Prašymo Nr. DOK-4905
Civilinė byla Nr. eCIK-1386/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01713-2017-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos priteisimo ir nuostolių atlyginimo priėmimo klausimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ieškovas A. G. prašė teismo iš atsakovės priteisti: 1) 41 300 Eur kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise priklausančiam 0,1212 ha ploto kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), įstatymu nustatytą servitutą; 2) 525 Eur nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, atlyginimą; 3) 400 Eur kitų nuostolių atlyginimą; 4) 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisė 3452,77 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 307 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. spalio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą.
Pareiškėjo 2020 m. spalio 8 d. gautas prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu – procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, taip pat CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintu pagrindu – kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje nurodyto asmens prašymą, pripažįsta, kad įstatymas ar kitas Seimo priimtas aktas, Respublikos Prezidento aktas ar Vyriausybės aktas (ar jų dalis), kurio (kurios) pagrindu priimtas asmens konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas nurodo, kad:
1. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. Bylą nagrinėję teismai, priteisdami ieškovui 3452,77 Eur kompensaciją, jos dydį apskaičiavo vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. KT117-N9/2020 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 (TAR, 2018-07-30, Nr. 12584) patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punktas tiek, kiek pagal jį maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu apskaičiuojama ir mokama asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo prieš tai, kai joje buvo nutiesti elektros energijos perdavimo, skirstomieji tinklai ir (arba) buvo pastatyti kiti elektros energetikos objektai ir įrenginiai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams; pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutu, nustatymo metodikos (2020 m. sausio 22 d. redakcija; TAR, 2020-01-30, Nr. 2103) 16 punktas tiek, kiek pagal jį maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu apskaičiuojama ir mokama asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo prieš tai, kai joje buvo nutiesti elektros energijos perdavimo, skirstomieji tinklai ir (arba) buvo pastatyti kiti elektros energetikos objektai ir įrenginiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams.
2. Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo. 2020 m. liepos 8 d. naujai paaiškėjo aplinkybės, kad teisės aktas, kurio pagrindu buvo priimti teismų procesiniai sprendimai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtų priimtas kitas sprendimas. Be to, šios civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme yra priimtas prašymas dėl minėto akto atitikties Konstitucijai įvertinimo. Bylą nagrinėję teismai akcentavo, kad elektros oro linijų atlygintinumo klausimai sureguliuoti Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos nuostatomis. Teismai tik šiuose teisės aktuose nustatyto teisinio reglamentavimo pagrindu vertino ieškovo patirtų nuostolių dydį. Ieškovas 2017 m. liepos 4 d. kreipėsi į AB “Energijos skirstymo operatorius“ dėl nuostolių, patirtų dėl servituto nustatymo, atlyginimo. Tuo metu nebuvo patvirtinta ginčo metodika dėl vienkartinės kompensacijos išmokėjimo ir jos maksimalaus dydžio nustatymo (Metodika buvo patvirtinta tik 2018 m. liepos 25 d.).
k o n s t a t u o j a :
Prašymas atnaujinti procesą turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turinio ir formos reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje, bei CPK 369 straipsnyje nustatytus reikalavimus prašymo atnaujinti procesą turiniui.
Pagal CPK 369 straipsnį prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), įrodymai apie žyminio mokesčio sumokėjimą (CPK 80 straipsnio 4 dalis).
Pagal CPK 367 straipsnio nuostatas prašymai atnaujinti bylos procesą pateikiami tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tik tuo atveju, jeigu jie grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais, t. y. jeigu prašymai grindžiami Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimu, taip pat jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija (CPK 367 straipsnio 2 dalis). Prašymai, grindžiami kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, pateikiami bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Kartu toks reglamentavimas reiškia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi jurisdikciją nagrinėti tik tokius prašymus dėl proceso atnaujinimo, kurie grindžiami CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktuose nustatytais pagrindais.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą, nustatė, kad prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytu pagrindu.
CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktas yra blanketinė norma, nukreipianti į Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalyje, įsigaliojusioje 2019 m. rugsėjo 1 d., įtvirtintas individualaus konstitucinio skundo institutas – kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos 105 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodytų aktų, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė šio asmens konstitucines teises ar laisves ir šis asmuo išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. CPK 366 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 10 punktu 2019 m. liepos 16 d. įstatymu Nr. XIII-2329 (įsigaliojo, kaip ir minėta Konstitucijos 106 straipsnio 4 dalis, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.), siekiant užtikrinti realią asmens, pateikusio individualų konstitucinį skundą, teisių apsaugą tais atvejais, kai Konstitucinis Teismas priima nutarimą, kad teisės aktai, dėl kurių asmuo kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prieštarauja Konstitucijai. Taigi CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas taikytinas išimtinai tais atvejais, kai Konstitucinio Teismo nutarimas dėl akto neatitikties Konstitucijai priimamas išnagrinėjus būtent individualų konstitucinį skundą. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo proceso atnaujinimo pagrindu gali būti atnaujintas tik tos civilinės bylos, kurioje priimtas Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, – konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas, procesas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. CIK-1/2020; 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. CIK-840/2020; 2020 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUNJSy0xMzY3LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eCIK-1367/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eCIK-1367/2020">eCIK-1367/2020</a>).
Pareiškėjo prašyme nurodomas Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimas priimtas sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punkto atitikties Konstitucijai, tačiau ši konstitucinės justicijos byla buvo inicijuota ne Konstitucijos 106 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodyto konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, o Vilniaus miesto apylinkės teismo. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu šis Konstitucinio Teismo nutarimas nėra proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu atveju, kai toks prašymas galėtų būti pateikiamas tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3P-5/2018).
Pateiktas pareiškėjo prašymas dėl proceso nurodytoje civilinėje byloje atnaujinimo taip pat grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, t. y. tuo, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija nurodo, kad remiantis CPK 367 straipsnio 3 dalimi, tokiais pagrindais grindžiamas prašymas turi būti pateikiamas bylą pirmąja instancija nagrinėjusiam Vilniaus apygardos teismui.
CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą ir nustatęs, jog yra šio kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose nustatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti.
Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateiktą prašymą atnaujinti procesą atsisakytina priimti kaip neteismingą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Už pateiktą prašymą atnaujinti procesą sumokėtas 793 Eur žyminis mokestis, kuris grąžintinas jį sumokėjusiam asmeniui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMjczNS0yNTgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-2735-258/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-2735-258/2019">e2-2735-258/2019</a>.
Grąžinti pareiškėjui A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) už prašymą atnaujinti procesą 2020 m. spalio 8 d. Swedbank, AB sumokėtą 793 (septynis šimtus devyniasdešimt tris) Eur žyminį mokestį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
