Baudžiamoji byla Nr. 2K–664/2007
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.2
Vilnius
Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimaviciaus, Alvydo Pikelio ir pranešejos Lidijos Liucijos Žilienes,
sekretoriaujant G. Murauskaitei,
dalyvaujant prokurorei D. Miliutei,
gynejui advokatui K. Stungiui,
teismo posedyje kasacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios J. S. gynejo kasacini skunda del Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsejo 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 2 dali laisves atemimu vieneriems metams; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Tuo paciu nuosprendžiu J. S. pagal BK 156 straipsnio 1 dali išteisinta, teismui nustacius, kad ji nepadare veikos, turincios šio nusikaltimo požymiu. (Ši nuosprendžio dalis neskundžiama.)
Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nuosprendis, kuriuo nuteistosios J. S. gynejo ir Vilniaus apygardos prokuraturos apeliaciniai skundai patenkinti iš dalies – panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsejo 26 d. nuosprendžio dalis, kuria J. S. pagal BK 156 straipsnio 1 dali išteisinta ir del šios dalies priimtas naujas nuosprendis: J. S. pripažinta kalta pagal BK 156 straipsnio 1 dali ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dali, nuteista 18 750 Lt (150 MGL) dydžio bauda; panaikinta Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalis del J. S. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 2 dali ir ta dalis, kuria BK 75 straipsnio pagrindu bausmes vykdymas atidetas – J. S. nusikalstama veika iš BK 300 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota i BK 300 straipsnio 1 dali (2000 m. rugsejo 26 d. istatymo Nr. VIII–1968 redakcija) ir paskirta jai bausme 6250 Lt (50 MGL) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrintos apemimo budu ir galutine subendrinta bausme paskirta 18 750 Lt (150 MGL) dydžio bauda.
Teiseju kolegija, išklausiusi teisejos pranešima, gynejo, prašiusio kasacini skunda patenkinti, prokurores, prašiusios kasacini skunda atmesti, paaiškinimus, papildoma gynejo paaiškinima,
n u s t a t e :
Pakeistu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu J. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dali nuteista už tai, kad 2005 m. kovo men. 14–21 d. laikotarpiu, tarp 9.00–9.40 val., Utenoje, Utenio al. 4 esanciose Utenos rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriaus tarnybinese patalpose, pasinaudodama tuo, kad liko viena skyriaus vedejos G. B. darbo kabinete, ant tušcio lapo uždejo šio skyriaus tikro antspaudo atspauda; tesdama nusikalstama veika, J. S. bute, esanciame (duomenys neskelbtini), ant šio antspauduoto lapo asmeniniu kompiuteriu surinko teksta su tikrove neatitinkanciu turiniu: „2005-03-18, Nr. 00289-05 Vilniaus sutrikusio vystymosi kudikiu namams „Del laikinosios kudikio globos su tikslu ivaikinti“ Utenos rajono savivaldybes administracijos vaiku teisiu apsaugos skyrius, bendradarbiaudamas su socialine darbuotoja, ivertino pil. J. S. tinkama ivaikinti kudiki ir prašo supažindinti su galimais ivaikinti vaikais bei leisti pasiimti pasirinkta kudiki i namus iki ivaikinimo teismo proceso“, atspausdino ji rašaliniu spausdintuvu ir pasiraše už Utenos rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriaus vedeja G. B., taip pagamino netikra Utenos rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriaus dokumenta. Po to J. S. ši netikra dokumenta panaudojo –2005 m. kovo 21 d., apie 10.00 val., ji pateike Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kudikiu namu, esanciu Vilniuje, Žolyno g. 47, administracijai tam, kad galetu susipažinti su galimais ivaikinti vaikais bei laikinai pasiimti pasirinkta kudiki i savo namus.
Pagal BK 156 straipsnio 1 dali J. S. nuteista už tai, kad, panaudodama savo pacios pagaminta netikra dokumenta – Utenos rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriaus 2005 m. kovo 12 d. rašta Nr. 00289 „Del laikinosios kudikio globos su tikslu ivaikinti“, ji pateike Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kudikiu namu, esanciu Vilniuje, Žolyno g. 47, administracijai; šio dokumento pagrindu gavusi socialines darbuotojos A. K. leidima bendrauti su mažameciu M. T. (M. T.), gimusiu (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatyta nuolatine valstybes globa, be globejo Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kudikiu namu leidimo 2005 m. kovo 21 d., apie 18.00 val., tycia išveže ši svetima jai vaika iš kudikiu namu i savo namus Kaune, taip pagrobe svetima vaika.
Kasaciniu skundu nuteistosios J. S. gynejas prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsejo 26 d. nuosprendi ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nuosprendi panaikinti, J. S. baudžiamaja byla pagal BK 156 straipsnio 1 dali nutraukti, nesant jos veiksmuose nusikaltimo požymiu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu), pagal BK 300 straipsni – atleidžiant ja nuo baudžiamosios atsakomybes BK 37 straipsnio pagrindu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 11 straipsni nusikaltimas yra pavojinga ir šiame Kodekse uždrausta veika. Nuosprendžiais nustatyta, kad J. S., vykdydama šeimoje priimta sprendima, 2004 m. lapkricio 8 d. oficialiai kreipesi i atitinkamas istaigas, siekdama isivaikinti 2–3 metu berniuka. Ivaikinimo procesas buvo vilkinamas, o veliau prieš jos valia nutrauktas. Del to J. S., siekdama parodyti ketinimu ivaikinti tikruma, sukure netikra pažyma, pateike ja Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kudikiu namams ir paeme jai pasiulyta ir jos pasirinkta ivaikinti M. T., kuri kita diena (2006 m. kovo 22 d., apie 12.00 val.) gražino.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal J. S. ivaikinimo tikslu atliktu veiksmu konteksta ivykdytas laikinas M. T. paemimas buvo jos ketinimu isivaikinti M. T. demonstravimas, del to nera pavojingas vaiko ir visuomenes interesams, saugomiems BK 156 straipsnio normoje, ir negali buti laikomas nusikalstamu. Teismai, sureikšmindami vien tik M. T. paemima ir neatsižvelgdami i tai, kad J. S. negali tureti savo vaiku, išgalvotai vertino, kad J. S. veike prieš vaiko ir visuomenes interesus, t. y. pagrobe M. T.
Kasaciniame skunde teigiama, kad J. S. veiksmai, siekiant ivaikinti, negali buti laikomi nusikalstamais, nes vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje, jausdamas laime, meile ir supratima (Vaiko teisiu konvencija, Lietuvos Respublikos vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 26 straipsnis, Civilinio kodekso treciosios knygos penktoji dalis „ivaikinimas“ ir kt. norminiai aktai). Jokiu duomenu, kad S. šeima negali buti ivaikintojais nera (CK 3.210 straipsnis). Pagal šio straipsnio 6 dalies 4 punkta jie turi pirmenybes teise prieš užsieniecius. Tarptautinemis sutartimis ir nacionaliniais istatymais suteiktos ivaikinimo teises realizavimas negali buti nusikalstamas. Jei nesilaikoma ivaikinimo ar laikino paemimo i šeima tvarkos (procesiniu) nuostatu, tai tokie pažeidimai, kasatoriaus nuomone, turi buti vertinami kaip nustatytos tvarkos pažeidimai, sukeliantys administracine atsakomybe už savavaldžiavima (ATPK 188 straipsnis), t. y. J. S. veiksmuose galima ižvelgti civiliniu istatymu (3.222 straipsnis) nustatytos ivaikinimo tvarkos pažeidima. Del to ji gali buti baustina tik administracine tvarka, nes jos veiksmuose nera kaltes BK 156 straipsnio prasme.
BK 294 straipsnio 52 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai“ dispozicijoje nurodyta: „Tas, kas nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise ir padare dideles žalos asmens teisems ar teisetiems interesams, <...>.“ Šiame straipsnyje, palyginti su BK 156 straipsniu, kuris yra 23 skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“, yra specialus, skirtas valdymo tvarkai ivaikinant užtikrinti. Teismai nustate, kad J. S. veiksmai pažeide ivaikinimo tvarka, bet ne vaiko interesus. Šiuo atveju BK 294 straipsnis yra speciali norma ir turi pirmenybe prieš BK 156 straipsni, todel J. S. ivykdytas ivaikinimo ir laikino paemimo i namus tvarkos pažeidimas turetu buti vertinamas BK 294 straipsnio prasme. Taciau BK 294 straipsnis šiuo atveju negali buti taikomas, nes nera kvalifikuojamojo požymio – dideles žalos, nes J. S. laikinai paimdama M. T. i namus, nepadare jokios žalos nei vaikui, nei tretiesiems asmenims (tai nurode ir apeliacines instancijos teismas, pasisakydamas del BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo). Taciau apeliacines instancijos teismas neivertino argumentu del ATPK 188 straipsnio ir BK 294 straipsnio taikymo, teismas tik pateike kategoriška nemotyvuota išvada, kad J. S. veiksmai negali buti kvalifikuojami pagal šiuos straipsnius, nes jie atitinka BK 156 straipsnio sudeti, kadangi nuteistoji veikos padarymo metu jokios istatymu jai suteiktos tikros ar tariamos teises ivaikinti svetima mažameti kudikiu namu globotini, laikinai ji globoti, išvežti ji i savo namus neturejo.
Kasatorius nesutinka su šia apeliacines instancijos teismo išvada, nes anksciau pamineti tarptautiniai ir nacionaliniai istatymai suteikia J. S. teise vaika ivaikinti ir laikinai globoti, nepriklausomai nuo Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi kudikiu namu direktores ar Vaiko teisiu apsaugos tarnybos vadovu, kuriu pareiga užtikrinti tinkama ivaikinimo tvarka, valios.
Apeliacines instancijos teismas, aiškindamas „vaiko pagrobimo“ savoka, tendencingai sureikšmino vien tik lingvistini „pagrobimo“ savokos aiškinima, taip ji prilygindamas daikto pasisavinimui, kuris yra numatytas vagystes sudetyje, tuo tarpu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. S., paimdama be leidimo mažameti iš kudikiu namu, neturejo tycios ji pagrobti, padaryta ivertinus visas esmines bylos aplinkybes. Teismas teisingai nurode, kad BK 156 straipsnio prasme vaiko pagrobimas suprantamas kaip vaiko paemimas prieš tevu, globeju, kuriu žinioje yra vaikas, valia, turint tiksla jo negražinti, o šioje byloje nera irodymu, kad J. S. turejo tiksla paimti vaika iš kudikiu namu ir jo negražinti. Kasatorius pažymi, kad tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybes, jog J. S., dar budama B., lankesi 2004 m. gruodžio menesi del vaiko ivaikinimo du kartus, bendravo su globos namu administracija; lankydamasi jai inkriminuotos veikos padarymo diena, ji nurode tikra savo varda ir sutuoktine pavarde, savo mobiliojo ryšio telefono numeri, t. y. tuos duomenis, kuriu praše su ja ta diena bendravusi socialine darbuotoja A. K. Kasatorius teigia, kad, taikant BK 156 straipsni ir aiškinant savoka „pagrobimas“, pagrindinis požymis, apibudinantis šia savoka BK prasme, nera gražinimas ar negražinimas, o nekontroliuojamas mažamecio vaiko paemimas ir laikymas. Vaikas šiuo atveju negali buti prilyginamas daiktui. Vaikas – tai žmogus, kurio vystymasi kontroliuoja visuomene, ypatingai ivaikinto vaiko. Tuo tikslu nustatyti konkretus vaiko identifikavimo dokumentai, fiksuojantys jo gimima, amžiu, šeiminius ryšius, išsilavinima, gyvenamaja vieta ir pan. Pagrobimas šiuo atveju beprasmis, nes J. S. atima galimybe gauti oficialius vaika identifikuojancius dokumentus ir iteisinti vaika šeimoje.
Apeliacines instancijos teismas šiuo atveju neturejo apsiriboti formaliai traktuodamas objektyviosios BK 156 straipsnio sudeties požymi – vaiko paemima. Jei M. T. paemimas pripažistamas prasmingu J. S. veiksmu, tai paemimas turetu buti vertinamas ir ji lemusiu tikslu ir motyvu prasme. Ivertinus S. šeimos nora isivaikinti, ilgalaikius ir kryptingus J. S. veiksmus, siekiant ivaikinimo, traktuotina, kad J. S. veiksmuose, laikinai paimant M. T. ir ji gražinant, nera objektyviuju ir subjektyviuju nusikaltimo požymiu. Kasatoriaus nuomone, pats gražinimas paneigia pagrobimo ir grobiko savoka, nes kiekvienas grobimas vykdomas, nenumatant gražinimo ir vengiant atsakomybes, kai grobikas stengiasi likti nežinomas.
Taip pat kasatorius nesutinka ir del J. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 300 straipsnio 1 dali. Kasatoriaus nuomone, apeliacines instancijos teismas, sureikšmintai vertindamas formaliaja nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudeti, nepaise pažymos pagaminimo ir panaudojimo tikslu, rodanciu, kad J. S. veika nera pavojinga ir nusikalstama (BK 11 straipsnis). Apeliacinio teismo nuosprendyje teisingai nurodomi argumentai, taciau daroma aiškiai prieštaraujanti jiems išvada, kad šiuo atveju tokiu aplinkybiu nekonstatuota; šio nusikaltimo padarymo tikslai, salygos, turtines žalos nebuvimo faktas rodo, kad J. S. klastojo dokumenta, dokumentas buvo ne tik suklastotas, bet ir samoningai panaudotas darant kita sunku nusikaltima. Šiuo atveju teismas, apsunkindamas J. S. padeti, suvaržydamas gynyba, ivede nauja BK 300 straipsnio dispozicijoje nenumatyta kvalifikuojamaji požymi – svarbu dokumenta. Kolegija nepagristai nurode, kad vaiko teisiu apsaugos skyriaus dokumentas šiuo atveju laikytinas svarbiu, nes jis nurodo reikšmingus teisinius faktus, fiktyviai rodancius, kad nukentejusioji yra tinkama pretendente, kuriai leidžiama ivaikinti kudiki. Kasatoriaus teigimu, byloje nenustatyta ir faktiškai nera jokiu CK 3.210 straipsnyje nustatytu apribojimu, rodanciu, kad J. S. negali buti ivaikintoja. Be to, šie motyvai turi buti ivertinti kaip išgalvoti, beprasmiai, nes jokiu „reikšmingu faktu“, tuo labiau „fiktyviai rodanciu“ pažymoje nera, be to, reikšmingi teisiniai faktai negali buti fiktyvus.
Kasatorius nurodo, kad, vertinant pažyma J. S. vienareikšmiškai kryptingu veiksmu isivaikinti sunu prasme, ji reiškia J. S. subjektyvu nora isivaikinti sunu. Nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei valdymo sistemai požiuriu tokie veiksmai vertintini kaip mažareikšmiai, todel J. S. nera pagrindo taikyti baudžiamaja atsakomybe.
Kasatorius nurodo, kad apeliacines instancijos teismas neišsamiai išnagrinejo jo skunda, taip pažeisdamas J. S. teises i gynyba ir teisinga teisma. Šis teismas nepasisake del dirbtinai suformuoto kaltinimo pagal BK 156 straipsni, išteisinimo motyvu neišsamumo, del J. S. pašalinimo iš ivaikinimo proceso kaip konkurentes užsienieciams ivaikinti M. T., taikant jai žiauru baudžiamaji persekiojima. J. S. aiškinimas, kad ikiteisminio tyrimo pradejimas ir jos suemimas, skirtos kelios kardomosios priemones (dokumentu paemimas, ipareigojimas registruotis policijoje tris kartus per savaite, draudimas lankytis Vilniaus apskrities sutrikusio vystymosi vaiku namuose, pasižadejimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, veliau stacionarines teismo psichologines–psichiatrines ekspertizes skyrimas dvieju menesiu laikotarpiui Utenos psichiatrineje ligonineje, dešimt menesiu ikiteisminis tyrimas bei teisminio nagrinejimo pradžia buvo apskaiciuoti taip, kad baudžiamuoju persekiojimu butu galima ja eliminuoti iš konkurentu, pašalinant užsienieciams kliuti ivaikinti M. T., liko nepaneigtas. Dokumentu analize ir datu sugretinimas rodo, kad J. S. paeme M. T. ir pareiške nora ji ivaikinti tuo metu, kai buvo „kuo skubiau“ vykdoma jo tarptautinio ivaikinimo procedura, 2005 m. vasario 9 d. rašte „Del M. T. tarptautinio ivaikinimo“ klaidingai nurodant, kad šiuo atveju rekomenduojamas tarptautinis ivaikinimas, nes nepasirinko ne viena šeima, kuri noretu globoti ar ivaikinti berniuka. Baudžiamasis persekiojimas (dokumentu paemimas ir tiesioginis draudimas vykdyti ivaikinimo proceduras), kasatoriaus teigimu, buvo tesiamas tol, kol M. T. buvo ivaikintas užsienieciu. Iš bylos duomenu matyti, kad procedura del M. T. tarptautinio ivaikinimo buvo pradeta iki oficialaus pasiulymo užsienieciams ivaikinti ji ir tuo metu J. S. taipogi pareiške nora ivaikinti M. T., paimdama ji nakciai i namus ir vel gražindama galutiniam ivaikinimo iforminimui. Apeliacines instancijos teismo išvada, kad J. S. neturejo pirmumo teises ivaikinti, prieštarauja CK 3.210 straipsnio 5 ir 6 dalims. Taigi teismas neatliko išsamaus ir nešališko visu bylos aplinkybiu išnagrinejimo ir ju neivertino, taip pažeisdamas BPK 1 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 46 straipsnio 5, 6 daliu, 324 straipsnio 6 dalies, 331 straipsnio 1, 2 daliu reikalavimus.
Teiseju kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistosios J. S. gynejo paduotame kasaciniame skunde keliama klausima del vaiko pagrobimo savokos, numatytos BK 156 straipsnyje, tinkamas šio baudžiamojo istatymo pritaikymas byloje reikštu nauja teises normos aiškinima teismu praktikoje, todel yra pagrindas perduoti byla nagrineti išplestinei septyniu teiseju kolegijai.
Teiseju kolegija, vadovaudamasi, Lietuvos Respublikos BPK 378 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Perduoti nuteistosios J. S. baudžiamaja byla nagrineti išplestinei septyniu teiseju kolegijai.
Teisejai Antanas Klimavicius
Alvydas Pikelis
Lidija Liucija Žiliene
