Baudžiamoji byla Nr. 2K-214-719/2021
Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00023-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.2.1; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutarties.
Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu T. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas M. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau ši bylos dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutartimi nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. P. nuteistas už tai, kad 2018 m. lapkričio 28 d. apie 12.40 val. (duomenys neskelbtini) kaime, automobilyje „M“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai iš M. M. įgijo 1,328 g narkotinės medžiagos – kanapių ir ją tą pačią dieną apie 12.45 val. prie maisto prekių parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), automobilyje „A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 40 Eur anoniminiam liudytojui Nr. 1.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 25 d. nutartį, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję bylą, pateikė nepagrįstas ir neteisėtas išvadas apie padarytą nusikalstamą veiką, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas, neįvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių, t. y. kad kasatorius neorganizavo narkotinių medžiagų – kanapių platinimo, o tik tarpininkavo jas įsigyjant iš pagrindinių tiekėjų, kurie organizavo šią veiką, nepagrįstai konstatavo, jog jo (T. P.) atlikti nusikalstami veiksmai (įgyjant, perkant ir parduodant narkotines medžiagas) nebuvo antraeiliai. Pažymima, kad kasatoriumi buvo tik pasinaudota kaip asmeniu, kuris vartojo šias narkotines medžiagas – kanapes ir žinojo, kur galima jų įsigyti, o patvirtinančių duomenų, kad kasatorius tiek iki inkriminuotos nusikalstamos veikos, tiek vykdant inkriminuotą nusikalstamą veiką turėjo tikslą ir veikė kaip narkotinių medžiagų – kanapių platintojas, nagrinėjamoje byloje nėra.
2.3. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis bylą, kurioje kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais taikant nusikalstamos veikos imitavimo modelį (toliau – ir NVIM), turi pareigą nustatyti šio modelio taikymo aplinkybes ir padaryti išvadą, jog taikant NVIM asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, 2A-P-1/2011). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad NVIM gali būti atliekamas tik prieš asmenį, apie kurio, tikėtina, nusikalstamą veiką jau turima duomenų (vien tik gandų ar panašios nepatikrintos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali būti daroma išvada apie „prisijungimą“ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos išprovokavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQzLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-343/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-343/2006">2K-343/2006</a>, 2K-676/2006, 2K-P-412/2007, 2K-313/2010 ir kt.). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime yra pažymėjęs, kad NVIM negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė. Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti. Todėl, tik tinkamai ištyrus NVIM taikymo aplinkybes, gauti duomenys gali būti pripažinti įrodymais, kuriais gali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.
2.4. Kaip vertina kasatorius, nagrinėjamoje byloje jis yra nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė išprovokuotas asmens, atlikusio nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Pažymi, kad byloje tiek iki NVIM taikymo, tiek po šio modelio taikymo nebuvo duomenų apie kasatoriaus galimai daromas ar padarytas naujas nusikalstamas veikas. Atkreipia dėmesį, kad asmuo, atlikęs nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, „ne prisijungė“ prie kasatoriaus daromos nusikalstamos veikos, o akivaizdžiai nuo veikos pradžios savo veiksmais provokavo kasatorių nusikalsti, t. y. įgijo pasitikėjimą tarp asmenų, kurie savo reikmėms vartojo narkotines medžiagas – kanapes, savarankiškai susisiekė ir paprašė įsigyti narkotinių medžiagų, organizavo kasatoriaus nuvežimą pas narkotinių medžiagų platintoją (tiekėją), per kasatorių sumokėjo pinigus ir taip įgijo narkotines medžiagas. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartyje, kurioje leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, nurodoma, kad leidžiama susitikti su T. P. ar prokuroro prašyme nurodytais kitais bendrininkais, ir jeigu bus pasiūlyta, tuomet leidžiama įgyti, laikyti, gabenti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje toks siūlymas nebuvo nustatytas. Be to, byloje nebuvo vertinamas šios ikiteisminio tyrimo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas.
2.5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat padarė loginę klaidą ir neatsižvelgdamas į tai, kad tame pačiame apkaltinamajame nuosprendyje už analogišką nusikalstamą veiką kitam nuteistajam buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, nepagrįstai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, paskirdamas kasatoriui realią laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus vertinimu, ši situacija neteisinga ir turi dvejopų standartų taikymo požymių. Be to, aplinkybių, kurios nesuteiktų pagrindo kasatoriui skirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, byloje nenustatyta.
3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ruslanas Ušinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuotų išvadų teisingumą, dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir skundžiamoje nutartyje išdėstė išsamius motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, o pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai įvertinti tinkamai. Tai, kad byloje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris nepalankus kasatoriui, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog byla buvo išnagrinėta neįvertinus visų bylos aplinkybių ir į jas neįsigilinus, o priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ar neteisėtas.
3.2. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo nuteistasis, byloje nusikalstamos veikos imitavimo modelis buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai, turint patikimus duomenis apie T. P. galimai daromas nusikalstamas veikas, o ne remiantis gandais ar nepatikima informacija. Pagrindai pradėti ir sankcionuoti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus gali egzistuoti ir tada, kai turima duomenų apie asmens galimai jau atliekamą nusikalstamą veiką. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju teisėsaugos institucijos pareigūnai turėjo pagrindą prisijungti prie galimai T. P. daromos nusikalstamos veikos. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos imituojančių veiksmų taikymas akivaizdžiai nevaržė T. P. pasirinkimo laisvės, nes jis galėjo pasirinkti kitą teisėtą elgesio modelį, atsisakydamas daryti nusikalstamą veiką, arba apie tai pranešti teisėsaugos pareigūnams, tačiau to nepadarė.
3.3. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad kasatoriaus vaidmuo šioje byloje buvo antraeilis. Pažymėtina, kad šiuos argumentus paneigia nusikalstamos veikos darymo metu atlikti aktyvūs T. P. veiksmai įgyjant, perkant ir parduodant narkotines medžiagas – kanapes. Nors kasatorius narkotines medžiagas – kanapes įgijo iš NVIM dalyvio duotų pinigų, tačiau, prokuroro vertinimu, tai darė turėdamas tikslą tiek jas platinti, tiek užsidirbti, nes dalį įgytų narkotinių medžiagų pasiliko savo reikmėms. Tai, kad kasatorius nelaikė narkotinių medžiagų, nepaneigia jo kaltės dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir platinimo, taip pat nepatvirtina skundo argumentų, jog tokiu būdu jis tik tarpininkavo NVIM dalyviui įsigyjant narkotines medžiagas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad T. P. nebuvo inkriminuotas narkotinių medžiagų laikymas turint tikslą jas parduoti.
3.4. Atmestini skundo argumentai, kad T. P. skiriant realią laisvės atėmimo bausmę buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. yra dvejopų standartų taikymo požymių. Prokuroro nuomone, T. P. paskirta bausmė yra proporcinga nusikalstamos veikos ir nuteistojo asmenybės pavojingumui, nebuvo pažeisti BK 54 straipsnyje nustatyti bausmės skyrimo pagrindai, todėl nėra jokio pagrindo kasatoriui švelninti paskirtą bausmę. Pažymima, kad bausmė yra individuali prievartos priemonė, todėl ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Be to, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, kai yra nustatytos išimtinės aplinkybės. Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių byloje nenustatyta, jų savo kasaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo T. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų kasacinės instancijos teisme
5. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369 ir 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Pažymėtina, kad kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Todėl teisėjų kolegija kasacinio skundo argumentus nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK reikalavimų laikymusi ir tinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
Dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą parduoti ar kitaip platinti
6. T. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo 1,328 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jas už 40 Eur pardavė kitam asmeniui – anoniminiam liudytojui Nr. 1.
7. Nuteistasis neginčija paties narkotinių medžiagų pardavimo fakto, iš esmės nesutinka tik su jo veiksmų teisiniu vertinimu. Kasatorius skunde teigia, kad jis neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, nes tik tarpininkavo jas įsigyjant iš pagrindinių tiekėjų. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamoje byloje pagrįstai nustatytas jo tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą – kanapes. Pažymėtina, kad tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166/2010, 2K-155-693/2016, 2K-162-976/2018, 2K-1-719/2020, 2K-29-788/2020 ir kt.). Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet pirmiausia objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste.
8. Nuteistasis kasaciniame skunde nurodo baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie, jo manymu, buvo padaryti ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei T. P., nei jo gynėjas tokio klausimo nekėlė. Priešingai, po kaltinamojo akto paskelbimo nuteistasis teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas, ir pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nuteistojo gynėjas. Tokia, be kita ko, nuteistojo ir jo gynėjo pozicija teismui suteikė pagrindą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis) ir, T. P. pripažinus kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį bei paskyrus jam bausmę, tą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, pritaikius BK 641 straipsnyje nustatytą taisyklę. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis procese galimai nebuvo sąžiningas.
9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą patikrino apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus ir siekdamas pašalinti keliamas abejones dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių nustatymo teisingumo, šis teismas atliko įrodymų tyrimą ir papildomai apklausė nuteistąjį T. P., tačiau pagrindų keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nenustatė.
10. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nurodomi argumentai yra iš esmės analogiški apeliacinio skundo argumentams. Apeliacinės instancijos teismas, priimtoje nutartyje išanalizavęs ir dar kartą įvertinęs visus bylos įrodymus, tarp jų – ir paties nuteistojo T. P. parodymus, pateikė išsamias bei motyvuotas išvadas dėl faktinių aplinkybių įrodytumo ir paaiškino, kodėl nuteistojo pateikiama versija, t. y. kad jis neturėjo tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, nes tik tarpininkavo jas įsigyjant iš pagrindinių tiekėjų, neatitinka tikrovės ir yra paneigiama bylos įrodymų visuma. Bylą nagrinėjanti kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nepritarti šioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms, nes jos išsamiai motyvuotos ir atitinka bylos medžiagą. Be to, atkreipiamas kasatoriaus dėmesys į tai, kad jei tikslas išplatinti narkotines ar psichotropines medžiagas sutampa su noru padėti (tarpininkauti) kitam jas įsigyti, tai nepašalina platinimo esmės.
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes T. P. veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nustačius faktines aplinkybes, atitinkančias šio nusikaltimo sudėtį sudarančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
Dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų teisėtumo ir provokavimo daryti nusikalstamą veiką
12. Nuteistasis T. P. kasaciniame skunde teigia, kad buvo išprovokuotas padaryti BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
13. BPK 159 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras, iš asmens gavęs informaciją, kad tam asmeniui siūloma padaryti nusikaltimą ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu leisti tam asmeniui atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kad būtų įmanoma išsiaiškinti nusikaltimus darančius asmenis. Leisdamas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi priimti nutartį. Šioje nutartyje turi būti nurodyta: 1) asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus; 2) asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti; 3) duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką; 4) konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti; 5) siekiamas rezultatas; 6) veiksmų atlikimo trukmė. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamą veiką.
14. Šioje byloje nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai (toliau – ir NVIV) buvo atliekami pagal BPK taisykles, jie buvo sankcionuoti pagal BPK 159 straipsnį. Kad tokie veiksmai turėtų teisėtą pagrindą, ikiteisminio tyrimo teisėjas priima nutartį, kurioje turi būti nurodytas asmuo, kuriam leidžiama atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, asmuo, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, duomenys apie asmens, prieš kurį veiksmai turi būti atlikti, nusikalstamą veiką, konkretūs veiksmai, kuriuos leidžiama atlikti, siekiamas rezultatas, veiksmų atlikimo trukmė. Svarbu pažymėti ir tai, jog ši priemonė taikoma tam, kad būtų įmanoma išsiaiškinti nusikaltimus darančius asmenis.
15. Priešingai nei kasaciniame skunde nurodo nuteistasis T. P., apeliacinės instancijos teismas vertino NVIV teisėtumą ir pagrįstumą. Teismas nustatė, kad dėl procesinės prievartos priemonės paskyrimo į ikiteisminio tyrimo teisėją prokuroras kreipėsi su prašymu, jame nurodė visą turimą informaciją apie galimai daromas nusikalstamas veikas bei veiksmus, kuriuos prašoma leisti atlikti anoniminiam liudytojui Nr. 1, nes kitomis priemonėmis išsamiai ištirti galimai daromas ir padarytas nusikalstamas veikas nėra galimybės (1 t., b. l. 95–96). Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi anoniminiam liudytojui Nr. 1 buvo leista nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. vasario 26 d. atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus tiek dėl T. P., tiek dėl kitų asmenų, su jais susitikti, veiksmų atlikimo metu naudoti garsą ir vaizdą įrašančias priemones ir, jeigu bus pasiūlyta, įgyti, laikyti, gabenti narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas, taip pat ir labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, t. y. padaryti nusikalstamas veikas, nustatytas BK 259 straipsnio 1, 2 dalyse, BK 260 straipsnio 1, 2, 3 dalyse (1 t., b. l. 98–99). Visa tai apeliacinės instancijos teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus buvo suteiktas pagrįstai ir teisėtai, tiksliai laikantis BPK nustatytų reikalavimų. Nepritarti ir daryti priešingas išvadas kasacinės instancijos teismui nėra teisinio pagrindo.
16. Tam, kad NVIV atlikimo metu surinktus duomenis būtų galima pripažinti įrodymais, byloje taip pat būtina nustatyti, ar NVIV realizavimas buvo teisėtas, t. y. ar atliekant NVIV nebuvo daromas provokuojamas poveikis.
17. BPK 159 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamus veiksmus. Minėtame straipsnyje nėra apibrėžta provokacijos sąvoka, tačiau Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamą veiką, kurios prieš tai neketino padaryti. Pažymėtina, kad tiek kasacinio teismo praktikoje, tiek remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimu, tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją provokavimas konstatuojamas tada, kai teisėsaugos institucijų pareigūnai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys daro asmeniui tokio pobūdžio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamą veiką, kurios jis kitaip nebūtų padaręs, taip siekdami sudaryti sąlygas konstatuoti veikos padarymo faktą, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą (2008 m. vasario 5 d. sprendimas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74420/01; 2008 m. birželio 24 d. sprendimas byloje Milinienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 74355/01; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtUC02LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-P-6/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-P-6/2008">2A-P-6/2008</a>, 2A-P-2/2009, 2K-418/2010, 2K-434/2013 ir kt.). Konstatavus, kad veikos padarymą lėmė provokacija, baudžiamosios atsakomybės taikymas yra negalimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sprendžiant klausimą, ar buvo asmuo provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką, turėtų būti atsižvelgiama ne tik į NVIV dalyvių veikimo būdą (į tai, ar buvo asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečią nusikalstamą veiką), bet ir į tai, ar buvo pagrindas įtarti asmenį iki NVIM taikymo darant nusikalstamą veiką ar rengiantis ją daryti.
18. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai atsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl provokacijos, atliko pakankamai išsamų duomenų vertinimą ir padarė motyvuotą išvadą, jog T. P. nebuvo anoniminio liudytojo Nr. 1 išprovokuotas parduoti narkotines medžiagas – kanapes, o gauti duomenys patvirtina, kad T. P. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Tokiai išvadai nepritarti nėra teisinio pagrindo, tuo labiau kad apeliaciniame skunde nuteistasis buvo nurodęs iš esmės analogiškus motyvus ir papildomų argumentų, į kuriuos nebūtų atsakęs apeliacinės instancijos teismas, kasaciniame skunde nepateikė.
19. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad NVIV atlikimo metu surinkti duomenys buvo gauti provokuojant nuteistąjį T. P. atlikti neteisėtus veiksmus, pažeidžiant BPK nustatytą tvarką, ar kad jie neatitiktų BPK 20 straipsnio 4 dalyje keliamo įrodymų teisėtumo reikalavimo.
20. Teisėjų kolegija taip pat neturi teisinio pagrindo daryti kitokias išvadas dėl kasaciniame skunde ginčijamų aplinkybių buvimo, o kartoti apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktas išvadas šiuo atveju nėra būtinybės.
Dėl bausmės skyrimą reglamentuojančių normų taikymo
21. Kasatorius nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatuodamas, jog baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl švelninti jam paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo, padarė loginę klaidą, nes neatsižvelgė, kad tame pačiame apkaltinamajame nuosprendyje už analogišką nusikalstamą veiką kitam nuteistajam buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Kasatoriaus nuomone, ši situacija neteisinga ir turi dvejopų standartų taikymo požymių.
22. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Dėl to bausmės griežtumo klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas išsiaiškinant, ar skiriant bausmę nebuvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Tačiau tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti, jog parenkant bausmės rūšį ir jos dydį būtų netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ar būtų padaryta esminių proceso pažeidimų surašant nuosprendį, paskirtos bausmės rūšies ar dydžio klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165/2013, 2K-345-507/2015, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-276-1073/2020 ir kt.).
23. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) ar esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020).
24. Atkreipiamas dėmesys, kad tiek kaltės, tiek bausmės parinkimo ir skyrimo klausimą teismas sprendžia individualiai dėl kiekvieno asmens, todėl tai, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. M. už BK 260 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą skyrė kitos rūšies – su laisvės atėmimu nesusijusią – bausmę nei pagal tą patį BK straipsnį ir už to paties nusikaltimo padarymą nuteistam T. P., akivaizdžiai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad tokia bausmės rūšis turėjo būti parinkta ir kasatoriui.
25. Patikrinus nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuotina, kad tiek pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, tiek apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą ir jo dalį, susijusią su bausmės skyrimo argumentais, atmesdamas, spręsdami dėl bausmės skyrimo klausimų, laikėsi įstatymo reikalavimų.
26. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą BK 41 straipsnyje, į BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytos laisvės atėmimo bausmės sankcijos griežtumą, T. P. už padarytą tyčinį nusikaltimą paskyrė minimalaus sankcijoje nustatyto dydžio – dvejų metų laisvės atėmimo – bausmę. Taip pat įvertinęs tai, kad T. P. prisipažino kaltu ir dėl to byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, pritaikė BK 641 straipsnyje nustatytą taisyklę ir jam paskirtą minimalią laisvės atėmimo bausmę dar sumažino vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad byloje nėra nustatyta švelnesnės bausmės skyrimo sąlygų (BK 62 straipsnio 2 dalis) ar išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, jog T. P. paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo bausmės skyrimo motyvams ir, atsižvelgdamas į T. P. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą (t. y. tai, kad nuteistasis nusikalstama veika sunkių ar nepataisomų padarinių kitiems asmenims nesukėlė, tačiau padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti; jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte; asmenį charakterizuojančius duomenis ir kt.), konstatavo, jog jos nepagrindžia švelnesnės bausmės skyrimo sąlygų, nustatytų BK 62 straipsnyje, todėl bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus sankcijoje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad T. P. jaunas amžius taip pat nėra pagrindas švelninti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės.
28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasaciniame skunde išskirtinai bandoma sureikšminti tam tikras bausmei skirti turinčias reikšmės aplinkybes, tačiau pagal kasacinę praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė ir nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015 ir kt.).
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje T. P. bausmės skyrimą reglamentuojančios normos pritaikytos tinkamai.
30. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Audronė Kartanienė
Artūras Ridikas
