Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo

DOK-1921

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00637-2020-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 8 d. paduotu atsakovės J. M. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo kolegija panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino visiškai: 1) pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 16 d. Turto pasidalijimo sutarties, sudarytos atsakovės J. M. ir atsakovo D. M., dalį, taikė restituciją: grąžino visus nurodytus nekilnojamuosius daiktus atsakovų J. M. ir D. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn; 2) pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 28 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo D. M. ir atsakovo J. M., taikė restituciją: grąžino visus nurodytus nekilnojamuosius daiktus atsakovų J. M. ir D. M. bendrojon jungtinėn nuosavybėn; 3) pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020 m. balandžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą atsakovės J. M. ir R. V., kuria buvo perleistas žemės sklypas, taikė vienašalę restituciją – grąžino atsakovės J. M. nuosavybėn šį nekilnojamąjį turtą. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma tokie esminiai argumentai:

1) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, spręsdamas, kad tą faktą, ar kreditoriaus ginčijamu sandoriu buvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės turi paneigti skolininkė, t. y. atsakovė J. M., papildomai įrodinėdama, kad sutuoktiniu pasidalintos santuokos metu įgytos pagal prezumpciją bendros piniginės lėšos (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) nepriklausė jai asmeninės nuosavybės teise;

2) apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1-5 dalyse nustatytas actio Pauliana taikymo sąlygas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008 ir kt.);

3) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutuoktinių santuokos metu įgytų lėšų įtakos sudarant santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutartį, nesivadovavo įtvirtinta prezumpcija, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013);

4) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių notarine forma sudarytos santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, nesivadovavo ir netaikė sutarčių aiškinimo taisyklių, nustatytų CK 6.193 straipsnyje, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-323/2010);

5) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl sutuoktinių notarine forma sudarytos santuokoje įgyto turto pasidalijimo sutarties nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, nustatė dvi actio Pauliana būtinąsias taikymo sąlygas: 1) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir 2) dėl skolininko nesąžiningumo. Kadangi šių sąlygų pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo ir dėl jų nesprendė, tai apeliacinės instancijos teismas pažeidė atsakovės teisę į apeliaciją ir teisingą apeliacinį procesą;

6) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio 1-5 dalies nuostatas, nes nenurodė visų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų kaip to reikalauja įstatymas bei kasacinio teismo išaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012);

7) apeliacinės instancijos teismas pažeidė bylą nagrinėjančio teismo pareigą tinkamai identifikuoti ginčo teisinius santykius, netinkamai atskleidė ginčo esmę bei pažeidė atsakovės teisę į teisingą teismo procesą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis), taip pat procesinio lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), teismo nešališkumo principą (CPK 21 straipsnis);

8) apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo pareigas tiek dėl CK 6.66 straipsnio 1-5 dalyse nustatytų sąlygų įrodinėjimo, tiek dėl CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutuoktinių turto bendrosios nuosavybės prezumpcijos paneigimo, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą;

9) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176-177 straipsnyje, 185 straipsnyje įtvirtintus įrodinėjimo, įrodymų leistinumo, pakankamumo, įrodymų vertinimo reikalavimus, taip pat nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotų įrodymų vertinimo, jų pakankamumo ir leistinumo, faktų įrodytinumo kriterijų, pažeidė proceso teisės normas (CPK 331 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

10) apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo nenagrinėtinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė