Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-38-697/2021
Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00086-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 16.19.3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. (V. N.) ir jo atstovo advokato Rimgaudo Černiaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. Rumbaitienės 2020 m. spalio 21 d. nutarimu V. N. nubaustas pagal ANK 454 straipsnio 3 dalį, 452 straipsnio 1 dalį, 450 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, galutine 1175 Eur bauda.
2. V. N., be kita ko, pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. 14.00 val. A6 kelio 185-ame km buvo patikrinta V. N. vairuojama krovininė transporto priemonė „DAF FT XF105“ (su laikinos registracijos Lietuvoje valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti M. M., gyv. Kazachstano Respublikoje), sujungta su puspriekabe FRUEHAUF (su laikinos registracijos Lietuvoje valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančia A. A. (A. A.), gyv. Kazachstano Respublikoje), vykstanti maršrutu Lietuvos Respublika–Kazachstano Respublika; patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas V. N. vairuoja transporto priemonę „DAF FT XF105“, sujungtą su puspriekabe FRUEHAUF, ir vyksta maršrutu Lietuva–Kazachstanas be kelionės leidimo, reikalingo pirmą kartą po pirmo pirkimo tuščioms krovininėms transporto priemonėms. Taip V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 3 d. susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau – ir Susitarimas) 5 straipsnio 1, 2 dalis.
3. Utenos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartimi V. N. skundas netenkintas, Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartimi Utenos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. atstovo advokato R. Černiaus apeliacinis skundas netenkintas.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. ir jo atstovo advokato R. Černiaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. ir jo atstovas prašo panaikinti teismų nutartis ir priimti nutarimą panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. spalio 21 d. nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį nutraukti, o pagal ANK 452 straipsnio 2 dalį ir 454 straipsnio 3 dalį skirti bendrą 80 Eur baudą. Pareiškėjai nurodo:
6.1. Teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtas nutartis. V. N. pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį nubaustas už krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo. Tačiau teismai nenustatė, kad V. N. vykdė vežėjo veiklą ir kelių transporto priemone gabeno krovinį, vyko tarptautiniu maršrutu, bet be kelionės leidimo, kuris nurodytas įstatyme ir kurį jis turėjo gauti teisės aktų nustatyta tvarka.
6.2. Teismai išplėtė administracinio nusižengimo ribas ir nagrinėjo ne priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), bet iš esmės iš naujo išnagrinėjo bylą, priėmė naują nutarimą. ANK 642 straipsnis nesuteikia teismui teisės savarankiškai spręsti dėl administracinio nusižengimo ribų, jas išplėsti, palyginti su tomis, kurias pritaikė institucija ne teismo tvarka priimtu nutarimu. Teismas gali tik pakeisti konstatuotų veiksmų kvalifikavimą ir tai padaryti tik įstatymų nustatytais atvejais. Taip teismai pažeidė ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, nes nutartyse nurodė naujas (nutarime nenurodytas) aplinkybes.
6.3. Institucijos nutarime pažeidimas įvardijamas kaip krovinio vežimas kelių transporto priemone „be kelionės leidimo, reikalingo pirmą kartą po pirmo pirkimo tuščioms krovininėms transporto priemonėms“. Taigi turėjo būti konstatuotas kelionės leidimo reikalingumas būtent tokiems veiksmams. Teismai pažymėjo, kad leidimas nurodytas Susitarime, taip pat Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2BE-474 patvirtintame Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo ir naudojimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas). Tačiau šiuose teisės aktuose nėra nurodytas joks ANK 450 straipsnio 2 dalyje minimas leidimas, taip pat ir nutarime nurodytas leidimas,,,reikalingas pirmą kartą po pirmo pirkimo tuščioms krovininėms transporto priemonėms“. Be to, nutarime (kaip ir administracinio nusižengimo protokole) nėra jokių nuorodų į Aprašą ar kitą teisės aktą, pagal kurį V. N. turėjo pareigą gauti leidimą. Nutarimą priėmusi institucija nuorodą į Aprašą pateikė tik 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose į V. N. skundą.
6.4. Administracinio nusižengimo protokolas yra neišsamus ir dviprasmiškas, o nutarimą priėmusi institucija atsiliepimu tik dar labiau išryškino tą dviprasmiškumą, apsunkino V. N. teisę į gynybą, nes jis turėjo paneigti pažeidimą, o jo paaiškinimai buvo traktuojami kaip faktinių aplinkybių neigimas. Pavyzdžiui, V. N. norėjo paaiškinti, kad tarptautinis judėjimas keliais gali būti pripažįstamas tik tada, kai tai įvyksta, o ne tada, kai kažkas ketina tai daryti. Institucija nenurodė ir teismai nemotyvavo, kodėl važiavimas tik Lietuvos Respublikos keliais yra tarptautinis; jei toks pripažinimas galimas, nenurodė, nuo kurio momento ir kodėl ketinimas važiuoti keliais tampa tarptautinis, be to, kokiu pagrindu ketinimas atlikti veiksmus laikomas administracinio nusižengimo padarymu. Užuot vertinę, ar transporto priemonės vairavimas be kelionės leidimo, reikalingo pirmą kartą po pirmo pirkimo tuščioms krovininėms transporto priemonėms, yra ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatytas nusižengimas, teismai nusprendė, kad V. N. pažeidimą padarė dėl to, kad neturėjo pagal Aprašą išduodamo Kazachstano valstybės leidimo vežti krovinį šios valstybės teritorija, nors ANK 450 straipsnio 2 dalį taikė už važiavimą be Lietuvos Respublikos leidimo Lietuvos keliais. Apraše nurodytas leidimas nesuteikia jokių papildomų teisių ar galimybių, nereiškia jokių papildomų draudimų ar ribojimų Lietuvos Respublikos vežėjui važiuoti Lietuvos Respublikos keliais, todėl tokio leidimo neturėjimas negali būti pagrindas konstatuoti kokį nors neteisėtą veiksmą. Teismai nenustatė jokio teisinio ryšio tarp Kazachstano valstybės leidimo vežti krovinį šios valstybės teritorija ir galimybės važiuoti Lietuvos Respublikos vežėjui Lietuvos keliais.
6.5. Atskirą proceso teisės pažeidimą sudaro ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nei V. N., nei jo advokatui iš anksto nepranešė apie bylos nagrinėjimo datą ir taip pažeidė teisę į gynybą, t. y. apribojo teisę pateikti papildomus įrodymus su atitinkamais argumentais. V. N. advokatas R. Černius laukė, kol elektroninėje sistemoje atsiras pranešimas apie apeliacinės instancijos teismo gautą bylą, jai suteiktą numerį ir tada galės pateikti papildomus įrodymus, tačiau ši informacija pasirodė kartu su priimta nutartimi. ANK 650 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas reikalavimas šalims pranešti apie bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimą specialiame tinklalapyje ir teismo skelbimų lentoje, o ši informacija turi būti matoma ir elektroninėje byloje, pateikiama elektroninių ryšių priemonėmis (ANK 573 straipsnis). Taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, jis lėmė neteisėtos nutarties priėmimą. Ketinti pateikti įrodymai buvo susiję su UAB „S“ (V. N. darbdaviu). Ši įmonė 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn. tokiu pat būdu išvairavo tokio paties statuso transporto priemones ir nei įmonė, nei vairuotojai nebuvo nubausti pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį, transporto priemonės perėjo pasienio (muitinės) kontrolę ir laisvai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Šios aplinkybės patvirtina, kad kitos institucijos kitaip nei Lietuvos transporto saugos administracija aiškina bylai aktualius teisės aktus, žino, kad nė viena institucija nutarime nurodomų leidimų neišduoda ir nėra pagrindo jų reikalauti. Beje, Lietuvos transporto saugos administracija taip pat nenurodo, kad tokius leidimus išduoda ar yra išdavusi. Ji tik nurodo, kad teisės aktuose nustatyta galimybė tokius leidimus taikyti. Tai reiškia, kad V. N. administracinė atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, netinkamai aiškinant ne iki galo aiškų teisinį reglamentavimą. Dėl apeliacinės instancijos teisme padarytų proceso teisės pažeidimų buvo pažeista V. N. teisė į gynybą ir teisingą teismą, dėl to nebuvo ištaisyti materialiosios teisės normų taikymo pažeidimai.
6.6. Teismai netinkamai aiškino krovinių vežimo sąvoką (kai ji taikoma krovinių vežimo veiklai apibrėžti), netinkamai nustatė subjektą, kuriam taikoma ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė, todėl nepagrįstai nusprendė, kad V. N. pažeidė tos veiklos vykdymo sąlygas.
6.7. Teismai nepagrįstai konstatavo krovinio vežimą, nes pagal Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalį krovinių vežimas yra tada, kai kroviniai gabenami transporto priemonėmis. Be to, kelių transporto priemonės sąvoka apima ir puspriekabę, ji laikoma kelių transporto priemonės sudedamąja dalimi, t. y. ji negali būti krovinys vilkiko atžvilgiu, jeigu jie sudaro vieną junginį (Kelių transporto kodekso 2 straipsnio 9 dalis). Nurodytą krovinių vežimo sąvoką pripažįsta ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys bendrąsias krovinių vežimo veiklos sąlygas realiai išduodamiems leidimams gauti, t. y. Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 2BE-264 patvirtintas Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą kelių transporto priemonėmis paskirstymo, išdavimo ir naudojimo tvarkos aprašas, šio aprašo 2 punkte nustatyta, kad krovinių vežimui pripažinti ir apibrėžti turi būti laikomasi Tarptautinio transporto forumo Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimų naudotojo vadovo (https://www.itf-oecd.org/user-guide-certificatesl). Šio vadovo 2 dalies 13, 3.16 punktuose nurodoma, kad kelių transporto priemonės judėjimas be krovinio nėra krovinių pervežimas. Taigi tuščių (be krovinio) transporto priemonių judėjimas (įskaitant kai jos juda grupėmis ar būdamos sukabintos) nėra krovinių pervežimas. ANK 450 straipsnio 2 dalyje nurodytas ne leidimas judėti prekėms (kroviniams), o leidimas kelių transporto priemonėms, gabenančioms prekes. Jei teismas konstatavo, kad juda pats krovinys, vadinasi, nėra krovinio pervežimo, nėra ir ANK 450 straipsnio 2 dalies pažeidimo.
6.8. Kelių transporto kodekso 7 straipsnyje pateikta vežėjo sąvoka iliustruoja, kad atsakomybė dėl teisės aktuose nustatytų papildomų krovinių vežimo sąlygų nesilaikymo taikoma būtent vežėjui (asmeniui, užsiimančiam krovinių pervežimo veikla), o vežimas suprantamas kaip krovinio gabenimas, vykdant vežimo veiklą. V. N. nėra tinkamas subjektas, nes jis nėra vežėjas ir neturėjo pareigos gauti leidimą. ANK 450 straipsnio 2 dalis draudžia krovinių gabenimą be leidimo, kai tai atlieka vežėjas, kuris ir turi pareigą gauti leidimą. Šioje normoje nustatyta atsakomybė būtent už veiklą be leidimo, o ne už pareigą patikrinti tai, ar vežėjas turi tokį leidimą, ar panašius veiksmus. Teismų išvada, kad V. N. turėjo įsitikinti, jog turi visus reikiamus dokumentus kroviniui vežti tarptautiniu maršrutu, kartu ir kelionės leidimą, neatitinka ANK 450 straipsnio 2 dalies sudėties. Beje, minėto aprašo (šios nutarties 6.7 punkte) 3, 4 punktuose taip pat nurodyta, kad leidimai išduodami būtent vežėjui, kaip jį apibrėžia Kelių transporto kodeksas, Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 497 „Dėl Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“.
6.9. Teismai iš esmės nepasisakė dėl krovinio gabenimo tarptautiniu maršrutu. Nutarimu turėjo būti nustatyti ne ketinimai, o įvykęs krovinio vežimas tarptautiniu maršrutu, t. y. kad krovinys išvažiavo iš vienos valstybės ir įvažiavo į kitos valstybės (šiuo atveju Lietuvos Respublikos) teritoriją. Pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį tarptautinį maršrutą galima konstatuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu užsienio vežėjo kelių transporto priemonė jos keliais veža krovinį, įvežtą iš kitos valstybės teritorijos. Tokių aplinkybių teismai nenustatė. Priešingai, nutarime nurodyta, kad V. N. vairuojama transporto priemonė pradėjo važiuoti ir buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos teritorijoje. Aplinkybė, kad asmuo galimai ketino atlikti ir atliko kokius nors parengiamuosius krovinių gabenimo darbus, nesudaro nusižengimo sudėties. Be to, ir nutarimu buvo pritaikyta administracinė atsakomybė ne už rengimąsi, o už realius veiksmus, kurie nebuvo atlikti, – V. N. vairuota transporto priemonė neatliko vežimo tarptautiniu maršrutu.
6.10. Nei Susitarimas, nei Aprašas nenustato tvarkos ir sąlygų išduoti kelionės leidimą apskritai, juolab galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar kokį nors leidimą, „reikalingą pirmą kartą po pirmo pirkimo tuščioms krovininėms transporto priemonėms“.
6.11. Susitarimas nustato tik leidimų būtinumą, tačiau susitarimas nėra įstatymas, jis nėra ratifikuotas Seimo ir dėl to jis nėra Lietuvos Respublikos teisinės sistemos sudedamoji dalis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), taigi negali būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę. Pagal Konstitucijos 46 straipsnį ūkinės veiklos ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu, vadinasi, ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė gali būti taikoma tik už įstatymuose nurodytų leidimų neturėjimą.
6.12. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato išdavimo kelionės leidimų vežti krovinius kelių transporto priemonėmis iš Lietuvos į Kazachstaną, juolab Lietuvos teritorija. Tokio leidimo neįmanoma gauti Lietuvoje, jo neišduoda jokia institucija. Galiojantys teisės aktai ir Lietuvos transporto saugos administracijos oficialioje svetainėje skelbiama informacija patvirtina, kad leidimai išduodami tik tarptautiniam krovinių vežimui (kroviniams vežti per kitos valstybės teritoriją) – Europos Bendrijos leidimai, dvišaliai leidimai arba Europos transporto ministrų konferencijos daugiašalės kvotos leidimai (ETMK leidimai) – ir tie leidimai yra tos kitos valstybės leidimai, kuriuos Lietuvos Respublika tik paskirsto savo vežėjams. Lietuvos Respublikos valstybė savo vežėjams neišduoda leidimų transporto priemonėms vežti krovinius Lietuvos Respublikos teritorijoje ir jų transporto priemonėms judėti be krovinio, net jeigu ir būtų papildomas tikslas tą krovinį vežti tarptautiniu maršrutu (į kitą valstybę).
6.13. Teismų nuoroda į Aprašą yra nepagrįsta ir neteisėta, nes šis dokumentas nenurodytas nutarime, be to, Aprašas nenustato kelionės leidimo, kuris būtų reikalingas Lietuvos Respublikos vežėjams ketinant vežti krovinius Lietuvos keliais, išdavimo tvarkos. Lietuvos transporto saugos administracija taip pat nenurodė, kad pagal Aprašą išduoda ar yra išdavusi nors vieną tokį leidimą. Teisės aktais nėra net patvirtina tokių leidimų forma.
6.14. Teismai, cituodami Aprašo 2 punktą, nurodo, kad vežėjas, vykdantis tarptautinį krovinių vežimą keliais užsienio valstybės teritorija, privalo turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija, jeigu toks leidimas pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės dvišalę ar daugiašalę sutartį dėl krovinių vežimo keliais yra reikalingas. Taigi teismai nurodo, kad Lietuvos Respublikos vežėjas turi gauti iš Lietuvos Respublikos institucijų (Lietuvos transporto saugos administracijos) užsienio valstybės, kurios teritorija ketina gabenti krovinį kelių transporto priemone, leidimą tai daryti. Cituojamas reglamentavimas nenustato Lietuvos Respublikos vežėjui jokios pareigos gauti leidimą vežti krovinius Lietuvos keliais. Net jeigu būtų laikoma, kad toks leidimas nurodytas Susitarime, tačiau jo išdavimas nenustatytas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir vežėjai tokio leidimo negali gauti, nėra pagrindo taikyti administracinę atsakomybę, nes tai reikštų reikalavimą įvykdyti tai, kas neįmanoma, taip pat draudimą Lietuvoje užsiimti krovinių vežimo veikla.
6.15. Aprašo paskirtis – išduoti užsienio valstybių leidimus vykdyti tarptautinį krovinių vežimą jų teritorijos keliais. Aprašo 1, 2 punktuose nurodoma, kad jame nustatytas leidimas vežėjui reikalingas tada, kai jis krovinį veža užsienio valstybės keliais ir Lietuvos Respublika yra sudariusi su tokia valstybe tarpvalstybinę sutartį dėl tokių leidimų taikymo. Aprašo 11 punkte nurodoma, kad Lietuvos transporto saugos administracija reguliuoja vežėjams išduodamų atitinkamų valstybių (ne Lietuvos Respublikos) ir rūšių leidimų skaičių, priklausomai nuo Lietuvos Respublikai skiriamų leidimų kvotų ir vežėjų poreikio; išduodami leidimai vežėjui pagal kiekvieną valstybę (o ne Lietuvos Respublikos keliams). Leidimo vežti krovinius tarptautiniu maršrutu tarp Lietuvos ir Kazachstano nurodymas Susitarime nėra pakankamas, kad Lietuvos Respublikos vežėjui būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį už krovinių vežimą Lietuvos keliais.
6.16. Pagal ANK 5 straipsnį pagrindas taikyti administracinę atsakomybę yra teisės pažeidimas ir jis turi būti nustatytas (apibūdintas) įstatymu (Konstitucijos 31 straipsnis). Pagal Konstitucijos 46 straipsnį bet koks ūkinės veiklos ribojimas yra galimas, jeigu jis nustatytas įstatymu ir toks ribojimas objektyviai pagrįstas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Konstitucinis teisinės valstybės principas neleidžia teisės aktais reikalauti neįmanomų, neracionalių dalykų (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimas). Taigi ūkinės veiklos ribojimai gali būti nustatyti tik įstatymu, todėl ir administracinė atsakomybė gali būti taikoma už įstatymo pažeidimus. Aprašas neturi įstatymo galios ir bet kuriuo atveju negali būti administracinės atsakomybės pagrindas pagal ANK 450 straipsnį. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja visų teisės aktų hierarchiją ir neleidžia poįstatyminiais teisės aktais reguliuoti santykių, kurie turi būti reguliuojami tik įstatymu, taip pat poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme, nebūtų grindžiamas įstatymais, antraip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė prieš poįstatyminius teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimas).
6.17. Nepagrįsta teismų išvada, kad ANK 450 straipsnio 2 dalies norma yra reguliacinė ir pati savaime nustato kelionės leidimo būtinumą. Ši teisės norma nenustato tokio leidimo išdavimo tvarkos, nėra ir kitų leidimo išdavimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų, taigi nėra jokios galimybės gauti leidimą, vadinasi, krovinių gabenimo veikla Lietuvos Respublikos keliais faktiškai yra draudžiama. Esant tokioms aplinkybėms, susiklosto situacija, kai teisės aktai nustato neįmanomus įvykdyti reikalavimus – gauti ir turėti kelionės leidimą, kurio išdavimas nenurodytas jokiame teisės akte, kurio neišduoda jokia institucija, ir kartu atsakomybę už jų neįvykdymą. Todėl prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų išsiaiškinta, ar toks ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijos 31, 46 straipsnių nuostatoms, iš jos kylančiam teisinės valstybės principui pagal šiame prašyme ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo savarankiškai suformuluotus argumentus. Tokio kreipimosi būtinumą suponuoja ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE4LTY5Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-18-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-18-697/2021">2AT-18-697/2021</a>).
6.18. Kadangi V. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas už kelis nusižengimus ir jam paskirta subendrinta bauda, dėl to jis neturėjo galimybės sutikti su dalimi pažeidimų po protokolo surašymo, nebuvo identifikuota baudos dalis už pripažintus pažeidimus, todėl, tenkinus prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį, teismo nutarimu už ANK 452 straipsnio 2 dalyje, 454 straipsnio 3 dalyje nurodytus nusižengimus skirtina tokio dydžio bauda, kokia buvo nurodyta protokole, – 80 Eur.
7. Atsiliepimu į prašymą Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės ir rizikų valdymo skyriaus specialistė Neda Pranskaitytė prašo pateiktą prašymą atmesti. Atsiliepime nurodoma:
7.1. Esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų nepadaryta. Teismų nutartys pagrįstos, teisėtos ir motyvuotos, jose pasisakyta dėl visų skundo argumentų. Prašyme nurodyti argumentai yra nepagrįsti, be to, bandant pateikti skirtingai, jie kartojami po keletą kartų. Argumentas, kad teismai išplėtė administracinio nusižengimo ribas, taip pažeidė ANK 641 straipsnio nuostatas, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas jokiomis naujomis aplinkybėmis protokole nurodyto kaltinimo nepapildė, jo turinio nekeitė, taip pat nekeitė V. N. veiksmų teisinio kvalifikavimo, nuorodos į nutarime esantį teisės aktą. Teismas nurodė tik papildomą teisės aktą ir jo punktą (Aprašo 2 punktą), pagal kurį privaloma turėti leidimą, ir nurodė, kad toks leidimas yra reikalingas remiantis Susitarimu, tačiau tokiu būdu nuo kaltinimo esmės nebuvo nukrypta. Be to, apygardos teismas akcentavo, kad pagal teismų praktiką teismui nėra draudžiama keisti nuorodų į pažeistus teisės aktus ar jų punktus, jeigu nėra keičiama kaltinimo esmė (nėra nuo jos nukrypstama).
7.2. ANK 450 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma nėra blanketinė, t. y. papildomų teisės normų, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nereikalauja. Iš teisės teorijos žinoma, kad teisės norma laikoma turinčia blanketinę dispoziciją, jei tik ji nurodo, kad tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet nei ją konkrečiai išdėsto šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, o nurodo, jog taisyklės suformuotos kitame teisės akte. ANK galima aptikti blanketinių normų, pagal kurias traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn privalo būti nurodomas konkretus straipsnyje minimas įstatymas, to įstatymo straipsnis ir dalis, kuriuos savo veiksmais asmuo pažeidė. Tačiau šiuo atveju pačioje ANK 450 straipsnio 2 dalies dispozicijoje yra suformuluotas ir išdėstytas konkretus pavojingas asmens elgesio modelis, nurodyti visi draudžiami veiksmai (krovinių vežimas kelių transporto priemonėmis tarptautiniais maršrutais be kelionės leidimo, su neatitinkančiu važiavimo pobūdžio ar neužpildytu leidimu), už kuriuos nustatyta straipsnio sankcijoje įtvirtinta sankcija. Remiantis šio straipsnio dispozicija, nereikia jokių nuorodų į kitus teisės aktus, todėl prašymo argumentas, kad nutarime nėra nuorodų į Aprašą ar kitą teisės aktą, nepagrįstas. Kartu pažymima, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodytos Susitarimo 5 straipsnio 1, 2 dalys, iš to V. N. buvo aišku, už ką jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn.
7.3. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad nėra nustatyta leidimų įsigijimo tvarka. Pažymėtina, kad jeigu V. N. padarė pažeidimą ir nežinojo, kaip įsigyti kelionės leidimą, tai nereiškia, kad jo ir nereikėjo įsigyti. Be to, ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas neatleidžia nuo administracinės atsakomybės. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymo „Dėl Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“ Nr. 497 21 punkte nustatyta, kad krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, kurių sąrašas pateikiamas 2 priede (šiame sąraše yra ir Kazachstano valstybė). Leidimus išduoda (tai nurodyta Aprašo II skyriuje) Lietuvos transporto saugos administracija ir tinklalapyje bei teisės aktuose yra pateikiama visa išsami informacija.
7.4. V. N. vykdė būtent tarptautinį vežimą ir krovinį (vilkiką bei puspriekabę) gabeno iš Lietuvos Respublikos į Kazachstaną. Tai patvirtina CMR važtaraščiai, kuriuose pažymėta krovinio iškrovimo vieta – Kazachstanas. Jeigu vilkikas su puspriekabe būtų važiavę tik Lietuvos Respublikos teritorija, CMR važtaraščiai nebūtų pildyti. Vilkikas ir puspriekabė buvo nupirkti, o V. N., kaip UAB „S“ darbuotojas, juos gabeno į Kazachstaną. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad nors vilkikas nebuvo gabenamas jokia transporto priemone, tačiau tai savaime nekeičia vilkiko kaip krovinio statuso, be to, puspriekabė buvo gabenama būtent vilkiku, t. y. transporto priemone. Iš CMR važtaraščių matyti, kad būtent vilkikas ir puspriekabė yra kroviniai (dėl abiejų yra užpildyti CMR važtaraščiai). Pažymėtina, kad Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, jog krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis; 1 straipsnyje nustatyta, kad konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra konvencijos narė. Tai reiškia, kad CMR važtaraštis yra surašomas, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais.
7.5. Aplinkybė, kad nei vilkike, nei puspriekabėje jokių krovinių nebuvo gabenama, šios transporto priemonės važiavo tuščios, nėra pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju nevyko krovinių gabenimas. Šiuo atveju CMR važtaraščiai patvirtina, kad pačios transporto priemonės (vilkikas ir puspriekabė) yra kroviniai (dėl abiejų užpildyti CMR važtaraščiai), kurie buvo vežami parduoti į Kazachstaną. Pareiškėjai netinkamai supranta krovinio gabenimą. Priešingu atveju susiformuotų teisiškai ydinga situacija, kai vežėjas išvengtų bet kokių prievolių, susijusių su leidimų vykdyti tarptautinius pervežimus gavimu. Tai atitinka ir Kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalyje nurodytą krovinių vežimo sąvoką.
7.6. Prašyme nurodoma, kad V. N. nėra ANK 450 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusižengimo sudėties subjektas. Pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla būtent transporto priemonę vairavusiam asmeniui (tai matyti ir iš straipsnio sankcijos), kuris turi pareigą įsitikinti, kad turi visus reikalingus kelionei skirtus dokumentus. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nustatytas tinkamai.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V. N. ir jo atstovo advokato R. Černiaus prašymas netenkintinas.
Dėl administracinės bylos teisenos pažeidimo, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
9. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. N. ir jo atstovo advokato R. Černiaus prašyme (toliau – ir prašymas) nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atskirą proceso teisės pažeidimą sudaro ir tai, jog apeliacinės instancijos teismas iš anksto nepranešė nei V. N., nei jo advokatui apie bylos nagrinėjimo datą ir taip pažeidė teisę į gynybą, t. y. apribojo teisę pateikti papildomus įrodymus su atitinkamais argumentais. Nurodyta aplinkybė nelaikytina esminiu proceso pažeidimu, nes ANK 650 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas šalims pranešti apie bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimą specialiame tinklalapyje ir teismo skelbimų lentoje yra informacinio turinio. Byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl įstatyme nėra įtvirtinta teismui pareiga taip, kaip nustatyta ANK 650 straipsnio 4 dalyje, pranešti apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pateikti prašymus dėl naujų bylos duomenų ištyrimo ir išnagrinėjimo. Byla buvo nagrinėjama pagal V. N. atstovo apeliacinį skundą, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme V. N. ir jo atstovas nurodė, jog procese keliami klausimai yra susiję tik su teisės taikymu, o ne su faktinių aplinkybių nustatymu, todėl visi šie klausimai buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teisme, iš esmės šie klausimai pakartoti ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija laiko, kad šiuo aspektu esminio proceso pažeidimo klausimas keliamas dirbtinai.
Dėl ANK 450 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo
10. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad teismai išplėtė administracinio nusižengimo ribas ir nagrinėjo ne priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis), bet iš esmės iš naujo išnagrinėjo bylą ir priėmė naują nutarimą. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes bylos nagrinėjimo ribos pagal ANK 450 straipsnio 2 dalį nepasikeitė, t. y. nebuvo išplėstas šio pažeidimo esminių faktinių ir teisinių aplinkybių turinys, taip pat nesikeitė prašymą padavusio asmens veiksmų teisinis kvalifikavimas. Tai, kad teismai, pagrįsdami ANK 450 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos padarymą, nurodė, jog leidimas nurodytas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kazachstano Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 3 d. susitarimo dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų automobiliais (toliau – ir Susitarimas) 5 straipsnio 1, 2 dalyse, bet taip pat ir Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2BE-474 patvirtintame Užsienio valstybių leidimų vykdyti tarptautinį krovinių vežimą keliais išdavimo ir naudojimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), yra papildomi teisiniai argumentai, pagrindžiantys ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatytos veikos padarymą. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismui nėra draudžiama keisti nuorodų į pažeistus teisės aktus ar jų punktus, jeigu nėra keičiama kaltinimo esmė (nėra nuo jos nukrypstama).
11. Nesutiktina su prašymo teiginiais, kad teismai netinkamai aiškino krovinių vežimo sąvoką (kai ji taikoma krovinių vežimo veiklai apibrėžti), netinkamai nustatė subjektą, kuriam taikoma ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė, todėl nepagrįstai nusprendė, kad V. N. pažeidė tos veiklos vykdymo sąlygas. Prašyme nepagrįstai teigiama, kad pažeidimo metu nebuvo vykdomas krovinio vežimas, todėl išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje teismai be pagrindo apsiribojo krovinio vežimo konstatavimu pagal tai, kad vilkikas judėjo kartu su puspriekabe be krovinio, – tai laikė krovinio judėjimu savaime, puspriekabę laikė kroviniu vilkiko atžvilgiu. Pateikiama nuomonė, kad tai neatitinka Kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalyje pateikiamos krovinių vežimo sąvokos, nes nėra būtinojo požymio, kad krovinys gabenamas kelių transporto priemone. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai rėmėsi jau suformuotos teismų praktikos nuostatomis, įtvirtintomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE4LTY5Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-18-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-18-697/2021">2AT-18-697/2021</a>), kad aptariamu atveju pačios transporto priemonės yra krovinys, nes iš byloje esančių CMR dokumentų matyti, jog būtent vilkikas ir puspriekabė yra kroviniai (dėl abiejų yra užpildyti CMR važtaraščiai) ir jos kaip prekės buvo gabenamos savininkams į paskirties vietą. Tai, kad nei vilkike, nei puspriekabėje jokių krovinių nebuvo, nekeičia krovinio kaip prekės esmės, nes gabenimo būdas negali pakeisti teisinių santykių turinio, sunkvežimis ir puspriekabė yra kroviniai, nes, kaip teisingai nurodoma atsiliepime, kitaip vertinant, susiformuotų teisiškai ydinga situacija, kai vežėjas išvengtų bet kokių prievolių, susijusių su leidimų vykdyti tarptautinius pervežimus gavimu. Pirmiau išdėstyti argumentai atitinka realų, o ne spekuliatyvų Kelių transporto kodekso 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą krovinių vežimo sąvokos sampratos aiškinimą, todėl prašyme nurodyti teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
12. Nėra pagrindo sutikti su prašyme išdėstytais teiginiais, kad V. N. nėra tinkamas subjektas, nes jis nėra vežėjas ir neturėjo pareigos gauti leidimą. ANK 450 straipsnio 2 dalies dispozicija nustato, kad atsakomybė kyla už krovinio vežimą transporto priemone tarptautiniais maršrutais be leidimo, ir straipsnio sankcijoje pažymėta, kad atsakomybė kyla būtent vairuotojui, nes jis turi pareigą įsitikinti, kad turi visus reikalingus kelionei skirtus dokumentus. Todėl atsižvelgiant į tai, kad už minėtą pažeidimą bauda skiriama būtent vairuotojui, nekyla abejonių, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. N. yra nustatytas tinkamai. Prašyme teigiama, jog teismai iš esmės nepasisakė dėl krovinio gabenimo tarptautiniu maršrutu. Teismų sprendimuose pasisakyta, kad bylos duomenų visetu nustatyta, jog buvo vykdomas krovinio (vilkiko su puspriekabe) vežimas tarptautiniu (Lietuvos Respublika–Kazachstanas) maršrutu. Institucijos atsiliepime teisingai pažymėta, kad, remiantis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – Konvencija) 4 straipsniu, krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Taip pat Konvencijos 1 straipsnyje nustatyta, kad ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Tai reiškia, kad CMR važtaraštis yra surašomas, kai yra vežami kroviniai už atlygį tarptautiniais maršrutais. Kaip minėta, CMR važtaraščiai yra užpildomi tik dėl krovinių, kurie gabenami už atlygį, todėl jeigu, kaip teigiama prašyme, vilkikas su puspriekabe būtų tik važiavę Lietuvos Respublikos teritorija kaip transporto priemonės, CMR važtaraščiai tokiu atveju nebūtų pildomi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. N. buvo sustabdytas patikrinti būtent tuo metu, kai vykdė aptariamą vežimą. Tokie argumentai yra pakankami ir atskirai bei plačiau komentuoti šią situaciją teisėjų kolegija nemato pagrindo.
13. Prašyme teigiama, kad nei Susitarimas, nei Aprašas nenustato tvarkos ir sąlygų išduoti kelionės leidimą apskritai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato išdavimo kelionės leidimų vežti krovinius kelių transporto priemonėmis iš Lietuvos Respublikos į Kazachstaną, juolab Lietuvos Respublikos teritorija. Tvirtinama, kad tokio leidimo neįmanoma gauti Lietuvoje, jo neišduoda jokia institucija. Susitarimo 1 straipsnyje nustatyta, kad pagal Susitarimą atliekami reguliarūs ir nereguliarūs keleivių ir krovinių vežiojimai autotransporto priemonėmis tarp abiejų šalių ir tranzitu per jų teritorijas į trečiąsias šalis. Taigi, Susitarime aiškiai nurodytas transporto priemonės judėjimas per susitariančiųjų šalių teritorijas ir tam reikalingas leidimas. Išties Susitarime nėra detalizuota ir nustatyta leidimo išdavimo tvarka, jo gavimo sąlygos, tačiau teismai pagrįstai nurodė Aprašą ir jo 2 punktą, kuriame nustatyta, jog vežėjas, vykdantis tarptautinį krovinių vežimą keliais užsienio valstybės teritorija, privalo turėti atitinkamą tos valstybės leidimą, suteikiantį teisę važiuoti tos valstybės teritorija, jeigu toks leidimas pagal Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės dvišalę ar daugiašalę sutartį dėl krovinių vežimo keliais yra reikalingas. Nagrinėjamu atveju toks leidimas yra reikalingas remiantis Susitarimu. Be kita ko, Aprašo II skyriuje reglamentuota ir leidimų išdavimo tvarka. Institucija, pateikusi atsiliepimą šioje byloje, pažymėjo, kad 1998 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymo „Dėl Krovinių tarptautinių vežimų kelių transportu taisyklių“ Nr. 497 21 punkte nustatyta, jog krovinių tarptautinį vežimą tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių reglamentuoja atitinkami tarpvalstybiniai susitarimai, kurių sąrašas pateikiamas 2 priede. Minėtame 2 priedo sąraše yra ir Kazachstano valstybė su jau ne kartą minėtu Susitarimu. Leidimus išduoda (tai nurodyta ir ne kartą minėto Aprašo II skyriuje) Lietuvos transporto saugos administracija ir tinklalapyje bei teisės aktuose yra pateikiama visa išsami informacija. Pareiškime nėra pateikta teisinių argumentų, kurie paneigtų išdėstytas aplinkybes dėl leidimų išdavimo tvarkos ir sąlygų ar įrodymų apie apsunkintas galimybes gauti leidimus. Tarptautinių pervežimų įmonė UAB „S“ bei šioje įmonėje dirbantis ir pervežimus vykdantis vairuotojas V. N. yra profesionalai, už atlygį atliekantys krovinių gabenimo paslaugas, todėl privalo domėtis ir žinoti, kokiais teisės aktais yra nustatyti reikalavimai tarptautiniam krovinių pervežimui ir kokios yra nustatytos sąlygos.
14. Prašyme ydingai formuluojama loginė premisa, kad Aprašas neturi įstatymo galios ir bet kuriuo atveju negali būti administracinės atsakomybės pagrindas pagal ANK 450 straipsnį. Aprašas ir nėra administracinės atsakomybės pagrindas, nes atsakomybė pagal ANK 450 straipsnį kyla už krovinių vežimą tarptautiniais maršrutais be leidimo. Tai yra reguliacinė taisyklė, nustatanti, koks veiksmas užtraukia atsakomybę. Tai, kokiais atvejais reikalingas leidimas, kuriais tarptautiniais maršrutais, taip pat jo gavimo sąlygas nustato kiti teisės aktai, tačiau tai nėra atsakomybės pagrindas. Tai yra vežėjui ir jam atstovaujančiam darbuotojui keliamos sąlygos, kurias jie privalo įvykdyti pasirengdami gabenti krovinį tarptautiniu maršrutu, juk ir ANK normose, nustatančiose atsakomybę už vairavimą neturint teisės vairuoti, neturint kvalifikacijos pažymėjimo, ar nustatančiose atsakomybę už važiavimą be bilieto (ANK 424, 425, 442 straipsniai ir kt.), nenurodyta vairavimo teisių gavimo tvarka ar tai, kaip reikia įsigyti važiavimo bilietą. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, yra paneigiami ir prašyme išdėstyti teiginiai, kad V. N. buvo nubaustas ne remiantis įstatymu, o remiantis Susitarime ir Apraše suformuluotomis nuostatomis.
15. Prašyme išdėstytas pareiškimas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, kad būtų išsiaiškinta, ar toks ANK 450 straipsnio 2 dalyje nustatytas reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijos 31, 46 straipsnių nuostatoms, nėra pagrįstas teisiniais argumentais, kurie keltų abejonių dėl ANK 450 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo neatitikties Konstitucijos 31 ir 46 straipsniams, todėl plačiau nėra nagrinėjamas.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti esminiai proceso teisės normų pažeidimai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai nustatė nusižengimo požymius, tinkamai pritaikė ANK normas ir išdėstė išsamius argumentus dėl veikų kvalifikavimo. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. ir jo atstovo advokato R. Černiaus prašymas laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiosios specialistės R. Rumbaitienės 2020 m. spalio 21 d. nutarimą, Utenos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistus.
Teisėjai Artūras Ridikas
Audronė Kartanienė
Alvydas Pikelis
