Baudžiamoji byla Nr. 2K-184-648/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21083-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.13;
1.2.25.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
nuotoliniu būdu nuteistajam T. N.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 19 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžiu T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, T. N. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams; 2) turto konfiskavimas, konfiskuojant T. N. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Seat Cordoba Vario“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
T. N. pagal BK 243 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 19 d. nutartimi nuteistojo T. N. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Renaldos Kučinskaitės apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ir nuteistojo paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. N. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. Vilniuje, Paupio g. 17, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį,,Seat Cordoba Vario“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.
2. T. N. išteisintas pagal BK 243 straipsnį dėl kaltinimo tuo, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, – buvo uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemonę, kai 2020 m. gegužės 31 d. apie 18.30 val. Vilniuje, Paupio g., vairavo automobilį,,Seat Cordoba Vario“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl T. N. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai konstatavo, kad T. N. veiksmuose nėra baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 243 straipsnyje, požymių.
3.2. Teismai padarė išvadą, kad T. N. veiksmų prigimtis neleidžia jų laikyti tiek pavojingais, kad būtų pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę, nes, vieną kartą pažeidus baudžiamojo poveikio priemonę, toks pažeidimas negali būti pripažintas piktybišku vengimu. Teismai vadovavosi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>, kurios aplinkybės nėra panašios ar analogiškos aplinkybėms, nustatytoms nagrinėjamoje byloje. Tačiau minėtoje nutartyje apibrėžti kriterijai, kuriems esant baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį neturėtų būti taikoma. Pirma, kai padaryto pažeidimo pavojingumas nėra pakankamas. Antra, kai atskiriems šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejams įstatymas nustato kitus teisinius padarinius ir kai nėra teisinių kliūčių juos taikyti (pvz., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalis). Kartu minėtoje nutartyje detalizuotas veikos sistemingumas, kuris yra tik vienas iš aptariamos veikos pavojingumą apibūdinančių kriterijų. Aptariamos veikos pavojingumas siejamas su dviem alternatyviais kriterijais, t. y. veikos sistemingumu ir (ar) veikos piktybiškumu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>, 2K-7-59/2012, 2K-45-942/2021). Nagrinėjamoje byloje teismai, vertindami T. N. veiksmų atitiktį BK 243 straipsnio požymiams, veikos pavojingumą analizavo per veikos sistemingumo prizmę ir taip nepagrįstai susiaurino objektyviuosius šios veikos požymius bei nukrypo nuo teismų praktikos. Pavyzdžiui, kai asmuo, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, net ir nesant sistemiškumo, tokia veika pripažįstama pavojinga (piktybiška) ir kvalifikuojama pagal BK 243 straipsnį (Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-200-354/2019, 1A-238-744/2019).
3.3. T. N. žinojo, kad jam 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau nepaisydamas to, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Todėl T. N. padaryta BK 243 straipsnyje nurodyta veika negali būti pripažinta nepakankamai pavojinga. T. N. padaryto pažeidimo pavojingumą (piktybiškumą) rodo ir tai, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai prieš tai jis jau buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir teisė vairuoti iš jo buvo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Iš to darytina išvada, kad šioje byloje aptariamas automobilio vairavimas neturint tam teisės (t. y. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas) yra ne atsitiktinis ar dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių atliktas veiksmas, o piktavališkas T. N. elgesys, be to, ir pavojingas. Tai, kad nuteistasis neketina paisyti ir laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, rodo tos aplinkybės, kad asmuo, įsigijęs automobilį, jame vartojo alkoholį, viešoje vietoje pavojingai juo važinėjosi, keldamas pavojų aplinkiniams. Byloje nenustatytos objektyvios priežastys ar kliūtys, kurioms esant T. N. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Taigi T. N. elgėsi tiek neteisėtai, tiek piktybiškai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 243 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis)
5. BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).
6. Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>), ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-942/2021, 2K-201-895/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>).
7. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė teismų praktikoje išskiriamus BK 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumo kriterijus – sistemingumą ir piktybiškumą, tačiau nuosprendyje išdėstė motyvus tik dėl vieno iš jų (sistemingumo) vertinimo. Teismas padarė išvadą, kad vienkartinis transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti vertinamas kaip sistemingas ir piktybiškas vengimas vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Šio teismo vertinimu, nuteistojo T. N. padaryti veiksmai atitinka ANK 424 straipsnyje nustatytą nusižengimo sudėtį ir taikyti administracinę atsakomybę nėra kliūčių.
8. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pritarė tokioms pirmosios instancijos teismo išvadoms. Teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į nuteistojo baustumą už administracinių pažeidimų padarymą, į tai, kad paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vienkartinis pažeidimas buvo padarytas praėjus ilgam laikui (dvejiems su puse metų) po jos paskyrimo, o T. N. veiksmai (automobilio įsigijimas, neturint teisės vairuoti, automobilio vairavimas pavojingai manevruojant) yra susiję su eismo saugumu, nėra pagrindo jam taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog T. N. vairavimas nevykdant draudimo vairuoti kelių transporto priemones atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.
9. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumą dėl BK 243 straipsnio taikymo, konstatuoja, kad teismo išvados padarytos formaliai, neatlikus išsamaus faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, akcentuojant išimtinai tik vienkartinį baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimą. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį. Kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, būtina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą.
10. Nagrinėjamoje byloje liko neįvertintos aplinkybės, turinčios reikšmės vertinant T. N. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą piktybiškumo aspektu. Teismas nevertino nuteistojo ankstesnio teistumo už analogišką veiką, kai jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir jam taikytos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamasis įsakymas), ankstesnio baustumo administracine tvarka už transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės (1 t., b. l. 88) ir kitų veikos pavojingumo aspektu vertintinų aplinkybių. Be to, teismai visiškai nevertino nuteistojo tyčios turinio, t. y. ar T. N. veiksmai buvo nukreipti į aiškų jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, ignoravimą, siekį pademonstruoti nepagarbą teismo sprendimui ir pan.
11. Kasaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a>, nes šioje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamoje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Pažymėtina, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU0LTUxMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-254-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-254-511/2018">2K-254-511/2018</a> asmuo transporto priemonę, esant jam paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – uždraudimui vairuoti transporto priemonę, vairavo būdamas blaivus, o užfiksuotas vienkartinis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas pagal teismų nustatytas aplinkybes buvo susijęs su kitos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymu, asmens pažeidimas nebuvo piktavališkas. Tokia teismų praktika yra formuota ir kitose baudžiamosiose bylose (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-495/2020).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika, jog atskirais atvejais už baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymą galimi ir kitokie teisiniai padariniai (pvz., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalis), yra suformuota baudžiamosiose bylose, kuriose kaltininkas nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (nuo 2019 m. balandžio 1 d. – pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį). Minėta, kad nagrinėjamoje byloje T. N. yra nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė pažeidimo kvalifikacija. Tokiu atveju kitas procesas gali pažeisti non bis in idem (dvigubo baudimo) principą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTk3Ni8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-976/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-976/2021">2K-171-976/2021</a>, 2K-7-32-719/2021). Todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad T. N. gali būti nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, nėra pagrįsta teisiniais argumentais.
13. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo T. N. išteisinti pagal BK 243 straipsnį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir byla pagal prokuroro apeliacinį skundą nebuvo patikrinta tiek, kiek buvo prašoma, kaip to reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių baudžiamojo proceso normų pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui tinkamai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą ir jie laikytini esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl BK 243 straipsnio taikymo, naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
14. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą. Kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą. Tačiau, atsižvelgdamas į nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą ir spręsdamas dėl BK 243 straipsnio taikymo T. N., turi įvertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, susijusią su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžiu ir jos pavojingumu.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 19 d. nutarties dalį, kuria atmestas prokuroro apeliacinis skundas dėl T. N. išteisinimo pagal BK 243 straipsnį, ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Audronė Kartanienė
Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
