Civilinė byla Nr. e3K-3-103-1075/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25999-2019-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Alės Bukavinienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių teismingumo taisyklių taikymą reiškiant reikalavimus dėl savavališkos statybos aktų, privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:
2.1. panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) 2019 m. liepos 23 d. savavališkos statybos aktus Nr. SSA-30-190723-00024, Nr. SSA-30-190723-00025 ir Nr. SSA-30-190723-00026;
2.2. VTPSI 2019 m. liepos 24 d. privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-190724-00026, Nr. PNSD-30-190724-00027, Nr. PNSD-30-190724-00028;
2.3. VTPSI 2019 m. liepos 25 d. privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190725-00025, Nr. PNSSP-30-190725-00026, Nr. PNSSP-30-190725-00027.
Ieškovė paaiškino, kad ji savo valdomame žemės sklype atlieka sandėlio kapitalinio remonto darbus. 2016 metais buvo sumontuotos trys laikinos tentu dengtos surenkamų metalo konstrukcijų palapinės, kuriose sandėlio kapitalinio remonto laikotarpiu sandėliuojami grūdai.
Atsakovė atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad sumontuodama palapines ieškovė savavališkai vykdė ypatingųjų statinių (sandėlių) statybos darbus. Ieškovė teigia, kad ji turėjo teisę įrengti ir vėliau eksploatuoti palapines, remdamasi parengtu sandėlio kapitalinio remonto techniniu projektu ir gavusi 2016 m. rugpjūčio 19 d. rašytinį pritarimą. Atsakovė, neįvertinusi šių ieškovės turimų dokumentų, nepagrįstai konstatavo savavališkos statybos faktą. Atsakovė taip pat neatsižvelgė ir tinkamai neįvertino faktinių aplinkybių bei argumentų, kurie patvirtina, jog palapinės yra ne statiniai, bet kilnojamieji daiktai, kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymas netaikomas.
Pažymėjo, jog ieškovės reikalavimai panaikinti savavališkos statybos aktus, privalomuosius nurodymus nevykdyti statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius yra civilinio pobūdžio ir yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Skundžiami aktai buvo priimti atsakovės, kurios registruota buveinė yra Vilniuje, todėl ieškinys, ieškovės teigimu, teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį bei išaiškino teisę kreiptis su ieškiniu į Klaipėdos apylinkės teismą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš skundžiamų dokumentų matyti, kad atsakovė aktus ir nurodymus surašė dėl ypatingųjų statinių – sandėlių. Nors ieškovė laikė, kad šie sandėliai yra ne nekilnojamieji, o kilnojamieji daiktai, tačiau, teismo teigimu, tai yra įrodinėjimo dalykas. Ieškinio priėmimo metu teismas nesiima nustatyti aplinkybių, ar turtas, dėl kurio surašyti skundžiami aktai, yra kilnojamasis ar nekilnojamasis. Teismas, įvertinęs, kad skundžiamuose aktuose ir nurodymuose statiniai yra įvardyti kaip ypatingieji statiniai, sprendė, kad ginčas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, kurio adresas yra Klaipėdoje, todėl ieškinys turi būti pareikštas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 31 straipsnio taisykles, t. y. pagal turto buvimo vietą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ieškinį buvo atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės atskirąjį skundą, 2019 m. spalio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą ir dalyką, sprendė, jog šioje byloje ginčas yra kilęs dėl priimtų savavališkos statybos aktų, privalomų nurodymų nevykdyti statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius pagrįstumo, o ne dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė reiškė ieškinį atsakovei dėl jos priimtų savavališkos statybos aktų, privalomų nurodymų, vertino, jog ieškinys nagrinėtinas pagal atsakovės buveinės registracijos adresą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teisme (CPK 29 straipsnis), ir ieškinio priėmimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atsakovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinių bylų teismingumą reglamentuojančias teisės normas, nusprendęs, kad byla nagrinėtina Vilniaus miesto apylinkės teisme. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti yra ne kartą nurodžiusi, jog savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK), taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas (anksčiau galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 281 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. birželio 9 d. nutartis Nr. T-81-2014; 2016 m. sausio 15 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-2/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-2/2016">T-2/2016</a>; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartis Nr. T-77/2017). Šiuo atveju ieškovės ginčijami aktai turi įtakos jos kaip statinių savininkės nuosavybės teisėms, nes riboja jos teises naudotis jai priklausančiu turtu, todėl toks ieškinys turi būti nagrinėjamas pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Bendrosios kompetencijos teismų praktika taip pat liudija, jog ginčai dėl savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius nagrinėtini pagal išimtinio teismingumo taisykles (CPK 31 straipsnio 1 dalis).
11.2. Apeliacinės instancijos teismas paneigė ginčo civilinio teisinio santykio pobūdį. Todėl svarstytina, ar tokio pobūdžio ginčai apskritai gali būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose, nes ginčai dėl viešojo administravimo srityje priimtų valstybinio administravimo subjektų aktų turėtų būti sprendžiami administraciniuose teismuose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
11.3. Vilniaus apygardos teismo pateiktu teisės aiškinimu pažeidžiamos ne tik teismingumą reglamentuojančios taisyklės, bet kartu sukeliami neigiami padariniai statinių savininkų teisėms ir teisėtiems interesams, ginčų nagrinėjimą perkeliant ne pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą, taip padidinant šalių bylinėjimosi išlaidas, neužtikrinant proceso ekonomiškumo tikslų.
Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Išimtinio teismingumo taisyklė pagal CPK 31 straipsnį bylose, kuriose ginčijamas nekilnojamojo daikto sukūrimo faktas, iš esmės negali būti taikoma. Išimtinio teismingumo taikymo būtina sąlyga – nekilnojamojo daikto buvimas. Nėra faktinių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų nekilnojamojo daikto, dėl kurio surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai, buvimo faktą. Ieškovė, įrengdama laikinas palapines, nevykdė statybos darbų, palapinės neturi pamato ir pagal Statybos įstatymą negali būti laikomos statiniais, nes neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtintos statinio sąvokos, taigi joms neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas ir joms Statybos įstatymas netaikomas. Vien ta aplinkybė, kad atsakovė nepagrįstai laiko palapines statiniais ir surašė neteisėtus aktus, nėra pagrindas pripažinti nekilnojamojo daikto egzistavimo faktą.
12.2. Atsakovės argumentai dėl išimtinio teismingumo taikymo yra pateikti siekiant suformuoti teismui išankstinę nuomonę dėl palapinių kaip nekilnojamųjų daiktų kvalifikavimo, o tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą (CPK 17 straipsnis), nes teismingumo nustatymas pagal palapinių buvimo vietą reikštų neteisėtą pirmenybės teikimą atsakovės pozicijai byloje. Be to, jei bylos teismingumas būtų nustatytas pagal palapinių buvimo vietą, tai reikštų, jog teismas dar iki ieškinio išnagrinėjimo kvalifikuotų palapines kaip nekilnojamuosius daiktus ir de facto (faktiškai) išnagrinėtų bylą jau ieškinio priėmimo stadijoje.
12.3. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad teismingumas turi būti nustatomas pagal CPK 29 straipsnį, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, jog ieškinio ginčo dalykas yra ne ieškovės daiktinės teisės, bet viešojo administravimo institucijos priimtų neteisėtų savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų ginčijimas.
12.4. Teismui atsisakius priimti ieškinį, ieškovė buvo priversta inicijuoti analogišką bylą Klaipėdos apylinkės teisme. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10661-676/2019 ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi buvo konstatuota, jog byla turėtų būti nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Nurodytos aplinkybės liudija, kad ieškovei apskritai nesudaromos sąlygos naudotis teise į teisminę gynybą, ir, teismui tenkinus kasacinį skundą, ieškovės teisės gali likti neapgintos. Šiuo atveju, atsižvelgus į proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, į tai, kad ieškovės teisė į teisminę gynybą yra varžoma dėl skirtingo teismų požiūrio į esamą ginčo situaciją, kasacinis skundas turėtų būti atmestas bei sudaromos prielaidos ieškovei įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismingumo taisyklių taikymo reiškiant reikalavimus dėl savavališkos statybos aktų, privalomųjų nurodymų nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo
Viena iš pagrindinių asmens teisių, užtikrinančių kitų galimų teisių apsaugą bei gynybą nuo jų galimo pažeidimo, yra asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos. Civiliniame procese teisę kreiptis į teismą įtvirtina CPK 5 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Taigi nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau minėta nuostata suponuoja ir tai, kad ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytų procesinių reikalavimų.
Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų siekiant tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Tai lemia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) aiškintis, ar asmuo teisę kreiptis į teismą įgyvendina tinkamai, inter alia (be kita ko), ar konkreti byla teisminga atitinkamam teismui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimus panaikinti savavališkos statybos aktus, privalomuosius nurodymus nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų bei privalomuosius nurodymus pašalinti savavališkos statybos padarinius.
Ieškinio priėmimo klausimą sprendę teismai skirtingai vertino ieškinio teritorinio teismingumo klausimą. Pirmosios insntancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju, atsižvelgiant į reiškiamų reikalavimų pobūdį, turi būti vadovaujamasi išimtinio teritorinio teismingumo taisyklėmis (CPK 31 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas su tokia pozicija nesutiko bei vertino, kad ieškinys gali būti reiškiamas CPK 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Kasaciniame skunde nesutinkama su tokia apeliacinės instancijos teismo argumentacija, be kita ko, pažymint, kad tokia teismo pozicija kelia klausimus ir dėl ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju kilo klausimas dėl teritorinio teismingumo taisyklių taikymo, tačiau kasaciniame skunde taip pat yra pateikiami svarstymai dėl ginčo priskirtinumo bendrosios kompetencijos teismams, todėl pirmiausiai tikslinga pasisakyti šiuo klausimu.
Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Tuo tarpu administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus; savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus; žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) ir kt. (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalis).
Bylų priskirtinumo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą. Pagal CPK 36 straipsnio 2 dalį, ABTĮ 21 straipsnio 2 dalį bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-286/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-286/2012">3K-3-286/2012</a>). Tais atvejais, kai teismui kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, šiuos klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija (CPK 36 straipsnio 3 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti yra nurodžiusi, kad savavališkos statybos aktas ir reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu, t. y. civiliniais teisiniais santykiais, savavališkos statybos civilinės teisinės pasekmės reglamentuotos CK, taip pat specialiajame Statybos įstatyme. Tai lemia, jog ginčijant savavališkos statybos aktą ir (ar) reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius, kai statyba yra pradėta, pagal analogiją taikytinas Statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas, nustatantis, kad tuo atveju, kai statyba yra pradėta, kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos teismingumui 2012 m. rugpjūčio 7 d. nutartį Nr. T-51-2012; 2013 m. gegužės 14 d. nutartį Nr. T-64-2013; 2014 m. birželio 9 d. nutartį Nr. T-81-2014; 2016 m. sausio 15 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0yLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-2/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-2/2016">T-2/2016</a>; 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartį Nr. T-77/2017; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VC0zNS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'T-35/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="T-35/2018">T-35/2018</a>; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį Nr. T-22/2019).
Toks požiūris dėl civilinių teisių santykių pobūdžio atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo priemonių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-39/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-39/2011">3K-3-39/2011</a>; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2018 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkwLTkxNi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-290-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-290-916/2018">e3K-3-290-916/2018</a>, 30 punktas).
Teisėjų kolegijai, atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus išaiškinimus, į ieškovės pateiktų reikalavimų pobūdį (šios nutarties 2 punktas), nekyla abejonių, kad inicijuojame ginče vyrauja civilinis teisinis santykis ir ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teismuose. Atsižvelgiant į tai, spręstina dėl teritorinio teismingumo taisyklių taikymo.
CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji nuostata, jog ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre. Tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.
Kai kurių kategorijų ginčuose asmenys tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą gali tik kreipdamiesi į teismą, kuris yra nurodytas įstatymo nuostatose. Išimtinio teritorinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. CPK 31 straipsnyje apibrėžiamos išimtinio teismingumo taisyklės, be kita ko, šio straipsnio 2 dalyje nustatant, jog ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-672/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-672/2006">3K-3-672/2006</a>). Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui.
Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju ginčijami aktai buvo priimti ir juose nurodyti įpareigojimai pašalinti savavališkos statybos padarinius buvo skirti nustačius naujų statinių, priklausančių ypatingųjų statinių kategorijai, savavališkos statybos faktą. Atsakovė priimtus aktus ir skirtus įpareigojimus grindė tuo, kad ieškovė vykdė ypatingojo statinio statybos darbus neturėdama privalomojo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, taip pažeisdama Statybos įstatyme įtvirtintą reguliavimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks savavališkos statybos fakto nustatymas bei jo pagrindu skirti įpareigojimai pašalinti savavališkos statybos padarinius remiantis pirmiau minėtais išaiškinimais yra susiję su statinio savininko nuosavybės teisių ribojimu bei atitinkamai teisių į nekilnojamuosius daiktus apimties kitimu (šios nutarties 20–21 punktai). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės inicijuojamas ginčas siekiant paneigti priimtų aktų bei skirtų įpareigojimų teisėtumą bei pagrįstumą yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, todėl ieškinys turėjo būti reiškiamas CPK 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Priešingai vertinti aptariamų teismingumo taisyklių taikymo neleidžia ir ieškovės ieškinyje pateikiami argumentai, kad savavališkos statybos faktas buvo konstatuotas nepagrįstai, nes ginčo objektai yra ne statiniai, o kilnojamieji daiktai, kuriems Statybos įstatymas netaikomas bei atitinkamai tokių objektų atžvilgiu negalėjo būti nustatyta savavališka statyba bei šiuo pagrindu skirti ginčijami įpareigojimai.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ta aplinkybė, kad ieškovė vertina, jog ginčo objektai yra ne nekilnojamieji, o kilnojamieji daiktai, yra įrodinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, jog teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1121/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2003; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-380/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-380/2008">3K-3-380/2008</a>; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODEvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-181/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-181/2009">3K-3-181/2009</a>; 2009 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-245/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-245/2009">3K-3-245/2009</a>). Tai lemia, jog ta aplinkybė, ar ginčo objektai pagrįstai atsakovės buvo traktuoti kaip nekilnojamieji daiktai bei jiems buvo taikytas Statybos įstatyme įtvirtintas reguliavimas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Tuo tarpu, kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje yra vertinami tik procesinio pobūdžio klausimai. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog toks vertinimas, nulemtas ieškinio priėmimo stadijos esmės bei paskirties, per se (pats savaime) nereiškia nei proceso šalių lygiateisiškumo pažeidimo, nei pirmenybės tam tikrai proceso šalies pozicijai teikimo.
Nurodytų išaiškinimų kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundžiamų aktų turinį bei skirtų įpareigojimų pobūdį, pagrįstai konstatavo, jog ginčas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, kurio adresas yra Klaipėdoje, todėl ieškinys turi būti pareikštas pagal CPK 31 straipsnio taisykles, t. y. pagal turto buvimo vietą. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, formaliai vertindamas, kad ieškovė reiškė ieškinį atsakovei dėl jos priimtų savavališkų savavališkos statybos aktų, privalomų nurodymų panaikinimo, todėl ieškinys nagrinėtinas pagal atsakovės buveinės registracijos adresą (CPK 29 straipsnis), neatsižvelgė į šios nutarties 26 punkte nurodytą ieškovės atžvilgiu konstatuotų aplinkybių bei jų pagrindu priimtų įpareigojimų pobūdį bei jų pasekmes.
Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teritorinio teismingumo taisyklių taikymą, bei nepagrįstai sprendė, jog ieškinys nagrinėtinas pagal atsakovės buveinės registracijos adresą (CPK 29 straipsnis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad turi būti taikomos išimtinio teismingumo taisyklės, bei atsisakė priimti ieškinį. Tai konstatavus, kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės. Remdamasi tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog šis procesinis sprendimas nereiškia, kad ieškovei apskritai nesudaromos sąlygos kreiptis į teismą ir jos teisės gali likti neapgintos (šios nutarties 12.4 punktas). Šiame procesiniame sprendime tik konstatuojama, kad nebuvo tinkamai įgyvendinta teisė kreiptis į teismą ir šiuo metu ieškovė turi teisę su ieškiniu kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą (CPK 31 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė kasaciniam teismui pateikė prašymą priteisti 1565,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dėl atsiliepimo į kasacinį skundą rengimo.
Atsižvelgiant į priimtą sprendimą, į tai, kad nebuvo tenkinti ieškovės interesai, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame teisme nepatirta išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartį.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Alė Bukavinienė
Andžej Maciejevski
