Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-48-495/2024
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO
BAUDŽIAMŲJŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ
ALBINO ANTANAIČIO
ARTŪRO PAŽARSKIO
TOMO ŠEŠKAUSKO
ATSKIROJI NUOMONĖ
2024 m. birželio 4 d.
Vilnius
Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48-495/2024 teikiame bendrą atskirąją nuomonę.
Sprendžiame, kad, išnagrinėjus šią bylą kasacine tvarka pagal nuteistosios T. S. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nutarties, šis kasacinis skundas turėtų būti atmestas. Kasacinio skundo argumentai teismų išvadų dėl to, kad T. S. būtinosios ginties ribas peržengė, nepaneigia. Nėra pagrindo kasatoriaus teiginiams, kad byloje buvo netinkamai aiškintos ir taikytos BK 15 ir 28 straipsnių nuostatos.
Pradžioje primintina precedento taikymo doktrina, kuri, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas (aktuali 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685, galiojančio nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., redakcija), privaloma vykdant teisingumą. Joje teigiama, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante (iš anksčiau) žinomi teisės subjektams, inter alia (be kita ko), žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia, Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą); teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Aiškindama BK 28 straipsnio nuostatas pagal faktus ir teisės taikymą panašioje smurto proveržio artimoje aplinkoje byloje (kasacinė išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-428//2010), teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į kelis momentus, reikšmingus būtinosios ginties vertinimui, jos taikymui: įstatymas nereikalauja proporcijos tarp puolimo ir gynybos priemonių, puolimo ir gynybos intensyvumo, proporcijos tarp būtinąja gintimi išvengtos žalos ir besikėsinančiajam padarytos žalos, tačiau nustatant, ar būtinoji gintis atitinka teisėtumo reikalavimus, ar buvo viršytos būtinosios ginties ribos, vertintina bylos aplinkybių visuma. Tarp šių aplinkybių vertintina ir besikėsinančiojo asmenybė, jo ankstesnis elgesys, santykiai su besiginančiuoju; taip pat vertintini užpuolimo neteisėtumas, netikėtumas, įžūlumas, ciniškumas, tiesioginis kėsinimasis (žalos darymas) ar sudarymas realaus pavojaus sveikatai, gyvybei ir pan., užpuolimo sukelta stresinė būsena, netikėtumo situacija. Ne mažiau svarbus ir tyčinės kaltės rūšies nustatymas, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų skaičių, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt.
Minėta išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr. 2K-7-428//2010, turi precedento reikšmę šiai kasacine tvarka nagrinėjamai T. S. bylai, nes joje vertinta ne bet kokio, o tarp ilgamečių šeimos narių jų namuose kilusio eilinio konflikto, vieno iš sutuoktinių užpuolimo naudojant rankų smūgius ir gynybos peiliu nuo tokio besikėsinančio asmens situacija. Toje byloje konstatuota, kad žmona L. K. peržengė būtinosios ginties ribas – dūris jos rankoje laikytu peiliu įvykio metu ir anksčiau dažnai prieš ją smurtavusiam sutuoktiniui į krūtinę rodo, kad gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes prieš ją buvo smurtauta tik rankomis. L. K. veika kvalifikuota pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Manome, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami T. S. bylą, laikėsi teismų praktikoje suformuotų, pirmiau nurodytų būtinosios ginties ribų peržengimo teisinio vertinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas atidžiai ir teisingai įvertino besikėsinančiojo ir besiginančiosios asmenybes, abipusius šeimos narių santykius, R. P. užpuolimo ir gynybos nuo šio asmens panaudoto smurto aplinkybes.
Byloje esminės įvykio aplinkybės išaiškintos daugiausia vien remiantis nuteistosios T. S. parodymais, vertinant konflikto, užpuolimo, gynybos aplinkybes taip, kaip ji tai papasakojo. Tačiau byloje nustatytas T. S. elgesys tuoj po įvykio nepasižymi nuoširdžiu bendradarbiavimu su tyrėjais, siekiu iškart padėti atskleisti visas įvykio aplinkybes, pateikti nusikaltimo įrankį. Pvz., T. S., po įvykio telefonu paskambinusi Bendrajam pagalbos centrui, operatorei neatskleidė, kad būtent ji dūrė peiliu nukentėjusiajam; vėliau T. S. pabėgo iš įvykio vietos namo, čia atvykus policijai, pabėgusi tą patį sekmadienį, spalio 24 d. vakarą, girtavo pas savo pažįstamą, tik spalio 25 d. paskambino tyrėjai telefonu, teigė, kad neištvėrusi sugyventinio mušimo griebėsi peilio, o spalio 26 d. kratos metu T. S. vėlgi nepanoro atidaryti policijai durų, buvo surasta įvykio vietos name užsidariusi kartu su liudytoju A. K. (A. K.), asmeniu, dėl kurio buvimo išgertuvių vietoje ir buvo iškelta pavydo scena. Iš tyrėjų bendravimo su liudytoju A. K. byloje nustatyti netgi skirtingi duomenys apie tai, ar prieš įvykį nuo spalio 24 d. T. S. taip pat nedalyvavo bendrose išgertuvėse su A. K. ir R. P. Aiškiai tyrimo metu nebuvo identifikuotas ir R. P. nužudymo įrankis, ar tai iš tikrųjų T. S. kratos metu nurodytas peilis mėlyna rankena, ar tai jos 2021 m. spalio 27 d. pokalbyje telefonu su nepažįstamuoju minimas lenktinis peiliukas. Vėliau apklausiama skirtingose apklausose nuteistoji T. S. vis didino jai R. P. suduotų smūgių skaičių. Beje, byloje visiškai nepasitvirtino duomenys apie T. S. buvimą įvykio metu fiziologinio afekto būsenos. Šiai aštuntą kartą nagrinėjamoje byloje nuteistai, administracine tvarka baustai moteriai konstatuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas ir akcentuoti asmenybės bruožai, pagal savo psichikos būseną ji įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Nuteistoji taip pat savo parodymuose nenurodė didelio sumišimo ar išgąsčio kaip savo smurtinių veiksmų priežasčių. Ji tvirtino, kad smūgiavo peiliu gindamasi, neišlaikiusi eilinių sumušimų, jai trūko kantrybė. Didelį išgąstį ir šoką įvykio metu ji siejo tik su suvokimu, ką padarė.
Bylos duomenys pakankamai aiškiai patvirtina, kad abu šešerius metus kartu gyvenantys neįregistravę santuokos šeimos nariai T. S. ir R. P. mėgo vartoti alkoholį, išgertuvių metu tarp jų vykdavo ir smurtinių konfliktų, tik dėl vieno iš jų R. P. teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Tačiau konfliktai baigdavosi ne tik sugyventinio smurto proveržiais, bet ir tuo, kad jis T. S. būdavo išvaromas iš namų. Įvykio dieną, spalio 24 d. vakare, eilinis konfliktas kilo dėl girto R. P. iškeltos pavydo scenos, nes nuo ryto išgertuvėse dalyvavęs liudytojas A. K., sekmadienio ryte prasidėjus išgertuvėms, tos dienos vakare dar vis buvo rastas miegantis toje pačioje pirmo aukšto patalpoje, kurioje buvo ir T. S. Ši nepagrįstai R. P. buvo pavadinta „šliundra“ ir sugyventinis ėmėsi fizinio smurto veiksmų. Konfliktas artimoje aplinkoje nebuvo netikėtas, jis dėsningai susiklostė dėl sutuoktinių pasirinkto gyvenimo būdo, alkoholio poveikio ir jokiu išskirtiniu, itin netikėtu, agresyviu ar cinišku R. P. elgesiu nepasižymėjo. Teismai pakankamai tiksliai nustatė smulkesnio ir žemesnio už T. S. agresyvaus girto R. P. naudotus įžeidimus, fizinį smurtą, jo pobūdį ir pripažino jo smūgius T. S. kumščiais į nugarą ir veidą bei paėmimą už plaukų nors ir ne staigiu, bet pavojingu kėsinimusi. Atitinkamai teismai išdėstė aiškias išvadas, kad T. S. gynyba peiliu, suduodant ne mažiau kaip tris smūgius R. P., neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. T. S. po pirmojo dūrio nukentėjusiajam ne nutraukė savo veiksmus, o dar dūrė mažiausiai du kartus. Suduodama smūgius peiliu, T. S. suprato savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali sunkiai sužaloti nukentėjusįjį ar net sukelti jo mirtį ir norėjo taip veikti. Tokią išvadą patvirtina panaudotas pavojingas įrankis (peilis), nusikaltimo padarymo mechanizmas, sužalojimų žmogaus kūne vieta. T. S. teigė, kad smūgiavo peiliu nesitaikydama, tačiau jos parodymų patikrinimo metu nurodytas rankos su peiliu aukštis ir vieta stovinčio R. P. atžvilgiu smūgių metu patvirtina, kad ji suvokė, jog smūgiuoja į pilvo sritį, tai yra į vietą, kur yra gyvybiškai svarbūs žmogaus organai. Byloje nustatyti smūgių metu sužaloti R. P. kūno organai leidžia spręsti, kad mirtį lėmusio smūgio metu peilis buvo įsmeigtas pavojingai, o tai leidžia daryti ir išvadą, kad buvo pakankamai stiprus smūgis. Teisingai teismų nustatyta, kad T. S. veikė tiesiogine tyčia.
Iš to, kas pirmiau pasakyta, pritartina teismų išvadoms, kad įvykio metu tarp R. P. ir T. S. buvo susiklosčiusi būtinosios ginties situacija, nors R. P. kėsinimasis buvo pavojingas, o T. S. smurtiniai veiksmai buvo gynybinio pobūdžio, jie buvo peržengiantys būtinosios ginties ribas. Šioje situacijoje smūgiais peiliu tyčia buvo pažeista vertybė – atimta R. P. gyvybė, tai aiškiai neatitiko pavojingu kėsinimusi pažeistos vertybės – nežymiai sutrikdytos T. S. sveikatos. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Šiuo atveju manytina, kad taikyti BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas objektyvaus būtinumo nagrinėjamoje T. S. byloje nebuvo.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
