Civilinė byla Nr. 3K-3-548/2014
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00281-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 126.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Janinos Stripeikienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Argentėja“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje keliami teisės normų, reglamentuojančių delspinigių už mokestinę nepriemoką nustatymą ir teismo teisę spręsti dėl jų dydžio pagrįstumo, aiškinimo bei taikymo klausimai.
Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja, VMI, kasatorė) prašė teismo patvirtinti 1 844 944,97 Lt finansinį reikalavimą UAB „Argentėja“ bankroto byloje.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartimi iškelta UAB „Argentėja“ bankroto byla. Vienintelė bendrovės kreditorė VMI bankroto administratoriui pateikė prašymą patvirtinti 1 844 944,97 Lt finansinį reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi patvirtinta bankroto administratoriaus neginčijama kreditorės finansinio reikalavimo dalis – 767 007 Lt skolos, 231 744,40 Lt baudos ir 44 517,38 Lt delspinigių, iš viso – 1 043 268,78 Lt. Bankroto administratorius ginčija likusią reikalavimo dalį dėl 801 676,19 Lt delspinigių už laiku nesumokėtą pridėtinės vertės mokestį (PVM), nurodydamas, kad jie apskaičiuoti už nepagrįstai ilgą laikotarpį.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. spalio 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą patvirtinti 801 676,19 Lt finansinio reikalavimo dalį UAB „Argentėja“ bankroto byloje.
Teismas sutiko su kreditore, kad delspinigiai bankrutuojančiai įmonei apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (toliau – MAĮ). Atsižvelgęs į tai, kad jie skaičiuoti už tą pačią nepriemoką nuo 2005 m. birželio 9 d., jų dydis kartu su bauda net 1,4 karto viršija BUAB „Argentėja“ mokestinę nepriemoką, teismas sutiko ir su bankroto administratoriaus argumentais, jog delspinigiai neprotingai dideli. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu bankrutuojanti įmonė turėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti kreditorės reikalavimus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka, 231 744,40 Lt bauda ir 44 517,38 Lt delspinigių visiškai kompensuotų biudžeto praradimus dėl BUAB „Argentėja“ mokestinės nepriemokos (CK 1.5 straipsnis, 6.73 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, 2014 m. sausio 14 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį – pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies, patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 100 000 Lt finansinį reikalavimą; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad mokesčių administratorius, įgyvendindamas jam pavestas funkcijas, turi vadovautis MAĮ, mokesčių įstatymais ir juos įgyvendinančiaisiais teisės aktais, o ne CK 1.125 straipsnio nuostatomis (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją taisyklę delspinigiai, pradėti skaičiuoti MAĮ 97 straipsnyje nustatyta tvarka, skaičiuojami kiekvieną dieną ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais MAĮ straipsnyje nustatytais pagrindais (MAĮ 98 straipsnio 1 dalis). Vienas iš MAĮ 93 straipsnyje nustatytų mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindų – suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, kuris pagal MAĮ 107 straipsnio 1 dalį yra 5 metai. Kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir UAB „Argentėja“ prasidėjo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. lapkričio 16 d. priėmus sprendimą Nr. (6.5)-84„Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo UAB „Argentėja“ nurodyta sumokėti 767 007 Lt PVM, 664 145 Lt delspinigių, 230 102 Lt baudos, pažymint, jog per nustatytą terminą nesumokėjus šių sumų bus skaičiuojami delspinigiai MAĮ nustatyta tvarka. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išnagrinėjusi UAB „Argentėja“ skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)-84, 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu jį patvirtino; byloje nėra duomenų, kad UAB „Argentėja“ skundė tokį sprendimą. UAB „Argentėja“ per MAĮ 81 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nesumokėjus papildomai priskaičiuoto 767 007 Lt PVM, delspinigių skaičiavimas pratęstas nuo kitos dienos po šio termino pasibaigimo ir iki 2011 m. gegužės 18 d. priskaičiuota 740 930,15 Lt (įskaitant 2010 m. lapkričio 16 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytus 664 145 Lt delspinigių). Iki 2012 m. vasario 8 d. papildomai priskaičiuota 57 985,20 Lt, iki 2012 m. rugpjūčio 5 d. – 41 418 Lt delspinigių. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, atmetė BUAB „Argentėja“ bankroto administratoriaus argumentus dėl delspinigių skaičiavimo trukmės (kad bendras delspinigių skaičiavimo laikas už tą pačią prievolę pagal MAĮ 98 straipsnio 2 dalį neturi viršyti 180 dienų) ir dėl mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo ir skaičiavimo, pažymėdama, jog administratorius nepateikė duomenų, kad delspinigių sumos apskaičiuotos nepagrįstai. Kreditorės prašomą patvirtinti 801 676,19 Lt finansinio reikalavimo sumą teisėjų kolegija vertino kaip valstybės biudžeto prarandamą sumą. Kolegija, nurodžiusi, kad pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos teisingu bylos aplinkybių įvertinimu ir tinkamu teisės normų taikymu, atsižvelgusi į apskaičiuotų mokestinės nepriemokos ir sankcijų (baudos, delspinigių) dydžio santykį, faktines bylos aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas mažinti kreditorės prašomą patvirtinti 801 676,19 Lt finansinio reikalavimo dalį CK nustatytais pagrindais; teismo teisė mažinti netesybas expressis verbis nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant, ar netesybos ne per didelės, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Novrita“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MzYvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-636/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-636/2013">3K-3-636/2013</a>; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad priskaičiuotų mokesčių ir už įstatymų pažeidimą taikytų sankcijų dydžio santykis yra akivaizdžiai neproporcingas, atsižvelgusi į bylos aplinkybes, vadovaudamasi CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad kreditorės prašoma patvirtinti 801 676,19 Lt finansinio reikalavimo dalis mažintina iki 100 000 Lt.
III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį ir patvirtinti likusią jos finansinio reikalavimo dalį (701 676,19 Lt) UAB „Argentėja“ bankroto byloje.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją, taikant administracinį mokestinių santykių reguliavimo metodą, atsiranda valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčių mokėtojo ir valstybės vykdomosios valdžios institucijų – mokesčių administratorių (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas); turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas tinkamas mokesčių mokėjimas, mokesčiai būtų mokami laiku; tam, paisant Lietuvos Respublikos Konstitucijos (inter alia, konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų), asmeniui, kuris laiku ar tinkamai neįvykdęs pareigos mokėti mokesčius, kaip sankcija gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai delspinigiai (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarimas). Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad jai 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 69-95 patvirtinus Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, UAB „Argentėja“ skundo dėl šio sprendimo nepateikė, jis įsiteisėjo 2011 m. gegužės 18 d. pasibaigus mokestiniam ginčui. Kadangi UAB „Argentėja“ nepasinaudojo jai suteikta teise apskųsti nurodytą sprendimą, tai kasatorė laiko, kad ji sutiko, jog patikrinimo metu papildomai apskaičiuotos sumos, tarp jų ir 664 145,00 Lt delspinigių, yra teisingos ir pagristos. Pagal MAĮ IX skyriaus nuostatas, tik pats mokesčių mokėtojas turi teisę per MAĮ 152 straipsnyje nustatytą terminą pradėti mokestinį ginčą ir ginčyti papildomai priskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių pagrįstumą.
Delspinigių skaičiavimo tvarką (pradžią, trukmę, dydį, atleidimą nuo jų) reglamentuoja MAĮ V skyriaus ketvirto skirsnio nuostatos; delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Anot kasatorės, ginčas byloje kilo iš mokesčių teisinių santykių, kuriuos reguliuoja viešoji teisė, todėl CK normos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai šie santykiai nėra reglamentuoti viešosios teisės normomis (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, sumažinusi kasatorės finansinio reikalavimo dydį CK nustatytais delspinigių mažinimo pagrindais, neatkreipė dėmesio į tai, kad ginčas byloje kilo ne iš sutartinių teisinių santykių, o iš mokesčių teisinių santykių, kuriuose dominuoja subordinacijos (pavaldumo) principas ir kuriuos reglamentuoja MAĮ, kiti įstatymai ir jų įgyvendinamieji teisės aktai. Dėl to kolegija nepagrįstai sumažino kasatorės finansinio reikalavimo dalį, iš dalies paneigė delspinigių paskirtį, t. y. nepaisė teisių ir pareigų vienovės principo bei pažeidė kreditorės, taip pat ir valstybės, interesus.
Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl subsidiaraus privatinės teisės normų taikymo įgyvendinant mokestinių teisinių santykių reguliavimo nuostatas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad mokestinis ginčas tarp mokesčių administratoriaus ir UAB „Argentėja“ (dabar BUAB „Argentėja“) prasidėjo Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2010 m. lapkričio 16 d. priėmus sprendimą iš dalies patvirtinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos III patikrinimų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 3 d. aktą ir nurodyti UAB „Argentėja“ sumokėti į sąskaitą 767 007 Lt PVM, 664 145 Lt PVM delspinigių, 230 102 Lt PVM baudos. Šiame sprendime nurodyta, kad per nustatytą terminą nesumokėjus patikrinimo metu nustatytų mokesčių sumų, bus skaičiuojami delspinigiai MAĮ nustatyta tvarka. Centrinis mokesčių administratorius – VMI, išnagrinėjęs UAB „Argentėja“ skundą dėl pirmiau nurodyto Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo, 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu jį patvirtino. Bylos duomenimis, nenustatyta, kad UAB „Argentėja“ šį sprendimą per 20 dienų nuo jo įteikimo būtų skundusi Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi, bendrovės neįvykdytos mokestinės prievolės apimtis nustatyta, o byloje kasatorė – centrinis mokesčių administratorius – akcentuoja poreikį pasisakyti iš esmės vieninteliu teisės aiškinimo ir taikymo klausimu, t. y. dėl bendrosios kompetencijos teismo, nagrinėjančio bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimą patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kylantį iš mokestinių teisinių santykių, galimybės subsidiariai taikyti privatinės teisės normas; nagrinėjamos bylos atveju – prievolių įvykdymo užtikrinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, ką atliko bylą nagrinėję teismai.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino mokestinių prievolių nustatymo poreikį ir tikslus – pareiga mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas tinkamas mokesčių mokėjimas, kad mokesčiai būtų mokami laiku. Tam pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (inter alia konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisinio tikrumo, aiškumo principų) reikalavimus, gali būti pasirinktos įvairios priemonės, kaip antai: baudos, delspinigiai, palūkanos ir kt. (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutarimas). Delspinigių paskirtis – užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą (MAĮ 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A556-646/2010). Delspinigiai pirmiausia yra skirti valstybės finansiniams nuostoliams, kurie atsiranda (laiku) nesumokėjus mokesčių, kompensuoti. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, delspinigių, kaip mokestinės prievolės (į)vykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanorišką ir tinkamą vykdymą, o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tinkamai atskleidęs ir išaiškinęs mokestinės prievolės vykdymo svarbą – mokesčiai yra būtina valstybės funkcionavimo sąlyga, todėl konstitucinė pareiga mokėti įstatymais nustatytus mokesčius įstatymuose yra įtvirtinta kaip valstybės reikalavimas, skirtas visiems mokesčių mokėtojams, – ir pagrįstai kreditorės (kasatorė) prašomą patvirtinti 801 676,19 Lt finansinio reikalavimo sumą įvertinęs kaip valstybės biudžeto prarandamą sumą, nepagrįstai sprendė, kad tiems teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, subsidiariai gali būti taikomos privatinės teisės normos, reglamentuojančios netesybų institutą (CK 6.71–6.75 straipsniai).
Mokestinių teisinių santykių atribojimo nuo privatinių teisinių santykių pagrindimas yra atskleistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A11-648/2003. Mokestiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas, todėl jų įgyvendinimui pirmiausia taikomas administracinio teisinio reguliavimo metodas (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Mokesčių įstatymų normose, nustatančiose mokestines prievoles, mokesčių dydžius bei mokesčius privalančius mokėti asmenis, mokestinės prievolės įvykdymą užtikrinančias priemones, apibrėžiant teisinį mokestinių santykių subjektų statusą, sprendžiant mokesčio mokėtojų atsakomybės, mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarkos ir kitus klausimus, dominuoja subordinacijos, liepimo elementai.
Tiek mokestinių santykių teisinio reguliavimo metodas (imperatyvus, subordinacinis), tiek šio reglamentavimo dalykas (teisiniai santykiai, susiję su mokesčių apskaičiavimu, sumokėjimu ir išieškojimu) lemia tai, kad šie teisiniai santykiai yra reglamentuojami specialiaisiais teisės aktais, iš esmės besiskiriančiais nuo privatinių teisinių santykių dalyvių elgesio reglamentavimo. Turtiniai santykiai, susiję su mokesčių valstybei surinkimu, atsiranda valstybei (valstybės institucijoms ar pareigūnams) įgyvendinant valdžios funkcijas. Mokestiniams teisiniams santykiams yra būdingas valdžios ir pavaldumo principas ir jie yra grindžiami šiuo (subordinacijos) principu. Todėl tokie santykiai pagal savo prigimtį nėra laikomi civiliniais teisiniais santykiais, o priklauso viešojo administravimo sričiai ir yra reglamentuojami viešosios teisės normomis.
Tačiau, kaip pirmiau nurodytoje nutartyje pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susidūrus su viešosios teisės normomis nereglamentuotais teisiniais santykiais, yra galimas subsidiarus privatinės teisės normų taikymas. Tai tiesiogiai numato CK 1.1 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (realizuojamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat Civilinio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais. Iš šios bendrosios Civilinio kodekso nuostatos matyti, kad Civilinio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Subsidiarus Civilinio kodekso normų taikymas pildant viešosios teisės spragas leidžia tiksliau prognozuoti galimą susiklosčiusių teisinių santykių įvertinimą, nei teisės spragas šalinant kitu būdu – pasitelkiant įstatymų arba teisės analogiją. Tačiau kartu konstatuota, kad susidūrus su situacija, kai viešosios teisės santykiai yra tiesiogiai reglamentuoti atitinkamos viešosios teisės normomis ir kai šių santykių įsakmiai reglamentuoja Civilinis kodeksas, turi būti taikomos tos viešosios teisės normos. Tokiais atvejais Civilinio kodekso normos netaikytinos.
Nagrinėjamam ginčui svarbu pažymėti, kad MAĮ reglamentuoja situacijas, kada mokesčių mokėtojas gali būti atleistas nuo delspinigių mokėjimo – juridiniam asmeniui tokia galimybė suteikta MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu – tai nustatyta MAĮ 100 straipsnyje. Tačiau nurodyta teisės norma nagrinėjamos bylos atveju neaktuali, nes UAB „Argentėja“ neįvykdytos mokestinės prievolės apimtis nustatyta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu, kuris centrinio mokesčių administratoriaus paliktas galioti ir toliau nebeskųstas, todėl, kaip minėta, ginčui aktualus tik galimybės mokestiniuose teisiniuose santykiuose subsidiariai taikyti Civilinio kodekso reglamentuojamas privatinės teisės normas klausimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad MAĮ tiesiogiai įtvirtinta mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės vykdymą palengvinanti nuostata – atleidimas nuo delspinigių už laiku į biudžetą nesumokėtą mokestį, tačiau nenustatyta kita galimybė – delspinigių sumažinimas. Tokiu atveju taikoma pirmiau minėta teisės taikymo taisyklė, kad Civilinio kodekso normos viešojo administravimo srityje taikytinos tik tais atvejais, kai tai yra įsakmiai nurodyta Civiliniame kodekse ir kai viešojo administravimo santykiai nėra tiesiogiai reglamentuoti viešosios teisės normomis. Civiliniame kodekse nėra nuostatų, įsakmiai nurodančių, kad delspinigių pagal mokestines prievoles dydžio pagrįstumo nustatymui taikytinos privatinės teisės normos, kurių pagrindu galimas netesybų mažinimas. Be to, kaip jau buvo nurodyta, atleidimo nuo delspinigių institutas ir atvejai yra reglamentuoti MAĮ. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, nagrinėdami kreditorės prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kylantį iš mokestinių teisinių santykių, teismai nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso teisės normomis, nustatančiomis netesybų mažinimo pagrindus.
Remdamasi nurodytais motyvais, kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė mokestinius teisinius santykius bei privatinę teisę reglamentuojančias teisės normas, todėl be pagrindo atsisakė patvirtini kreditorės (kasatorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) pareikštą reikalavimą BUAB „Argentėja“ bankroto byloje (CPK 346 straipsnis). Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, nurodant, kad patvirtintina visa likusi kasatorės finansinio reikalavimo dalis (801 676,19 Lt) (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 22,32 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš BUAB „Argentėja“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 14 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartį.
Patenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą ir patvirtinti jos 801 676,19 Lt finansinio reikalavimo dalį UAB „Argentėja“ bankroto byloje.“
Priteisti iš BUAB „Argentėja“ (j. a. k. 142118344) 22,32 Lt (dvidešimt du Lt 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Sigita Rudėnaitė
Janina Stripeikienė
