Dėl santuokinio turto padalinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-547/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01443-2011-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6; 75.6; 75.7.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Rimvydo Norkaus ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui M. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovo M. M. priešieškinį dėl santuokinio turto padalinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių teisių ir pareigų pagal vieno iš sutuoktinių pasirašytus vekselius pripažinimo solidariosiomis sutuoktinių teisėmis ir pareigomis, jų padalijimo, aiškinimo ir taikymo.

Šalys 2012 m. kovo 16 d. pareiškimu teismui pareiškė ir patvirtino, kad pagal ieškinio ir priešieškinio reikalavimus civilinėje byloje ginčo tarp šalių toliau nurodytais turto padalijimo klausimais nėra, ir prašė teismo nustatyti, kad:

1. A. M. ir M. M. santuokoje įgytas bendras turtas padalijamas lygiomis dalimis (po ½ dalį) taip: A. M. tenka 125 000 Lt vertės butas, esantis duomenys neskelbtini, Vilniaus rajone, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pagal į bylą pateiktą Nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitą. Priteisti iš A. M. M. M. naudai 62 500 Lt kompensaciją už A. M. tenkantį didesnės vertės turtą; M. M. priteisti motociklą „Yamaha WR 400F“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), kurio vertė šalių susitarimu 4 000 Lt. Priteisti iš M. M. A. M. naudai 2 000 Lt kompensaciją už M. M. tenkantį didesnės vertės turtą; M. M. priteisti 100 vnt. 100 Lt nominaliosios vertės paprastųjų vardinių UAB „Marstone“, į. k. 301150059, akcijų, kurių bendra nominalioji vertė 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų). Priteisti iš M. M. A. M. naudai 5 000 Lt kompensaciją už M. M. tenkantį didesnės vertės turtą; M. M. priteisti natūra turtines teises, kylančias iš sutarties Nr. LT083289 su UAB „Swedbank lizingas“. Priteisti iš M. M. A. M. naudai 4 500 Lt kompensaciją už M. M. tenkantį didesnės vertės turtą;

Pripažinti tieses ir pareigas pagal kredito sutartį Nr. 08-035133-FO su AB „Swedbank“ solidariosiomis M. M. ir A. M. teisėmis ir pareigomis;

Pripažinti teises ir pareigas pagal lizingo sutartį Nr. LT083289 su UAB „Swedbank lizingas“ asmeninėmis M. M. teisėmis ir pareigomis;

Pripažinti teises ir pareigas pagal M. M. ir I. M. sutartį dėl 25 000 Lt paskolos asmeninėmis M. M. teisėmis ir pareigomis;

Pripažinti teises ir pareigas pagal M. M. ir V. M. 2009 m. spalio 25 d. sudarytą 120 000 Lt vekselį asmeninėmis M. M. teisėmis ir pareigomis;

Pripažinti teises ir pareigas pagal M. M. ir R. Š. 2010 m. liepos 8 d. sudarytą 30 000 Lt vekselį, asmeninėmis M. M. teisėmis ir pareigomis.

Taip pat šalys 2012 m. kovo 20 d. pareiškimu nurodė, kad sutarė, jog kompensacijų balansas yra: atsakovui tenkanti buto dalis yra 62 500 Lt vertės; UAB „Marstone“ akcijų vertės kompensavimas – 5000,00 Lt; motociklo vertės kompensavimas – 2000,00 Lt; pagal lizingo sutartį įgyto automobilio vertės kompensavimas – 4500,00 Lt. Iš viso atsakovo naudai iš ieškovės priteistina 51 000,00 Lt kompensacija.

Šalys patvirtino, kad nesusitarė dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo pripažinti prievoles, kylančias iš Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutarties Nr. 09-001794 su AB „Swedbank“ solidariosiomis. Ieškovė nurodo, kad tai atsakovo asmeninė prievolė, o atsakovas mano, kad solidarioji. Taip pat šalys patvirtino, kad nesusitarė dėl ieškovės ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją už bendro turto sumažėjimą suteikiant 153 282 Lt paskolą UAB „Marstone“, pagal UAB „Marstone“ VĮ Registrų centrui pateiktą 2010 m. balansą ir aiškinamąjį raštą.

Šalys patvirtino, kad pagal ieškovės reikalavimus jos prašoma priteisti piniginė kompensacija yra: dėl šalių aptartų klausimų (šio pareiškimo dalyje, kur šalys sutaria dėl piniginės kompensacijos) – 51 000 Lt; neturtinės žalos kompensavimas – 10 000 Lt; bendro turto sumažėjimas dėl paskolos UAB „Marstone“ – 76 641 Lt, iš viso: 35 641 Lt.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu nutraukė santuoką tarp ieškovės A. M. ir atsakovo M. M. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nepilnametės B. M. gyvenamąją vietą nustatė kartu su motina A. M.; iš atsakovo M. M. nepilnametės dukters B. M. išlaikymui priteisė po 600 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės; padalijo šalių santuokoje įgytą bendrą turtą.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 11 d. nutartimi nusprendė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pakeisti ir nustatyti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo M. M. kaltės; priteisti iš atsakovo M. M. ieškovės A. M. naudai 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; sprendimo dalį dėl santuokinio turto ir skolų padalijimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, pavardžių po santuokos nutraukimo ir dėl dukters gyvenamosios vietos bei išlaikymo jai priteisimo paliko nepakeistas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. sprendimu ieškinio ir priešieškinio dalį dėl turto padalijimo ir susijusių reikalavimų tenkino iš dalies – padalijo A. M. ir M. M. santuokoje įgytą bendrą turtą tokiu būdu:

– priteisė ieškovei A. M. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį duomenys neskelbtini, Vilniaus rajone, unikalus Nr. duomenys neskelbtini;

– priteisė atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise motociklą „Yamaha WR 400F“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini);

– priteisė atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise 50 vnt. 100 Lt nominaliosios vertės UAB „Marstone“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 5000 Lt;

– priteisė ieškovei A. M. asmeninės nuosavybės teise 50 vnt. 100 Lt nominaliosios vertės UAB „Marstone“ paprastųjų vardinių akcijų, kurių bendra vertė 5000 Lt;

– priteisė iš ieškovės A. M. atsakovui M. M. 56 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį iš bendro turto;

– pripažino teises ir pareigas pagal atsakovo M. M. ir AB „Swedbank“ 2008 m. balandžio 30 d. sudarytą skolos grąžinimo sutartį solidariosiomis atsakovo M. M. ir ieškovės A. M. teisėmis ir pareigomis;

– pripažino teises ir pareigas pagal atsakovo M. M. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudarytą 2009 m. birželio 15 d. lizingo sutartį asmeninėmis M. M. teisėmis ir pareigomis;

– pripažino teises ir pareigas pagal M. M. ir I. M. 1994 m. liepos 24 d. sutartį dėl 25 000 Lt paskolos asmeninėmis atsakovo M. M. teisėmis ir pareigomis;

– pripažino teises ir pareigas pagal M. M. ir V. M. 2009 m. spalio 25 d. sudarytą 120 000 Lt vekselį solidariosiomis atsakovo M. M. ir ieškovės A. M. teisėmis ir pareigomis;

– pripažino teises ir pareigas pagal M. M. ir R. Š. susitarimą, kylantį iš 2010 m. liepos 8 d. vekselio 30 000 Lt sumai, solidariosiomis atsakovo M. M. ir A. M. teisėmis ir pareigomis;

– pripažino teises ir pareigas pagal M. M. ir AB „Swedbank“ 2009 m. sausio 19 d. sudarytą Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį asmeninėmis atsakovo M. M. teisėmis ir pareigomis.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl teisių ir pareigų pagal M. M. vekselius, nurodė, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, sudaryti paskolos sutartį nereikalingas kito sutuoktinio sutikimas žodžiu ar raštu, todėl tam, kad atsakovo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta, atsakovas turi pareigą įrodyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Nagrinėjamoje byloje kreditorius R. Š. pripažino, kad pinigai buvo skolinami bendros sutuoktinių įmonės veiklai. Atsakovas taip pat teigė, kad pinigai buvo skolinami įmonei. Kreditorė V. M. to neneigė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo pozicija iš esmės remiasi ne teisės doktrinoje sutinkama nuomone, jog visi sandoriai, sudaryti nors vieno iš sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių, o tuo, kad jis, atsakovas, vienas vadovavo įmonei ir savo atsakomybe ir nuožiūra ėmė pinigus įmonės, kuri tuo metu buvo bendras sutuoktinių turtas, turtinei padėčiai pagerinti. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintos prievolės; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Pirmosios instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju kreditorių R. Š., V. M. ir atsakovo paskolos sutartys galėtų būti priskirtos prie antrosios grupės prievolių, nes jos buvo sudarytos šeimos interesais. Atsakovo paimtos 150 000 Lt vertės paskolos (šalys ir kreditoriai sutinka, kad ši paskolų suma buvo) buvo skirtos UAB „Marstone“, kuri tuo metu buvo bendras ieškovės ir atsakovo šeimos turtas, finansuoti, t. y. šeimos poreikiams tenkinti, todėl kyla sutuoktinių solidarioji prievolė pagal ginčo paskolos sutartis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir kreditorių paskolos atsakovui laikytinos solidariomis šeimos paskolomis.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, prašydama pripažinti skolą pagal vekselius asmenine atsakovo prievole, bet tuo pat metu prašydama kompensacijos už kito asmens asmeninės paskolos investiciją į bendrovę, elgiasi nelogiškai ir nesuprantamai. Teismo nuomone, kokiu būdu, kada ir kaip pinigai pateko į UAB „Marstone“, yra teisiškai nereikšminga ir todėl teismo neanalizuojama.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad 150 000 Lt paskola buvo suteikta UAB „Marstone“, kuri laikytina bendru sutuoktinių turtu, t. y. ne asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti, bet siekiant bendrų tikslų, nustatė, kad atsakovo pagal vekselius pasiskolinta suma beveik atitinka atsakovo UAB „Marstone“ suteiktos paskolos dydį (153 282 Lt) ir patvirtina atsakovo teiginius, kad šie pinigai buvo panaudoti įmonės reikalams. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, jog atsakovas suteikė UAB „Marstone“ paskolą iš bendrų sutuoktinių lėšų, santaupų ir pan., todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, suteikdamas paskolą, sumažino bendrą sutuoktinių turtą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės A. M. apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 24 d. nutartimi pakeitė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimo dalį, kuria teisės ir pareigos pagal M. M. išduotus vekselius V. M. ir R. Š. pripažintos solidariosiomis atsakovo M. M. ir ieškovės A. M. teisėmis ir pareigomis, ir pripažino prievoles, kylančias iš skolininko M. M. išduotų vekselių kreditoriams V. M. ir R. Š., asmeninėmis atsakovo M. M. prievolėmis, tai pat pripažino ieškovės A. M. reikalavimo teisę į ½ dalį paskolos, t. y. į 76 641 Lt, suteiktos UAB „Marstone“.

Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes nevykdė aukštesnės instancijos teismo nutartimi priimtų įpareigojimų ir peržengė ieškinio (priešieškinio) ribas, kaip nepagrįstus, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas, grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, tinkamai nustatė faktus, atliko jų teisinį vertinimą ir kvalifikavo ginčo santykius, siekdamas išsiaiškinti atsakovo ir vekselio turėtojų, atsakovo bei UAB „Marstonas“ paskolinių teisinių santykių pobūdį.

Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovo besąlyginis įsipareigojimas ir vekselių, kurių bendra suma 150 000 Lt, išdavimas be ieškovės sutikimo yra per didelis ir neprotingas, kad jį būtų galima laikyti šeimos poreikių tenkinimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vekseliai išduoti V. M. – atsakovo brolio žmonai ir R. Š. – atsakovo pavaldiniui, t. y. su atsakovu susijusiems asmenimis. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sprendė, kad atsakovo išduoti vekseliai pripažintini asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovo argumentai, jog jis paskolas UAB „Marstone“ suteikė iš pasiskolintų pinigų, nepaneigia, kad jie yra sutuoktinių bendroji nuosavybė. Tai reiškia, kad jeigu paskolintus UAB „Marstone“ pinigus ieškovas buvo pasiskolinęs iš kitų asmenų, šie pinigai nuo to momento, kai juos ieškovas pasiskolino, buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to santuokos nutraukimo byloje lygiomis dalimis dalijant sutuoktinių turtą, į kurį įeina ir šios teisės bei pareigos, kylančios iš UAB „Marstone“ suteiktų paskolų, ieškovei pripažintina teisė į ½ dalį paskolos, t. y. į 76 641 Lt, suteiktos UAB „Marstone“.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas M. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių principą, nes lygiomis dalimis turi būti padalijamas tiek turto aktyvas, tiek pasyvas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas A. M. perdavė turto aktyvą, o M. M. – turto pasyvą, t. y. kasatoriui, kaip bendros sutuoktinių įmonės valdymo organui, atlikusiam ūkines operacijas įmonės naudai, paliktos tik prievolės, o teisės – įmonės akcijos ir reikalavimo teisė į paskolos sumą – padalytos ir suteiktos kitam sutuoktiniui, ieškovei.

Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra netiksli ir prieštaringa, nes vienoje dalyje teismas nurodo, kad M. M. susitarimai pagal išduotus vekselius dėl paskolos UAB „Marstone“ yra asmeniniai, o kitoje dalyje nurodoma, kad M. M. paskolinta pinigų suma (150 000 Lt) nuo to momento, kai M. M. šiuos pinigus pasiskolino, tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir A. M. priklauso reikalavimo teisė į dalį UAB „Marstone“ paskolos. Taigi nagrinėjamoje byloje liko neaišku, kaip vertinti sutuoktiniams priklausiusią įmonę ir ar galima dalyti tik subjektines teises ir turtą, ar būtina dalyti ir prievoles. Abu bylą nagrinėję teismai pripažino, kad UAB „Marstone“ yra bendra sutuoktinių įmonė, todėl ir jos akcijos padalytos lygiomis dalimis. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad paskolos pagal M. M. vekselius buvo skirtos šios įmonės veiklai, tad nėra aišku, kodėl įsipareigojimai pagal vekselius pripažinti asmenine M. M. prievole.

Atsiliepimu į kasacinį skundą a. M. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad prievolės pagal M. M. vekselius yra solidariosios, nepagrįstai išėjo už ieškinio ir priešieškinio ribų ir priėmė sprendimą dėl prievolės pobūdžio nustatymo. Ieškovė pažymi, kad UAB „Marstone“ yra atsakovo įkurta ir jo vadovaujama bendrovė, apie kurios veiklos pobūdį ji neturi žinių. Bylą nagrinėję teismai, neatsižvelgdami į šalių valią padaliję šios įmonės akcijas lygiomis dalimis, iš esmės neišsprendė šalių ginčo, o sudarė aplinkybes toliau kelti teisinius ginčus dėl įmonės valdymo. Ieškovė nurodo, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovas yra gavęs 150 000 Lt paskolą, nes tariami kreditoriai yra asmeniniais ryšiais su atsakovu susiję asmenys. Be to, pagal byloje pateiktus vekselius, M. M., o ne R. Š. ir V. M. turi reikalavimo teisę į 150 000 Lt.

Ieškovė nurodo, kad ji nebuvo informuota apie tokio dydžio paskolą. Jei tokia suma buvo skolinta įmonei, tai paskolos sutartis turėjo būti rašytinė. Formos nesilaikymas neleidžia remtis liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), kurie yra vieninteliai įrodymai šioje byloje apie tokio dydžio paskolos suteikimą ir šios paskolos tikslą. Be to, pinigai į įmonės kasą buvo įmokėti vėliau ir kitokiomis sumomis, nei M. M. pasiskolino iš V. M. ir R. Š., todėl UAB „Marstone“ sąskaitos papildymai neturi nieko bendra su atsakovo neva asmeniškai gautomis paskolomis. Ieškovės teigimu, M. M. turėjo įrodinėti, kad 153 282 Lt paskola UAB „Marstone“ yra suteikta šeimos interesais, tačiau atsakovas apsiribojo tik teiginiu, kad UAB „Marstone“ akcijų priklausymas abiems sutuoktiniams reiškia ir šeimos interesus.

Ieškovė taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai suformulavo jos reikalavimo esmę – ieškovė prašė pripažinti, jog sumažinus dalytino turto masę jos dalis turi būti kompensuojama būtent kito sutuoktinio sąskaita, o ne dalijama reikalavimo teisė į UAB „Marstone“. Apeliacinės instancijos teismo pripažinta A. M. reikalavimo teisė į dalį paskolos nesudaro pagrindo išduoti ieškovei vykdomąjį dokumentą, kuriuo remdamasi ji šią savo teisę galėtų realizuoti faktiškai. Byloje taip pat nenustatyta, ar ieškovei jau suėjęs terminas reikalauti paskolos grąžinimo iš UAB „Marstone“, ar mokėtinos ir, jei taip, kokio dydžio palūkanos.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių – iš naujo nenustatinėja faktinių aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau nustatytomis ir sprendimuose konstatuotomis bylos aplinkybėmis. Kasacinis teismas tik patikrina, ar pagal konstatuotų faktinių aplinkybių visumą teismai tinkamai taikė ir aiškino įstatymą. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisių ir pareigų pagal vieno iš sutuoktinių pasirašytus vekselius pripažinimo solidariosiomis sutuoktinių teisėmis ir pareigomis ir jų padalijimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas, reiškia, kad teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra išaiškinusi, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie nesusiję su vaikų teisėmis ir interesais, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. R. F., bylos Nr. 3K-3-520/2010; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-231/2014).

Bylą nagrinėję teismai nustatė šias faktines aplinkybes: 1) atsakovas M. M. pagal vekselius pasiskolino iš V. M. ir R. Š. 150 000 Lt (byloje nenustatyta, kad pinigai būtų buvę grąžinti vekselių turėtojams); 2) UAB „Marstone“ priklausė A. M. ir M. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise; 3) visus pasiskolintus pinigus (ir daugiau) M. M. paskolino UAB „Marstone“. Teismai nenustatė, kad šiuos pasiskolintus pinigus M. M. būtų panaudojęs kitu tikslu; 4) UAB „Marstone“ iki šio nėra grąžinusi 153 282 Lt paskolos. Šios aplinkybės kasaciniame skunde nėra ginčijamos, todėl jos nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo dalyko. Nors sprendžiant iš A. M. atsiliepimo į kasacinį skundą, su kai kuriomis iš pirmiau nurodytų teismų nustatytų faktinių aplinkybių ieškovė nesutinka (pvz., ieškovė teigia, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kad atsakovas yra gavęs 150 000 Lt paskolą), tačiau pagal įstatymą atsiliepimo į kasacinį skundą paskirtis – nurodyti nesutikimo su kasaciniu skundu, o ne su apskųstu sprendimu, motyvuotus pagrindus (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Be to, M. M. pasirašyti vekseliai ar sandoriai, kuriais pinigai buvo paskolinti UAB „Marstone“, nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčijami kaip apsimestiniai (CK 1.85 straipsnis) ar tariamieji (CK 1.86 straipsnis), nebuvo reiškiamas reikalavimas pripažinti juos nesudarytais tuo pagrindu, kad pagal juos paskolos pinigai iš tikrųjų nebuvo perduoti (6.875 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas pakartotinai pirmiau išvardytų faktinių aplinkybių nenustatinės ir remsis jomis spręsdamas dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų bei keliamų reikalavimų pagrįstumo.

Dėl vieno iš sutuoktinių prisiimtų prievolių ir jų pagrindu įgytų teisių teisinio kvalifikavimo

Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai vertino atsakovo M. M. pagal vekselius prisiimtas prievoles ir jų pagrindu įgytas teises. Pirmosios instancijos teismas M. M. pagal vekselius paimtą paskolą pripažino bendrąja solidariąja sutuoktinių prievole, nes skolinti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, bendros sutuoktinių įmonės poreikiams tenkinti, tačiau iš šių skolintų pinigų M. M. suteiktą paskolą UAB „Marstone“ pirmosios instancijos teismas paliko teisiškai nekvalifikuotą, nurodydamas, kad byloje nėra patvirtinta, kad šią paskolą atsakovas būtų suteikęs iš bendrų sutuoktinių lėšų ir taip sumažinęs bendrą sutuoktinių turtą. Apeliacinės instancijos teismas šias prievoles ir jų pagrindu įgytas teises kvalifikavo priešingai, nurodydamas, kad M. M. pagal vekselius paimta paskola yra jo asmeninė prievolė, tačiau šiuos pagal vekselius gautus pinigus teismas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe, kurios skolinimas UAB „Marstone“ buvo pagrindas ieškovei lygiomis dalimis su atsakovu įgyti reikalavimo teisę į dalį šios paskolos.

Kasacinėje jurisprudencijoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-p-186/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-132/2013; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. v. G. S., bylos Nr. 3K-3-567/2013). Bendrosioms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Taigi paskolos sutartis gali būti priskirta prie nurodytų bendrųjų sutuoktinių prievolių, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju sutuoktinis, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turi procesinę pareigą įrodyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė A. M. apie atsakovo pasirašytus vekselius ir paimtą paskolą sužinojo tik pradėjus santuokos nutraukimo procesą. Apie imamą paskolą ji informuota nebuvo ir sutikimo prisiimti tokio dydžio įsipareigojimus nedavė. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju prievolės pagal kasatoriaus pasirašytus vekselius galėtų būti priskirtos prie prievolių, vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, kaip atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie būtų sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, bylos Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. v. G. S., bylos Nr. 3K-3-567/2013). Nagrinėjamoje byloje pagrindinis argumentas, kuriuo remdamasis atsakovas pagal vekselius paimtą paskolą įrodinėjo esant bendrąja sutuoktinių prievole, buvo tai, kad ši paskola buvo perskolinta bendrai sutuoktinių įmonei. Kadangi įmonė priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tai ir visi sandoriai, įgyjant lėšas investicijoms į ją, pasak atsakovo ir pirmosios instancijos teismo, turi būti laikomi sandoriais šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad bendros sutuoktinių įmonės valdymas ir jos finansiniai sprendimai nėra savaime preziumuojama kaip šeimos poreikių tenkinimas, jei neįrodoma, kiek naudos iš šios įmonės ir jos gerovei daromų sprendimų gavo pati šeima. Šios aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos, o UAB „Marstone“ akcijos sutuoktiniams buvo paskirstytos pagal jų nominaliąją vertę, nevertinant atsakovo atliktų investicijų poreikio ir jų poveikio įmonės vertei, taigi ir šeimos gerovei. Be to, sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad vekselių, kurių bendra suma 150 000 Lt, išdavimas, be ieškovės sutikimo, leidžia daryti išvadą, jog atsakovo besąlyginis 150 000 Lt įsipareigojimas yra per didelis ir neprotingas, kad jį būtų galima laikyti šeimos poreikių tenkinimu. Tai, kad santuokos metu įsteigta įmonė priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, savaime nereiškia, kad vienam iš sutuoktinių be kito sutuoktinio sutikimo nusprendus skolintis lėšas iš trečiųjų asmenų ir vėliau jas perskolinti įmonei, tokie investiciniai verslo sprendimai (veiksmai) laikytini sudarytais šeimos interesais ir sukuria prievoles ir kitam sutuoktiniui, nedalyvavusiam sudarant šiuos sandorius. Pažymėtina, kad toks aiškinimas nepažeidžia kreditorių teisių, nes kreditorius, norėdamas pagal sudaromą sandorį įgyti reikalavimo teisę ne vieno, o iškart abiejų sutuoktinių atžvilgiu, turi pakankamai priemonių tai pasiekti naudojant aiškius teisinius instrumentus (pvz., sudarant paskolos sutartį su abiem sutuoktiniais). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas M. M. neįrodė, jog jo pagal vekselius asmeniškai paimta 150 000 Lt paskola buvo skirta bendriems šeimos poreikiams tenkinti, todėl ginčijama prievolė pagrįstai pripažinta asmenine M. M. prievole.

Kaip pažymėta pirmiau, byloje nustatyta, kad M. M. paskolino įmonei 153 282 Lt, kurių didžioji dalis – 150 0000 Lt yra iš M. M. pagal vekselius paimtos paskolos. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė A. M. UAB „Marstone“ valdyme nedalyvavo, apie įmonei atsakovo skolintus pinigus sužinojo tik pradėjus santuokos nutraukimo procesą. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad didžiąją dalį paskolos atsakovas įmonei suteikė grynaisiais pinigais, o kitas lėšas M. M. pervedė UAB „Marstone“ iš savo asmeninės sąskaitos. Pirmosios instancijos teismas reikalavimo teisės į UAB „Marstone“ nevertino ir jos nedalijo, o apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad CK 6.780 straipsnio 1 dalis numato, jog pinigai perduodami paskolos gavėjo nuosavybėn, todėl jeigu paskolintus UAB „Marstone“ pinigus ieškovas buvo pasiskolinęs iš kitų asmenų, šie pinigai nuo to momento, kai juos ieškovas pasiskolino, buvo bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. T. v. I. T., bylos Nr. 3K-3-115/2012). Dėl to santuokos nutraukimo byloje lygiomis dalimis dalijant sutuoktinių turtą, į kurio masę įeina ir teisės, kylančios iš UAB „Marstone“ suteiktų paskolų, atsakovei pripažinta teisė į ½ dalį paskolos, t. y. į 76 641 Lt, suteiktos UAB „Marstone“. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada nesutinka, nes konstatavus, jog M. M. pagal vekselius prisiimti įsipareigojimai yra jo asmeninė prievolė, šių vekselių pagrindu M. M. įgytos ir įmonei paskolintos lėšos taip pat laikytinos jo asmenine, o ne bendra sutuoktinių nuosavybe. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartyje kasacinis teismas nesprendė dėl ieškovo suteiktos paskolos bendrai sutuoktinių įmonei, nes apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuo to momento, kai ieškovas pinigus pasiskolino, jie tapo bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, kasaciniu skundu nebuvo skundžiama, todėl minėtoje byloje nesudarė kasacijos dalyko. Atitinkamai, kasacinis teismas pasisakė tik dėl skolos, atsiradusios iš sandorio, sudaryto vieno iš sutuoktinių, pripažinimo asmenine to sutuoktinio prievole. Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad turtas vertinamas kaip asmeninė ar bendra sutuoktinių nuosavybė atsižvelgiant ne tik į laiko faktorių, kada tas turtas buvo sukurtas, įgytas, t. y. iki ar po santuokos sudarymo, bet ir į įgyjamo turto tikslus, t. y. kokiems poreikiams, bendriems šeimos ar asmeniniams vieno iš sutuoktinių interesams tenkinti, yra sukurtas, įgytas turtas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolės neturėtų būti vertinamos remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes tai nėra turtas, kuris šios teisės normos kontekste suprantamas kaip tam tikras sukurtas naudą teikiantis gėris, o įsipareigojimai, kuriems kvalifikuoti, siekiant apsaugoti kreditoriaus ir sutuoktinio, nedalyvavusio prisiimant įsipareigojimus, interesus, taikytini 3.109 straipsnio reikalavimai. Taigi jeigu byloje nėra nustatyta, kad tam tikri įsipareigojimai (turto pasyvas) yra įgyti kitam sutuoktiniui sutikus ar šeimos poreikiams tenkinti, tokiu atveju ir šio turto pasyvo nulemtas turto aktyvas (reikalavimo teisės) negali būti savaime pripažintas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Konstatavus, kad M. M. pagal vekselius paimtos paskolos pagrindu atsiradusi prievolė yra asmeninė kasatoriaus prievolė, šių sandorių pagrindu M. M. įgytos lėšos (150 000 Lt) taip pat laikytinos asmenine M. M. nuosavybe. Atitinkamai, M. M. šias lėšas paskolinus UAB „Marstone“ atsiradusi reikalavimo teisė nelaikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes vien nuosavybės teisės objekto transformacija (pinigai – reikalavimo teisė) savaime nenulemia nuosavybės teisės subjekto(-ų) pasikeitimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog M. M. pagal vekselius prisiimta asmeninė prievolė sukūrė bendrą jungtinę nuosavybę, yra klaidinga ir keistina. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismui nusprendus, jog atsakovo M. M. pagal vekselius prisiimti įsipareigojimai yra jo asmeninė prievolė, atitinkamai ir jo iš šių skolintų lėšų suteikta paskola UAB „Marstone“ yra jo asmeninė reikalavimo teisė.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė A. M. teigia, kad atsakovas, suteikdamas jų bendrai įmonei paskolą, sumažino bendrą dalytiną turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju paskola įmonei buvo suteikta ne iš bendrų sutuoktinių, o atsakovo asmeninių, skolintų lėšų, todėl ir bendras dalytinas turtas nesumažėjo. Pačios įmonės kaip bendro turto vertės pokytis byloje nebuvo įrodinėjamas, o vien paskolos įmonei suteikimas nerodo jos pakitusios vertės. Byloje nebuvo įrodinėjama, ar M. M. atliktos investicijos į įmonę buvo pagrįstos, reikalingos įmonės veiklai vystyti, todėl laikytina, kad atsakovas elgėsi apdairiai ir padalijus šį turtą abu sutuoktiniai turės galimybę dalyvauti įmonės valdyme ir gauti įmonės sukuriamą pridėtinę vertę.

Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino bendrą sutuoktinių turtą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutarties dalis, kuria pripažinta ieškovės A. M. reikalavimo teisė į ½ dalį paskolos, t. y. į 76 641 Lt, suteiktos UAB „Marstone“, keistina pripažįstant, kad reikalavimo teisė į visą 153 282 Lt paskolos, suteiktos UAB „Marstone“, sumą yra asmeninė atsakovo M. M. teisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad keičiamoje nutarties dalyje nurodytas klaidingas ieškovės vardas, laikytinas rašymo apsirikimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš dalies patenkinus atsakovo kasacinį skundą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: atsakovui – patenkintų, o ieškovei – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame teisme teisėjų kolegija patenkino 50 procentų atsakovo reikalavimo (prašyta palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atsakovo pagal vekselius paimta paskola pripažinta bendrąja solidariąja sutuoktinių prievole, o M. M. paskolos UAB „Marstone“ klausimas išvis neišspręstas, preziumuojant, kad tai yra asmeninė atsakovo reikalavimo teisė; teisėjų kolegija tenkino atsakovo prašymą iš dalies, UAB „Marstone“ suteiktą paskolą pripažindama atsakovo asmenine reikalavimo teise, tačiau palikdama galioti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria M. M. pagal vekselius paimta paskola pripažinta jo asmenine prievole). Atsakovas sumokėjo 2430 Lt žyminio mokesčio už kasacinio skundo padavimą, atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Ieškovė patyrė 1000 Lt atstovavimo išlaidų (pinigų priėmimo kvitas Nr. 678971). Atsižvelgiant į tai, proporcingai paskirstant bylinėjimo išlaidas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1215 Lt žyminio mokesčio, o iš atsakovo ieškovės naudai – 500 Lt atstovavimo išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 715 Lt žyminio mokesčio.

Kasacinis teismas patyrė 59,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atsakovo kasacinį skundą tenkinus iš dalies, jos paskirstytinos perpus ir iš atsakovo bei ieškovės lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteisiant po 29,69 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria pripažinta ieškovės A. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) reikalavimo teisė į ½ dalį paskolos, t. y. į 76 641 (septyniasdešimt šešis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt vieną) Lt, suteiktos UAB „Marstone“, ir pripažinti reikalavimo teisę į visą 153 282 (šimtą penkiasdešimt tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt du) Lt paskolą, suteiktą UAB „Marstone“, asmenine M. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) teise. Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) atsakovo M. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) naudai 715 (septynis šimtus penkiolika) Lt žyminio mokesčio.

Priteisti valstybės naudai iš M. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) ir A. M. (asmens kodas duomenys neskelbtini) po 29,69 Lt (dvidešimt devynis litus 69 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Rimvydas Norkus

Gediminas Sagatys