Dėl jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas ir leista vairuoti transporto priemonę

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-21-895/2020

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00421-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-2979-2019 S. P. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) 580 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

2. S. P. nubaustas už tai, kad 2019 m. kovo 28 d. 12.35 val. Šiaulių r., Ginkūnų k., vairavo transporto priemonę „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo marihuanos (tai patvirtina 2019 m. kovo 28 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 110 (toliau – ir Aktas).

3. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pakeistas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-2979-2019: vadovaujantis ANK 422 straipsnio 6 dalimi (2019 m. sausio 11 d. įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.), sutrumpintas S. P. taikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas iki vienerių metų. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista.

4. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartimi palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinis skundas netenkintas.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. sausio 6 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

6.1. ANK 422 straipsnio 6 dalies norma reikalauja neginčijamai nustatyti, kad asmuo įvykio metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, t. y. byloje būtina nustatyti apsvaigimo faktą, o ne psichotropinės medžiagos pėdsakus organizme. Nuo medžiagos koncentracijos kraujyje priklauso, ar asmuo yra apsvaigęs. Asmens apsvaigimo faktas gali būti konstatuojamas specialisto ar kitais įstatymo nustatytais būdais. Turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis apsvaigimo laipsnis.

6.2. Byloje nenustatyti visi įstatyme įtvirtinti nagrinėjamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūno nutarimas grindžiamas tik 2019 m. kovo 28 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 110. Iš šio akto matyti, kad apžiūrint pareiškėją jo apsvaigimo faktas nebuvo nustatytas. Psichiatrė D. A. akte nenurodė, kad apžiūrimasis apsvaigęs. Policijos pareigūnams paklausus, ar S. P. gali vairuoti, medikė atsakė, kad gali, todėl jam buvo grąžintas vairuotojo pažymėjimas ir leista vairuoti transporto priemonę. Tik vėliau, kai buvo nustatyti marihuanos pėdsakai S. P. šlapime, policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutarimą.

6.3. Asmens, vairuojančio transporto priemonę, dalyvavimas eisme esant apsvaigus nuo alkoholio ar kitokių psichiką veikiančių medžiagų kelia pavojų aplinkinių sveikatai ir gyvybei, nes apsvaigęs vairuotojas negali tinkamai vertinti situacijos, jo reakcija sulėtėja ir pan. Tokie pažeidimai ypač pavojingi, sankcijos už tokių pažeidimų padarymą ypač griežtos. Tiriant tokio pobūdžio administracinius nusižengimus būtina laikytis imperatyvių proceso teisės normų, kurių pagrindu neginčijamai pripažįstama, ar asmuo buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar psichotropinių medžiagų. Ar asmuo apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nustatoma atlikus atitinkamus teisės normose nustatytus medicininius, biocheminius ir kitus tyrimus – vien liudytojo ar policijos pareigūno nuomonės, kad asmuo apsvaigęs, nepakanka. Apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti ištiriamas asmens kraujas ir šlapimas. Kitokių būdų nustatyti, ar asmuo apsvaigęs, teisės normos nenustato.

6.4. Šiaulių apylinkės teismas, pripažindamas, kad S. P. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo marihuanos, rėmėsi liudytojų parodymais, duotais teisme, rašytiniais įrodymais, tačiau nesilaikė įrodymų leistinumo kriterijų. Kritiškai vertintini šio teismo (ir Šiaulių apygardos teismo) teiginiai, kad S. P. apsvaigimas neginčijamai nustatytas liudytojų parodymais ir medicinos įstaigoje atliktais testais. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika), tačiau neteisingai aiškino jos normas. Pagal šią Metodiką nustatoma, ar asmuo yra vartojęs psichiką veikiančias medžiagas ir ar tikrinimo metu yra apsvaigęs nuo šių medžiagų, o tai – dvi skirtingos išvados. Tik nustačius apsvaigimo požymius pagal Metodiką galima administracinė atsakomybė.

6.5. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad apsvaigimui nustatyti užtenka gydytojo apžiūros ir greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatų. Metodikoje aiškiai nurodyta, kad greitasis tyrimas – tai tik pradinis tyrimas psichiką veikiančių medžiagų vartojimui (ne apsvaigimui) nustatyti ir turi būti patvirtintas Metodikos 9.3 metodais (tiriamas kraujas, šlapimas). Be to, bylą nagrinėjant teisme įrodymais nebuvo patvirtinta, kad S. P. buvo atliekamos greitos tyrimo priemonės. Tyrimą atlikusi D. A. teisme paaiškino, kad Metodikos ji nežino, todėl apie jokį greitąjį nustatymą ji nekalbėjo ir negalėjo kalbėti. Taigi akivaizdu, kad tikrinant S. P. joks greitasis apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas nebuvo atliekamas. Teismo poziciją (kad toks greitas tyrimas buvo) paneigia tai, kad greitos tyrimo priemonės (testai) atliekami, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui (Metodikos 9.7 papunktis). Teismas užsiminė, kad raštiško policijos pareigūnų nurodymo atlikti greitą tyrimą nebuvo, tačiau nurodė, kad tai nedidelis pažeidimas, neturintis įtakos išvadai.

6.6. Metodikos 10.1 papunktyje nurodyta: „Jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, gydytojas užpildo Medicininės apžiūros akto skiltis,,Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. Metodikos 9.7 papunktyje nurodytais atvejais išvada pildoma iš karto.“ Kadangi Aktas buvo užpildytas ne iš karto, kaip reikalauja teisės normos, o tik gavus duomenis apie šlapimo tyrimą, tai įrodo, kad nebuvo atliktas greitasis patikrinimas. Akte nėra S. P. parašo. Teisme nustatyta, kad parašo nėra dėl to, kad Aktas buvo surašytas vėliau, todėl ir nebuvo galimybės jo pateikti pasirašyti tiriamam asmeniui.

6.7. Be to, Metodikos 10.2 papunktyje nurodyta: „Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o 9.7 papunktyje nurodytais atvejais – greitų tyrimo priemonių (testų) rezultatai.“ Akto Nr. 110 skiltyje „Tyrimo rezultatai“ nurodyta, kad šlapime rasta marihuanos. Toks įrašas patvirtina, kad tyrimas buvo atliekamas Metodikos 9.1 papunkčio nustatyta tvarka, nes yra įrašyti konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys. Darytina pagrįsta išvada, kad tiriant S. P. buvo pažeistos proceso teisės normos, nebuvo laikomasi imperatyviųjų teisės normų, Metodikos reikalavimų, todėl teismas priėmė neteisėtą nutartį. Metodikoje įtvirtinti imperatyvūs reikalavimai, kuriais remiantis asmuo pripažįstamas apsvaigusiu nuo psichiką veikiančių medžiagų, todėl tik apžiūros akto, forma Nr. 155-1/a, išvada gali patvirtinti, ar asmuo apsvaigęs. Visi kiti įrodymai yra netinkami akto turiniui paneigti. Kadangi medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 110 išvadoje neparašyta, kad S. P. apsvaigęs, ir nepatvirtinta, kad negali vairuoti, todėl pripažintina, kad nesurinkta pakankamai leistinų įrodymų patvirtinti, kad S. P. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų.

6.8. Apeliacinės instancijos teismas, neatsakęs nė į vieną apeliaciniame skunde išdėstytą argumentą, pakartojo pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytus faktus bei argumentus ir jiems pritarė, nurodydamas, kad pagal Metodikos 9.7 papunktį nustatant S. P. apsvaigimą tiriamojo kraujas neturėjo būti paimtas. Teismas pripažino, kad padaryti smulkūs pažeidimai nėra pakankami asmeniui netaikyti administracinės atsakomybės. Teismai nesivadovavo Metodikos reikalavimais ir neteisingai nurodė, kad apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti nebūtina paimti kraujo mėginių, o pakanka kitų byloje surinktų įrodymų, taip netinkamai pritaikė proceso teisės normas. Neįrodžius, kad S. P. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje, administracinė teisena jam nutrauktina.

7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime nurodo, kad pagal prašymo, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutarties turinį nėra pagrindo teigti, kad teismai pažeidė pareiškėjo nurodytas proceso teisės normas, todėl teismų priimtos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. prašymas atmestinas.

Dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį

9. Šioje administracinio nusižengimo byloje S. P. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 6 dalį (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) už tai, kad vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo marihuanos.

10. Pirmosios instancijos teismas S. P. kaltę padarius ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatytą nusižengimą konstatavo ištyręs ir įvertinęs: teisme duotus S. P. paaiškinimus, liudytojų D. A., T. Č., A. R., V. T. parodymus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 110, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 9 d. raštą Nr. S-1522(1.16), 2019 m. balandžio 25 d. raštą Nr. S-1763(1.16) dėl išvados patikslinimo. Teismas padarė išvadą, kad išnagrinėtų įrodymų visumos pakanka konstatuoti, kad S. P. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų (marihuanos). Teismas pažymėjo, kad nors medicinos įstaigoje nebuvo paimtas biologinės terpės – kraujo – bandinys, tačiau vien šio tyrimo nebuvimas nepaneigia nei šlapimo tyrimo rezultatų, iš kurių matyti, kad paimtame šlapime rasta marihuanos, nei kitų bylos įrodymų, patvirtinančių S. P. apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų faktą.

11. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. P. apeliacinį skundą (pažymėtina, kad jame nurodyti argumentai iš esmės yra analogiški prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytiems argumentams), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visetu ir padarė motyvuotas išvadas, kad S. P. transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė įrodymų leistinumo kriterijų, neteisingai aiškino Metodikos normas ir nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius minėtą administracinį nusižengimą, o apeliacinės instancijos teismas tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytus faktus bei argumentus ir jiems pritarė. Pareiškėjas pagrindinį dėmesį kreipia į medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 110 leistinumą, argumentuodamas tuo, kad jis buvo surašytas ištyrus tik šlapimo bandinį, neištyrus kraujo, jame neparašyta, jog S. P. apsvaigęs, ir nepatvirtinta, kad jis negali vairuoti, todėl remtis Metodikos reikalavimų neatitinkančiu Aktu negalima.

13. ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Taigi ANK 422 straipsnio 6 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens, vairavusio transporto priemonę įvykio metu, apsvaigimas. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje ištirtų įrodymų pagrindu jo veikoje nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Reikalavimas vadovautis įstatymu reiškia, kad vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, kad vidinis įsitikinimas turi formuotis neignoruojant procesinių taisyklių ir materialiųjų teisės normų. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-648/2019).

14. Pagal bylos duomenis, teismų sprendimuose išdėstytas aplinkybes ir motyvus bei pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad bylą išnagrinėję teismai rėmėsi leistinumo reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, netinkamai juos įvertino ir padarė iš esmės neteisingas išvadas dėl S. P. kaltės padarius nusižengimą, nurodytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje.

15. Tačiau pritartina pareiškėjui, kad pirmosios instancijos teismas (taip pat ir apeliacinės instancijos teismas) nepagrįstai nurodė, jog jo apsvaigimas buvo nustatytas, vadovaujantis Metodikos 9.7 papunkčiu, atlikus greitas tyrimo priemones (testus) (pirmosios instancijos teismo nutarties 7 l., pirma pastraipa, apeliacinės instancijos teismo nutarties 14 punktas).

16. Metodikos (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 23 d.) 9 punkto, reglamentuojančio psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų) nustatymo tvarką, 9.1 papunktyje nurodyta, jog apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, imama kraujo ir būtinai šlapimo. 9.7 papunktyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas atliekamas šios metodikos 3.1 papunktyje nurodytų subjektų (t. y. policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir kitų nurodytų subjektų) siuntimu ir asmens būklės vertinimo metu nustatoma apsvaigimo požymių, taip pat greitos tyrimo priemonės (testai) patvirtina psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, esant asmenį siuntusių subjektų raštiškam nurodymui, kiti šios metodikos 9 punkte nurodyti veiksmai neatliekami. Pagal Metodikos 10 punktą, kuriame reglamentuojamas išvados formulavimas, jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas, gavęs toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą, išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį, gydytojas užpildo medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“. 9.7 papunktyje nurodytais atvejais išvada pildoma iš karto (10.1 papunktis); skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o 9.7 papunktyje nurodytais atvejais – greitų tyrimo priemonių (testų) rezultatai (10.2 papunktis); skiltyje „Išvada“ nurodoma, ar asmuo blaivus (neblaivus), apsvaigęs (neapsvaigęs) (jei buvo atliekamas asmens būklės vertinimas apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti), vartojęs (nevartojęs). Jei išvadoje teigiama, kad vartojęs, nurodoma, kokių medžiagų (10.3 papunktis). Taigi Metodikos nuostatos rodo, kad apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas gali būti vykdomas dviem formomis, t. y. medikui atliekant asmens būklės vertinimą ir greitas tyrimo priemones (testus) arba atliekant asmens būklės vertinimą bei kraujo ir būtinai šlapimo tyrimą.

17. Byloje ištirti įrodymai (Aktas, liudytojos D. A. parodymai) patvirtina, kad nagrinėjamu atveju pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. tyrėjo T. Č. siuntimą, kurio priežastis – apsvaigimui nustatyti, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja D. A. paėmė S. P. biologinės terpės (šlapimo) bandinį ir atliko jo asmens apžiūrą. Šiuo atveju greitos tyrimo priemonės (testai) pagal Metodikos 9.7 papunktį nebuvo atliekamos, taip pat nebuvo ir raštiško policijos pareigūnų nurodymo neatlikti kitų Metodikos 9 punkte įtvirtintų veiksmų. Išvada Akte suformuluota ne iš karto, kaip įtvirtinta Metodikos 10.1 papunktyje, jeigu būtų atliekamos greitos tyrimo priemonės (testai), bet gavus iš Šiaulių ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus šlapimo tyrimo rezultatus. Taigi, kaip teisingai tvirtina pareiškėjas, tyrimas buvo atliekamas ne Metodikos 9.7 papunktyje nustatyta tvarka atlikus greitas tyrimo priemones (testus), kaip nurodė teismai, bet kaip nustatyta 9.1 papunktyje (imant kraujo ir būtinai šlapimo), t. y. paimant ir ištiriant tiriamojo šlapimą bei atliekant medicininę apžiūrą. Taigi pasirinkta apsvaigimo nustatymo forma yra galima ir priimtina pagal Metodikos nuostatas.

18. Aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju nebuvo paimtas ir ištirtas S. P. kraujas, kitaip nei teigia pareiškėjas, nesudaro pagrindo Aktą laikyti negaliojančiu ir juo nesiremti (tai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas (nutarties 7 l., pirma pastraipa)). Minėtos 9.1 punkto nuostatos – imama kraujo ir būtinai šlapimo – turinys aiškintinas taip, kad būtent šlapimo tyrimas yra būtinas nustatant asmens psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktą, o apsvaigimo faktas, nesant kraujo tyrimo rezultatų, yra nustatomas kompleksiškai taikant kelis metodus – t. y. terpių tyrimą ir medicininę apžiūrą.

19. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką vertinant sistemiškai medicininė apžiūra yra veiksmų, kuriuos turi atlikti gydytojas, visuma ir tos visumos vertinimas. Metodikos punktų nuostatos suponuoja, kad visapusiška medicininė apžiūra negali būti suprantama tik kaip vieno iš nurodytų veiksmų, sudarančių medicininę apžiūrą, atlikimas. Medicininės apžiūros tikslą reikėtų vertinti plačiau, tai yra ne vieno rodmens nustatymas, o nustatytų duomenų visumos vertinimas. Būtent ištyrus tiek bendrą asmens būklę, tiek tiriamąją medžiagą (kraują arba šlapimą) reikėtų įvertinti visus šiuos duomenis ir tik tada tikslinga formuluoti medicininės apžiūros akto išvadą dėl asmens blaivumo (neblaivumo), apsvaigimo (neapsvaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2014, 2AT-18-942/2015).

20. Iš Akto turinio matyti, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atliekant S. P., įtariamo apsvaigimu, apžiūrą buvo įvertinta jo asmens būklė (Akte, be kita ko, užfiksuota, kad S. P. kiek pablyškęs, arterinis kraujospūdis 135/92, eisena – posūkiai estetiškai negražūs, stovi Rombergo poza įsitempęs, apsunkinta poza – kiek pasvyruoja, vyzdžių divergencija sutrikusi, nuotaika euforiška, dėmesys nestabilus), užfiksuota (iš tiriamojo žodžių), kad vakar rūkė marihuaną, dvi cigaretes, o ištyrus tiriamąją medžiagą (šlapimą) ir gavus tyrimo rezultatą, pateikta išvada, kad S. P. yra vartojęs psichoaktyvias medžiagas – marihuaną. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2019 m. balandžio 9 d. raštu Nr. S-1522(1.16) ir 2019 m. balandžio 25 d. raštu Nr. S-1763(1.16) buvo patikslinta Akto išvada ir nurodyta, kad pacientas S. P. vairuoti negalėjo. Taigi, įvertinę Akte užfiksuotų duomenų visumą ir vėlesnį Akto patikslinimą, teismai teisingai nurodė, kad nors Aktas buvo surašytas su tam tikrais trūkumais (nenurodyta, ar asmuo apsvaigęs ir ar galėjo (negalėjo) vairuoti transporto priemones), šie trūkumai, kaip minėta, buvo ištaisyti, ir pagrįstai juo rėmėsi kaip leistinu įrodymu.

21. Pažymėtina ir tai, kad teismai Akte užfiksuotus duomenis vertino kartu su kitais ištirtais bylos įrodymais, atitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimus. Antai pirmosios instancijos teismo posėdyje davęs paaiškinimus S. P. pripažino, kad nuolat vartoja narkotines medžiagas, taip pat vartojo ir įvykio dienos išvakarėse; Aktą surašiusi gydytoja D. A. patvirtino Akte nurodytus duomenis; policijos pareigūnai T. Č., V. T. ir A. R. paaiškino, kad S. P. buvo aktyvus, „užsivedęs“, reiškiantis savo nuomonę, testus atliko sunkiai, negalėjo pastovėti, jo vyzdžiai buvo išsiplėtę, jis buvo agresyviai nusiteikęs, provokuojamai elgėsi. Pažymėtina, kad D. A. nepatvirtino S. P. tvirtinimo, jog policijos pareigūnai jos klausė, ar S. P. gali vairuoti, ir ji atsakiusi, kad gali.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad teismai, laikydamiesi ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimų, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino teisėtai gautus įrodymus atskirai vienus nuo kitų bei palyginę tarpusavyje, jų viseto pagrindu padarė teisingas išvadas dėl S. P. veiksmų vairavus transporto priemonę apsvaigus nuo psichiką veikiančios medžiagos ir pagrįstai jį pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtų teismų sprendimų priėmimui, tenkinti pareiškėjo prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistas.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Olegas Fedosiukas

Armanas Abramavičius