neskelbtini), išskyrus (duomenys neskelbtini), suteikta (duomenys neskelbtini) pagalba, (duomenys neskelbtini) pagalba. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teikta išvada apie (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 117 – 121). (duomenys neskelbtini)skyrius (duomenys neskelbtini) nurodė, kad J. Č. į (duomenys neskelbtini)įtrauktas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini), atliko 30 valandų nemokamų darbų, dalyvavo (duomenys neskelbtini), tačiau turėjo būti nuolat raginamas ir skatinamas vykdyti įpareigojimus (2 t., b. l. 132 – 133).
BK 81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad BK XI skyriaus, numatančio nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės nuostatos neatsiejamai susijusios su asmens amžiumi nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl, sprendžiant klausimus dėl nepilnamečio baudžiamosios atsakomybės ypatumų, BK XI skyriaus nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, ar asmuo teismo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs (duomenys neskelbtini). Taigi, nors nuosprendžio priėmimo metu J. Č. jau yra (duomenys neskelbtini), tačiau BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl skiriant bausmę jam turi būti taikomos BK XI skyriaus nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad J. Č. jau ne pirmą kartą nusikalsta, jam BK 93 straipsnio nuostatos netaikomos.
J. Č. už tyčinę smurtinę nusikalstamą veiką kito asmens sveikatai teisiamas jau trečią kartą, nusikalto, būdamas nuteistas už analogišką nusikaltimą laisvės apribojimo bausme, jos neatlikęs, anksčiau už tokius nusikaltimus buvo nuteistas arešto bausme, jos vykdymą atidedant, tačiau matyti, kad ankstesnės bausmės jam teigiamo poveikio nepadarė ir nebuvo pakankamos pakeisti jo nusikalstamiems polinkiams. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jam (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), neabejotinai turinčius įtakos jo elgesio impulsyvumui, į kaltinamojo labai (duomenys neskelbtini) amžių, į tai, jog po šios nusikalstamos veikos J. Č. daugiau su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, teisme jo atsiprašė. Teismo vertinimu, siekiant padėti J. Č. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu, ir sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, jam dar skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tačiau ir į tai, kad nusikalto, nebūdamas dar atlikęs už ankstesnį analogišką nusikaltimą paskirtos tokios pat rūšies bausmės, bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui, bet už jį mažesnis.
Teismas, įvertinęs tai, kad J. Č. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat į padaryto nusikaltimo smurtinį pobūdį, jo padarymo aplinkybes (apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų nebuvo), sprendžia, kad tikslinga kaltinamajam paskirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose numatytus įpareigojimus.
Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta tvarka, todėl taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama bausmė sumažinama trečdaliu.
Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, paskirta (duomenys neskelbtini) nutarimu (2 t., b. l. 80 – 83), panaikintina pradėjus vykdyti bausmę (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Trys CD laikmenos su vaizdo ir garso įrašais paliktinos saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Civilinio ieškinio išsprendimas
Nukentėjusiojo A. A. įgaliota atstovė (duomenys neskelbtini) E. R. savo ir (duomenys neskelbtini) vardu ir interesais pareiškė civilinį ieškinį dėl 38,67 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš J. Č. A. A. priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o jai priteisti 38,67 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 122 – 129). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro vykimo iš namų pas gydytojus išlaidos 9,50 eurų sumai, taip pat 29,17 eurų išlaidos vaistams, pateikė šias išlaidas patvirtinančius mokėjimo dokumentus. (Duomenys neskelbtini) A. A. išlaidas vaistams, kelionėms apmokėjo (duomenys neskelbtini) E. R., todėl būtent ji patyrė šią turtinę žalą, kuri jai ir turi būti priteista. Pats nukentėjusysis A. A. dėl tyčinių agresyvių kaltinamojo veiksmų patyrė neturtinę žalą, nes patyrė išgąstį, fizinį skausmą, iki šiol išlikusią baimę ir dvasinius išgyvenimus, jam buvo sukeltas emocinis šokas, tai padarė žalą jo psichologinei būsenai, jautėsi dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų pažemintas, nes prieš jį smurtauta, matant kitiems (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą jautę apie savaitę, kraujosruvos veide buvo matomos dar ilgiau.
Nukentėjusysis teisme paaiškino, kad fizinį skausmą po įvykio jautė 4-5 dienas. Prie kairės akies apie 5 dienas matėsi mėlynė, jautėsi nejaukiai, prastai atrodė, todėl niekur iš namų nėjo. Gal savaitę ar dvi gėrė antibiotikus, (duomenys neskelbtini) nelankė savaitę, vėliau sėkmingai tęsė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) apie sužalojimą kalbėjo ir (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), tos kalbos jam nepatiko, jautėsi nesmagiai, buvo skaudu. Dėl sužalojimų jautėsi pažemintas, dėl prastos emocinės ir psichologinės būsenos po mėnesio vieną kartą lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Dabar jaučiasi normaliai, dar truputį jaučia baimę. Kaltinamojo atsiprašymą priima.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės nuostatas žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1, 4 dalys, 6.246–6.248 straipsniai). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Kaltinamasis sutinka atlyginti visą turtinę žalą E. R. ir dalį, tai yra 600 eurų, nukentėjusiojo reikalaujamos jam priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos.
Nukentėjusiojo ir jo atstovės pagal įstatymą parodymai ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo paaiškinimai teisme patvirtina, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) turėjo 38,67 eurų išlaidų už vaistus, keliones pas medikus. Kaltinamasis nei šios žalos atsiradimo, nei jos dydžio neginčija. Ši turtinė žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais, nurodytas jos dydis yra pagrįstas, atitinka teisingumo bei protingumo principus. Todėl civilinio ieškinio E. R. reikalavimas dėl 38,67 eurų turtinės žalos tenkinamas visa apimtimi, E. R. iš kaltinamojo priteistina 38,67 eurų (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).
Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202/2012">3K-3-202/2012</a>), todėl neturtinę žalą nukentėjusiajam privalo atlyginti už jį atsakingas asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Bylos duomenys patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp J. Č. nusikalstamų veiksmų ir dėl A. A. sužalojimo atsiradusios neturtinės žalos. Atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei, nekelia abejonių, jog A. A. dėl užpuolimo ir sužalojimų patyrė išgąstį, fizinį skausmą, pažeminimą (buvo mušamas matant kitiems asmenims), kurie turi būti atlyginti.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija – ne turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė – tai asmens patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų „sušvelninimas“, santykinis pažeistos psichinės ir fizinės gerovės atkūrimas, satisfakcijos nuskriaustajam suteikimas.
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, kad A. A. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies abiejuose vokuose, kairiame skruoste ties lūpų kampu 2,5 x 1,5 cm poodinės kraujosruvos, skausminga ir patinusi nosies nugarėlė, apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje dvi paviršinės žaizdelės. Detalesniam ištyrimui jis buvo siųstas į (duomenys neskelbtini), buvo atliktas galvos smegenų KT tyrimas, skirti antibiotikai. Tačiau duomenų, kad nukentėjusiajam buvo reikalingas ilgas gydymas, nėra, jis pats teisme nurodė, kad mėlynės matėsi apie savaitė, skausmą juto apie 5 dienas, vėliau grįžo (duomenys neskelbtini), sėkmingai baigė (duomenys neskelbtini) ir toliau tęsia (duomenys neskelbtini). Neneigiant, jog dėl šių sužalojimų buvo juntamas fizinis skausmas, nėra pagrindo spręsti, kad dėl šio sužalojimo, sukėlusio nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, nukentėjusiajam kilusios pasekmės buvo labai rimtos, kad padaryti sužalojimai kėlė labai stiprų fizinį skausmą, didelius ar ilgalaikius nepatogumus. Jokie liekamieji fiziniai reiškiniai po sužalojimo nekilo. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jis dėl neigiamo poveikio emocinei būsenai buvo pasiųstas ir psichiatro konsultacijai, taigi jo neigiami dvasiniai išgyvenimai buvo pakankamai stiprūs.
Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, nes neturtinė žala atlieka kitokią funkciją – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Juo labiau, kaip minėta, tai neturi būti būdas praturtėti kaltinamojo sąskaita.
Kaltinamojo turtinė padėtis (duomenys neskelbtini), jis dar tik neseniai (duomenys neskelbtini), neturi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini). Tačiau yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taigi jis turi galimybę ateityje savo turtinę padėtį iš esmės pagerinti.
Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (nežymaus sveikatos sutrikdymo atveju priteisiamos sumos neturtinei žalai atlyginti svyruoja apytiksliai nuo 100 eurų iki 2 000 eurų (kasacinės nutartys Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTMwMy8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-303/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-303/2023">2K-188-303/2023</a>, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023), vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašoma jam atlyginti neturtinės žalos suma – iš viso 1 000 eurų yra neadekvati ir neproporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams bei kilusiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti priteistina proporcinga jo dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patirtoms neigiamoms pasekmėms 800 eurų suma (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).
Prokurorės R. Č. (duomenys neskelbtini) nutarimu, patikslintu (duomenys neskelbtini) nutarimu, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo (duomenys neskelbtini) A. P. (bendrasavininkis M. P.) turtui adresu (duomenys neskelbtini): pastatui - gyvenamajam namui ir žemės sklypui, unikalūs daiktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139 – 148, 155 – 156); turto arešto akto identifikavimo kodas Turto arešto aktų registre: (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 157 – 158), panaikintinas nuosprendžiui įsiteisėjus, nes, kaltinamajam sulaukus (duomenys neskelbtini), jo įstatyminė atstovė neturi pareigos atlyginti kaltinamojo padarytą turtinę žalą (CK 6.276 straipsnio 3 dalis), todėl šios žalos atlyginimo užtikrinimui neturi būti taikomi apribojimai kitam asmeniui.
(duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 194,37 eurų turtinės žalos priteisimo (1 t., b. l. 170 – 174) atlygintas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 185), todėl jos procesinių teisių perėmėja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio atsisakė (1 t., b. l. 187 – 188) ir procesas dėl šio civilinio ieškinio buvo nutrauktas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 189 – 190).
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusiajam ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) paslaugos. Pagal (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) šios išlaidos yra 747,92 eurų (3 t., b. l. 16). Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas (duomenys neskelbtini), dar (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), neturi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nusprendžia šių proceso išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti (BPK 105 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
J. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti bent vienoje elgesio pataisos programoje, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti J. Č. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigoti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti bent vienoje elgesio pataisos programoje, per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti mokytis arba dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kardomąją priemonę nepilnamečio atidavimą prižiūrėti panaikinti, pradėjus vykdyti bausmę.
Tris CD laikmenas su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.
A. A. ir E. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. Č. E. R. 38,67 eurų (trisdešimt aštuonis eurus 67 ct) turtinės žalos atlyginimo, o A. A. – 800 (aštuonis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, šias lėšas iki nukentėjusiojo (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise pavedant valdyti nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą E. R., likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Prokurorės R. Č. (duomenys neskelbtini) nutarimu, patikslintu (duomenys neskelbtini) nutarimu, nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. P. (bendrasavininkas M. P.) turtui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini): pastatui - gyvenamajam namui ir žemės sklypui, unikalūs daiktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą iš J. Č. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja Inga Liubinienė
Išaiškinti nuteistajam J. Č., kad:
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;
2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;
4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.
2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.